Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

1. Teisę gauti vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – pareigūnų ir karių valstybinė pensija) turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: 1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; 3) profesinės karo tarnybos kariai; 4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 5) prokuratūros pareigūnai; 6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai.

2. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.

3. Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, tapę nedarbingais ar iš dalies darbingais tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais. Šiems asmenims žuvus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.

2 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir šiame įstatyme numatyti jų priedai mokami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

4 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) netekto darbingumo; 3) našlių ir našlaičių.

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

1. Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitaip.

2. Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su pensija už tarnybą ar netekto darbingumo pensija.

6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas: 1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; 2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą; 3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas.

7 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis

1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į šį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio.

3. Atleistiems dėl sveikatos (3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų – 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų skiriama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio pensija.

8 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija

1. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta tarnybos metu.

2. Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį turi patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija, kariams – krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.

9 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos dydis

1. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo, 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo ir 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo darbo užmokesčio, nurodyto šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

2. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti.

3. Privalomosios karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams, netekusiems darbingumo tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, mokama pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija: 1) asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, – 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio; 2) asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, – 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio; 3) asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, – 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

10 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija

1. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba žuvęs ar miręs nuo sužalojimų asmuo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo.

2. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją asmenims Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytomis dalimis.

3. Mirus pareigūnui ar kariui, gavusiam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba netekto darbingumo pensiją, našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba netekto darbingumo pensiją.

5. Privalomosios karo tarnybos kariui ar kariui savanoriui mirus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, skiriama našlių ir našlaičių pensija šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka. Ji apskaičiuojama kaip nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo.

11 straipsnis. Pensijos mokėjimas tarnaujantiems ir dirbantiems pensininkams

1. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas.

2. Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3. Pensininkams, gaunantiems visišką valstybės išlaikymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos.

12 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas

1. Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai).

3. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo.

4. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

6. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

13 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriuo pensijos gavėjas pagal šį įstatymą turi teisę gauti pensiją.

3. Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

4. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius.

14 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

1. Jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo pakeičiami netekto darbingumo procentai, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2. Pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija.

15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi į užsienį

1. Pensininkui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip 15 metų.

2. Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau nebemokama.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba

nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto

apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų

departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir

karius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka

neskiriamos.

2. Pareigūnų ir karių valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po

1995 m. sausio 1 d.

3. Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų,

valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų

tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių

pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie

laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:

1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose

pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus

tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.;

2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos

apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir

prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau

tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios

priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais

vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai

buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

4) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio

25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio

23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo

1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys

tarnybos dienos;

5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar

dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991

m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d.

iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

6) mokymosi aukštosiose,

specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos

(vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų

valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai

skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai

skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto

paskirti pareigūnais.

4. Į Valstybės saugumo departamento

sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas

laikas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo

28 straipsnyje.

5. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių

valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus,

įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3

dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto.

Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši

taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m. sausio 1 d.

6. Pensininkui, kuris nėra vienas iš

asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio

1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal

Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą

mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki

jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas

įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į

valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis

tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.

7. Pareigūnams ir kariams, kuriems iki

1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus

maitintojo netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos perskaičiavimo tvarka:

1) apskaičiuojama valstybinė socialinio

draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama

perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė gauti

valstybinę socialinio draudimo pensiją;

2) apskaičiuojama pareigūnų ir karių

valstybinė pensija pagal šį įstatymą (su šio straipsnio 6 dalyje nurodytu

priedu);

3) jei šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų pensijų suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę

pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba didesnė kaip 500 litų, skiriamos

ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos. Priešingu atveju pareigūnui

arba kariui mokama 1994 metų gruodžio mėnesio dydžio pensija, bet ne didesnė

kaip 500 litų, ir ji neindeksuojama bei niekaip kitaip nedidinama. Abi

apskaičiuotosios pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Kai jų suma

ima viršyti pareigūno ar kario valstybinę pensiją, gautą 1994 metų gruodžio

mėnesį, arba 500 litų, skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios

pensijos ir jų dydis neribojamas. Apskaičiuotoji valstybinė socialinio draudimo

pensija mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

8. Maitintojo netekimo pensijos,

paskirtos už asmenis, mirusius iki 1995 m. sausio 1 d., mokamos toliau ir

indeksuojamos kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė

pensija. Šios pensijos mokamos anksčiau galiojusia tvarka, įtvirtinta

Nuostatuose.

9.

Pareigūnų ir karių invalidumo pensijų gavėjai prilyginami asmenims,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jiems nuo 2005 m. liepos 1

d. iki nustatyto invalidumo termino pabaigos paskirtos pensijos mokamos:

1)

I grupės invalidams – kaip netekusiems 75–100 procentų darbingumo;

2)

II grupės invalidams – kaip netekusiems 60–70 procentų darbingumo;

3)

III grupės invalidams – kaip netekusiems 45–55 procentų darbingumo.

Straipsnio

Nr.

X-477,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5644 (2005-12-31)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.