Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.

3. Valstybės tarnautojo statusas – valstybės tarnautojo teisinė padėtis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

5. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

6. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

8. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

9. Kvalifikacinė klasė – tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo.

10. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

11. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

12. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

13. Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

14. Darbdavys – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principaiPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.

2. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: 1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; 2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; 3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; 4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; 6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; 7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais; 8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

3. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Įstatymo taikymasPakeista šioje redakcijoje

1. Šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.

2. Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. 3 dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. 3 dalies redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.: 3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.

4. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams, taikoma tik šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis.

5. Šis Įstatymas netaikomas: 1) valstybės politikams; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 4) profesinės karo tarnybos kariams; 5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams; 6) viešųjų įstaigų darbuotojams; 7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės tarnautojams

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į: 1) karjeros; 2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo; 3) įstaigų vadovų; 4) statutinių.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių algų koeficientai

1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas; 3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis Įstatymas (priedėlis).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašaiPakeista šioje redakcijoje

1. Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos.

2. Vyriausybė tvirtina Vyriausybės, Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos.

3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina: 1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai; 3) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba; 4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras; 5) apskričių viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų ir Vyriausybės įgaliotinių bei jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras; 6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.

4. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos.

5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina: Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.

Straipsnio

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimaiPakeista šioje redakcijoje

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą; 1 dalies 3 punkto redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.: 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių; 1 dalies 3 punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.: 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą. 2 dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams. 2 dalies redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.: 2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu; 5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4. Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.

5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. 9 straipsnis papildomas 6 dalimi nuo 2007 m. spalio 1 d.:

6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Straipsnio

Nr.

IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo

kancleris;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;

3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme –

Vyriausybė;

4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;

5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme,

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame

teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

6) kituose teismuose – teismo

pirmininkas.

2. Į įstaigų vadovų

pareigas priima:

1) Seimui

atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir

asmenys;

2) Respublikos

Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskrities viršininko

pavaduotoją – Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą

valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Vyriausybės įstaigose ir

Vyriausybės kanceliarijoje – Ministras Pirmininkas;

5) savivaldybės

administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės

kontrolierių – savivaldybės taryba.

3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų pareigas priima:

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas,

Seimo Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos

Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas

asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją –

Vyriausybė;

6) savivaldybės institucijoje –

savivaldybės meras.

4.

Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą,

Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir

Apskrities valdymo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės

teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų

priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės

tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali

valstybės ar savivaldybės institucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo) raštu pateikia prašymą paskelbti konkursą į karjeros

valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai

kadencijai) pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai

įstaigai.

7.

Jeigu nėra asmenų,

kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali

būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga

per 7 kalendorines dienas nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens

prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Konkursą į įstaigos

vadovo, priimamo į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia šį valstybės tarnautoją į

pareigas priimantis asmuo.

8. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo

organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar į įstaigos

vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)

pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie

konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

9. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką

nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės

tarnybos įstatymas ir Vyriausybės

patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos

aprašas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1284,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr.

IX-1328, 2003-01-28,

Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr.

IX-1815,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2004, Nr. 8

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama: 1) konkurso būdu; 2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu asmenų, kurie tokiu būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. (Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

12 straipsnis. Priėmimas į politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

Straipsnio

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas.

3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautoją, į kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui perkelti į kitą darbą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

IV

15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos

1. Valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; 8) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą.

2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės

1. Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) į karjerą valstybės tarnyboje

pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės

tarnautojams;

2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo

užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a)

už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);

b)

už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis

komisijomis (tarybomis);

c) už teisės

aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo

pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti

teisės aktų projektus;

d)

už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu

arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas

valstybės tarnautojo darbo užmokestis;

e) taip pat gauti atlyginimą šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte

nurodytu atveju;

3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir

savivaldybių biudžetų lėšas;

4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;

5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo

bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius

valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio

vadovo ar aukštesnes pareigas;

7)

būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat

politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus

valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas,

dalyvauti politinėje veikloje.

2.

Teisę

atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka

grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas

tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir

teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo

nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos

vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo

nustatytai kadencijai) pareigas kitoje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys,

kurie:

1)

dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario,

Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos

vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno,

Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar

tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą

įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą

turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai,

pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos

vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas

laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi

asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu

pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės

veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,

Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos

įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių

bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje

operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio

valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės

tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo

darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos;

tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos

arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su

netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar

už tarnybinius nusižengimus;

3) dėl išvykimo kartu su

priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį

sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo

arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo

laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros

valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas

nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą –

Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės

tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į

eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos

pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje –

turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros

valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie

asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos

vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos

arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo

statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo

dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio

perkėlimo laikotarpiui.

4. Teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą –

Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba,

jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas

einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas

statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai

valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje

arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės

tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su

sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais

darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas

nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės

tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba

užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio

perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti

statutinio valstybės tarnautojo statusą pateikimo

dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio

perkėlimo laikotarpiui.

5. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso

šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti

įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos

pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės

tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės

nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje

pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys

privalo būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka

bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo

pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius

reikalavimus. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo statusą, gali būti

priimti į šias pareigas priimančio asmens sprendimu po į šias pareigas

priimančio asmens ir asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas,

pokalbio, kurio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti įstaigos vadovo

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų

atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo,

pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat

profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos

(darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

8. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės

tarnautojų teisių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2034,

2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla

Valstybės tarnautojui neleidžiama:

1)

būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu

jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar

įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės

organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės

tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą

skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai

valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į

savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš

savivaldybės biudžeto;

2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos,

kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis

(personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis

narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis

(artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos

giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir

vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir

seserys) ar asmuo, su valstybės

tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas

santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio,

podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų

sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro

tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos),

taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo

sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju

svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų

įstatinio kapitalo arba akcijų;

3)

atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms

ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į

užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio

valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose

institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam

valstybės tarnautojui;

4) dirbti įmonėse, įstaigose,

organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia

viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas

valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės

tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje,

tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai

yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės

tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą

arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar

organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai

negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo;

5) eiti

daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui

leidžiama eiti kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai frakcijai,

padėjėjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos seniūno referento arba pagal darbo

sutartį dirbančio darbuotojo pareigas, bet jo darbo dienos trukmė negali būti

ilgesnė kaip dvylika valandų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1197,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas

1. Karjeros

valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo

pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne

vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas

pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priėmusio

asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos

vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į

laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui

dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.

2. Karjeros valstybės tarnautoją,

laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje

ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas,

sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės

instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje

dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne

vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo

perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.

3. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė

pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų

atašė nuostatų nustatyta tvarka.

4

dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

4. Į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros

valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens

sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautoją įvertina valstybės

tarnautojų vertinimo komisija (toliau – vertinimo komisija).

4

dalies redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

4. Į aukštesnes

karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės

tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik

tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina

valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau –

vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus

specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio

asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos

pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

5. Kai yra

tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi

teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje

pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

6. Karjeros

valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į

kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje

vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį

klausimą suderina.

7. Kai yra

tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas

į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens

sprendimu.

8. Karjeros

valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu

sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų

atvejus.

9

dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

9. Laikinai

perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau

negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Į karjeros valstybės

tarnautojo, perkelto į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 19 straipsnį,

pareigas, taip pat į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti,

iki jam sueis treji metai, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas

laikinai gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės

tarnautojas.

18 straipsnis. 18 straipsnis papildomas nauja 9 dalimi nuo 2007 m. spalio 1 d.:

9. Karjeros valstybės tarnautojas šio

straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir

sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės

aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik

tada, kai yra kompetentingos valstybės

institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo

pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

10. Į karjeros

valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai

negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali

būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais

atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas

negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.

11. Laikinai perkeltam į kitas pareigas

karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo

nustatytas darbo užmokestis.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

19 straipsnio

redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

19 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas

1. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu

gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

2.

Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių

institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas

arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai

perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės

institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės

tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Paprastai

pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas

gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos

Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

4. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į

kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse

įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka

pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

5. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio

1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių

garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai.

19 straipsnio redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

19 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas

1. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu

gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

2. Karjeros valstybės tarnautojas į

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą

arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos

valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens

patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija.

3.

Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių

institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas

arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai

perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės

institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės

tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas

kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė

sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į

kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse

įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka

pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

6. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio

1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių

garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis kaitumasPakeista šioje redakcijoje

1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.

3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. 20 straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis nuo 2007 m. spalio 1 d.:

5. Karjeros valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

6. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-673 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės

1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys;

aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.

2 dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo

būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju

netaikomas 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas.

2 dalies redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas,

vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo

atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo

terminas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

22 straipsnio

redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

22 straipsnis.

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Valstybės tarnautojo ir jo tarnybinės veiklos vertinimo

tikslas – įvertinti įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar

pakaitinio valstybės tarnautojo, priimto į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas, tarnybinės veiklos rezultatus bei kvalifikaciją.

2. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą per

kalendorinius metus ir praėjus vieneriems tarnybos metams nuo pakaitinio

valstybės tarnautojo priėmimo ir kiekvienais kitais tarnybos metais (išskyrus,

kai priėmimo į pareigas laikotarpis yra trumpesnis) pakaitinio valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas,

įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje

arba praėjus vieneriems pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos metams

tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas arba valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

įvertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jei valstybės

tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai,

valstybės tarnautoją vertina vertinimo komisija. Vertinimo komisija vertina

valstybės tarnautoją ir tais atvejais, jei jo tarnybinė veikla įvertinama gerai

dvejus metus iš eilės ir yra valstybės tarnautojo prašymas jį vertinti

vertinimo komisijoje.

3.

Karjeros valstybės tarnautoją ir pakaitinį valstybės tarnautoją vertina valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Įstaigos vadovus,

vidaus audito tarnybos vadovus bei auditorius, vertinimo komisijos narius ir

18–20 kategorijų valstybės tarnautojus vertina valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisiją

sudaro iš skirtingų valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės

tarnautojų. Savivaldybės kontrolierių, vidaus audito tarnybos vadovą,

auditorius ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų

vertinimo komisijos narius vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo

komisija.

4. Vertinimo komisija sudaroma

dvejiems metams. Vertinimo komisija

susideda iš 5 arba 7 valstybės tarnautojų. Jei valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas

vertinimo komisijos narys turi būti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas.

5. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo apie

būsimą valstybės tarnautojo vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki

vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančiai įstaigai. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali

dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo

komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.

6. Vertinimo komisija gali įvertinti valstybės

tarnautoją arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Vertinimo

komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo valstybės

tarnautojo tiesioginį vadovą.

7. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją

labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:

1)

suteikti valstybės tarnautojui trečią arba aukštesnę kvalifikacinę klasę;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes

pareigas;

3) palikti tą pačią (aukščiausią)

kvalifikacinę klasę ir gaunamą priedą už kvalifikacinę klasę, jei toje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nėra

galimybės pasiūlyti aukštesnių pareigų.

8. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją

nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:

1) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;

2) suteikti valstybės tarnautojui žemesnę kvalifikacinę

klasę arba panaikinti trečią kvalifikacinę klasę;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes

pareigas;

4) atleisti valstybės tarnautoją iš

pareigų, jei du kartus iš eilės jis įvertintas nepatenkinamai.

9. Šio

straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti vertinimo

komisijos siūlomi sprendimai valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam

asmeniui yra privalomi. Vertinimo komisija, siūlydama valstybės tarnautoją į

pareigas priėmusiam asmeniui šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą

sprendimą, gali siūlyti suteikti valstybės tarnautojui ir kvalifikacinę klasę.

10. Valstybės tarnautojui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis

jo vadovas įvertino gerai, paliekama ta pati kvalifikacinė klasė.

11. Valstybės tarnautojui, kurio tarnybinę veiklą

tiesioginis jo vadovas įvertino labai gerai, bet vertinimo komisija taip

neįvertina, paliekama jo turėta kvalifikacinė klasė.

12. Vertinimo komisija, įstaigos vadovą

įvertinusi labai gerai, pasiūlo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą

sprendimą, o įvertinusi nepatenkinamai, – šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 4 punkte

nurodytą sprendimą.

13.

Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinį

valstybės tarnautoją labai gerai, pasiūlo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte

nurodytą sprendimą, o įvertinusi nepatenkinamai – atleisti valstybės

tarnautoją.

14.

Dėl nepatenkinamų pakaitinio valstybės

tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų tiesioginis vadovas gali pasiūlyti

valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atleisti šį valstybės

tarnautoją iš pareigų ir nepraėjus vieneriems valstybės tarnautojo tarnybos

metams. Toks siūlymas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams

po pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo dienos arba po paskutinio jo

vertinimo dienos. Jeigu vertinimo komisija pritaria tiesioginio vadovo

siūlymui, pakaitinis valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.

15. Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros

valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų arba yra valstybės tarnautojo

rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės

tarnautojo vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu ir valstybės tarnautoją į

pareigas priėmusio asmens sprendimu (įsakymu) gali būti neeilinis valstybės

tarnautojo vertinimas. Be to, neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali

būti ir tuo atveju, kai yra valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pasiūlymas

suteikti valstybės tarnautojui trečią arba aukštesnę kvalifikacinę klasę.

Neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali būti ne anksčiau kaip praėjus 6

mėnesiams nuo eilinio valstybės tarnautojo vertinimo dienos.

16. Nėščias ar krūtimi maitinančias valstybės tarnautojas vertinimo

komisija vertina tik jų prašymu.

17. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti

pagal vertinimo komisijos

pasiūlymus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

18. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių

klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo kriterijus ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarką

nustato Vyriausybė.

22 straipsnio

redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus,

priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros

valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į

karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.

2. Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas –

kasmet įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus.

3. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir

jų kvalifikaciją.

4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama

kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius

metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje,

kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį

valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į

pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros

valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.

6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai

įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos

vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės

tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą įvertina:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

7. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę

veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės

tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.

8. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę

veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai

teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio

straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs

pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo

komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su

vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje

nurodytų siūlymų.

11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo

komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo

išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis

vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš

pareigų.

12. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar

įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie

būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje

ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės

tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.

13. Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę

veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

14. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės

tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1)

suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės

tarnautojui kvalifikacinę klasę;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam kvalifikacinę klasę;

4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui

palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės

algos dydžio

vienkartinį priedą.

15. Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas

priimančiam asmeniui siūlo:

1)

suteikti pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę;

2)

palikti pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti

jam pareiginės algos dydžio

vienkartinį priedą.

16. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui

siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis

nesikeičia.

17. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam

asmeniui siūlo:

1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę

kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir

tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;

2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

18. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės

tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o

valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tik tobulinti jo

kvalifikaciją;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.

19. Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas

priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:

1) du kartus iš eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;

2) pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

įvertina nepatenkinamai.

20. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama

vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti

gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam

asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė

padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas

priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio

straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi

pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę

veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui

teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje

nurodytų siūlymų.

21. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar

įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo

sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas,

kai:

1)

iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos

vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius

tikslus arba

2) yra įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai

įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos

vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę

klasę.

22. Karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio

asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimas, kai:

1) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės

tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme

nustatytas funkcijas arba

2) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui kvalifikacinę

klasę, arba

3) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas

perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba

4) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas

perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio

vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui

kvalifikacinę klasę.

23. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens

sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimas, kai:

1) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią

kvalifikacinę klasę arba

2) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš

pareigų.

24. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia

siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.

25. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jei

nuo valstybės tarnautojo kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau

kaip 6 mėnesiai arba jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per

kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje

ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

26.

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo

komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos

siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

27. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų valstybės

tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.

28. Valstybės tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama

vertinimo komisijoje jo prašymu, jei šis valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip

6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla.

29. Valstybės tarnautojų

kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1254,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)

Nr.

IX-1328,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Įstatymas papildomas 22¹ straipsniu nuo 2007 m. spalio 1 d.:

23 straipsnis. Darbo užmokestisPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos. 2 dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. 2 dalies redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.: 2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

24 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

2. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (priedėlis). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės tarnautojams atstovaujančių profesinių sąjungų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

3. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

4. Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-789,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

25 straipsnis. PriedaiPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 1 dalis papildoma 5 punktu nuo 2007 m. spalio 1 d.: 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.

4. (Neteko galios)

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

6. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.

7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas

1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojai skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.

4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.

2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

6. Šiurkščiu pažeidimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 8) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

2. (Neteko galios)

3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

5. Tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai.

2. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.

32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.

4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją

1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1. Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras tą dieną gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

3. Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.

4. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.

5. Valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos

1. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.

2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

36 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.

2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

37 straipsnis. Nemokamos atostogos

1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

2. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo narių, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulintiPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

39 straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

40 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

3. (Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)

4. (Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2536,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo dienos.Pakeista šioje redakcijoje

1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.

2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas): 1) iki penkerių metų – 2 mėnesių; 2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių; 3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių; 4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos. 41 straipsnio 5 punkto nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo dienos.

5. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.

6. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.

8. Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

42 straipsnis. Tarnybos stažas

1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, mokymosi atostogos ir pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas bei ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

43 straipsnis. Kitos garantijosPakeista šioje redakcijoje

1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. 2 dalies redakcija iki 2007 rugsėjo 30 d.:

2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 62 metai ir 6 mėnesiai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 2 dalies redakcija nuo 2007 spalio 1 d.: 2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3 dalies redakcija iki 2007 rugsėjo 30 d.:

3. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 62 metai ir 6 mėnesiai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3 dalies redakcija nuo 2007 spalio 1 d.: 3. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

4. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jei valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jei valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams) , vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

5. Valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis: 1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį); 2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką; 3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas; 4) kai valstybės tarnautojai pagal šaukimą yra išvykę į naujokų šaukimo komisiją; 5) kai valstybės tarnautojai yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Karo prievolės įstatymą. Kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos; 6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų; 7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos; 8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos; 9) kai valstybės tarnautojai pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.

6. Valstybės tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir: 1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų; 2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.

7. Pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

8. Eitos pareigos garantuojamos, kai karjeros valstybės tarnautojas dėl privalomosios pradinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 18 straipsnį, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje ar dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti pareigų.

9. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas. 10 dalies redakcija iki 2007 rugsėjo 30 d.:

10. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 62 metai ir 6 mėnesiai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. 10 dalies redakcija nuo 2007 spalio 1 d.: 10. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

11. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

12. Jei vadovaujantis šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.

13. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų. 14. [Neteko galios nuo 2006-06-28] 15. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. IX-2502,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų

1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2)

savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti

tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba apskrities viršininkas, jo

pavaduotojas ar Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario

pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo

įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;

5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos

vadovo kadencija;

1 dalies 6 punkto redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

6) pasibaigia pakaitinio valstybės

tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 62 metai ir 6

mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės

politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;

1 dalies 6 punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

6)

pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui

sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba

baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas

priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos

įgaliojimai;

7)

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas

jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės

institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;

8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis

pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius

duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;

1 dalies 10 punkto redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:

10) vertinimo komisija du kartus iš eilės valstybės

tarnautoją įvertino nepatenkinamai ir siūlo atleisti iš pareigų arba kai,

įvertinus pakaitinio valstybės tarnautojo, priimto

į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą, priimamas

sprendimas jį atleisti iš pareigų;

1 dalies 10 punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

10) pagal vertinimo komisijos siūlymą

priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;

11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės

karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu

2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas

ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į

pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma

pašalinti;

13) teisės aktų

nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės

tarnautojas negali

eiti pareigų;

14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka

specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas

iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus

šiurkščius pažeidimus;

16) įsiteisėja teismo nuosprendis,

kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą

veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio

nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

Papildyti 1 dalį 17 punktu nuo 2007 m. spalio 1 d.:

17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo

tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas.

18) paskirta

tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus,

nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte.

2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo

nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140

dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali

būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį

valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos

nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba

epidemijų nušalintiems nuo darbo.

3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės

politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės

institucijos pirmajame posėdyje.

4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės

tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį

ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas

priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir

anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru

turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to

jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas

laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1

dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.

6. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės

tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš

pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2

dalyje nurodytais pagrindais.

7. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų

nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1284,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr.

IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr.

IX-2286,

2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)

Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys

1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios: 1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti; 2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.

2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą ir personalo vadybos srityse, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas rengia ir pagal parengtas programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus moko vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

3. Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.

4. Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

2. Jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis: 1) savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos; 2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.

3. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.

4. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų lėšų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas

1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.

2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.

3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

XI

48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymasPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka: 1) Vyriausybė; 2) vidaus reikalų ministras.

2. Vyriausybė: 1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką; 2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

3. Vidaus reikalų ministras: 1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus; 2) koordinuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę; 3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. Įstatymas papildytas 481 straipsniu nuo 2007 m. spalio 1 d.:

Ankstesnė redakcija

49 straipsnis.

Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga1. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.2. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga: 2 dalies 1 punkto redakcija iki 2007 m. rugsėjo 30 d.:1) kontroliuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;2 dalies 1 punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:1) kontroliuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka; 2) tvarko valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;3) rengia su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;4) užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;

5) tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų

įgyvendinimo kokybės priežiūrą;

6) vertina juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, ir teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo;7) koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;

8) nagrinėja su

valstybės tarnautojų statusu susijusius skundus;

9) teikia valstybės

ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir

su juo susijusių teisės aktų taikymo;

10) rengia ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie valstybės tarnybą;11) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.3. Atlikdama pavestas funkcijas, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:1) nustačiusi, kad pažeisti šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, valstybės institucijoms ir įstaigoms turi teisę raštu teikti privalomus vykdyti nurodymus dėl šio pažeidimo pašalinimo, o jeigu šios institucijos ar įstaigos pažeidimo nepašalina per jos nustatytą laiką, praneša apie tai aukštesnės pagal pavaldumą valstybės institucijos ar įstaigos vadovui;

2) nustačiusi,

kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pažeidė šį Įstatymą ir su juo

susijusius teisės aktus, informaciją apie tai teikia atitinkamos savivaldybės

administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai

savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

50 straipsnis. Valstybės tarnautojų registrasPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie: 1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas; 2) valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį; 3) darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, bei jų darbo užmokestį; 4) (neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.); 5) asmenis, kuriems teismas yra atėmęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis Valstybės tarnautojų registre.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-464 (2005-12-22)

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Ankstesnė redakcija

51 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas

1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.

2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų registro duomenimis.

3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.