Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

1. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: 1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; 3) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai; 4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 5) prokuratūros pareigūnai; 6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; 7) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

2. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos rezervą, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.

3. Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, tapę nedarbingais ar iš dalies darbingais tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais. Šiems asmenims žuvus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-506 (2006-01-20)

Žin., 2006, Nr. 17-601 (2006-02-11)

Nr. X-1027,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-314 (2007-01-19)

2 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir šiame įstatyme numatyti jų priedai mokami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

3 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos

1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams: 1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų; 2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.

2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-927 (2006-11-28)

Žin., 2006, Nr. 134-5064 (2006-12-09)

Nr. X-1027,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-314 (2007-01-19)

4 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) netekto darbingumo; 3) našlių ir našlaičių.

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

1. Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitaip.

2. Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su pensija už tarnybą ar netekto darbingumo pensija.

6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas: 1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; 2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos rezervą, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą; 3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas; 4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-506 (2006-01-20)

Žin., 2006, Nr. 17-601 (2006-02-11)

Nr. X-1027,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-314 (2007-01-19)

7 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis

1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į šį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio.

3. Atleistiems dėl sveikatos (3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų – 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų skiriama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio pensija.

8 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija

1. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta tarnybos metu.

2. Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį turi patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija, kariams – krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.

9 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos dydis

1. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo, 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo ir 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo darbo užmokesčio, nurodyto šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

2. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų. Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti.

3. Privalomosios karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams, netekusiems darbingumo tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, mokama pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija: 1) asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, – 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio; 2) asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, – 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio; 3) asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, – 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

10 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija

1. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba žuvęs ar miręs nuo sužalojimų asmuo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo.

2. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją asmenims Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytomis dalimis.

3. Mirus pareigūnui ar kariui, gavusiam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba netekto darbingumo pensiją, pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytomis dalimis.

4. Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba netekto darbingumo pensiją.

5. Privalomosios karo tarnybos kariui ar kariui savanoriui mirus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, skiriama našlių ir našlaičių pensija šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka. Ji apskaičiuojama kaip nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo.

Straipsnio pakeitimas: Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

12 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas

1. Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai).

3. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo.

4. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

6. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

Straipsnio pakeitimas: Nr. X-1027,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-314 (2007-01-19)

13 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriuo pensijos gavėjas pagal šį įstatymą turi teisę gauti pensiją.

3. Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

4. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius.

14 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

1. Jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo pakeičiami netekto darbingumo procentai, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2. Pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija.

15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi į užsienį

1. Pensininkui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip 15 metų.

2. Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau nebemokama.

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos,

prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam

pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės

pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės

postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą),

pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka

neskiriamos.

2. Pareigūnų ir karių valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po

1995 m. sausio 1 d.

3. Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės

saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais

ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės

mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę

veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti

prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:

1)

faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.;

2)

darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus

tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas

Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos

pareigūno pareigoms;

3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios

priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais

vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai

buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

4) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio

25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio

23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo

1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys

tarnybos dienos;

5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar

dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991

m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d.

iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

6) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse,

aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei

karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas

gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat

įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose

vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti

pareigūnais.

4. Į Valstybės saugumo departamento

sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas

laikas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo

28 straipsnyje.

5. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių

valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus,

įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3

dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto.

Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši

taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m. sausio 1 d.

6. Pensininkui, kuris nėra vienas iš

asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio

1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal

Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą

mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki

jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas

įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į

valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis

tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo

partneriu.

7. Pareigūnams ir kariams, kuriems iki

1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus

maitintojo netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos perskaičiavimo tvarka:

1) apskaičiuojama valstybinė socialinio

draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama

perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė gauti

valstybinę socialinio draudimo pensiją;

2) apskaičiuojama pareigūnų ir karių

valstybinė pensija pagal šį įstatymą (su šio straipsnio 6 dalyje nurodytu

priedu);

3) jei šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų pensijų suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę

pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba didesnė kaip 500 litų, skiriamos

ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos. Priešingu atveju pareigūnui

arba kariui mokama 1994 metų gruodžio mėnesio dydžio pensija, bet ne didesnė

kaip 500 litų, ir ji neindeksuojama bei niekaip kitaip nedidinama. Abi

apskaičiuotosios pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Kai jų suma

ima viršyti pareigūno ar kario valstybinę pensiją, gautą 1994 metų gruodžio

mėnesį, arba 500 litų, skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios

pensijos ir jų dydis neribojamas. Apskaičiuotoji valstybinė socialinio draudimo

pensija mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

8. Maitintojo netekimo pensijos,

paskirtos už asmenis, mirusius iki 1995 m. sausio 1 d., mokamos toliau ir

indeksuojamos kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė

pensija. Šios pensijos mokamos anksčiau galiojusia tvarka, įtvirtinta

Nuostatuose.

9.

Pareigūnų ir karių invalidumo pensijų gavėjai prilyginami asmenims,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jiems nuo 2005 m. liepos 1

d. iki nustatyto invalidumo termino pabaigos paskirtos pensijos mokamos:

1)

I grupės invalidams – kaip netekusiems 75–100 procentų darbingumo;

2)

II grupės invalidams – kaip netekusiems 60–70 procentų darbingumo;

3)

III grupės invalidams – kaip netekusiems 45–55 procentų darbingumo.

10. Iki 2007 m. sausio 1 d.

paskirtos mažesnės kaip 430 litų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už

tarnybą (ištarnautus metus) arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos,

išskyrus privalomosios karo tarnybos karių ir karių savanorių netekto

darbingumo (invalidumo) pensijas, atsižvelgiant į pareigūnų ir karių išleidimo

į pensiją (pensijos paskyrimo) datą, didinamos, bet ne daugiau kaip iki 430

litų, laikantis šios tvarkos:

1) atleistiems iki 1991 m. liepos

1 d. – nuo 2007 m. sausio 1 d. 9 procentais;

2) atleistiems iki 1995 m. sausio

1 d. – nuo 2007 m. liepos 1 d. 10 procentų;

3) atleistiems iki 2007 m. sausio

1 d. – nuo 2008 m. sausio 1 d. 10 procentų.

11.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos mažesnės kaip 430 litų pareigūnų ir karių

valstybinės pensijos už tarnybą arba netekto darbingumo pensijos, išskyrus

privalomosios karo tarnybos karių ir karių savanorių netekto darbingumo

pensijas, didinamos vieną kartą (pensijos skyrimo metu) 20 litų, bet ne daugiau

kaip iki 430 litų.

12. Muitinės pareigūnams, muitinės

sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba

atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių

valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus

reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos,

prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių

pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.

Straipsnio

Nr.

X-477,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5644 (2005-12-31)

Nr. X-927 (2006-11-28)

Žin., 2006, Nr. 134-5064 (2006-12-09)

Nr. X-1027,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-314 (2007-01-19), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 18

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.