Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2015 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2014 M. LIEPOS 8 D. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI

2014 m. spalio 28 d. Nr. 1178 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalies 2–8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

Finansų ministras Rimantas Šadžius

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178

DĖL Lietuvos Respublikos 2015 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2014 M. LIEPOS 8 D. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI

1. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (toliau – Išvada) įvertinama Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – 2015 metų biudžeto įstatymo projektas) atitiktis 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijai dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos Nr. 2014/C 247/13 (OL 2014 C 247, p. 67) (toliau – Tarybos rekomendacija).

2. Tarybos rekomendacijoje pateikiamos rekomendacijos imtis šių veiksmų:

2.1. stiprinti 2014 metų biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) atotrūkį nuo Europos Komisijos tarnybų 2014 metų pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; tas atotrūkis rodo, kad yra didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų rizika;

2.2. sustiprinti 2015 metais biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 procento BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Paskesniais metais užtikrinti, kad būtų laikomasi vidutinio laikotarpio tikslo;

2.3. biudžeto strategiją papildyti dar labiau sustiprinta fiskaline sistema, pagal kurią nustatant vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą visų pirma būtų užtikrintos privalomos viršutinės išlaidų ribos;

2.4. tęsti mokesčių sistemos peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai periodinius nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) išvada dėl Išvados 2 punkte nurodytos Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo tikslingumo: rekomendacijas tikslinga įgyvendinti iš dalies, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (dėl rekomendacijų 2014 metams) ir Lietuvos ekonomikos padėtį (dėl rekomendacijų 2015 ir vėlesniems metams).

Rekomendacija

Priemonės

1. Stiprinti 2014 metų biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 procento BVP atotrūkį nuo Europos Komisijos tarnybų 2014 metų pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; tas atotrūkis rodo, kad yra didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų rizika

Tikimasi, kad struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis 2014 metais bus artimas reikalaujamam (planuojant turi būti numatomas 0,5 procentinio punkto postūmis) arba reikšmingai nuo jo nenukryps (nereikšmingas nuokrypis – iki 0,5 procento BVP per vienus metus arba ne daugiau kaip po 0,25 procento vidutiniškai per dvejus metus). Atsižvelgiant į pablogėjusią geopolitinę situaciją Pietryčių Europoje ir vykdant įsipareigojimus NATO, 2014 m. liepos 10 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas – jame nurodyti asignavimai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – Krašto apsaugos ministerija) buvo padidinti 130 mln. litų. Asignavimai Krašto apsaugos ministerijai buvo skirti tik nustačius galimybę bent didesnę dalį šių išlaidų finansuoti viršplaninėmis pajamomis (t. y. nedidinant deficito) arba iš kitų valstybės skolos nedidinančių šaltinių. Numatoma, kad išlaidų kriterijus, apskaičiuotas laikantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, nebus viršytas

2. Sustiprinti 2015 metais biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 procento BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Paskesniais metais užtikrinti, kad būtų laikomasi vidutinio laikotarpio tikslo

Parengtuose Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos 2015 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose nustatoma, kad 2015 metais valdžios sektoriaus struktūrinis balansas pagerės 0,5 procento BVP ir nebus viršytas išlaidų kriterijus, apskaičiuotas laikantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų

3. Biudžeto strategiją papildyti dar labiau sustiprinta fiskaline sistema, pagal kurią nustatant vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą visų pirma būtų užtikrintos privalomos viršutinės išlaidų ribos

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų trejų biudžetinių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tada, kai Vyriausybė raštu pateikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. Atsižvelgiant į šią nuostatą, atitinkamai parengtas 2015 metų biudžeto įstatymo projektas ir lydimieji dokumentai – pateiktas atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus aprašymas ir prielaidos, taip pat atitinkamai atnaujinti ir pateikti tvirtinti 2015–2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos rodikliai, kuriais užtikrinamas Stabilumo ir augimo pakto reikalaujamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis ir kurie neviršija nustatytos išlaidų ribos. Toliau tobulinama valdžios sektoriaus finansų stebėsenos sistema – efektyviai veikia operatyvesnis keitimasis informacija, reikalinga prognozėms rengti, tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir socialinio draudimo fondų valdytojų. 2015 metais fiskalinė stebėsena bus patobulinta įtraukiant nagrinėtiną savivaldybių teikiamą informaciją apie numatomus einamųjų metų savivaldybių biudžetų vykdymo rodiklius. Šiuo tikslu papildytos 2015 metų biudžeto įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatos. Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, kurie sustiprins fiskalinę sistemą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavedamos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijos. Priėmus įstatymų projektus, biudžeto politikos kontrolės institucija turės reguliariai vertinti, kaip laikomasi fiskalinės drausmės

4. Tęsti mokesčių sistemos peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai periodinius nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą

Mokesčių administravimo gerinimas ir toliau išliks Vyriausybės prioritetas. Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama optimizuoti informacijos mokesčių administratoriui teikimą, numatomos priemonės nesumokėtiems ir nedeklaruotiems mokesčiams geriau išieškoti, taip pat numatoma riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau vykdys kompleksines priemones, tiek skatinančias savanoriškai mokėti mokesčius, tiek užtikrinančias mokesčių įstatymų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, ypatingą dėmesį skirdama naujausiais technologiniais sprendimais pagrįstos mokesčių administravimo informacinės sistemos („Išmanioji mokesčių administravimo sistema“) kūrimui. Siekiant skatinti diegti naujas atliekų tvarkymo (rūšiavimo, naudojimo, perdirbimo) technologijas, mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, sukaupti lėšų atliekų tvarkymo sistemai kurti ir plėtoti, Seime svarstomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nuo 2016 metų įvesti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis (sąvartyno mokestis). Be to, Vyriausybė siūlo 2015 metais didinti akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams. Mokesčių sistemos peržiūra bus tęsiama ir, jeigu laikas bus tinkamas, siūloma įvesti ekonomikos augimui nekenkiančius mokesčius. 2015 metų biudžeto įstatymo projekte numatyta pirmenybę teikti ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms – išlaidoms investicijoms (be Europos Sąjungos paramos), kurių dalis skirta Krašto apsaugos ministerijai, – nustatytos 18,2 procento, arba 0,14 procentinio punkto, BVP didesnės nei 2014 metais išlaidos. Ekonomikos potencialo didinimo (ekonomikai ir sveikatos apsaugai) išlaidos (be Europos Sąjungos paramos) didinamos 0,25 procento BVP, o švietimui numatytos išlaidos, nors mokinių mažėja, nesumažėja ir išlieka didžiausios, palyginti su visu valstybės biudžetu

4. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai apskaičiuoti pagal teikiamą 2015 metų biudžeto įstatymo projektą, jo lydimuosius dokumentus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektus. Valdžios sektoriaus balansas 2015 metais – 1,2 procento BVP to meto kainomis deficitas, 2016 metais – 0,5 procento BVP deficitas ir 2017 metais – 0,2 procento BVP perteklius.

5. Nustatyti 2015–2017 metų valdžios sektoriaus balanso tikslai, užtikrinsiantys Stabilumo ir augimo pakte nustatytą įpareigojimą padaryti pakankamą struktūrinio valdžios sektoriaus balanso postūmį, kad būtų pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, ir išlaidų ribojimo taisyklės (angl. expenditure benchmark) laikymąsi. Remiantis turimais duomenimis, 2015 metų biudžeto įstatymo projekte numatyta, kad Lietuva 2015 metais turėtų tenkinti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą reikalavimą mažinti valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą – jis sumažės 0,5 procentinio punkto BVP. Tai yra mažiausias galimas pagerėjimas pagal Stabilumo ir augimo paktą. Siekiant perteklinio valdžios sektoriaus balanso 2017 metais, valdžios sektoriaus struktūrinio balanso rodiklio postūmiai 2016 ir 2017 metais atitinkamai sudarys 0,6 ir 0,7 procentinio punkto BVP.

6. Dėl kintančios geopolitinės ir saugumo padėties Europoje neapibrėžtumas dėl ekonominės raidos scenarijaus, pagal kurį buvo rengtas 2015 metų biudžeto įstatymo projektas, didėja. Pagrindinė rizika dėl makroekonominių projekcijų susijusi su išorės aplinka, kuriai pablogėjus gali sumažėti Lietuvos ekonomikos augimas ir valstybės biudžeto pajamos. Finansų ministerija nuolat įdėmiai stebi makroekonominę padėtį. Paaiškėjus, kad ekonomika auga lėčiau, nei prognozuota, ekonominės raidos scenarijus būtų peržiūrimas.

7. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, priklausomai nuo valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų kompensavimo mechanizmo ir jo nustatymo yra rizika, kad 2015 metų valdžios sektoriaus deficitas viršys 1,2 procento BVP.

8. Valstybės garantuojamos paskolos taip pat yra vienas iš fiskalinės rizikos šaltinių (valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2015 metais gali sudaryti 1,3 procento BVP).

9. Remiantis Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis, rengiant 2015 metų biudžeto įstatymo projektą numatyta, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos fiskaliniam tvarumui kyla maža rizika. Vidutinio laikotarpio tvarumo rodiklis, kuris rodo, kokių koregavimo pastangų reikia norint skolos santykį sumažinti iki 60 procentų BVP 2030 metais, yra -1 procentas BVP. Mažesnė nei nulis šio rodiklio reikšmė rodo, kad Lietuva yra mažos rizikos šalis vidutinio laikotarpio tvarumo požiūriu ir vidutiniam laikotarpiui suplanuotos Lietuvos valdžios sektoriaus balanso rodiklio mažinimo užduotys leis išvengti mokesčių didinimo rizikos, kuri kiltų, jeigu dėl netinkamos politikos valdžios sektoriaus skola iki 2030 metų viršytų 60 procentų BVP. Europos Komisijos skaičiuojamas valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo rodiklis, kuris rodo tvarumo perspektyvas begalinėje perspektyvoje, yra 4,3 procento BVP. Pagal šią rodiklio reikšmę Lietuva priskiriama prie vidutinės rizikos šalių.

10. 2015 metų biudžeto įstatymo projekte valstybės biudžeto deficitas sudaro 342,4 mln. eurų. Išlaidų korekcijos, perklasifikuojant valstybės biudžeto deficitą pagal pinigų srautus į rodiklius pagal Europos sąskaitų sistemą ESS 2010, pateiktos lentelėje.

Lentelė. Išlaidų korekcijos perklasifikuojant 2015 metų valstybės biudžeto pinigų srautus pagal ESS 2010

Rodiklis

Mln. eurų

Procentų BVP

Universitetų skolinimasis

-23,2

-0,06

Asignavimai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui (pensijų kompensacijoms)

52,1

0,14

Tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams už 2014 metus

15,9

0,04

Tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams už 2015 metus

-33,9

-0,09

Palūkanų priderinimas prie įsipareigojimų (prieš išvestines finansines priemones)

30,4

0,08

Koregavimas dėl išvestinių finansinių priemonių

-20,9

-0,05

Pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių pinigų srautų priderinimas prie įsipareigojimų principo

26,1

0,07

Pastaba. Ženklas „-“ reiškia deficitą pagal įsipareigojimus (ESS 2010) didinantį perklasifikavimą, o ženklas „+“ – deficitą mažinantį perklasifikavimą.

11. 2015 metų biudžeto įstatymo projektas parengtas remiantis 2014 metų rugsėjį atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi.

12. Išorės aplinka 2014 metais pateikė Lietuvai naujų iššūkių. Šių metų pavasarį Europos Komisija pablogino dalies Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos perspektyvas, poveikį Lietuvos ekonomikai daro ir Rusijos draudimai importuoti pieno, mėsos ir kitus, daugiausia maisto, produktus iš Europos Sąjungos valstybių narių. Lietuvos eksporto į Rusiją konkurencingumui nepalankus smarkiai nuvertėjęs Rusijos rublis, įtakos Lietuvos ekonomikos raidai taip pat turi paaštrėjusi konkurencija ir svyruojančios pelno maržos naftos rinkoje.

13. Atsižvelgus į pablogėjusios išorės aplinkos įtaką, 2014 metais numatomas 2,9 procento BVP augimas, 2015 metais – 3,4 procento, 2016 metais – 3,8 procento. Daroma prielaida, kad 2017 metais išorės aplinka bus palankesnė ir BVP augimas gali siekti 4,3 procento. Pagrindinės išorės ekonominės aplinkos prielaidos (pagrindinių Lietuvos užsienio partnerių BVP pokyčiai, naftos kainos, euro ir dolerio kursas) atitinka Europos Komisijos 2014 metų pavasario prognozes. Rengiant ekonominės raidos scenarijų, taip pat buvo daroma prielaida, kad 2014–2015 metais 50 procentų uždraustų importuoti į Rusiją iš Lietuvos prekių bus realizuota kitose rinkose, o dar 25 procentai – vidaus rinkoje.

14. 2015 metų biudžeto įstatymo projekto rengimo metu turimais duomenimis, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2017 metais gali tapti teigiamas ir nuo tada tam, kad būtų suvaldytas stiprėsiantis paklausos spaudimas kainoms, kuris skatintų jas didėti, turėtų būti vykdoma fiskalinė politika, užtikrinanti valdžios sektoriaus balanso perteklių. Tokia politika didintų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos tvarumu, prisidėtų prie palūkanų priedų už riziką mažinimo ir teigiamai paveiktų užimtumo rodiklius.