Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje.

2. Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuoja šis Įstatymas, kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės sveikatai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.

2. Visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.

3. Sveikatos aplinka – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių visuma. 4 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

4. Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma. 4 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 4. Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma. 5 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

5. Visuomenės sveikatos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo ar esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas. 5 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 5. Visuomenės sveikatos priežiūros auditas – asmenų teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, kokybės (tinkamumo) ir prieinamumo įvertinimas.

6. Visuomenės sveikatos ugdymas – valstybės ir savivaldybių bei pilietinės iniciatyvos priemonių, formuojančių sveiką gyvenseną, visuma.

7. Visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai. 8 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas. 8 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. 9 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

9. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė – visuomenės sveikatos veiksnių esamo poveikio visuomenės sveikatai tyrimo ir analizės, išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas. 9 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 9. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo ir (ar) esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymas, apibūdinimas ir vertinimas bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti, rengimas.

10. Darbo higiena – higienos sritis, apimanti darbo ir darbo aplinkos veiksnių poveikio žmogaus organizmui tyrimus ir įvertinimą, priemonių jo darbingumui ir sveikatai išsaugoti rengimą. 11 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

11. Visuomenės sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma. 11 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 11. Visuomenės sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma.

12. Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma) – sveikatos apsaugos ministro patvirtintas teisės aktas, nustatantis bendras privalomojo pobūdžio teisės normas visuomenės sveikatos saugos srityje.

13. Epidemiologiškai svarbi veikla – veikla, kai asmenys turi tiesioginį sąlytį su neįpakuotais maisto produktais, centralizuotai tiekia vandenį, prižiūri vandentiekio sistemas, gamina vaistus, kosmetikos priemones bei asmens higienos priemones arba teikia kosmetikos, pirties, kirpimo ir kitas paslaugas, turėdami tiesioginį sąlytį su žmogaus kūnu. Straipsnis papildomas 14 dalimi nuo 2007 m. liepos 1 d.:

14. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

3 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros principai

Svarbiausi visuomenės sveikatos priežiūros principai, kuriais vadovaujantis atliekama visuomenės sveikatos priežiūra, yra šie: 1) visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir mokslinis pagrįstumas; 2) neatidėliotinas ir visapusiškas visuomenės informavimas, švietimas visuomenės sveikatos klausimais; 3) valstybės skatinama sveikatai naudinga ūkinė komercinė veikla ir iniciatyva; 4) visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas; 5) valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką;6) žalos visuomenės sveikatai atlyginimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Visuomenės sveikatos ir visuomenės galimybės gerinti savo sveikatą užtikrinimo metodai ir priemonės

1. Visuomenės sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą turi būti užtikrinami šiais metodais ir priemonėmis: 1) ligų profilaktika ir kontrole; 2) valstybiniu visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimu, tikslinių programų, užtikrinančių gyventojų gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, rengimu ir įgyvendinimu; 3) valstybine, savivaldybių ir privačia visuomenės sveikatos priežiūra; 4) potencialią grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai keliančių produktų sertifikavimu bei veiklos sričių licencijavimu; 5) visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, apsinuodijimus ir kitas masines užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų kontrolės bei profilaktikos priemones, sveikos gyvensenos propaganda ir gyventojų sveikatos ugdymu; 6) kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis.

2. Visuomenės sveikatą užtikrinančios priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, kitų šaltinių, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. II skyrius Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra 5 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

5 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra

1. Visuomenės

sveikatos priežiūra organizuojama šiais lygiais:

1) pirminiu

(pirminė visuomenės sveikatos priežiūra);

2) antriniu

(antrinė visuomenės sveikatos priežiūra);

3) tretiniu

(tretinė visuomenės sveikatos priežiūra).

2. Visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų nomenklatūrą nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas,

kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

5 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

5 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos struktūra

1. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro:1) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įstaigos;2) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės ir viešosios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir įgyvendinančios organizacines, socialines bei medicinos priemones, skirtas ligų ir traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti;

3) kiti juridiniai

asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos

valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose

valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, kurie įgyvendina organizacines,

teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir

traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų

nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

2. Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

6 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

6 straipsnis. Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra

1. Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama savivaldybės lygiu.2. Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra atliekama kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.3. Savivaldybės institucijos taip pat gali įsteigti pirminės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

6 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

6 straipsnis. Savivaldybės vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra

1. Savivaldybės:

1) vykdo visuomenės

sveikatos stebėseną (monitoringą), siekdamos gauti išsamią informaciją apie

savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius ir ja

remdamosi planuoti bei įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo

priemones;

2) organizuoja visuomenės

sveikatos stiprinimą bendruomenėje;

3) rengia, tvirtina ir

įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į

vyraujančias visuomenės sveikatos problemas;

4) dalyvauja įgyvendinant

valstybines visuomenės sveikatos strategijas ir programas;

5) vykdo vaikų ir jaunimo

visuomenės sveikatos priežiūrą, koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros

specialistų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose, sveikatos specialistų,

dirbančių ikimokyklinio ugdymo mokyklose, veiklą, organizuoja ir koordinuoja

studentų sveikatinimo priemones;

6) įtraukia į visuomenės

sveikatos stiprinimo veiklą socialinius partnerius;

7) vykdo kitas įstatymų

nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

2. Savivaldybės visuomenės

sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros

biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės

visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu

turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų

savivaldybių gyventojams.

3. Savivaldybės visuomenės

sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašą ir joms keliamus kvalifikacinius

reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

4. Savivaldybių vykdoma

visuomenės sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės

biudžeto, savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos,

Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų teisėtai įgytų lėšų.

5. Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės kasmet Sveikatos apsaugos ministerijai teikia ataskaitą, o prireikus ir papildomą informaciją apie savivaldybės vykdomas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

7 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

7 straipsnis.

Antrinė visuomenės sveikatos priežiūra

1. Antrinė visuomenės sveikatos

priežiūra organizuojama valstybės lygiu ir įgyvendinama per antrinio lygio

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

2. Antrinio

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia teritoriniu principu.

3. Antrinio

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų steigėja yra Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba).

7 straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio

1 d.:

7 straipsnis. Valstybės vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra

1. Valstybės institucijų kompetenciją

visuomenės sveikatos priežiūros srityje nustato šis Įstatymas, Sveikatos

sistemos įstatymas, taip pat kiti teisės aktai, reglamentuojantys atskiras visuomenės sveikatos priežiūros sritis,

apibrėžtas Sveikatos sistemos įstatyme.

2. Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, steigėja yra

Sveikatos apsaugos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Šių įstaigų veikla skirta

teisės aktų nustatytiems visuomenės sveikatos priežiūros tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

3. Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo:

1) lėtinių

neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką,

įgyvendindamos sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena

susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos

politiką;

2) visuomenės

psichikos sveikatos priežiūrą ir psichikos ligų bei priklausomybės ligų profilaktiką

ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę,

kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir

reintegracijos sistemą psichikos sutrikimus turintiems asmenims ir jų šeimoms,

užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant

programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei

visuomenėje, saviagresijos augimo stabilizavimui ir mažinimui, įgyvendindamos

politiką, leidžiančią mažinti priklausomybių alkoholiui, tabakui,

psichoaktyvioms medžiagoms skaičių bei su tuo susijusią ekonominę naštą;

3) žmonių

užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės

priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą

nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir

reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei;

4) profesinės

sveikatos stebėseną (monitoringą) ir profesinės sveikatos pakenkimų

profilaktiką, apimančią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos tyrimus,

profesinių ligų registravimą ir kitas funkcijas, nustatytas darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktuose.

4. Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių biudžetinių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, nomenklatūrą,

atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje išvardytas veiklos sritis, tvirtina

Vyriausybė.

5. Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) ir jai pavaldžių

teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija apibrėžta šio

Įstatymo 15 straipsnyje.

6. Apskrities

viršininkas visuomenės sveikatos priežiūros srityje koordinuoja visuomenės

sveikatos stebėseną (monitoringą), valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą

apskrities teritorijoje ir vykdo kitas Apskrities valdymo įstatyme bei kituose

teisės aktuose numatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

8 straipsnis. Tretinė visuomenės sveikatos priežiūra

1. Tretinė visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama valstybės lygiu ir įgyvendinama per tretinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

2. Tretinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia atskirose visuomenės sveikatos priežiūros srityse, metodiškai vadovaudamos pirminio ir antrinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms.

3. Tretinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų steigėja yra Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. 8 straipsnis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09) III skyrius VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS Pirmasis skirsnis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VADYBA 9 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

9 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos koordinavimas ir kontrolė

Visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų,

teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą koordinuoja ir

kontroliuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

9 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

9 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos koordinavimas ir kontrolė

Visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos

apsaugos ministerija ir pagal kompetenciją kitos institucijos.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

10 straipsnis. Valstybės, apskričių ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros strateginis planavimas ir įgyvendinimas

1. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros politikos tikslus ir uždavinius, gyventojų sveikatos lygio siekiamus rodiklius nustato Seimas, patvirtindamas Lietuvos sveikatos programą.

2. Lietuvos sveikatos programai įgyvendinti Vyriausybė tvirtina Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.

3. Valstybės institucijos, įgyvendindamos Lietuvos sveikatos programą, įtraukia Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nuostatas į rengiamas socialines ekonomines programas, planus ir regionų plėtros programas.

4. Apskričių viršininkai ir savivaldybių institucijos Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina per regionines ir savivaldybių sveikatos programas.

5. Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, jos įgyvendinimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Ji rengia ir skelbia visuomenei Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo ataskaitą bei kas dveji metai organizuoja viešą jos rezultatų svarstymą.

11 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros programų vykdymas ir paslaugų teikimas

1. Visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal visuomenės sveikatos priežiūros sutartis, kurias sudaro paslaugų užsakovai ir teikėjai.

3. Visuomenės sveikatos priežiūros sutartyse, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų kainas, nustatomi finansavimą atitinkantys būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų ir paslaugų teikimo mastai.

4. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų užsakovai yra viešojo administravimo subjektai, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 11 straipsnis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

12 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai

Visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos.

13 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas ir koordinavimas

Visuomenės sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose, Vyriausybės įstaigose koordinuoja Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Vyriausybės įgaliota institucija kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimą.

14 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos koordinavimas

Įmonių, įstaigų ir organizacijų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą pagal savo kompetenciją koordinuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. 14 straipsnis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09) 15 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

15 straipsnis.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos kompetencija

Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba:

1) įgyvendina

visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir programas pagal Pasaulinės

sveikatos organizacijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Sveikatos

apsaugos ministerijos numatytas sveikatos politikos kryptis;

2) įstatymų

nustatyta tvarka steigia valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines,

viešąsias įstaigas ir atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų šioms įstaigoms

nustatytas steigėjo funkcijas;

3) vykdo viešojo

administravimo stebėseną (monitoringą) visuomenės sveikatos priežiūros srityje;

4) kontroliuoja

visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir

efektyvumą;

5) koordinuoja

būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų teikimą;

6) pagal savo

kompetenciją vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę sveikatos

priežiūros, švietimo, globos ir rūpybos įstaigose, taip pat kitose visuomenės

sveikatos priežiūros srityse, kuriose visuomenės sveikatos saugos kontrolė nėra

pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, ir analizuoja visuomenės

sveikatos saugą, vykdydama visuomenės sveikatos saugos stebėseną (monitoringą),

atlikdama įvertinimą, rengdama pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos

gerinimo ir atitinkamas metodikas;

7) koordinuoja

sveikatos informacinės sistemos kūrimą, jos komponentų (registrų, mokslinės,

techninės ir teisinės informacijos duomenų bazių, duomenų bankų) visuomenės

sveikatos priežiūros klausimais steigimą ir tvarkymą;

8) pagal savo

kompetenciją rengia visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų bei programų

projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kitų institucijų parengtų teisės

aktų bei programų projektų, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatai;

9) užtikrina,

kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatytų, apibūdintų

ir įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos

poveikį sveikatai;

10) pagal savo

kompetenciją, apibrėžtą šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, tvirtina

teisės aktus ir rekomendacinio pobūdžio dokumentus;

11) organizuoja

visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimą ir mokymą;

12) vykdo

valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros kontrolę kariniuose daliniuose,

policijos ir laisvės atėmimo bei kardomojo kalinimo vietose;

13) atlieka

viešojo administravimo funkcijas ekstremalių sveikatai situacijų valdymo

srityje;

14) atlieka

kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, taip pat Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos nuostatai.

15 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

15 straipsnis. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija1. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba:

1) pagal

kompetenciją organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros strategijos

įgyvendinimą pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos, Lietuvos

Respublikos Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas

sveikatos politikos kryptis;

2) vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę: asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionariose globos ir slaugos įstaigose, keleiviniuose laivuose ir keltuose, keleiviniuose traukiniuose; policijos areštinėse ir laisvės atėmimo vietose; privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialuose (toliau – įmonė), gaminančiose su maistu besiliečiančius ir kosmetikos gaminius;3) vykdo kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;4) pagal asmenų prašymus, pareiškimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą;5) pagal kompetenciją dalyvauja ekstremalių sveikatai situacijų valdyme;6) pagal kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;7) pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo ir valstybinės statybų priežiūros procese;8) pagal kompetenciją, apibrėžtą šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, priima teisės aktus;9) pagal kompetenciją rengia visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų bei programų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kitų institucijų parengtų teisės aktų bei programų projektų, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatai;

10) atlieka

kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.

2. Šio

straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytas funkcijas Valstybinė visuomenės

sveikatos priežiūros tarnyba įgyvendina tiek tiesiogiai, tiek per jai pavaldžias

teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

3. Valstybinei

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžios teritorinės visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos:

1) vykdo šio

straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose nustatytas funkcijas;

2) šio Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus, vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą;

3) atlieka kitas

visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.

4. Valstybinei

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžių teritorinių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų nuostatus ir struktūrą tvirtina Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

Trečiasis

skirsnis

16 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)

1.

Privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir

juridinių asmenų veiklą visuomenės sveikatos srityje, nustato Visuomenės

sveikatos saugos reglamentas (higienos norma). Jį tvirtina sveikatos apsaugos

ministras.

2. Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo

visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo (higienos normų) efektyvumo

stebėseną (monitoringą).

16 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

16 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)

1. Privalomuosius

higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių

asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma).

2. Sveikatos

apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga pagal kompetenciją vykdo

visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną

(monitoringą).

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

17 straipsnis. Visuomenės sveikatos teisės aktų skelbimas

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių veiklą nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai, turi sudaryti sąlygas darbuotojams su jais susipažinti.

18 straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga

1. Sveikatos aplinka saugoma šiomis priemonėmis: 1) gerinama aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala; 2) užtikrinamas kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką, patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti; 3) užtikrinama aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla; 4) visuomenė informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama siekiant sveikatos aplinkos tikslų; 5) norint pradėti ar išplėsti ūkinę veiklą, galinčią kelti grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, priimdamos sprendimus, tvirtindamos programas, turi įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.

19 straipsnis. Sveikos mitybos užtikrinimas

1. Sveikos mitybos užtikrinimo priemonės: 1) Lietuvos gyventojų mitybos moksliškai pagrįstų duomenų kaupimas ir sveikos mitybos mokymo sistemos sukūrimas; 2) su maistu ir geriamuoju vandeniu susijusių ligų plitimo mažinimas, profilaktinių priemonių nustatymas; 3) sveiko maisto bei mitybos politikos principų formavimas; 4) natūralaus kūdikių maitinimo ir kitų sveikatai palankių mitybos įpročių skatinimas; 5) maisto saugos politikos įgyvendinimo siekiant sumažinti gyventojų sergamumą koordinavimas; 6) gyventojų mitybos būklės stebėjimas ir vertinimas, priemonių jai gerinti rengimas; 7) mokslinių tyrimų mitybos, maisto saugos ir sveikatos srityje vykdymas; 8) šio ir kitų įstatymų nustatytų kitų priemonių taikymas.

2. Maisto tvarkymo saugos kontrolę vykdo maisto kontrolės institucija Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba pagal savo kompetenciją reglamentuoja sveiką mitybą bei maisto saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą). 3 dalis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

20 straipsnis. Nacionalinis aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)

1. Vyriausybė tvirtina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (programą), numatantį ligų ir traumų profilaktiką, kontrolę bei šio plano (programos) įgyvendinimo priemones.

2. Sveikatos apaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo kompetenciją koordinuoja ir kartu su kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis, ūkio subjektais įgyvendina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (programą).

21 straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga

1. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis: 1 dalies 1 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.: 1) jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, garso, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas; 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 1) jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas; 2) pakankamas tinkamo geriamojo vandens kiekis; 3) sveikatai kenksmingų atliekų likvidavimas; 4) teritorijos apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia augalija; 5) tinkamų higienos sąlygų ir režimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas; 6) natūralus ir dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas; 7) gyvenamųjų patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras; 8) kitos priemonės. 2 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba koordinuoja šio straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių vykdymą. 2 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina šio straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių vykdymą. 21 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2007 m. liepos 1 d.:

3. Fiziniai, juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už leidimų-higienos pasų išdavimą imama valstybės rinkliava. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

22 straipsnis. Darbo higiena

1. Darbo higiena užtikrinama šiomis priemonėmis: 1) darbo aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimas, tyrimų atlikimas, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimas, rekomendacijų darbdaviams teikimas; 2) darbo priemonių ir privalomųjų saugos reikalavimų atitikties įvertinimas; 3) visuomenės profesinės sveikatos ugdymas; 4) visuomenės ir suinteresuotų fizinių bei juridinių asmenų konsultavimas darbo higienos klausimais.

2. Darbo higienos reikalavimų laikymosi kontrolę ir darbo aplinkos pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba reglamentuoja darbuotojų sveikatos saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą). 3 dalis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

23 straipsnis. Teritorijų, statinių ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų atitikimas

Visi statybos dalyviai, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos, projektavimo sąlygas nustatantys subjektai privalo užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. 24 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

24 straipsnis.

Sanitarinės apsaugos zonos

1. Įmonės,

projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius,

kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su

žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos

statinius sanitarinės apsaugos zonas.

2. Ūkinės

komercinės veiklos rūšis, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Sanitarinių

apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę vykdo savivaldybių institucijos, Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir kitos valstybės valdymo

institucijos.

24 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

24 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos

1. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.

2. Ūkinės

komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato

Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali

būti tikslinami (didinami arba mažinami).

3. Sanitarinių

apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių

institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos

valstybės valdymo institucijos.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

25 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir plečiant ūkinę veiklą

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

2. Kai atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

26 straipsnis. Neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra bei tyrimai

1. Neinfekcinėms ligoms ir traumoms, kurios atsiranda dėl gyvenimo būdo ir įpročių, darbo, mokslo bei kitų veiklos sąlygų, taikoma epidemiologinė priežiūra.

2. Neinfekcinių ligų ir traumų kontrolės ir profilaktikos privalomoji epidemiologinė priežiūra apima asmenis, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis ar jų produktais, centralizuotai tiekiančius geriamąjį vandenį, prižiūrinčius vandentiekio sistemas, gaminančius vaistus, kosmetikos bei asmens higienos priemones arba teikiančius kosmetikos ir kitas paslaugas, kurių metu žmogaus aplinką veikia cheminiai, ekonominiai, ergonominiai, fizikiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.

3. Sveikatos apsaugos ministerija nustato epidemiologiškai analizuojamų neinfekcinių ligų sąrašus bei specialiuosius higienos reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje numatytai veiklai vykdyti.

4. Teritorinės ligonių kasos kartą per dvejus metus organizuoja Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių paplitimo tyrimus. Šių tyrimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Teritorinės ligonių kasos organizuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Šio darbo turinį ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

27 straipsnis. Neinfekcinių ligų kontrolės ir profilaktikos valdymas 1 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

1. Neinfekcinių ligų, būdingų vienai teritorijai, epidemiologinį stebėjimą atlieka pirminio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, o būdingų kelioms teritorijoms – antrinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 1 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 1. Neinfekcinių ligų, būdingų teritorijos administraciniam vienetui, epidemiologinį stebėjimą atlieka savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo nustatyta tvarka.

2. Savivaldybės taryba kadencijos laikotarpiui tvirtina neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės bei sveikatos palaikymo ir stiprinimo programas, kuriose numatomi per savivaldybės kadenciją siekiami sveikatos rodikliai, kasmet išklauso mero pateikiamas šių programų vykdymo ataskaitas. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

28 straipsnis. Epidemiologiškai svarbi veikla

Epidemiologiškai svarbias veiklos sritis, kuriose, nesilaikant nustatytų higienos reikalavimų, galėtų kilti pavojus užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis bei atsirastų neinfekcinių ligų protrūkiai, nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

29 straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas

1. Gaminti, platinti ir vartoti naujų rūšių žaliavas, produktus (statybines medžiagas, tarą, įpakavimo medžiagas, parfumeriją ir kosmetiką, dirbinius vaikams ir kt.), diegti naujas technologines linijas, procesus, naujus įrenginius, prietaisus ir darbo įrankius leidžiama, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.

2. Gaminti, naudoti, laikyti, vežti ir sunaikinti nuodingas ir pavojingas chemines medžiagas galima tik teisės aktų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Informacinė sistema

1. Siekdama skatinti nelaimingų atsitikimų buityje profilaktiką, produktų saugumo gerinimą bei vartotojų informavimą ir ugdymą, kad šie saugiau vartotų produktus, Sveikatos apsaugos ministerija parengia vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą.

2. Vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinėje sistemoje kaupiama informacija apie apsinuodijimus ir nelaimingus atsitikimus buityje, kurių metu nukentėjo ir (ar) žuvo žmonės.

3. Vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą sudaro sveikatos priežiūros įstaigų, gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų teikiama informacija.

31 straipsnis. Produktų sauga

Saugūs produktai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų saugos reikalavimus.

32 straipsnis. Valstybinė vartotojų, gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais programa Vyriausybės įgaliota institucija parengia ir teikia

Vyriausybei tvirtinti valstybinę vartotojų, gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais programą.

V

33 straipsnis. Visuomenės sveikatos stiprinimas

Visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio Įstatymo ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones.

34 straipsnis. Visuomenės sveikatos mokymas

1. Valstybės tarnautojai privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir strategijų formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo įgyti šių žinių, grupes ir kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

2. Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip spręsti visuomenės sveikatos problemas.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas.

4. Asmenys, kurie dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais. Šių asmenų privalomąjį sveikatos mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti juridiniai bei fiziniai asmenys.

5. Jeigu darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako išklausyti privalomojo sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo arba, esant galimybei, toje pačioje darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių.

6. Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašą bei mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Savanoriškąjį visuomenės sveikatos mokymą vykdo visuomenės sveikatos priežiūrai licencijuoti juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio mokymo turinį ir jo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

35 straipsnis. Sveikatos žinių populiarinimas

1. Visuomenės informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias, pavojingas ir grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie priemones, kurios padėtų išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti.

2. Sveikata populiarinama pagal valstybės ir savivaldybių sveikatos programas. 36 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir ugdymas

1. Valstybės ir

savivaldybių švietimo įstaigos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

organizuoja vaikų sveikatos saugą ir už ją atsako, moko sveikos gyvensenos

įgūdžių.

2. Vaikų

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

36 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir stiprinimas

1. Ikimokyklinio

ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos

vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.

2. Vaikų

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

3. Vyriausybė

tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos

sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei

kontrolę.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

37 straipsnis. Asmenų veikla visuomenės sveikatai stiprinti

1. Valstybė skatina fizinių ir juridinių asmenų veiklą, stiprinančią visuomenės sveikatą, padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir stiprinti sveikos gyvensenos motyvus.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtina valstybinę sveikatos ekonomikos programą šio straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti. ANTRASIS SKIRSNIS POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS 38 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

38 straipsnis. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

1. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio

visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką

veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.

2. Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatyta tvarka.

3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

39 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė 1 ir 2 dalių redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

1. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė atliekama nustatant fizikinių, cheminių, biologinių, mutageninių, teratogeninių ir psichoemocinių, ergonominių ir kitų visuomenės sveikatos veiksnių įtaką visuomenės sveikatai.

2. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę verstis šia veikla. 1 ir 2 dalių redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.: 1. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių, biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti. 2. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės įgaliotos valstybės įstaigos.

3. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados teikiamos kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, o šios jas išnagrinėja ir prireikus imasi atitinkamų priemonių.

4. Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais visuomenės sveikatos saugos ekspertizė atliekama ūkio subjektų lėšomis, o valstybinė visuomenės sveikatos saugos ekspertizė – valstybės viešojo administravimo institucijų užsakymu valstybės biudžeto lėšomis. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

40 straipsnis. Standartų, techninių dokumentų vertinimas visuomenės sveikatos požiūriu

Visuomenės sveikatos požiūriu taip pat vertinami standartų, techninių dokumentų, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatos veiksnių atsiradimui, buvimui ir mastui, projektai.

41 straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė

1. Visuomenės sveikatos kontrolė yra valstybinė ir savivaldybių.

2. Visuomenės sveikatos kontrolės rūšis nustato Sveikatos sistemos įstatymas.

3. Viešojo administravimo institucijos vykdo visuomenės sveikatos kontrolę pagal savo kompetenciją, nustatytą teisės aktuose.

4. Sanitarijos priemonių (išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus) įgyvendinimo kontrolę savivaldybių teritorijose vykdo savivaldybių sanitarijos inspektoriai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:

5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09) 42 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

42 straipsnis. Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditas

Siekdama

įvertinti įtaką sveikatai, valstybinį visuomenės sveikatos priežiūros veiklos

auditą vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

42 straipsnis. Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditas

Valstybinį

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos

ministerija arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

VI

43 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūra

1. Visuomenės sveikatos priežiūra Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis asmenys, įgiję nustatytą išsilavinimą ir turintys šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių ir specialybių, kurioms yra būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teises, pareigas, profesinės etikos reikalavimus ir jų pažeidimų padarinius reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos taisyklės. Šias taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 3 dalis netenka galios nuo 2008 m. sausio 1 d. 4 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

4. Licencijas verstis visuomenės sveikatos priežiūra išduoda, įregistruoja, perregistruoja, atnaujina, sustabdo jų galiojimą arba panaikina Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija. 4 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 4. Licencijas verstis visuomenės sveikatos priežiūra išduoda, įregistruoja, perregistruoja, atnaujina, sustabdo jų galiojimą arba panaikina ir apie tai skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija. Už licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija panaikinama, jeigu: 1) asmuo pateikia suklastotus ar klaidingus dokumentus; 2) asmuo profesiniais veiksmais padaro žalą visuomenės sveikatai; 3) asmuo dėl savo sveikatos būklės negali verstis visuomenės sveikatos priežiūra; 4) teismas priima motyvuotą sprendimą panaikinti licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra; 5 dalis papildoma 5 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.: 5) licencijos turėtojas pateikė prašymą panaikinti licenciją. Straipsnio pakeitimai Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09) 44 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

44 straipsnis. Juridinių asmenų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla

1. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms yra būtina

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija, sąrašą tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

2. Juridinių

asmenų licencijavimą, atestavimą, akreditavimą visuomenės sveikatos priežiūros

veiklai vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

44 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

44 straipsnis.

Juridinių asmenų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla1. Verstis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta visuomenės sveikatos priežiūros veikla turi teisę juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – filialas), turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją (toliau – licencija).2. Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys:1) privalomasis pirmosios pagalbos mokymas;2) privalomasis higienos įgūdžių mokymas;3) privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;4) profesinės rizikos vertinimas;5) visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;6) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;7) privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas.

3. Visuomenės

sveikatos priežiūros veiklos licencijos išduodamos, jei darbo santykių su

juridiniu asmeniu ar filialu turi bent vienas specialistas, kuris turi

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir kuriam juridinis asmuo ar

filialas yra pagrindinė darbovietė.

4. Privalomieji

pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus

sveikatai mokymai vykdomi pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas programas.

5. Profesinės

rizikos vertinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės

apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

6. Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro

patvirtintus metodinius nurodymus.

8. Privalomasis

profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, taip pat šiai veiklai

naudojamos priemonės turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus

reikalavimus.

9. Kiekvienos šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

10. Licencija

išduodama neribotam laikui. Už licencijos ar jos dublikato išdavimą imama

valstybės rinkliava.

11. Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių veiklai licencijas išduoda, atsisako

išduoti, sustabdo, panaikina licencijos galiojimą Valstybinė akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Licencijuojamos veiklos kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldžios

teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

Straipsnio pakeitimai; Nr. X-1150 (2007-05-24)

64-2455 (2007-06-09)

45 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas

1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas yra teorinių ir praktinių žinių tobulinimas.

2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi formos yra šios: 1) mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai; 2) aukštųjų mokyklų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokslo draugijų organizuojamos mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos; 3) įstaigų ir įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio studijų institucijomis organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai; 4) visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio tobulinimo, specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra, organizuoti praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.

3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi pažymėjimai pripažįstami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas, išskyrus 47 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

47 straipsnis. Pasiūlymai

Vyriausybei ir kitoms institucijoms1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus.2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.