Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8, 13, 14, 17, 18, 21, 26, 27, 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

2000 m. liepos 4 d. Nr. VIII-1801

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 104-2363; 1997, Nr. 66-1603)

1 straipsnis. 8 straipsnio 9 dalies pakeitimas 8 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „teritorijos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas“ įrašyti žodžius „Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija“ ir šią dalį išdėstyti taip: „9. Asmuo, turėjęs kontaktą su ligoniu ar asmeniu, įtariamu sergančiu ypač pavojinga liga, įrašyta į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju, privalo būti izoliuotas savivaldos vykdomųjų institucijų specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose, jeigu higieninės sąlygos leidžia tai padaryti. Izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija.“

2 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „apskričių vyriausiųjų valstybinių gydytojų higienistų ir jų pavaduotojų“ įrašyti žodžius „Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) šį nukenksminimą atitinkamose įmonėse, įstaigose, organizacijose, joms priklausančiuose riboto karantino objektuose reglamentuoja higienos normos ar Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos sprendimai.“

3 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies pakeitimas 14 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „teritorijos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas“ įrašyti žodžius „Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl privalomojo aplinkos nukenksminimo (dezinfekcijos) pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose priima Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija. Šį sprendimą priėmęs pareigūnas privalo su juo pasirašytinai supažindinti juridinius ir fizinius asmenis, kurių turtui taikomas privalomasis aplinkos nukenksminimas. Jei atsisakoma pasirašyti, asmenų informavimą turi patvirtinti du liudytojai.“

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 17 straipsnyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas, suderinęs“ įrašyti žodžius „Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija, suderinusi“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Asmenų, mirusių nuo užkrečiamųjų ligų, palaikų pervežimas ir laidojimas Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų pervežimo transporto priemonėmis, taip pat jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos, laidojimo ir perlaidojimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Susisiekimo ministerija ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos.“

5 straipsnis. 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas 18 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „apskričių vyriausiųjų valstybinių gydytojų higienistų ar jų pavaduotojų“ įrašyti žodžius „Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Asmenims, įtariamiems sergantiems ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje minėtame sąraše nustatytus darbus iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuos asmenis darbdaviai savo iniciatyva, taip pat vykdydami Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos sprendimus, privalo laikinai nušalinti nuo darbo arba perkelti į kitą darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Asmenys, kurie žino, kad serga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo užkrečiamosiomis ligomis ar yra šių ligų sukėlėjų nešiotojai, ir sirgdami arba nešiodami šių ligų sukėlėjus tęsia nustatytus darbus be bendrosios praktikos gydytojo leidimo, taip pat ir darbdaviai, kurie žino apie įtariamus sergančius ar susirgusius tokiomis ligomis asmenis, bet verčia juos dirbti šio straipsnio 1 dalyje minėtame sąraše nustatytus darbus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“