Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
1995-02-21 – 1996-07-0847 redakcijos

Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę

Redaguota:1995 03 17

Redaguota:1995 03 17

1.Parlamentas,

Įstatymas

Nr.1-801,

priimtas 1995 02 21; Žin., 1995, Nr.18-406

DĖL LIETUVOSRESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖSSAUGUMO, KRAŠTOAPSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IRKARIŲ VALSTYBINIŲPENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IRPAKEITIMOLIETUVOS RESPUBLIKOSVIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO,KRAŠTOAPSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲVALSTYBINIŲ PENSIJŲĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio 13 d. Nr.I-693

Vilnius

1 straipsnis. Teisė gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

Teisę gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau - pareigūnų ir karių pensiją) turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: 1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2) tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 3) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 4) prokuratūros pareigūnai.(Toliau šie asmenys vadinami pareigūnais ir kariais.) Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose. Teisę gauti pareigūnų ir karių invalidumo pensijas turi tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai (būtinosios tarnybos kariai) bei savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriai, tapę invalidais tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais. Šiems asmenims žuvus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.

2 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir šiame įstatyme numatyti jų priedai mokami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

3 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams: 1) ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo ir krašto apsaugos sistemose 20 ir daugiau metų; 2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) pripažintiems invalidais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems invalidais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemose 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas - senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemose 5 ir daugiau metų. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės (jei ta kaltė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas - senatvės pensijos amžių).

4 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) invalidumo; 3) našlių ir našlaičių.

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitko. Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę invalidumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama kartu su pensija už tarnybą ar invalidumo pensija.

6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas: 1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemose laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; 2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai buvo nukreipti dirbti jose, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą; 3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau jis reabilituotas.

7 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1% šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Atleistiems dėl sveikatos (3 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 2% šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų - 20% šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų mokama šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio pensija.

8 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija

Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems invalidais. Jei invalidumas atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant invalidumo pripažinimo laiko. Jei invalidumas atsirado dėl kitų priežasčių, pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei invalidumas atsirado tarnybos metu. Invalidumas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę invalidumą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį turi patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija. Invalidumo grupę nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (VMSEK).

9 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo pensijos dydis

Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija mokama pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2% I grupės, 1% II grupės ir 0,5% III grupės invalidams darbo užmokesčio, nurodyto šio įstatymo 7 straipsnio pirmojoje dalyje. Jei invalidumas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis už 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų. Jei invalidumas pripažįstamas atsiradusiu dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams (būtinosios tarnybos kariams) bei savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriams, tapusiems invalidais tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, mokama pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija: 1) asmenims, pripažintiems I ar II grupių invalidais, - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, jei jis nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto; 2) asmenims, pripažintiems III grupės invalidais, - 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

10 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija

Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 ir 35 straipsniuose. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba dėl invalidumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę invalidumo pensiją, arba vieną iš šių pensijų gavo. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė invalidumo pensija I grupės invalidams, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją asmenims Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytomis dalimis. Mirus pareigūnui ar kariui, gavusiam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba invalidumo pensiją, našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba invalidumo pensiją. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkui (būtinosios tarnybos kariui) ar savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriui mirus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, skiriama našlių ir našlaičių pensija šio straipsnio pirmojoje-ketvirtojoje dalyse nustatyta tvarka. Ji apskaičiuojama kaip nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio trečiojoje dalyje pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija I ir II grupės invalidams.

11 straipsnis. Pensijos mokėjimas tarnaujantiems ir dirbantiems pensininkams

Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams mokamos šio įstatymo nustatytų dydžių, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas. Pensininkams, gaunantiems visišką valstybės išlaikymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos.

12 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas

Rodoma 1995-02-21 – 1996-07-08 redakcija. Straipsnio tekstas pasikeitė nuo 2000-04-18. Dabartinė redakcija →

Straipsnio redakcija galiojo 1995-02-21 – 2000-04-17 · Akto redakcija nuo 1995-02-21

Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ar Generalinė prokuratūra pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai). Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

13 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriuo pensijos gavėjas pagal šį įstatymą turi teisę gauti paskirtą pensiją. Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji pensija nebemokama. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei dar nebuvo išmokėta, ir dar už du mėnesius tokio dydžio, kokia ji buvo mirties mėnesį.

14 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

Jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija, po jos paskyrimo pakeičiama invalidumo grupė, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi į užsienį

Pensininkui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip 15 metų. Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau ji nebemokama.

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Asmenims,

nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar

prokuratūros

sistemų pareigūnus ir karius, pareigūnų ir karių

valstybinės pensijos

šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

Pareigūnų ir

karių valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

pagal šį įstatymą

skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio

įstatymo

įsigaliojimo.

Asmenims,

priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų, valstybės

saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros

pareigūnais ir

kariais, tarnybos laikui pensijai skirti

prilyginami šie

laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) faktinis

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose,

pasienio tarnyboje,

vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus

tarnybą naikintojų

būriuose ir batalionuose) laikas - Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) darbo

policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos, Lietuvos

Respublikos

valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros

sistemose laikas

Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu

vėliau tos pareigos

priskirtos pareigūno pareigoms;

3) darbo

laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės

apsaugos padalinių

vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais

vairuotojais Darbo

sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau

šie darbuotojai

buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos

pareigūnais;

4) viena

tarnybos diena Krašto apsaugos departamento

struktūriniuose

padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991

m. rugpjūčio 23 d.

įskaitoma kaip trys tarnybos dienos;

5)

pareigūnams ir kariams, pradėjusiems tarnauti krašto

apsaugos sistemoje

iki 1991 m. gruodžio 31 d., - 80% iki šio

laiko turėto darbo

stažo;

6) mokymosi

aukštosiose, specialiosiose vidurinėse,

aukštesniosiose

Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo bei karo

mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų

valstybių mokyklose

laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką

pensijai skirti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka. Į tarnybos

laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė

mokymosi kitose

aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose

vidurinėse

mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto

paskirti

pareigūnais.

Į Valstybės

saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos

laiką pensijai

skirti įskaitomas ištarnautas laikas, numatytas

Lietuvos

Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28

straipsnyje.

Apskaičiuojant

pareigūnų ir karių valstybines pensijas, už

iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvusius tarnybos metus, įskaitytus

į tarnybos laiką

pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio

antrojoje bei trečiojoje

dalyse, taip pat 9 straipsnio pirmojoje

dalyje nurodyti

procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant

tarnybos laiką 20

metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio antrąją

dalį, ši taisyklė

taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki šio

įstatymo

įsigaliojimo.

Pensininkams,

neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją,

prie pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas

valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas,

iki jie įgys teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Po 2005 m. sausio

1 d. šis priedas mokamas tik pensininkams,

išėjusiems į

pensiją iki šios datos. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė iki šio

termino privalo parengti pareigūnų ir karių,

išleidžiamų į

atsargą, perkvalifikavimo sistemą.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

ištarnavusiems ne

mažiau kaip 30 metų ir tebetarnaujantiems

pareigūnams ir

kariams gali būti skiriama ir mokama valstybinės

socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio pareigūnų ir karių

valstybinė pensija

iki 2005 m. sausio 1 dienos.

Pareigūnams ir

kariams, kuriems iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo

paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus

maitintojo

netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos

perskaičiavimo

tvarka:

1)

apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija

pagal Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą

tvarką naujai

skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama

perskaičiavimo metu

arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė

gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją;

2)

apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija

pagal šį įstatymą

(su šio straipsnio septintojoje dalyje

nurodytu priedu);

3) jei šio straipsnio

devintosios dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytų pensijų

suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę

pensiją, gautą 1994

metų gruodžio mėnesį, arba už 500 litų,

skiriamos ir

toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos.

Priešingu atveju

pareigūnui arba kariui mokama 1994 metų gruodžio

mėnesio dydžio

pensija, bet ne daugiau kaip 500 litų ir

neindeksuojama

bei niekaip kitaip nedidinama. Abi

apskaičiuotosios

pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta

tvarka. Kai jų

suma ima viršyti pareigūno ar kario valstybinę

pensiją, gautą

1994 metų gruodžio mėnesį, arba 500 litų,

skiriamos ir toliau

mokamos abi apskaičiuotosios pensijos ir jų

dydis neribojamas.

Apskaičiuotoji valstybinė socialinio draudimo

pensija mokama iš

valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Maitintojo

netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius

iki šio įstatymo

įsigaliojimo, mokamos toliau ir indeksuojamos

kartu ir tiek pat

kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė

pensija. Šios

pensijos mokamos anksčiau galiojusia tvarka,

įtvirtinta

Nuostatuose.

Pensijos turi

būti perskaičiuotos ne vėliau kaip per tris

mėnesius nuo

šio įstatymo įsigaliojimo. Iki perskaičiavimo

mokamos paskutinį mėnesį

iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusio

dydžio pensijos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOSPREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.EDDCB615126E/TAIS_22180