Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

2. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

2. Racionali ūkio žemėvalda – žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

3. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

4. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

5. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.

6. Žemė – Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

8. Žemės informacinė sistema – informacijos apie žemę (žemės išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir platinimo sistema.

9. Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

12. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

13. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

14. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

15. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

16. Žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

17. Žemės sklypo riba – riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

18. Žemės sklypų amalgamacija – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

19. Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

20. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

21. Žemės sklypų padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

22. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

23. Žemės tvarkymas – teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

24. Žemės ūkio naudmenos – žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.

25. Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

26. Žemėtvarkos projektas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

27. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.

28. Žemėvalda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.

29. Žemėvaldų projektai (planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

1. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

2. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) vandens ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę.

3. Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

4 straipsnis. Privati žemė

1. Privačią žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.

2. Privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

II

skyrius

Valstybinė žemė

5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti žemėPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso: 1) šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė; 2) valstybės paveldėta žemė; 3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn; 4) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė; 5) žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams; 6) žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn; 7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės pažeidimus; 8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė.

2. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė

1. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: 1) valstybinės reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams; 2) pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo; 3) valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms; 4) valstybinės reikšmės miškams ir parkams; 5) valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams; 6) valstybinės reikšmės vidaus vandenims; 7) teritoriniams vandenims; 8) Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai; 9) pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).

2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-982 (2006-12-14)

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

1. Valstybinės žemės

patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės

turto privatizavimo institucija, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti subjektai ir šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities

teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri

patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams ir

Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems

patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą

valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja

valstybės turto privatizavimo institucija. Valstybės turto privatizavimo

institucija yra valstybinės žemės, reikalingos įgyvendinti valstybei svarbiems

ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino

Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės

turto privatizavimo institucijai, patikėtinė.

2. Valstybinės

žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais

ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:

1) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo

naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir

vietiniams keliams;

4) komunaliniams

inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5)

gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei

komercinei veiklai.

3. Vyriausybės

nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami

patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms

atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami

patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems

priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo

prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise

būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms

įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės

sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių

subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo

įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų

patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.

4. Šio

straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar

kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,

perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti

ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu

būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės

nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus

miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.

5. Valstybinės

žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo

aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3

mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto

pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,

Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir

nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas

apskrities viršininkas.

6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems

patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Straipsnio

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

1. Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

3. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis valstybine žeme priima: 1) savivaldybės taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms; 2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise; 3) apskrities viršininkas – visais kitais atvejais.

4. Tais atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis apskrities viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

5. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

6. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

7. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.

8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. X-950 (2006-12-05)

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1. Sprendimus

išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise

savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, valstybinę žemę, reikalingą

įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę

svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas

arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai, – ši

institucija, o kitą valstybinę žemę – apskrities viršininkas. Sprendime turi

būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties termino nustatymo motyvai.

Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities viršininkas, valstybinės žemės nuomos

sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko

administracijos darbuotojas.

2. Valstybinės

žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi

būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi

reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės

žemės nuomos sutartį prieš terminą.

3. Žemės nuomos

terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99

metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas

negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti

ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių

naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams

ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas

nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo

trukmę.

4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas

gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.

5. Valstybinė

žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama

aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės

žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

6. Valstybinė

žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais

ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius,

inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar

apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja

pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai,

užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais,

išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai

išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre

įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar

kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta

Seimas arba Vyriausybė;

4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra

įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės

žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga

koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais;

6) ji reikalinga

valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos

Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais.

7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai

kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti

tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių

metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau

kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja

išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės

sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš

valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su

pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų

nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas

asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio

straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems

išnuomojamas aukcione.

9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka

šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,

tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys

sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme

nustatytai veiklai.

11. Be aukciono išnuomotos

valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo

reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus

atvejus.

12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos

mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be

aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės

sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

13. Valstybinės

žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo

veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo

ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų

eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta

produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios

turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,

nustato Vyriausybė.

14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš

terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal

sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį

arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar

pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka

valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

15. Jeigu

išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės

žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių

bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės

žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio

nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

16. Valstybinės

žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų

įstatymas.

Straipsnio

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

Nr. XI-544,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas

1. Valstybinę

žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus

privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams bei valstybės nekilnojamajam

turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą

atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir

ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių

nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių

viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams

bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka

įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto

sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo

organizatoriui patikėjimo teise, pardavimo ar kitokio perleidimo sąlygas ir

tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

2. Valstybinės

žemės pirkimo-pardavimo ar

kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas

savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės

teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia

įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi

kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo

ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.

3. Pagal Žemės

reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės

reformos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Valstybinės

žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami

aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią

kainą.

5. Valstybinės

žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie

užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais

statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti

laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik

neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės

veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui

arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio

dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,

taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų

naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti

bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;

3) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti

miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta

tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;

4) jeigu jie

įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto

dydžio – šių sklypų savininkams;

5) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

6. Parduodamų

valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato

Žemės reformos ir kiti įstatymai.

7. Valstybinės

žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

8. Valstybinės

žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės

perleidimo privačion nuosavybėn sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų

perdavimo–priėmimo aktus pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas

apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar kitaip

privačion nuosavybėn perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus

privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų

nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės

nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, sutartį sudaro

šios žemės patikėtinis – valstybės turto privatizavimo institucija ar Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius.

9. Žemės ūkio

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo

objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės

perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės

reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos

įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir

juridinių asmenų nuosavybėn.

11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas

nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.

Straipsnio

Nr.

X-773, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr.

X-1797,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)

Nr. XI-301 (2009-06-16)

Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)

11 Straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos žemės sklypo, kito statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina apskrities viršininkas, o jeigu žemės sklypas Vyriausybės nutarimu perduotas patikėjimo teise savivaldybei – savivaldybės taryba.

13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas

1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms.

2. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).

14 straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

1. Savivaldybėms

nuosavybės teise priklauso:

1) žemė,

valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių

funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei

šį Įstatymą;

2) žemė, pagal sandorius įgyta

savivaldybių nuosavybėn;

3) pagal

testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

4) žemė, kaip

bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

2. Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės

taryba.

3. Savivaldybių

žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,

perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės

servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-326 (2005-07-05)

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn

1. Savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai: 1) kuriuose yra statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“; 2) kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti; 3) jeigu savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.

2. Valstybinės žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

3. Savivaldybė turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).

16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms savivaldybių funkcijoms atlikti.

2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.

3. Savivaldybės žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.

4. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

5. Savivaldybės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

1. Savivaldybių žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

2. Sprendimą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį. Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.

3. Savivaldybių žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

4. Asmenys, kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.

18 straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas

1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima savivaldybės taryba.

2. Sprendime išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties terminas ir jo nustatymo motyvai.

19 straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas

1. Sprendimus

perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims

priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.

Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo

perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

2. Savivaldybėms

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą

valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame

sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra statinių

ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Savivaldybės

perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei:

1) jeigu

remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms

funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys

savivaldybei priklausančiame sklype;

2) jeigu

savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti

valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą

valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.

4. Vyriausybės

nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą

(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės

nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei

žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities

viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

5. Neteko galios

nuo 2010 m. vasario 2 d.

6. Neteko galios nuo 2010 m. vasario 2 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-326 (2005-07-05)

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.

21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius; 4) įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė; 5) laikytis teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; 6) vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės; 7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; 8) leisti vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių; 9) leisti statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos saugoti; 10) leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas); 11) statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus; 12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

22 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

1.

Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir

Vyriausybės nutarimai.

2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams

nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji

žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat

žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi

būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai

nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio

naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti

naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės

naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę

turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,

taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti

teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į

kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

3. Specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Rengiant

teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi

būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

5

dalies redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

5. Konkrečiam

žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant

suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal

teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo

dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės

sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,

teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10

dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie

tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės

žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei

Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo

turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie

žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

5

dalies redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

5. Konkrečiam

žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant

suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų

planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar

jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar

jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo

dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų

planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša

žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui,

nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo

sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro

įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės

sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jeigu, formuojant naują žemės sklypą

(teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo

suformuoti žemės sklypai), tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos

ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto

registrą, keičiami to žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro

duomenys keičiami ir jų pakeitimai įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir

Nekilnojamojo turto registrą Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto

kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

6. Ginčai dėl

teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui

turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos

anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka.

7. Nustatytos

specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų

įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

8. Žemės

savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti

kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose

valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato

kitaip.

9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,

patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į

teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba

tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar

kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo

organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus

metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą

gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir

atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar

patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo

susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

10.

Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos

uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

23 straipsnis. Žemės servitutai

1. Žemės

servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų

nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

2. Apskrities

viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta

tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato

servitutus:

1) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,

perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti

ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto

priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie

kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų;

4) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus

(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir

antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

2

dalis papildoma 5 punktu nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

5) valstybinės,

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems)

pagal žemės konsolidacijos projektą.

3. Apskrities

viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų

planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas

prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą

nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems

neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir

privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti

prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,

taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros

tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,

jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal

teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių

reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai

rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose

gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose

statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba

valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma

tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus

(požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų užsakovas.

Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia

valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra

apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto

nustatymo.

4. Apskrities

viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Tais

atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities

viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia

(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar

patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

6.

Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre

registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip

pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.

7. Žemės

savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų

servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų

sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami

viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

8. Žemės

savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę

kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į

valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir

tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o

tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės

institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir

tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.

Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas

administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės

patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos

vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį

pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį

praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi

administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar

valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

9.

Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais

pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą

servitutą.

10. Valstybinės

žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės

servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu

aktu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka

1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

2. Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos projektus).

4. Vadovaujantis apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

5. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka.

6. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

7. Žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

25 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė

1. Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) mėgėjiškų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus; 2) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus; 3) rekreacinio naudojimo žemės sklypus; 4) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

3. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

4. Maksimalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

5. Vyriausybės nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.

26 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

1. Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus; 2) rekreacinių miškų sklypus; 3) apsauginių miškų sklypus; 4) ūkinių miškų sklypus.

3. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

4. Miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas.

5. Maksimalų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

27 straipsnis. Vandens ūkio paskirties žemė

1. Vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į: 1) ūkinei veiklai naudojamus vandens telkinius; 2) rekreacinius vandens telkinius; 3) ekosistemas saugančius vandens telkinius; 4) bendrojo naudojimo vandens telkinius.

3. Vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.

28 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

1. Konservacinės paskirties žemei priskiriami: 1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtyje; 2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

2. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į: 1) gamtinių rezervatų žemės sklypus; 2) kultūros paveldo objektų žemės sklypus.

3. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.

29 straipsnis. Kitos paskirties žemė

1. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) gyvenamąsias teritorijas; 2) visuomeninės paskirties teritorijas; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 4) komercinės paskirties objektų teritorijas; 5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas; 6) rekreacines teritorijas; 7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 8) naudingųjų iškasenų teritorijas; 9) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams; 12) atskirųjų želdynų teritorijas.

2. Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-982 (2006-12-14)

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr. X-1242,

2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)

30 straipsnis.

Reikalavimai žemės sandoriams

1. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.

Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės

sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –

žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra

neatskiriama žemės sandorio dalis.

2. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,

kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

3. Žemės sklypai

sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekama jų amalgamacija sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam

asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,

šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,

padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat

atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi būti pridedami

suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

4. Kai žemės

savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį

žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis

suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės

sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,

šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės

sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar

įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti

reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo

bendraturtis perleidžia nuosavybės

teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje

nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

5. Amalgamacijos

būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems

asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos.

6. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo

statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės

teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali

perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar

kitą patalpą).

7. Perleidžiant

butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir

nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą

šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės

sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

8. Sujungiamų

žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo

patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių

teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti

žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės

sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,

sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos,

privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į

pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

9. Negali būti

sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti

žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

10. Perleidžiant

statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti

suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta

tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, statinį

ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali

įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį

įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar

įrenginiui eksploatuoti, pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į

statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės

sklypą sumokėtas įmokas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

31 straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

1. Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

2. Asmenys, kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

3. Parduodant privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.

5. Kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.

32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius

1. Vyriausybė:

1) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,

žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) nustato

licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;

3) nustato

žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.

2. Vyriausybės

įgaliotos institucijos:

1) rengia ir

tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės

sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir

įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją

kitas valstybines programas;

3) planuoja

valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės

apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja

valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,

skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) organizuoja

šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;

5) koordinuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

6) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei

kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;

7) atstovauja

valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,

mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu

sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl

valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo

negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

8) metodiškai

vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos

kontroliuoja;

9) metodiškai

vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų

tvarkymo dokumentus;

10) kaupia

informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;

11) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;

12) išduoda

licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.

3. Apskrities

viršininkas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar

kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,

išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris

teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo

valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo

turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus žemės sklypus ir

žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia

valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę

valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo tikslais;

3) perduoda

neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri

perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir

perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės

patikėtiniai;

4) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant

valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir

gerinant žemės naudojimą;

5) sprendžia

žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimo klausimus;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) organizuoja

ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

8) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos

žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

9) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą;

10) šio Įstatymo

nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;

11) įstatymų

nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui

valstybinės žemės sklypams įregistruoti;

12) kontroliuoja

planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) atlieka kitų

įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės

naudojimo reguliavimo.

4. Savivaldybių

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina

žemėtvarkos planavimo dokumentus;

2) išnuomoja ir

perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais

perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

3) teikia

apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

4) teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų

skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

5) organizuoja

valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos

darbus žemės naudojimui gerinti;

6) atlieka kitų

įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. X-950 (2006-12-05)

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

33 straipsnis. Žemės administravimo tikslaiPakeista šioje redakcijoje

1. Pagrindiniai žemės administravimo tikslai: 1) planuoti Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais; 2) planuoti ir įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui; 3) planuoti ir įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti.

2. Sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

3. Su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties pakeitimas. 34 straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

Ankstesnė redakcija

34 straipsnis. Žemės informacinė sistema

1. Lietuvos

Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo

turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų

teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės

reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir

atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų

sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės

naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto

charakteristikas.

2. Žemės

informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:

1) žemės naudojimo

būklės tyrimą;

2) žemės

išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;

3) žemės vertės

tyrimą;

4) žemės

gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;

5) žemės

informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės

pagrindu;

6) suvestinių

duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės

fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;

7) informacijos

apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.

3. Žemės

informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato

Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės

informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

34

straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

34 straipsnis. Žemės informacinė sistema

1. Žemės

informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių

duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais

duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos

Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines

savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos

charakteristikas.

2. Žemės

informacinės sistemos valdytojas, tvarkytojas, tvarkomų duomenų turinys,

apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Žemės ūkio

ministerijos įgaliotos institucijos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos

nuostatuose.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

35 straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)

1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.

2. Žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos; 3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

3. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

4. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą.

5. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato Vyriausybė.

37 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema

1. Žemėtvarkos dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai: 1) žemėtvarkos schemos; 2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 3) žemėvaldų projektai (planai).

2. Žemėvaldų projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus.

3. Žemėtvarkos schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

5. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

7. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.

8. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.

9. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

38 straipsnis. Žemėtvarkos schemos

1. Žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja apskričių viršininkai. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.

2. Žemėtvarkos schemose gali būti planuojama: 1) administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimai; 2) kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas; 3) teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas, nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku; 4) gamtinio karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu; 5) melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis; 6) vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas; 7) ūkių žemėvaldų perspektyvinės ribos.

3. Žemėtvarkos schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

1. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

2. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.

3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatoma: 1) kraštovaizdžio formavimo priemonės; 2) žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės; 3) žemės ūkio veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas; 4) ūkių žemėvaldų ribos; 5) pagrindinių vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas; 6) melioracijos statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas; 7) žemės plotai, kuriuos tikslinga apsodinti mišku; 8) panašias savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos teritorijai tvarkyti.

4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai jose numatoma: 1) konkurencingų ūkių žemėvaldų formavimas; 2) žemės ūkio naudmenų gerinimas; 3) apželdinimas mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga; 4) ekologinis ūkininkavimas; 5) kaimo infrastruktūros plėtra; 6) alternatyvi žemės ūkio veikla.

40 straipsnis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Valstybinės žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą.

2. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: 1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas; 2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka; 3) žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.

3. Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys; 2) projekto viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; 3) projektą tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

4. Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.

5. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas.

6. Pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos

1. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialai, turintys Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.

2. Licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Licencija rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išduodama fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį išsimokslinimą ir atitinkantiems Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialams, kurių specialistai, rengiantys žemėtvarkos planavimo dokumentus ir vadovaujantys šių dokumentų rengimui, turi aukštąjį išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kai licencija išduodama rengti žemėtvarkos schemas, specialistai, rengsiantys šias schemas ir vadovausiantys šių schemų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos ar kraštotvarkos išsimokslinimą. Kai licencija išduodama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemėvaldų projektus (planus), specialistai, rengsiantys šiuos žemėtvarkos planavimo dokumentus ir vadovausiantys šių dokumentų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos, geodezijos ar hidrotechnikos išsimokslinimą.

4. Žemėvaldų projektus (planus) įgyvendina asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas atlikti Nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus.

5. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę: 1) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui vaikščioti, važinėti nepadarant žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti, žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti vykdomi tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ar jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, georeferencinius duomenis.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-541 (2006-03-30)

Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

42 straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas

1. Žemėtvarkos schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti.

2. Žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.

3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams, užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.

4. Žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.

5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai. Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.

43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra

1. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų reikalavimus.

2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka: 1) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.

44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas

1. Ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.

3. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.

45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: 1) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 4) socialinei infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams; 10) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.

2. Priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-982 (2006-12-14)

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka

1. Valstybės

institucija ar savivaldybės

taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės

poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą

ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės

poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos ar

savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,

priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūros nepradėti. Apie apskrities viršininko sprendimą per 5 darbo dienas

nuo jo priėmimo raštu pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės

poreikiams, savininkui, institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre

padaro žymą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

2. Valstybės institucijų ir

savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir

nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Apskrities viršininkui priėmus

sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo

48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir

valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams

žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje

nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto

registro tvarkytojui pateikia apskrities viršininkas, pranešęs apie tai žemės

sklypo savininkui ir kitam naudotojui.

4. Po to, kai yra priimtas

sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį

sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos

perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip

pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės

sklypą.

5. Apskrities viršininkas sprendimą

paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir

dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir

prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime

paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su

žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5

darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės

sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo

savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo

turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės

poreikiams.

6. Nuostolius,

patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės

sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius

privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą

paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje

nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie apskrities

viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų

nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų

statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat

kitų atlyginamų nuostolių dydis negali būti didesnis negu apskaičiuotas šio

Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai privačios žemės

savininkas ar kitas žemės naudotojas pateikia Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje

nustatytus reikalavimus parengtą ataskaitą, kurioje nuostolių, patirtų dėl

žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, dėl žemės sklype

esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir kitų nuostolių dydis viršija

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje

nurodytą tokių nuostolių dydį. Tokiais atvejais sutartyje gali būti nurodomi

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir

žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti

atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo būdas turi būti nurodomas –

kompensacija pinigais. Sutartyje taip pat turi būti aptartas klausimas

dėl daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą,

panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.

7. Kai sutartyje dėl atlyginimo

būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje

vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai ir žemės savininko ar kito

naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis

yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis,

žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės

savininko ar kito naudotojo sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių

dydį, o žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje

nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų

nuostolių dydį, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę

sąskaitą. Tais atvejais, kai žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje

vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis viršija žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytą

atlyginamų nuostolių dydį ne daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu

suinteresuota institucija visą žemės savininko ar kito naudotojo vertinimo

ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais

perveda į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo dalimi,

pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės

savininkas ar kitas naudotojas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams

nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo

dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui

prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota

institucija per 3 mėnesius nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės

poreikiams gavimo dienos kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo,

žemės savininko ar kito naudotojo teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi

atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sąlyga dėl žemės

paėmimu suinteresuotos institucijos teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo už

paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė

sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar ji yra įtraukta į sutarties tekstą,

ar ne.

8. Žemės paėmimu

suinteresuota institucija pagal sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio

nurodytą žemės savininko ar kito naudotojo pateiktą vertinimo ataskaitą

sumokėjusi didesnį nuostolių atlyginimą, negu nurodytas žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neteisingu su žemės paėmimu

visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu padarytos žalos atlyginimo.

9. Jeigu žemės

savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija

dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities

viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą

priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato paimamo žemės

sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus šio

Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą –

kompensaciją pinigais.

10. Ginčai dėl

žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-982 (2006-12-14)

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

47 straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams

1. Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.

2. Sprendimą suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.

3. Jeigu sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių atlyginimo dydį.

4. Teismas, išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

5. Jei teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

6. Prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.

7. Visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.

8. Jeigu išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.

9. Tais atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-982 (2006-12-14)

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

48 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektaiPakeista šioje redakcijoje

1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.

3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams: 1) žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas; 2) žemės sklypų, kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas laisvoje valstybinėje žemėje; 3) naujų kelių projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.

4. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams žemę, vietos.

5. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

6. Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. IX skyrius Žemės sklypų konsolidacija 49 straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

Ankstesnė redakcija

49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

1. Žemės

konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.

2. Prašymus

rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės

patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą

pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės

patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės

konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės

sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei

organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių

susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai

kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo

atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra

apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti

valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:

1) pagrindžiamas

žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;

2) nustatomi

žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos

projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,

jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;

3) nustatomi

asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir

sąlygos;

4) išrenkami

asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus.

3. Susirinkimo

sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės

sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams pritaria

ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės

patikėtinių.

4. Po

susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro

preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3

mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę –

žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti

numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės

konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities

viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:

1) žemės

sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį, mainomų

žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;

2) nuostata,

jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir

suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų

žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos

sutartyje nustatyta tvarka;

3)

preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei

nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės

konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka.

5. Apskrities

viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir

su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat

priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai

teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės

konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės

konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)

žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti

laisvos valstybinės žemės sklypai.

6. Žemės

konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka.

49

straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

1. Žemės

konsolidacijos projektai rengiami tik kaimų teritorijose. Žemės konsolidacijos

projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas. Žemės konsolidacijos

projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima

patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas.

2. Prašymus

rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba,

valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad

rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje

arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai,

savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, apskrities viršininkas

numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato

šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės

patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų

bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į

susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės

patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki

susirinkimo dienos. Tuo atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų

patikėtinis yra apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo

konsoliduoti valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo.

Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus

rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir

(ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir

juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:

1) pagrindžiamas

žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;

2) nustatomi

žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos

projektą;

3) nustatomi

asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius

klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;

4) išrenkami

asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus.

3. Jeigu

apskrities viršininko numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės

konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų,

susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai

žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,

savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime

dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime

turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus,

priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais

bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.

4. Kai kartu su

privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti

numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo

sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja apskrities viršininkas ar jo įgaliotas

apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojas, numatomų

konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu šių

žemės sklypų patikėtinis yra ne apskrities viršininkas, savivaldybės tarybos

įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne

mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria apskrities

viršininkas ar jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos valstybės

tarnautojas, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir

savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime

dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime

turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus,

priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais

bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.

5. Atliekant

žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir

įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį,

apskrities viršininkui ir kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų

įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės

patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti darbuotojai, o savivaldybėms –

savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios

ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai,

savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojai.

6. Po

susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės

savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės

sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti

valstybinės žemės sklypus, kurių patikėtinis yra ne apskrities viršininkas, ne

vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizatoriui apskrities viršininkui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami

sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus

konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos

sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų

pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat

išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto

atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos

sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo

bendraturtis.

7. Teritorija

žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės

sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.

8. Negali būti

konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti

žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio

su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu.

9. Numatomų

konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu

numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės

patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės

sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti

tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus

Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į

kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės

sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus

servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime

papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos

sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą

dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo.

10. Apskrities

viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir

su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat

priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos

projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios apskrities viršininkui

pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės

sklypai, kuriuos valstybinės žemės patikėtinis apskrities viršininkas nusprendė

konsoliduoti, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus

(jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu.

11. Jeigu

sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte apskrities viršininkui

pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą

žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo

(jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį)

įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės

sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo

dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti apskrities viršininkui. Jeigu žemės

sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša apskrities viršininkui

apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti

konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs apskrities viršininkui sutikimą,

nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti

žemės konsolidacijos projekte.

12. Iki

sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui

teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji

žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų

rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti

teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima apskrities viršininkas.

Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti,

savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo

pakeisti šią teritoriją turi pateikti apskrities viršininkui sutikimą, nurodytą

šio straipsnio 6 dalyje.

13. Apskrities

viršininko sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto

teritorijos ribas turi būti suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija.

14. Apskrities

viršininkas per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti

teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto

registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto

sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui

rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo

priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti –

įregistravimą.

15. Žemės

konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

50 straipsnis. Žemės vertinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.

2. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. 3 ir 4 dalių redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.

4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka. 3 ir 4 dalių redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.: 3. Žemės vertė nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo pačiu metodu. 4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad jis nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

Ankstesnė redakcija

51 straipsnis.

Žemės konsolidacijos projektų rengimas

1

dalies redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

1. Pradėjęs

rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų

ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės

žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas

asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau

kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų

žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas turi

teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo

klausimais:

1) dėl žemės

vertinimo;

2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei

servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;

3) dėl projektuojamų žemės sklypų vietos

ir ribų pertvarkymo;

4) dėl

kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės

sklypus pradžios;

5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų

įgyvendinant projekto sprendinius;

6) kitais su

projekto rengimu susijusiais klausimais.

1

dalies redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

1. Pradėjęs

rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos

projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų

savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami

savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų,

jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui

pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai

teisėti, jeigu šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai

visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės

savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos

projektui rengti. Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami

valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti,

jeigu jame dalyvauja apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, valstybinės

žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės

sklypų patikėtinis yra ne apskrities viršininkas, ir savivaldybės tarybos

įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu

šiems sprendimams pritaria apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo,

valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos

įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą žemės

konsolidacijos projekte dalyvauti pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai

priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo

bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas,

turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir

(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.

Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto

rengimo klausimais:

1) dėl žemės

vertinimo;

2) dėl

projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;

3) dėl

konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;

4) dėl

kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo

pradžios;

5) dėl bendrų

teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;

6) kitais su

projekto rengimu susijusiais klausimais.

2. Žemės

konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma

numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą

ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių

išdėstymą.

3. Žemės

konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.

4. Žemės

konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka.

5

dalies redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

5. Pasiūlymus,

pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės

savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės

ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo

svarstymo pabaigos.

5

dalies redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

5. Sutikimą

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus,

pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto apskrities

viršininkui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto

viešo svarstymo pabaigos.

6. Žemės

konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko

sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Straipsnis

papildomas 7 dalimi nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

7. Kai asmenys,

pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame

dalyvauti, apskrities viršininkas priima sprendimą pakeisti žemės

konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus,

priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims,

ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio

Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės

konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus,

turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga,

kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos

iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui,

netaikoma. Apskrities viršininkas per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją

žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro

tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo

(sklypų) priskyrimą teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

52

straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

52 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas

1. Žemės

konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant

kadastrinius matavimus.

2. Žemės sklypų,

pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per

3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.

Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje

turi būti nurodyta:

1) žemės sklypų

savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems

asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;

2) pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos

mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės

sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų

vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;

3) įsipareigojimai

dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;

4) žemės

sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti

naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.

3. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką

nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

4. Kai asmenys,

kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia

ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas

priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai

vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus

nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.

5. Žemės

konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir

sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo

nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių

prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės

patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių

nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai

faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės

konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių

suvaržymai ir juridiniai faktai.

6. Žemės sklypų

savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet

pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto

rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2

dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,

reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.

52

straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

52 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas ir žemės konsolidacijos sutarties sudarymas

1. Žemės

konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje

atliekant kadastrinius matavimus.

2. Žemės sklypų,

konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai

sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei

atstovauja ir sutartį pasirašo apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo

arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų

valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne apskrities viršininkas, o

savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

3. Pagal žemės

konsolidacijos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės,

savivaldybės ir privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos

projekto teritoriją, konsoliduojami – kompleksiškai pertvarkomi (padalijami,

atidalijami, sujungiami, atliekama jų amalgamacija) į žemės sklypus,

suformuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Žemės

konsolidacijos sutartis tvirtinama notaro. Prie žemės konsolidacijos sutarties

turi būti pridedami pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduotų žemės

sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Žemės

konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:

1) Nekilnojamojo

turto registre įregistruoti privačios, valstybinės ir savivaldybės žemės

sklypai, kuriuos numatoma konsoliduoti, ir jų kadastro duomenys;

2) pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą konsoliduoti žemės sklypai,

perduodami konkrečių žemės savininkų, valstybės, savivaldybės nuosavybėn vietoj

iki konsolidacijos turėtų žemės sklypų, ir konsoliduotų žemės sklypų kadastro

duomenys. Iki konsolidacijos buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų

bei konsoliduotų (pertvarkytų) žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5

procentais;

3)

įsipareigojimai dėl žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo. Iki konsolidacijos

buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų ir pagal žemės konsolidacijos

projektą konsoliduotų žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais;

4) sąlyga, kad į

konsoliduojamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių arba kad

sutarties šalys sutinka, kad į konsoliduotus pagal žemės konsolidacijos

projektą ir jų pagal šią sutartį įgytus nuosavybėn žemės sklypus tretieji

asmenys turėtų kitas sutartines teises;

5) informacija,

kad tretieji asmenys, turintys daiktines teises į konsoliduojamus žemės

sklypus, sutinka su žemės sklypų konsolidacija. Kai konsoliduojami įkeisti

žemės sklypai, kreditoriaus sutikime turi būti nurodyta, kad kreditorius

sutinka, jog hipoteka apimtų įkeisto žemės sklypo savininkui pagal žemės

konsolidacijos projektą konsoliduotą ir pagal šią sutartį perduodamą nuosavybėn

žemės sklypą.

5. Žemės konsolidacijos

sutarties pavyzdinė forma nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklėse.

6. Kai asmenys

atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima

sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.

7. Asmenys,

kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir

(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų

turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos

projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas,

patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti

žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas

bet koks asmens, pateikusio apskrities viršininkui šio Įstatymo 49 straipsnio 6

dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas

ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir

įgyvendinamas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat

atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią

tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės

konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos

sutartį dėl priežasčių, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu

pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių

pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

8. Jeigu žemės

konsolidacijos projekto rengimo ar įgyvendinimo metu žemės sklypai areštuojami,

tampa teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį,

objektu arba tretieji asmenys, turintys į žemės sklypus daiktines teises,

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atšaukia duotą sutikimą dėl žemės

sklypų konsolidacijos, asmuo, dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių pripažintas

nepagrįstai atsisakiusiu ar vengusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir

(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka gali

kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

9. Išlaidų,

atlyginamų dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos

projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, nustatymo tvarka

nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

10. Žemės

konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir

sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta

tvarka pagal žemės konsolidacijos sutartį sudariusių asmenų ar jų įgaliotų

asmenų prašymus vienu metu išregistruojami šių asmenų iki žemės konsolidacijos

sutarties sudarymo turėti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai

ir juridiniai faktai, taip pat įregistruojami šių asmenų pagal žemės

konsolidacijos sutartį jiems perduoti pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduoti

žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai.

11. Pertvarkius

pagal žemės konsolidacijos projektą įkeistą (įkeistus) žemės sklypą (sklypus),

hipoteka apima žemės savininkui pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotą

(perduotus) vietoj turėto įkeisto (įkeistų) žemės sklypo (sklypų) žemės

konsolidacijos projekte konsoliduotą (konsoliduotus) žemės sklypą (sklypus).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apie įkeisto žemės sklypo

konsolidaciją ir jo naujus kadastro bei unikalius numerius praneša Lietuvos

Respublikos hipotekos registrui per 3 darbo dienas nuo perduoto pagal žemės

konsolidacijos sutartį žemės sklypo, teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir

juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

12. Pertvarkius

pagal žemės konsolidacijos projektą žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems)

buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams),

suformuotam (suformuotiems) pagal žemės konsolidacijos projektą buvusio žemės

sklypo (sklypų) ribose, išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio

kodekso nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui

nustatomi administraciniu aktu – apskrities viršininko sprendimu šio Įstatymo

23 straipsnio ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

13. Žemės

sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai,

pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto

rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2

dalies ir kitų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti

parduodamą žemę.

14. Valstybinės

žemės sklypai, kurie yra konsoliduoti pagal žemės konsolidacijos projektą ir

perduoti valstybei pagal žemės konsolidacijos sutartį ir kurių nenumatoma

naudoti visuomenės poreikiams ar kitoms valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms

atlikti, gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn arba perduodami naudotis

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-660 (2010-01-19)

(2010-02-02)

X

skyrius

Baigiamosios nuostatos

53 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.

2. Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

54 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.