Dėl Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo

2020 m. gruodžio 23 d. Nr. V-3003

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2000 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendaciją 2000/473/Euratomas dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio, susijusio su aplinkos radioaktyvumo lygių aplinkoje monitoringu, siekiant įvertinti gyventojų apšvitą, taikymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 papunktį:

1. T v i r t i n u Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-312 „Dėl „Maisto krepšelio“ radiologinio monitoringo vykdymo bei Radionuklidų kiekių krituliuose ir gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento monitoringo Kupiškio ir Ignalinos rajonuose vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3003

1. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) vykdymą, matavimo ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių (toliau – ėminiai) ėmimo reikalavimus, matavimų ir tyrimų periodiškumą ir informacijos teikimą Europos Komisijai (toliau – Komisija) bei visuomenei.

2. Tvarkos aprašas yra privalomas Radiacinės saugos centrui, atsakingam už monitoringo vykdymą ir informacijos teikimą Komisijai bei visuomenei, ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, atsakingai už gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės (toliau – kontrolė) vykdymą ir informacijos teikimą Komisijai bei visuomenei.

3. Tvarkos aprašas nereglamentuoja ūkio subjektų radiologinio aplinkos monitoringo.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – retasis monitoringo tinklas) – valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro ne mažiau kaip po vieną aplinkos dozės galios ekvivalento matavimo stotį ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių ėmimo vietą ir kuris skirtas momentinėms aplinkos dozės galios ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertėms ir jų kaitai nustatyti. Retajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos dozės galios ekvivalento matavimų rezultatas pateikiamas konkrečia verte, radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas konkrečia verte su matavimo ar tyrimo neapibrėžtimi.

4.2. Tankusis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – tankusis monitoringo tinklas) – visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimantis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro kelios arba daugiau aplinkos dozės galios ekvivalento matavimo stočių, aplinkos dozės ekvivalento matavimo taškų ar aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių ėmimo vietų ir kuris skirtas aplinkos dozės galios ir aplinkos dozės ekvivalento, radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose vertėms įvertinti. Tankiajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos dozės ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas gautą vertę lyginant su praneštinąja verte, išskyrus aplinkos dozės galios ekvivalento matavimus, kurių rezultatas pateikiamas konkrečia verte.

4.3. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo regionas (toliau – monitoringo regionas) – reprezentatyvi teritorija, kurios valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo duomenys naudojami gyventojų apšvitai įvertinti, atsižvelgiant į radioaktyvųjį užterštumą ir gyventojų pasiskirstymą.

4.4. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – monitoringo tinklas) – vietų, kuriose atliekami valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo aplinkos dozės galios ir aplinkos dozės ekvivalento matavimai ir imami aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiai, visuma.

4.41. Valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas – radiologinis aplinkos monitoringas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, vykdomas valstybės ar savivaldybės subjektų.

4.5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

5. Monitoringas vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju ir retuoju monitoringo tinklais. Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu monitoringo regionu. Tankusis ir retasis monitoringo tinklai pateikti Tvarkos aprašo 1 priede.

6. Radiacinės saugos centras vykdo aplinkos dozės galios ekvivalento, aplinkos dozės ekvivalento, aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų (toliau – „maisto krepšelis“) bei geriamojo vandens monitoringą.

7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja ir vykdo kontrolę.

8. Matavimo ir ėminių ėmimo reikalavimai ir nustatomi radionuklidai ar parametrai nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede. Matavimai ir tyrimai retajame monitoringo tinkle atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tankiajame monitoringo tinkle – bent kartą per ketvirtį, išskyrus atvejus, kai Tvarkos aprašo 1 priede nurodyta kitaip.

9. „Maisto krepšelį“ retajame monitoringo tinkle sudaro apdoroti maisto produktai (paros racionas), tankiajame monitoringo tinkle – neapdoroti maisto produktai bei jų žaliavos, pašarai ir jų žaliavos (mėsa, žuvis, bulvės, kopūstai, grūdai, valgomieji miško grybai (toliau – grybai) ir miško uogos).

10. Esant būtinybei keisti matavimo ir ėminių ėmimo vietas, jei įmanoma, parenkama kita matavimo ir ėminių ėmimo taškų vieta, kurios koordinatės artimos ankstesnės vietos koordinatėms.

11. Retajame monitoringo tinkle naudojamų matavimo prietaisų aptikimo ribos ir ėminių kiekių turi pakakti, kad būtų galima išmatuoti aplinkos dozės galios ekvivalento ir aplinkoje esančių radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertes, o tankiajame monitoringo tinkle – mažesni už praneštinąją vertę, nurodytą Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte.

12. Radiacinės saugos centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi užtikrinti, kad:

12.1. matavimai ir tyrimai būtų akredituoti arba pripažinti Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-965 „Dėl Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

12.2. būtų dalyvaujama palyginamuosiuose matavimuose ir tyrimuose, ypač organizuojamuose Komisijos.

121. Reikalavimai, nustatyti Tvarkos aprašo 12 punkte, netaikomi matavimams, atliekamiems automatizuotomis matavimo sistemomis, kurios naudojamos monitoringui vykdyti ir kurių pagrindinė paskirtis yra radiacinio pavojaus stebėjimas ir perspėjimas.

13. Radiacinės saugos centras kiekvienais metais rengia monitoringo ataskaitą, kurią skelbia savo interneto svetainėje. Monitoringo ataskaitą sudaro:

13.1. matavimų ir tyrimų, atliekamų nustatant Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte nurodytus radionuklidus ar parametrus monitoringo tinkluose, rezultatai. Kai išmatuotos radionuklido aktyvumo koncentracijos vertė yra mažesnė už aptikimo ribą, monitoringo ataskaitoje pateikiama aptikimo riba;

13.2. papildomų matavimų ir (ar) tyrimų (jei jie atliekami) rezultatai;

13.3. matavimų ir tyrimų rezultatų analizė.

14. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia kontrolės ataskaitą, kurią skelbia savo interneto svetainėje.

15. Metinius monitoringo ir kontrolės duomenis iki kitų kalendorinių metų birželio 15 d. naudodamiesi Komisijos programine įranga tiesiogiai Komisijai teikia:

15.1. Radiacinės saugos centras – metinius monitoringo duomenis;

15.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – metinius kontrolės duomenis.

16. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo metinių kontrolės duomenų pateikimo Komisijai dienos raštu informuoja Radiacinės saugos centrą apie tai, kad pateikė Komisijai metinius kontrolės duomenis. Radiacinės saugos centras vykdo metinių kontrolės duomenų pateikimo kontrolę.

17. Monitoringo ir kontrolės duomenys teikiami pagal monitoringo ir kontrolės duomenų teikimo reikalavimus, nustatytus Tvarkos aprašo 3 priede.

18. Teikiami visų atliktų matavimų ir tyrimų rezultatai. Tiesioginių nepertraukiamų matavimų atveju teikiamos mėnesio matavimų rezultatų vidutinės vertės.

19. Papildomai teikiami duomenys ir duomenys, svarbūs ekstremaliųjų situacijų atvejais, teikiami Komisijai elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei

visuomenei tvarkos aprašo

1 priedas

1. Tankusis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) tinklas (toliau – tankusis monitoringo tinklas) pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Tankusis monitoringo tinklas

Aplinkos dozės galios ekvivalento monitoringas

Aerozolių ir dujinio jodo monitoringas

Iškritų monitoringas

Paviršinio vandens monitoringas

Geriamojo vandens monitoringas

Pieno monitoringas

„Maisto krepšelio“ monitoringas

Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas

Dirvožemio monitoringas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Automatizuotos stotys: 1. Klaipėdos apskritis (1 vnt.); 2. Telšių apskritis (2 vnt.); 3. Šiaulių apskritis (1 vnt.); 4. Tauragės apskritis (3 vnt.); 5. Kauno apskritis (2 vnt.); 6. Utenos apskritis (8 vnt.); 7. Panevėžio apskritis (3 vnt.); 8. Vilniaus apskritis (13 vnt.); 9. Alytaus apskritis (4 vnt.); 10. Marijampolės apskritis (2 vnt.).

Matavimo stotys: 1. Vilniaus apskritis (1 vnt.); 2. Alytaus apskritis (1 vnt.).

–

Ėminių ėmimo vietos: 1. Upės: 1.1. Nemunas aukščiau Druskininkų (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.2. Skirvytė ties Rusne (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.3. Akmena – Danė žiotyse (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.4. Šventoji žiotyse (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.5. Šešupė ties pasieniu su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 2. Ežerai: 2.1. Drūkšiai (vanduo, dugno nuosėdos ir biota (augmenija) – 1 kartas per 6 metus); 2.2. Plateliai (vanduo ir dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 3. Tvenkiniai: Kauno marios (vanduo – 6 kartai per metus, dugno nuosėdos – 1 kartas per metus); 4. Kuršių marios (1 stotis, vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 3 kartai per metus); 5. Baltijos jūra (2–3 stotys, vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 3 kartai per metus, biota (žuvys ir augmenija) – 1 kartas per metus). Nuolatiniai automatizuoti aplinkos dozės galios ekvivalento matavimai (upės): 1. Nemunas (2 stebėsenos taškai); 2. Neris (2 stebėsenos taškai).

Ėminių ėmimo vietos (ne rečiau kaip 2 kartus per metus): 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė); 7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (7 vietovės).

Ėminių ėmimo vietos: 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (3 vietovės – 2 kartai per metus).

Ėminių ėmimo vietos (imama po 1 žuvies ir mėsos ėminį iš ne mažiau kaip 6 vietovių 2 kartus per metus ir po 1 kopūstų, bulvių ir grūdų ėminį iš ne mažiau kaip 5 vietovių 1 kartą per metus): 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė); 7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (2 vietovės).

Matavimo taškai: 1. Kupiškio rajono savivaldybė (16 matavimo taškų); 2. Ignalinos rajono savivaldybė (16 matavimo taškų); 3. Vilniaus apskritis, išskyrus Vilnių (10 matavimo taškų); 4. Vilnius (10 matavimo taškų); 5. Kaunas (10 matavimo taškų); 6. Klaipėda (10 matavimo taškų); 7. Šiauliai (10 matavimo taškų); 8. Panevėžys (10 matavimo taškų).

Ėminių ėmimo vietos: Vilniaus apskritis (10 vietovių – 1 kartas per metus).

2. Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – retasis monitoringo tinklas) pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Retasis monitoringo tinklas

Aplinkos dozės galios ekvivalento monitoringas

Aerozolių ir dujinio jodo monitoringas

Iškritų monitoringas

Paviršinio vandens monitoringas

Geriamojo vandens monitoringas

Pieno monitoringas

„Maisto krepšelio“ monitoringas (paros racionas)

Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas

Dirvožemio monitoringas

Automatizuotos stotys: 1. Vilniaus apskritis (2 vnt.); 2. Kauno apskritis (1 vnt.); 3. Klaipėdos apskritis (3 vnt.); 4. Šiaulių apskritis (1 vnt.); 5. Utenos apskritis (1 vnt.).

Matavimo stotis: Utenos apskritis (1 vnt.).

Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).

Ėminių ėmimo vieta (upė): Neris ties Buivydžiais (vanduo – 12 kartų per metus, dugno nuosėdos – 4 kartai per metus).

Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).

Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).

Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).

–

–

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei

visuomenei tvarkos aprašo

2 priedas

1. Automatizuoti aplinkos dozės galios matavimai atliekami nepertraukiamai ir turi būti apskaičiuojama mėnesio matavimų rezultatų vidutinė vertė.

2. Aplinkos dozės ekvivalento matavimo reikalavimai:

2.1. aplinkos dozės ekvivalento matavimai atliekami termoliuminescenciniais dozimetrais (toliau – TLD), juos paliekant aplinkoje tose pačiose vietose – matavimo taškuose. Kiekviename matavimo taške turi būti matuojama ne mažiau nei 4 termoliuminescencinėmis tabletėmis;

2.2. aplinkoje TLD turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir tiesioginės saulės šviesos, tam TLD sudedami į sandarius plastikinius maišelius, o šie maišeliai – į apsaugotas nuo šviesos sandarias plastikines talpyklas;

2.3. matavimo taške TLD pritvirtinami 1,5–2 metrų aukštyje;

2.4. matavimo trukmė – apytiksliai 6 mėnesiai;

2.5. apskaičiuojama kiekvieno matavimo taško vidutinė aplinkos dozės ekvivalento galia.

3. Aerozolių ir dujinio jodo matavimai atliekami laikantis šių reikalavimų:

3.1. aerozolių ir dujinio jodo ėminiai turi būti imami nuolat;

3.2. gama spinduolių aktyvumo koncentracijos matavimai turi būti vykdomi nuolat;

3.3. 7Be matavimų duomenys turi būti teikiami kaip kokybinis naudojamų metodų patikrinimas.

4. Iškritų ėminių ėmimo reikalavimai:

4.1. iškritų ėminys renkamas 1 mėnesį;

4.2. iškritoms rinkti parenkama atvira vietovė, esanti atokiau nuo kelių, medžių, dirbamų laukų, kad į iškritų surinkimo indą nepatektų dulkių ar medžių lapų. Iškritų surinkimo prietaisas įtvirtinamas ne mažesniame kaip 1,5 metrų aukštyje nuo dirvos paviršiaus.

5. Paviršinio vandens tyrimai atliekami, laikantis šių reikalavimų:

5.1. upių vandens ėminiai turi būti imami vietose, kur matuojamas debitas. Vidutinis debitas ėminių paėmimo laikotarpiu turi būti pateikiamas kartu su aktyvumo koncentracijos matavimų rezultatais;

5.2. paviršinio vandens, dugno nuosėdų ir vandens augmenijos ėminiuose turi būti matuojama gama spinduolių ir 90Sr aktyvumo koncentracija.

6. Dirvožemio ėminių ėmimo reikalavimai:

6.1. ėminių ėmimo vietos parenkamos iki 50 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6.2. ėminio ėmimo vieta parenkama kuo lygesnė, esanti toliau nuo medžių ir krūmų;

6.3. kiekvienoje ėminio ėmimo vietoje paimama po vieną iki 5 cm gylio dirvožemio sluoksnio ėminį;

6.4. ėminys imamas ne mažiau kaip 10 cm diametro apskritimo formos rėmeliu arba ne mažiau kaip 10 cm kraštinės ilgio kvadrato ar stačiakampio formos rėmeliu.

7. Paros raciono ėminių ėmimo reikalavimai:

7.1. ėminiai (visos paros vieno asmens maisto kiekis) imami įmonėse, tiekiančiose visos dienos paruoštą maistą (pusryčius, pietus, vakarienę) švietimo įstaigoms, karių rengimo bazėms, ligoninėms ar kitoms įstaigoms;

7.2. ėminiui imamo paros raciono energetinė vertė turi atitikti gyventojo vidutinę paros raciono energetinę vertę. Esant galimybei, pridedama išsami paros raciono sudėtis, nurodant naudotų produktų rūšis bei kiekius ir energetinę paros raciono vertę.

8. Mėsos ėminių ėmimo reikalavimai:

8.1. ėminiai imami pavasarį ir rudenį skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose;

8.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota skerdiena (jautiena, kiauliena, ėriena, paukštiena);

8.3. ėminys imamas tik iš raumeningųjų gyvulio skerdienos kūno dalių, be odos, riebalų, kaulų.

9. Pieno ėminiai imami ūkininkų ūkiuose, pieno perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose.

10. Žuvies ėminių ėmimo reikalavimai:

10.1. žuvies ėminiai imami pavasarį ir rudenį žvejybos įmonėse, žuvies prekybos vietose, prekybos įmonėse ar kitose vietose;

10.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota žuvis arba žuvies raumenys (filė). Vienam ėminiui imama tik vienos rūšies panašaus dydžio žuvų, pageidautina stambesnių.

11. Kopūstų, bulvių ir grūdų ėminių ėmimo reikalavimai:

11.1. kopūstų, bulvių ir grūdų ėminiai imami vasaros pabaigoje arba rudenį daržovių ir grūdų auginimo, sandėliavimo vietose, ūkininkų ūkiuose, prekybos ar kitose vietose;

11.2. jei įmanoma, grūdų ėminys sudaromas iš vienos rūšies grūdų.

12. Grybų ir miško uogų ėminių ėmimo reikalavimai:

12.1. grybų ir miško uogų ėminiai imami visą jų augimo sezoną;

12.2. imant grybų ir miško uogų ėminius, identifikuojama jų augimo vieta (miško pavadinimas) ir nurodoma savivaldybė, seniūnija;

12.3. ėminys sudaromas iš vienos rūšies grybų arba vienos rūšies miško uogų. Jei vienos rūšies grybų iš vienos vietovės ėminiui sudaryti nepakanka, kaip atskiras ėminys gali būti imami pavieniai grybai arba sudaromas mišrus grybų ėminys. Imamas visas grybas, kepurėlė ir kotas, nupjaunant žemėtąją koto dalį;

12.4. grybų ir miško uogų ėminiai imami tik 137Cs aktyvumo koncentracijai nustatyti.

13. Geriamojo vandens ėminiai kiekvienoje ėminių ėmimo vietoje imami po vieną iš 2 centralizuotų vandentiekio sistemų.

14. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklui (toliau – tankusis monitoringo tinklas), pateikti lentelėje.

Lentelė. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam monitoringo tinklui

Eil. Nr.

Ėminys

Tankusis monitoringo tinklas

Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas

Praneštinoji vertė (taikoma tankiajam monitoringo tinklui)

1.

Aerozoliai

137Cs

137Cs

0,03 Bq/m3

7Be

7Be

–

134Cs

134Cs

–

131I

131I

–

2.

Dujinis jodas

131I

131I

–

3.

Iškritos

–

Visuminis alfa ir visuminis beta

–

90Sr

–

137Cs

–

4.

Aplinkos oras

Aplinkos dozės galios ekvivalentas

Aplinkos dozės galios ekvivalentas

–

5.

Paviršinis vanduo

137Cs

137Cs

1 Bq/l

90Sr

90Sr

0,6 Bq/l

6.

Dugno nuosėdos

137Cs

137Cs

–

40K

40K

–

90Sr

90Sr

–

7.

Vandens augmenija

137Cs

–

–

40K

–

–

90Sr

–

–

8.

Geriamasis vanduo

3H

3H

100 Bq/l

Visuminis alfa ir visuminis beta

Visuminis alfa ir visuminis beta

–

9.

Pienas

137Cs

137Cs

0,5 Bq/l

90Sr

90Sr

0,2 Bq/l

40K

40K

–

10.

„Maisto krepšelis“

137Cs

137Cs

0,2 Bq/parą

90Sr

90Sr

0,1 Bq/parą

40K

40K

–

11.

Aplinka

Aplinkos dozės ekvivalentas

–

–

12.

Dirvožemis

137Cs

–

–

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei visuomenei

tvarkos aprašo

3 priedas

Teikiami valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ir gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės duomenys:

1. Institucijos kodas.

2. Ėminio aprašas:

2.1. ėminio charakteristikos:

2.1.1. ėminio tipas;

2.1.2. ėminio apdorojimas (pvz., radiocheminis apdorojimas, išlaikymas tam tikrą laiką iki matavimo ir t. t.);

2.2. data ir laikas:

2.2.1. ėminio ėmimo data (ėmimo pradžios ir ėmimo pabaigos datos);

2.2.2. ėminio ėmimo trukmė (ėmimo pradžios ir ėmimo pabaigos laikas) (nurodyti, jei reikia);

2.3. vietovė:

2.3.1. vietovės pavadinimas;

2.3.2. regiono kodas (LT);

2.3.3. platuma, ilguma, išreikštos laipsniais, minutėmis ar dešimtainiais laipsniais;

2.3.4. baseinas (paviršiniams vandenims: upės, ežero, baseino ar jūros pavadinimas) (nurodyti, jei reikia).

3. Matavimų duomenys:

3.1. radionuklidai ar jų grupės;

3.2. prietaiso tipas;

3.3. aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė;

3.4. neapibrėžtis;

3.5. neapibrėžties tipas;

3.6. vertės vienetas;

3.7. vertės tipas;

3.8. data (data, kurią gauta aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė) (nurodyti, jei reikia);

3.9. debitas (upių vandens atveju) (nurodyti, jei reikia).