Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2012-03-31 – 2012-09-3063 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 15 straipsnių
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Įstatymas skelbtas:
Žin., 1996, Nr. 84-2000
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pastaba: Iki 2010 m. kovo 2 d. pradėtos pirkimų
procedūros tęsiamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin.,
2006, Nr. 4-102;
2009, Nr. 93-3986)
nuostatas.
LIETUVOS RESPUBLIKOSVIEŠŲJŲ PIRKIMŲĮSTATYMAS
Įstatymo pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija
nuo 2006 m. sausio 31 d.:
Nr.
X-471,
2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių
pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir
ginčų sprendimo tvarką.
2. Įstatymo nuostatos suderintos
su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje
1. Atviras konkursas – pirkimo būdas, kai
kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.
2. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV) – viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu (EB) Nr.
2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius klasifikatorius.
Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir atitinkamai
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio Europos
Sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.) versijos
(toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė
teikiama EVRK ir CPC klasifikatoriams.
3. Centrinė perkančioji organizacija – šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji
organizacija, kuri:
1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas
perkančiosioms organizacijoms, arba
2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų
perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias
sutartis.
4. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema
– Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:
1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų
skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;
2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų
procedūroms atlikti;
3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti
internete.
5. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
6. Derybos
– pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su
pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo
sutarties sąlygų.
7. Dinaminė pirkimo sistema – vien tik
elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos
rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota.
Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam
perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir
pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama
dalyvauti procese.
8.
Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis
elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų pasiūlymo
elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus
pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę pasiūlymus
išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam
tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos
rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų taikyti
negalima.
9.
Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims,
perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę
kompresiją) ir saugoti.
10. Neteko
galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.
11. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti
pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose ar konkurenciniame dialoge.
12. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo
pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad
jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų
šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus
pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.
13. Konkurencinis dialogas – pirkimo
būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo
procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais,
norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių
alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia
pateikti pasiūlymus.
14. Kvalifikacinė
atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose
nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti
tolesnėse pirkimo procedūrose.
15. Mažos vertės viešasis pirkimas (toliau – mažos
vertės pirkimas) – supaprastintas pirkimas, kai yra bent
viena iš šių sąlygų:
1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip
100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė
kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);
2) perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami
darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai
numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių
vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų
to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės
vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties
objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be
pridėtinės vertės mokesčio).
16. Nepriekaištinga
reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:
1) asmenys,
teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo
tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams,
neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) asmenys,
teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo reikalavimus;
4) asmenys,
piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis
medžiagomis;
5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;
6) asmenys, kuriems
paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos
pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;
7) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;
8) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.
17. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų
komisijos nario ar eksperto arba kito asmens pareiškimas raštu, kad jis
nešališkas tiekėjams.
18. Paraiška – tiekėjo pareikštas pageidavimas dalyvauti pirkimo procedūrose.
19. Pasiūlymas
– tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų
duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti
prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos
nustatytas pirkimo sąlygas.
20. Pasiūlymo
galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.
21. Pirkimo
dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams
dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys
perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė
specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti
dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).
22. Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau
– atidėjimo terminas) – 15 dienų laikotarpis, kuris
prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš
perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams dienos ir kurio metu negali būti sudaroma pirkimo sutartis.
23. Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių
perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas –
nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą
nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų
kiekių nustatymu.
24. Projekto konkursas – pirkimo procedūra, kai
perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir
vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų
planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso
dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.
25. Raštu
reiškia bet kokią informacijos išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima
perskaityti, atgaminti ir perduoti. Šis terminas apima ir elektroninėmis
priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją.
26. Ribotas
konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti
konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus
konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.
27. Suinteresuotas dalyvis – bet kuris dalyvis,
išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, t. y. jam
pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl praleisto senaties
termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas.
28. Suinteresuotas kandidatas – bet kuris
kandidatas, išskyrus kandidatą, kuriam perkančioji organizacija pranešė apie jo
paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį
išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams.
29. Tiekėjas
(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio
subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis
asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis
pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.
30.
Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba
kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1
priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis
atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos
rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.
Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
31. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis
pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B
paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra
prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina
viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje
išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik
papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo
pirkimo–pardavimo sutartį.
32. Viešasis
pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas
ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio
tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
33. Viešasis
prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas,
nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti
ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo
ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo
pirkimo–pardavimo sutartį.
34. Viešojo
pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio
įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir
vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šio įstatymo 18
straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti
sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar
darbai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
3 straipsnis.
Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis
1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant
pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
2. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo
reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai
organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar
tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai
naudojant tam skirtas lėšas.
3. Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines
teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji
organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta,
kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas
prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu
principo.
4. Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius
pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams
taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams,
įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.
4 straipsnis. Perkančioji organizacijaPakeista šioje redakcijoje
1. Perkančioji organizacija yra:
1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;
2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus politines
partijas), kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;
3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2
punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;
4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4
punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.
2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus
valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija,
jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems
interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir
atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama
iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų
lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų
lėšų;
2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar
savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų
juridinių asmenų;
3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą,
kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių
institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant
krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus
tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši
institucija reguliariai praneša Europos Komisijai apie bet kokius šių sąrašų
pakeitimus.
5. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje
viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
tvarka ir pateikia Juridinių asmenų registre kaupiamus ir saugomus duomenis:
pavadinimą, kodą, taip pat nurodo savo, kaip perkančiosios organizacijos, tipo
kodą, nustatytą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintą
Perkančiųjų organizacijų tipų kodų sąrašą. Pasikeitus pateiktiems duomenims,
perkančioji organizacija atitinkamus duomenis atnaujina ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo naujos informacijos atsiradimo.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1955 (2012-03-29)
5 straipsnis.
Tiekėjai
1. Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės,
kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti
prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad
pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra
reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau
prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti
reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už
atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.
2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų
grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji
organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę
formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe
sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę
formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
6 straipsnis.
Konfidencialumas
1. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisija,
jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų reikalavimų,
ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su jos teikimu
kandidatams ir dalyviams, kaip nurodyta šio įstatymo 41, 74, 79 straipsniuose
ir 86 straipsnio 4 dalyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti
perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios
konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė
(gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Dalyvių
reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių
pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodyta perkančioji organizacija, teikdama technines specifikacijas tiekėjams,
vertindama jų kvalifikaciją, atlikdama kandidatų kvalifikacinę atranką ir
sudarydama pirkimo sutartis, gali taikyti reikalavimus, kurie apsaugotų jos
teikiamos informacijos konfidencialų pobūdį.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
7 straipsnis. Pirkimų planavimas. Pirkimo pradžia ir pabaigaPakeista šioje redakcijoje
1. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos
Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje ir
Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, rengia ir
tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų
planus ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus
patikslinusi – nedelsdama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir
savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų atlikti
viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos
pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą,
numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo
būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taip pat iš anksto skelbia
pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus.
Viešųjų pirkimų suvestinė ir techninių specifikacijų projektai skelbiami ir dėl
šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami Viešųjų pirkimų tarnybos
nustatyta tvarka.
2. Pirkimas
prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos
pateiktą skelbimą apie pirkimą arba perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, pateiktą
išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl
pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus
kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; atliekant šio įstatymo IV
skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai
perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti
pasiūlymą (pasiūlymus).
3. Perkančioji organizacija apie pradedamą bet kurį pirkimą (išskyrus
mažos vertės pirkimus), taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei
sudarytą sutartį nedelsdama informuoja savo tinklalapyje ir leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, nurodydama:
1) apie pradedamą pirkimą – pirkimo objektą, pirkimo būdą ir jo
pasirinkimo priežastis;
2) apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti
sutartį – numatomą sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo
pasirinkimo priežastis ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius
asmenis kaip subrangovus;
3) taip pat kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą
informaciją.
4. Pirkimas
(ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:
1) sudaroma
pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso
laimėtojas;
2) atmetamos
visos paraiškos ar pasiūlymai;
3)
nutraukiamos pirkimo procedūros;
4) per
nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;
5)
pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl
priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
6) visi
tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.
5.
Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo
metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,
jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant mažos vertės pirkimo
procedūras.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1605,
2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5813 (2011-10-13)
8 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybaPakeista šioje redakcijoje
1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų
pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir
su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga,
veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus,
tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės
biudžeto.
2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis
juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės
herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų
pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba paveda ją tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarką nustato
Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamentas, kurį tvirtina Viešųjų pirkimų
tarnybos direktorius.
4. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje Viešųjų
pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją pateikia
Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir paskelbia
viešai. Viešųjų pirkimų tarnybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos
Respublikos valstybės kontrolė.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1605 (2011-09-29)
8¹ straipsnis. 8¹ straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius
1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės
pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos
direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų.
Pavaduotojus skiria Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius
Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra, jį
laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.
3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi
gali būti nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis magistro kvalifikacinį
laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą.
4. Viešųjų pirkimų tarnybos
direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:
1) savo noru;
2) kai pasibaigia jo kadencija;
3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas
pareigas;
4) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo
pareigas;
6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno
vardą;
7) dėl sveikatos būklės;
8) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos
reikalavimų;
9) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų
tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į pareigas bus priimtas
naujas direktorius.
6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo
pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar
kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1605 (2011-09-29)
8² straipsnis. 8² straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija
1. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus;
2) vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių
teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant
reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų
planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių
įvykdymo rezultatus;
3) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas
pagal savo kompetenciją;
4) teikti metodinę pagalbą, rengti šiam įstatymui
įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti šio įstatymo taikymo gaires;
5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie
numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių
įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų
pobūdį ir su jais susijusius sprendimus ir bausmes. Šią informaciją, išskyrus
konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir
skelbti viešai;
6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti
pasiūlymus, kaip ją tobulinti;
7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės
tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus
arba organizuoti jų konsultavimą pirkimų klausimais;
9) sprendžiant pirkimų klausimus, palaikyti ryšius su
atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis
organizacijomis;
10) tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir
nustatyti skelbimų teikimo reikalavimus;
11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;
12) tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti
ataskaitų teikimo reikalavimus;
13) rengti ir teikti Europos Komisijai jos nustatytais
terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines
ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją;
14) persiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių
biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų
organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;
15) teikti Europos Komisijai šio įstatymo 97
straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Sąjungos teisės pažeidimą;
16) teikti Europos Komisijai šio įstatymo 95¹
straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją apie teismo priimtus sprendimus;
17) administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę
sistemą;
18) atlikti kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo
objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar
kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir
dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat
laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar
kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu;
3) jeigu yra pagrindas
manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra
suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti
teisėsaugos institucijoms;
4) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo
pirkimo komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir
sprendimų paaiškinimus;
5) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus
papildomai ekspertizei;
6) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo
kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras
tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų
dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti
perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti
neteisėtus sprendimus ar veiksmus;
7) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą
perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo
sutarties sąlygas, atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba šio įstatymo 10
straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų
tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis;
9) nustačiusi šio
įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti
teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal
kompetenciją;
10) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą
dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų
taikymo.
3. Viešųjų
pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1605 (2011-09-29)
9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas
1. Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios
organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą
mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties
pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus
ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo
pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia,
kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
2. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti
pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų
tvarkos.
3. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti
pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo
būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.
4. Numatomo
prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
5. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius
finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną
kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė
yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
6. Jeigu
prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių
keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą
laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių
būdų:
1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių
ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius
finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu
įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar
vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;
2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų
perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12
mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo
laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.
7. Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą,
numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į
tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina
prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.
8. Prekių ar
paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės
negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta
atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.
9. Jeigu
numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo
galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje
numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus
nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
10. Prekių
nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė
skaičiuojama:
1) jeigu
numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau
mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo
sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo
sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos
prekės);
2) jeigu
numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo
sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
11. Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę,
perkančioji organizacija atsižvelgia:
1) pirkdama
draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;
2) pirkdama
bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir
palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;
3) paslaugų
pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos
pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus
prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;
4) paslaugų
pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar
dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų
prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų
sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus
sudaroma.
12. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo
sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),
pirkimo vertė skaičiuojama:
1)
terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra
numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;
2)
neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo
sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo
sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
13.
Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei
projektavimo (tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir
darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija,
numatomos vertės.
14. Kai
dėl to paties objekto atliekami darbai ar per finansinius metus arba per 12
mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra
suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo
sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis
šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja
visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė,
negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija
turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms
atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio
yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes,
3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių
vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
15.
Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo
atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per
visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų
sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomiPakeista šioje redakcijoje
1. Šio
įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams,
kuriems turi būti taikomi
specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teisės aktuose;“
2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines
taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų,
nustatytų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir
vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram
susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį
pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Komisijai;
3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės
nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios
organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių,
paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui
įgyvendinti ar naudoti;
4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės
karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą;
5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų
specialiąsias pirkimo procedūras;
6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų
pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis
finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių
paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir
nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų
daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms
organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti
visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte
vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“
bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji elektroninių
ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatyme;
8) pirkimams, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje,
įstatymas ir kuriems Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje,
įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 3 straipsnio nuostatomis;
9) bankų laikinųjų administratorių ir administruojamų
bankų atliekamiems pirkimams.
2. Perkant
paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) darbo sutartims;
2) finansinių
paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo,
iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su
vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams;
3) Lietuvos
banko teikiamų paslaugų pirkimams;
4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų
finansinių paslaugų pirkimams;
5) arbitražo
ir taikinimo paslaugų pirkimams;
6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti
paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo
eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1,
2 ar 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus
atitinkantis transliuotojas. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „transliuotojas“
suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo
įstatyme. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) mokslinių tyrimų
ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių
tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik
perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską
sumoka perkančioji organizacija, pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji
organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų
organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę,
suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis.
3. Šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių
perkančiųjų organizacijų pirkimams:
1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo
70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma
trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos tinklai ar
geografinė erdvė. Ši nuostata netaikoma vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka šio įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus;
2) kurių
tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su
sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės
perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali
laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis,
kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;
3) (neteko
galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.);
4) (neteko
galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.);
5)
atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir
skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti,
paskirstyti ar tiekti, įsigyti;
6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių
perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai
gaminti, įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką,
kurios įgyvendinimą ir taikymo kontrolę užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija;
7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei
autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo
reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4
punkte;
8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos,
transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Komisija
paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios įmonės
veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra jokių
apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.
4. Neteko
galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.
5. Šio
įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija
sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji
kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra
vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės
dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip
90 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką
nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus
finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos
poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti
pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Viešųjų pirkimų tarnyba
sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi gavimo Viešųjų pirkimų
tarnyboje dienos dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius sprendimo dėl sutikimo priėmimo terminą
gali pratęsti dar 20 darbo dienų. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą
Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas
gautas. Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu
tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Siekiant
užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio
įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais
planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie
planuojamus atlikti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo
ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta
tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų
pirkimų ataskaitas.
6.
Perkančioji organizacija Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet
kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 3
dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1494 (2011-06-21); Nr. XI-1605 (2011-09-29); Nr. XI-1708 (2011-11-17)
11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribosPakeista šioje redakcijoje
1. Tarptautinio
pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir
Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos.
Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis
perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų
pirkimus.
2. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją
apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba
skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
12 straipsnis. Pirkimų ypatumai
1. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9
dalyse, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai
yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje.
2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar
pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių
vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus
nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos
neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Jei atliekamas pirkimas apima kelias
šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklos rūšis, vadovaujamasi
šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo
objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė.
3. Jeigu
perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso
objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje,
vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų,
universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi
tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo
įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami
ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų
vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į
pirkimo vertę.
4. Jeigu
perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai
perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių
paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo
įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami ūkio
subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų
vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.
5. Jei pirkimas gali būti
reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo
objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo
II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto
panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji
organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena, ar
kelios pirkimo sutartys. Tačiau pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras
pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo nustatytos pirkimų
tvarkos.
6. Jei
pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir
jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis
yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus
nuostatomis.
7. Jei kuri
nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o
kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus
nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus
nuostatomis.
8. Pirkimų,
kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo
vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų
ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.
9. Šio
įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai
nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.
10. Jeigu šio
įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su
šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė
didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso
pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,
4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių
nuostatomis.
11. Pirkimus,
kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos
Respublikos koncesijų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
13 straipsnis.
Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti
sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms
įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų,
kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimo dokumentuose,
įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nuoroda į tokius pirkimus ir
reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus
(pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo
patvirtinta deklaracija).
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
14 straipsnis.
Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
1.
Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki
pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją
(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai
nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai
įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Už
perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis
atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji
organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga
perkančioji organizacija.
15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai
1.
Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš
centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.
2. Laikoma, kad
perkančioji organizacija, pirkdama
prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją,
laikėsi šio įstatymo reikalavimų, jeigu jų laikėsi centrinė perkančioji
organizacija.
3. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų
steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios
organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo priima Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
15¹ straipsnis. 15¹ straipsnis. Pirkimų atlikimas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis
Perkančioji
organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines
įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių
organizacijų, turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai,
atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (kai
pirkimo atveju elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą
(neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami
tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip
50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
1.
Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo
(mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją
(toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms
užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir
jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka
įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos
patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos
užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi
organizacija.
2. Komisija
sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo
įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti
ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku
skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios
organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant
Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines,
technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių
teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi
teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia
specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai
yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.
3. Komisija
veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.
Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas
ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas
sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta
balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu.
Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai,
kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi
Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
4. Komisijos
nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti
jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų
turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
5. Kiekvienas
Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai
pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
6. Komisijos
narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei
keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis
pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms
aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.
2.
Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad
būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas.
Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu
(projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų
susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.
3. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti
tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
4. Priemonės,
naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi
būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai
naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.
5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams
perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms
priimti, taikomi šie reikalavimai:
1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama
informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti
elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir
pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies
reikalavimus;
2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su
saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;
3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų
ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38
straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių
elektroninės formos neturi.
6. Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo
paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių
prietaisų akreditavimo sistemos.
7. Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms,
pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir
projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas
procedūras turi užtikrinti, kad:
1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl
kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų
Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;
2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų,
pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų
laiką ir datą;
3) būtų
tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti
informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;
4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą,
būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;
5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti
datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;
6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti
duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;
7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais
įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė
susipažinti su gautais duomenimis;
8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti
duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis
susipažinti.
8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai
organizacijai pateikiamos raštu
ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas
raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
9.
Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos
dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar
elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą.
Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
18 straipsnis. Pirkimo sutartis
1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį
siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu
(išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma
žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį.
2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti
pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo
dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo
pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra
melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas
nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako
sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,
arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio
4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju
perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio
pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio
sudaryti pirkimo sutartį.
3. Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama
laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame
galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose
bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
4. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio
subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai
organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų
tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo
sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose.
Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio
subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį
asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu
asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų
įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų
įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.
5. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)
6. Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti
nustatyta:
1) sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu
įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;
3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
patvirtintą metodiką;
4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;
5) prievolių įvykdymo terminai;
6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;
7) ginčų sprendimo tvarka;
8) sutarties nutraukimo tvarka;
9) sutarties galiojimas;
10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai
būdingos nuostatos;
11) subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu
vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.
7. Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams,
terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios
sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo
laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas,
kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai
bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo
nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra
mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).
9. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet
ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas gali būti
netaikomas, kai:
1)
vienintelis
suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra
suinteresuotų kandidatų;
2)
pirkimo
sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba šio įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija
pirkimo sutartį sudaro preliminariosios sutarties pagrindu;
3)
supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt (be
pridėtinės vertės mokesčio).
10. Perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo
85 straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis
gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių
sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos
1. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų
tarnybai raštu pateikti kiekvieno pirkimo, reglamentuojamo šio įstatymo II, III
ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji
sutartis ar taikoma dinaminė pirkimo sistema, procedūrų ataskaitą. Ši ataskaita
neteikiama, kai pirkimas atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį arba
atliekamas mažos vertės pirkimas. Ataskaitoje nurodoma:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas,
pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos
objektas ir kaina;
2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo
priežastys;
3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo
pasirinkimo priežastys;
4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių
pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;
5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai
atmesti, pavadinimai, paraiškų ir pasiūlymų atmetimo priežastys;
6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos
kainos, atmetimo priežastys;
7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo
priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis
kaip subrangovus;
8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar
preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to
priežastys;
9) kita
Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
2. Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis
priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo
pirkimo eigą.
3. Pirkimo procedūrų ataskaita pildoma dalimis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
tvarka ir terminais ir baigiama pildyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus
pirkimui.
4.
Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti visų
per kalendorinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo
sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per kalendorinius metus
atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą. Šioje ataskaitoje
perkančioji organizacija taip pat privalo pateikti duomenis apie visus per
kalendorinius metus atliktus pirkimus pagal šio įstatymo 91 straipsnio
reikalavimus. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams
kalendoriniams metams.
5.
Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti
kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios
sutarties) ataskaitą, išskyrus ataskaitą, sudarytą atliekant mažos vertės
pirkimus ar atliekant pirkimus pagal sudarytą preliminariąją sutartį, ne vėliau
kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį (preliminariąją
sutartį).
6. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai
perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.
7. (Neteko
galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)
8. (Neteko
galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)
9. Pirkimo
procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo
sutarties (preliminariosios sutarties) ataskaita rengiamos ir elektroninėmis
priemonėmis pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
patvirtintas formas ir reikalavimus. Šios ataskaitos, išskyrus konfidencialią
informaciją, skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir
perkančiosios organizacijos tinklalapyje, jei toks yra.
10. Europos
Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje
nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
20 straipsnis. Statistinė ataskaita
Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų
metų spalio 31 dienos teikia Europos Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų
ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Komisijos
reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
21 straipsnis.
Dokumentų saugojimas
Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai,
pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai,
kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos,
saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka,
tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Komisijos prašymu
šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti
informaciją.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
21¹ straipsnis. 21¹ straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
1. Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų
tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę
paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.
2. Viešųjų
pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui
apie administracinės nuobaudos paskyrimą.
3.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas
pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo
procedūras.
4.
Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus
atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
II SKYRIUSVALSTYBĖS AR
SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ,
kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR
PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI
PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimaiPakeista šioje redakcijoje
1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus,
tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto
privalo skelbti tais
atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3
punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti
pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose.
Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija privalo iš
anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie numatomus darbų
pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba.
Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, iš anksto
apie numatomus pirkimus skelbiama:
1) perkant
prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant
preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio
nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame
skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;
2) perkant
paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant
preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio
nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai
kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);
3) perkant
darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį,
įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų
pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė
kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).
2. Perkančioji organizacija, atlikdama prekių,
paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto
konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama
projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai
paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų
sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje
pirkimų sistemoje.
3. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie:
1) sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį,
projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties
sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji
organizacija tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro
pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;
2) sudarytą pirkimo sutartį taikant dinaminę pirkimo
sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas po kiekvienos sutarties
sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti
ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus;
3) nesudarytą pirkimo sutartį, pasibaigus pirkimui šio
įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2–6 punktuose nurodytais atvejais, ne vėliau
kaip per 48 dienas po sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties priėmimo. Šis
reikalavimas netaikomas, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu.
4. Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.
5. Perkančioji
organizacija, vykdydama tarptautinės vertės pirkimą, apie kurį, jos manymu,
neprivaloma skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, gali paskelbti
pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo. Pranešimo formą tvirtina
Europos Komisija. Pranešime turi būti nurodyta:
1) perkančiosios organizacijos
pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;
2) pirkimo sutarties objekto aprašymas;
3) perkančiosios organizacijos sprendimo
sudaryti pirkimo sutartį neskelbiant apie pirkimą pagrindimas;
4) ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta
sudaryti pirkimo sutartį, pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;
5) kita informacija, kurią, perkančiosios
organizacijos nuomone, tikslinga pateikti tiekėjams.
6. Skelbime
apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą gali būti
neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba
kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų
komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui.
7. Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose,
skelbimų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2011 m.
rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 842/2011, kuriuo
nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais
susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1605,
2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5813 (2011-10-13)
23 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimasPakeista šioje redakcijoje
1. Skelbimai
(išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus,
skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso
rezultatus, pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo) skelbiami
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto numatomus pirkimus gali būti
skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklalapyje specialiai tam skirtoje
skiltyje, prieš tai išsiuntus Europos Komisijai pranešimą apie ketinimą jį
skelbti tokia forma. Šiame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo
Europos Komisijai data.
2.
Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir
kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame
tinklalapyje.
3. Visus
skelbimus, skirtus skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje
viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia
Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus
atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti Europos Sąjungos
oficialiųjų leidinių biurui paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame
leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio paskelbimo
ar pirkimo paskelbimo data.
4. Skelbimai
teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
5. Kituose leidiniuose ar internete skelbimai negali
būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Sąjungos
oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo
išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui data. To paties
skelbimo turinys visur turi būti tapatus.
6. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.
7. Viešųjų pirkimų tarnyba persiunčia Europos Sąjungos
oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus Europos
Komisijos nustatyto formato elektroninėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos
atveju skelbimai privalo būti siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
8. Skelbimas skelbiamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria
nors oficialiąja Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku.
Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir paskelbia
kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauką kitomis oficialiosiomis Europos
Sąjungos kalbomis. Skelbimų, kuriuos skelbia Europos Komisija, išlaidas
padengia Europos Sąjunga.
9.
Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti apie
supaprastintus pirkimus ir apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nustatytas
paskelbimo reikalavimas netaikomas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1256 (2010-12-23); Nr. XI-1257 (2010-12-23)
158-8019 (2010-12-31)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
24 straipsnis. Pirkimo dokumentaiPakeista šioje redakcijoje
1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie
pirkimo sąlygas ir procedūras.
2. Pirkimo dokumentuose turi būti:
1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir
reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;
3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir
mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji
organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo
dalyvių skaičių;
4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų
sąrašas ir informacija, kad šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju
turi būti pateikiama pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių
reikalavimų atitikties deklaracija;
5)
reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir
neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos
(įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar
kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio
atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais
laimėti pirkimus; su kokiais ūkio subjektais tiekėjas yra susijęs Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais,
ir patvirtinama, kad jeigu vienas ar keli iš jo nurodytų ūkio subjektų, su
kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankišką pasiūlymą
(pasiūlymus), tiekėjas šiame pirkime veikia nepriklausomai nuo jų ir jie
laikytini konkurentais; kad tiekėjas nedalyvauja Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir
susitarimuose, pažeidžiančiuose šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus principus.
6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis
(apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų
teikimo ar darbų atlikimo terminai;
7) techninė specifikacija;
8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;
9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims
pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies
reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius
pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;
11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus
parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;
12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir
išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai;
13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama,
ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
14)
pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas, įskaitant informaciją, ar
pasiūlymas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis;
15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo
dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl
to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija
savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;
16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba
laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;
17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda
ir minutė;
18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų
nagrinėjimo procedūros;
19) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus
vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos
bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir
užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;
20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų
ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti
tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus,
susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir
faksų numeriai;
21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį
įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus
nustatyti reikalavimai;
22) nuorodos
į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose
leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto;
23) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų
nagrinėjimo tvarką;
24) informacija apie numatomą skelbti pranešimą dėl
savanoriško ex ante skaidrumo.
3. Perkančioji organizacija, pirkdama prekes,
paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo
efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir
tvarka.
4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir
aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisės
aktus.
5. Pirkimo
dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme
nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti,
ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų,
kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar
subteikėjus. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl
numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.
6. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti
atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius
reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo
sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms
sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo
kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į
darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami
darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai
taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su
neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.
7. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis
skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji
organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti,
įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais
dokumentais ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.
8. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia
vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,
aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji
organizacija nupirkti tai, ko reikia.
9. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba.
Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
25 straipsnis. Techninė specifikacijaPakeista šioje redakcijoje
1. Perkamų prekių,
paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje
techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos
apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės
specifikacijos turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į
neįgaliųjų kriterijus arba į visiems naudotojams tinkamą projektą. Viešųjų
pirkimų tarnyba turi teisę patvirtinti techninėms specifikacijoms taikomus
reikalavimus. Šie reikalavimai perkančiosioms organizacijoms yra privalomi.
2. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją
ir nediskriminuoti tiekėjų.
3. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek,
kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali
būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:
1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar
bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti
taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis
Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės
specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų
nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai
standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės
specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei
produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba
lygiavertis“;
2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo
objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir
aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie
reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus
pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų;
3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto
funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų
atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;
4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių
technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2
punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.
4. Kai perkančioji organizacija nurodo technines
specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais,
ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar
darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi,
jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis
priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka
techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
5. Kai perkančioji organizacija techninėje
specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius
reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės,
paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą,
Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą
arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą,
jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo
rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet
kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo
siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai
atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius
reikalavimus.
6. Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos
apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus
rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:
1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų
dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose)
ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos
specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas,
ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis
moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės
institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos
organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;
2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos
ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas,
nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias
kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus
arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.
7. Šio straipsnio 4
ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai
dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo
protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus
atitinkanti bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo
institucija. Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos
šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.
8. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje
specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus
procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl
kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės
sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka,
kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio
straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant
žodžius „arba lygiavertis“.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1605,
2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5813 (2011-10-13)
26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai
1. Skelbime apie pirkimą perkančioji
organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius
pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius
pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija
nagrinėja tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka
minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai,
ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.
3. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji
organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti
alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų
pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba
atvirkščiai.
27 straipsnis.
Pirkimo dokumentų teikimas
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis
priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus
(patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, skelbia Centrinėje
viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą. Jeigu
pirkimo dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia
kitomis priemonėmis.
2. Perkančioji
organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o
įgaliotoji organizacija, – ši organizacija) privalo pirkimo dokumentus pateikti
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos,
jei prašymas yra gautas likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino
pabaigos. Tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai,
paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus
6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta laiku.
Riboto konkurso ar skelbiamų derybų greitesnių procedūrų taikymo atveju, kaip
nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 3 dalyje,
papildomi pirkimo dokumentai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip
4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei prašymas yra
gautas likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
3. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo
prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji
pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti
paaiškinimą.
4. Nesibaigus
pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva
gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.
5. Tuo
atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo
atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo
terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai,
rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.
6. Jeigu
perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio
susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti
klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas
visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.
7. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo
dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo
dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis
priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.
8. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo
dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio
įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji
organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo
principais.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
28 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje
Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas
1. Perkančioji organizacija privalo pirkimo
dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodyti datą,
valandą ir minutę. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su
pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir
tuo atveju, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke, kaip nurodyta šio
straipsnio 5 dalyje.
2. Šio
įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
skaičiuojami (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo
skelbimo apie pirkimą išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos
Sąjungos oficialiajam leidiniui ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo
kandidatams dienos.
3.
Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip
šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir
pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas
ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo
atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir
pasiūlymams parengti.
4. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai
ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27
straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus
paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo
vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais,
perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek,
kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui
parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama
skelbimą.
5.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir
pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto
asmens. Pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke. Jeigu perkančioji
organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijų, pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad
tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame voke, o likusias
pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis, kitą informaciją ir dokumentus)
– kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, jis
taip pat užklijuojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti,
susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto
asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė,
pareigos (jei yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais
pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis
dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, o įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir
susideda iš kelių dalių, šis reikalavimas taikomas kiekvienai pasiūlymo daliai.
Reikalavimai pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose, pasiūlymą sunumeruoti,
susiūti, paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto
asmens parašu, nurodyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas
(jei yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičių, kartu su kitais pasiūlymo
lapais įsiūti ir sunumeruoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio
dokumento kopiją netaikomi, jeigu perkančioji organizacija priima
elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.
6. Šio
straipsnio 5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose
netaikomas pirkimą atliekant derybų būdu. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti užklijuotame voke.
7. Paraiškos
ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis
šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
8. Tiekėjo
prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį
patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo
dieną, valandą ir minutę.
9. Tiekėjas
gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras
dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas
gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar
visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus,
kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
1. Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis
laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu
pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja
tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.
2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas,
perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki
konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas
teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
3. Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo
galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia
pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo
užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą
pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia
naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo
pasiūlymo galiojimo terminą.
4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas
gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo
pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas
atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo
prieš pasiūlymų pateikimo terminą.
30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas
1.
Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų
užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų
užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdais. Perkančioji organizacija, atlikdama viešąjį
pirkimą elektroninėmis priemonėmis, gali nustatyti, kad pasiūlymo galiojimo ir
pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pateikiamas elektroniniu būdu.
2. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo,
kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu
toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus.
3. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjas gali
prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo
siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui
atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis
patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo
galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, gavus
informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą
užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų
perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos
vykdė.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas
1. Vokai su
pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose
nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pradinis
susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais pagal šį
įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti
su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti
pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti
atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui.
Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar
konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę
tiekėjai arba jų atstovai. Derybų atveju vokų su galutinėmis tiekėjų siūlomomis
kainomis ir galutiniais techniniais duomenimis atplėšimo procedūroje turi teisę
dalyvauti visi derybose dalyvavę tiekėjai arba jų atstovai.
2. Jeigu
perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį)
turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje
atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys
ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose
nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji
organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija
atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo
dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o
šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio
patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu
pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo
posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir
įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą,
neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo
pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Vokus
atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių
Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo
atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
4. Atplėšus
voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje
dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas
perduodamas elektroninėmis priemonėmis.
5. Komisija
vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis
priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius
rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
6. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai
pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų
atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės
techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo
galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra
susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo
ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas
įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų
skaičius. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais
atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti
paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant
pasiūlymus.
7. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos,
atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas
pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju,
kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos,
nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.
8. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal
mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio
tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas
pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas
pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje
patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens
vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Tuo atveju,
kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos
žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.
9. Jeigu
pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos
kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams
skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti
nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.
10. Vokų su
pasiūlymais atplėšimo metu Komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems
suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti
Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos
įmanoma ištaisyti posėdžio metu.
11. Apie vokų
su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama
ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems
tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje
dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su
viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija
perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios
konfidencialios informacijos.
12. Tolesnes
pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija
atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas
1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar
tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas,
todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose
nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis
atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus
ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose
nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos
reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.
2. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs
kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti
konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs
ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti
intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir
informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai,
reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38
straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų
reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos
reikalavimų pagrindimą.
3. Prireikus
konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais,
neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo
atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį
tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio
subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų
pajėgumais.
4. Jeigu
kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus
perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie
patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus
reikalavimus.
5. Jeigu
kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo
kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų
pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba
paaiškinti per protingą terminą.
6. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar
dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo
dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas
ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių
ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
7. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys
vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais
kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką
ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir
kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu
praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę
dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai,
kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus
reikalavimus.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato atvejus, kai vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų
perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti jos nustatytos formos
pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties
deklaraciją. Tokiais atvejais atitiktį minimaliems kvalifikaciniams
reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio
pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
33 straipsnis.
Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime
1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir
pasiūlymus, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra
juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis
(turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris
(buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę
surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5
metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už
dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už
kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito,
paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą
tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie
pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento
nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu
būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra
priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių
ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje
išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:
1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra
sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą,
kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo
reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo
veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra
tokia pati ar panaši;
2) jam iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba
bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio
likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos
analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą
teistumą arba juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas
nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar
pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,
valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje
išvardytas veikas;
4) yra
padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti
bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis
pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo
pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip
vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos,
aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis
asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis
asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai
nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo
mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra
juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5
straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo
sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą
ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su
socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar
šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių
mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra
perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs
melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis
teisėtomis priemonėmis;
8) yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu
nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai, arba
tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą,
arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1,
2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima
teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos
dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės
įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus
duomenis.
4. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl
tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad
gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su
tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis
į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
5. Jeigu
tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes
atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami
dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3
punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba
šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra
pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui
arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės šalyje
arba šalyje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies
1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs
taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2
punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar
susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktuose
nurodytais atvejais – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.
6. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos
Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3
dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti Europos Komisijai. Viešųjų
pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą
Europos Komisijai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1494,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13)
34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla
1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo
dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta
veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla
kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų
tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje
valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją,
liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.
2. Paslaugų pirkimo atveju, jei kandidatai arba dalyviai, norėdami
teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą
arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali
pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.
35 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė ir finansinė būklė
1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo
dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės
reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę
kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1)
atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad
kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo
išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu
įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės
įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar
dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą
apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas
pirkimas, jei ši informacija
turima.
2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1
dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų,
jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios organizacijos
keliamus reikalavimus.
3. Jeigu
kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti
kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų,
kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.
36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir profesinis pajėgumas
1.
Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų
pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų
ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais
ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar)
profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:
1) per
paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo
atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir
vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų,
reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus
perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;
2) pagrindinių
per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, nurodant
prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų gavėjus,
neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne. Įrodymui
apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai pateikia:
jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą, jei
gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant – kandidato ar
dalyvio deklaraciją;
3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir
techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač
atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos
specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus,
apibūdinimą;
4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos
ir priemonių, naudojamų kokybei
užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;
5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra
sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, –
patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo
technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir
mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis
naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje
registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;
6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų,
atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo
ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;
7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos
priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;
8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų
vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3
metus;
9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai
vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;
10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti
paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;
11) prekių
pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios
organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;
12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar
pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad
prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji
organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų
įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.
2. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir
įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo
bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo
kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.
37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai
1.
Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų
nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam
tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi
nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų
serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus
atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti
lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių
įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės
vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
2. Jeigu perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas
ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju,
pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus,
patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos
standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos
apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos
standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos
yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba
atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios
organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse
narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus dėl
lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
38 straipsnis.
Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai
1. Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų
kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs
patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių
kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus
sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija
(institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.
2. Tiekėjų įregistravimo į
oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34,
35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis.
Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys
jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų
pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus
sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą
pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie
ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.
3. Kompetentinga institucija registruoja tiekėjus
oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje
jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai
registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija
nedelsdama informuoja tiekėjus.
4. Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai
organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis
yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos
sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija
šiame sąraše jam suteikta.
5. Perkančioji organizacija iš oficialiame sąraše
įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie
socialinio draudimo ar mokesčių įmokas ir kitus jo kvalifikaciją įrodančius
dokumentus, kurie nebuvo pateikti įrašant tiekėją į šiuos sąrašus.
6.
Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti
pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Perkančioji
organizacija pripažįsta kompetentingos institucijos išduotą pažymą, taip pat
kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir
be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus
dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus reikalavimus.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos
praneša savo adresus Europos Komisijai ir valstybėms narėms.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
39 straipsnis.
Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
1. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai
paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti
pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio
pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba
padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis
pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji
organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos
apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą
ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su
pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme
nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų
dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios
organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina
pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų. Atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl
kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų
rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose
pasiūlymuose.
2. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti,
jeigu:
1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų
arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar
neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų;
3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų
priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai
nepriimtinos kainos;
4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40
straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
3. (Neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)
4. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina
remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo
sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią
pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo
objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir
funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo
išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo
datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba
2) mažiausios kainos.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai
naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį.
Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba
nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo
objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji
organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos
eiliškumą mažėjančia tvarka.
6. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina
pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš
pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,
dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama
į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
7. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti
pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo
kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, šio
įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju patikrinti tiekėjo, kurio
pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu,
atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę
(išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba
pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė
nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais
atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus
ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai
pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai
pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę
įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas
elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
8. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje
nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26,
40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų,
kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus. Tuo
atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, jo pasiūlymas laikomas laimėjusiu,
jeigu tiekėjas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos
reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
1. Jeigu
pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai
maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų
siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų,
pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų
neįprastai mažos kainos sąvoką.
2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai
mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį
dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos
sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos
pagrindimą, atsižvelgia į:
1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba)
išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti
darbus;
3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;
4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo
sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo
vietoje, laikymąsi;
5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.
3. Kai perkančioji organizacija nustato, kad
neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės
pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis
negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti,
kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu,
perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės
pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio
1 dalyje nustatytus kriterijus.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
41 straipsnis.
Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus
1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems
kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto
pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio),
nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą
sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba
sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio
straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo
pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę,
laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip
pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti
pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę
pirkimų sistemą iš naujo.
2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar
dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų
nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, –
laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis
pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio
ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
3) dalyviui,
kurio pasiūlymas buvo atmestas, pasiūlymo atmetimo priežastis, tarp jų ir
nurodytas šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat priežastis, dėl
kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės,
paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.
3.
Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali
teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia
visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo
užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu atveju ji, įvertinusi pasiūlymus,
nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki
pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su
pateiktais pavyzdžiais.
5. Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų
nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai
ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos
atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti
asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos
Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji
juridiniai asmenys.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
42 straipsnis. Pirkimo būdai
1. Prekių,
paslaugų ar darbų pirkimo būdai:
1) atviras
konkursas;
2) ribotas
konkursas;
3)
konkurencinis dialogas;
4) derybos:
skelbiamos ir neskelbiamos.
2.
Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:
1) atviro ar
riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;
2) konkurencinio
dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;
3) skelbiamų
derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;
4)
neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms
sąlygoms.
3. Esant šio
įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali
atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.
antrasis skirsnisAtviras konkursas
43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas
1. Dalyvių
skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų
tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie
yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
2. Atvirame
konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
44 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas
1.
Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio
įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
2. Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
3. Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti
sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji
organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36
dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų
tarnybos dienos.
4. Jeigu
perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda
elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.
5. Jeigu
perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta
tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir
tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie
pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais
dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas
gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.
Trečiasis skirsnisRibotas Konkursas
45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas
1.
Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:
1) šio
įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir
remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,
kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;
2)
vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina
ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.
2. Ribotame
konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam konkursui terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato
vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
2. Paraiškų
dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo
skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
3. Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti
pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
4. Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš
52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22
straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo
terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms,
kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti
ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
5. Jeigu
skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis,
šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po
paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be
apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu
skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais
dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo
terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.
6. Skubos
atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų
terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama
pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo
skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų
pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo
išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų
pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos.
Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas
priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.
47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato,
kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti
pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.
2.
Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,
kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų:
1) turi būti
užtikrinta reali konkurencija;
2)
kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;
3)
kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38
straipsnių pagrindu.
3. Kviečiamų
kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.
4. Atrinkdama kandidatus perkančioji organizacija turi
taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus
ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie
atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos
reikalavimus.
5. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau
kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų
kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka
mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius,
perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios
procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų,
paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių
kvalifikacijos reikalavimų.
48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas
1. Paraiškas
gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta
šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
2. Paraiškos
teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais
reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos
reikalaujama informacija ir dokumentai.
3. Vykdant
ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46
straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad
paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus
1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 47
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus
pateikti pasiūlymus.
2. Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems
kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.
3. Prie kvietimo pateikti pasiūlymus turi būti
pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai
gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija
sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir
tiesiogiai su jais susipažinti.
4. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji, o
įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų
dokumentų, ir atitinkamais atvejais – galutinis terminas, kada tokių dokumentų
galima prašyti. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:
1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;
2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus
likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima
kreiptis norint gauti tuos dokumentus;
3) pasiūlymų
pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos),
kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;
4) kokius
perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie
savo kvalifikaciją;
5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, – šių kriterijų
reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą
arba kituose pirkimo dokumentuose;
6) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
5. Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą,
kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti
pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
KETVIRTASIS SKIRSNISKonkurencinis
dialogas
50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos
1. Jeigu
perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti
atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti konkurencinį
dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4
punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių
reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;
2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto
teisinio statuso ar jo finansinės sandaros.
2. Pirkimas konkurencinio dialogo būdu gali būti
atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo
dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.
51 straipsnis.
Konkurencinio dialogo atlikimas
1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 22 ir 23
straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius
ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.
2. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nustatytais
kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54
straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad
būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias
perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais
kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.
3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo metu
gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis
skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti
konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą
arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia
galimybe.
4. Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji
gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei
reikia, prieš tai juos palyginusi.
5. Perkančioji organizacija, baigusi dialogą,
apie tai praneša dalyvavusiems tiekėjams ir prašo pateikti galutinius
pasiūlymus tų tiekėjų, kurių sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos
poreikius. Tiekėjams, kurie nekviečiami pateikti pasiūlymo, pranešama, kokie
sprendiniai pasirinkti, nurodomos esminės jų pasirinkimo priežastys. Galutiniai
pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu.
Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus
elementus. Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius
pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks
paaiškinimas, patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija
negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti
ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.
6. Perkančioji organizacija įvertina pateiktus
pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame
dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji
organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio
tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus
įsipareigojimus su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar
kvietimo pateikti pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti
konkurenciją ar neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.
7.
Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:
1) dialogą
vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;
2)
tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio
sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais
tiekėjais;
3) visiems
dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos
galimybės ir pateikiama vienoda informacija;
4) dialogo
eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas
ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
52 straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo
terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
2. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti
sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas
elektroninėmis priemonėmis.
53 straipsnis.
Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka
1. Kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo,
kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio
nuostatomis.
2. Jei yra
pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti
kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius
kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus,
mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip
3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.
3. Perkančioji organizacija dialogo turi kviesti ne
mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų
skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų
skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji
organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas
pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius
kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti
dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie
neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
54 straipsnis.
Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge
1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 53
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia
konkurencinio dialogo.
2. Prie kvietimo pridedama specifikacijos, aprašomojo
dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima
su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę
elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta
tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti
dialoge turi būti nurodyta:
1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;
2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo
metu vartojama kalba ar kalbos;
3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus
kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;
4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų reikšmingumas
mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą ar
aprašomajame dokumente;
5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,
reikalinga informacija.
3. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji
organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo
galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada
tokių dokumentų galima prašyti.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
PENKTASiS SKIRSNISderybos
55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos
Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai
iš šių sąlygų:
1) jeigu
atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai
nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) išimtiniu
atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba
su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti
visos kainos;
3) jeigu
perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A
paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui,
darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų
paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar
riboto konkurso būdu;
4) jeigu yra
perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo
sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti
tyrimų ar plėtojimo išlaidų.
56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygosPakeista šioje redakcijoje
1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti
perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu
atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai
visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami
visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus
pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus
minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;
2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai
nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo
sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Komisijos prašymu jai pateikiama
šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo ataskaita;
3) jeigu dėl
techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių
teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik
konkretus tiekėjas;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
2.
Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių
tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų
prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio
tyrimo ir plėtros išlaidų;
2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę
pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta
pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar
įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus
tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias
technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per
didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip
ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų
skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;
3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;
4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo,
kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar
su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba taikomos panašios procedūros pagal
šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.
3. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali
būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į
derybas kviečiami visi laimėtojai.
4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat
gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,
paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo
įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar
ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant
didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar
paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra
būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo
sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė
pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi
viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;
2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar
darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su
sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto
konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,
apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi
minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu
sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant
nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
5. Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti
pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo
pasirinkimo. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau
kaip per 20 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi
dėl sutikimo pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu ir jį paskelbia
elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.
Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu tvarką nustato
Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas,
jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex
ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba
jeigu pirkimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šiuo atveju
perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo,
nedelsdama turi raštu Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti motyvus, pagrindžiančius
šios išimties taikymą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1605 (2011-09-29)
57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas
1. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo
šiais etapais:
1) šio
įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia tiekėjus pateikti
paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;
2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų
kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus,
ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta
pirkimo dokumentuose;
3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio
įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama
geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.
Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima,
vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų,
dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi
būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;
4)
vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir
kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų
protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.
2.
Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:
1) kai
kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio
rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus
vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;
2) kai
kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio
rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas
kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne
visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita
informacija yra nereikalinga.
3. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos
galutinės tiekėjų siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys,
kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus,
gali būti netaikomi šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalies reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai
1. Derybų
procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo
gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie
susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi
reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;
teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų
tiekėjų kitų naudai;
4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą
pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas
atstovas;
5) pasiūlymai, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų
siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal
ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi būti pateikiami
užklijuotuose vokuose. Ši nuostata gali būti netaikoma šio įstatymo 56
straipsnio 1 dalies 4 punkte, 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais ar
kitais atvejais, kai pasiūlymą pateikia vienas tiekėjas.
2. Perkančioji organizacija atskirai derasi su
kiekvienu dalyviu, atitinkančiu perkančiosios organizacijos nustatytus
kvalifikacijos reikalavimus, ir nustato geriausią pasiūlymą pagal šio įstatymo
39 straipsnio nuostatas.
3. Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas,
pasiūlymas atmetamas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato
vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
2. Paraiškų
dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo
skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas
gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas
elektroninėmis priemonėmis.
3. Jeigu
skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų
terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama
greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo
terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos
arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas
elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą
nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.
60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka
1. Atlikdama
pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti
kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį)
nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba
kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali
būti mažesnis kaip 3.
2. Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis,
kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio
nuostatomis.
61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas
1. Paraiškos
dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17
straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose
turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą
nurodytus reikalavimus.
2. Skelbiamas
derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3
dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos
turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose
1. Skelbiamų
derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia
vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka
atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems
minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.
2. Prie
kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama
nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė
elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta
tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti
derybose turi būti ši informacija:
1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie
pirkimą;
2) adresas,
kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei
reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos
dokumentus;
3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo
pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti
parengti, jei ši informacija nebuvo pateikta;
4) kokius
kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;
5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų
reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą
arba kituose pirkimo dokumentuose;
6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
3. Kai
pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija,
kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir
atitinkamais atvejais – galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima
prašyti.
4. Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta
šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti
perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04)
ŠEŠTASIS SKIRSNISPRELIMINARIOJI
SUTARTIS
63 straipsnis. Preliminarioji sutartis
1. Perkančioji organizacija (perkančiosios
organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją
sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.
2. Perkančioji organizacija privalo laikytis šio
įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu
pirkimo sutartis.
3. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo
sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7,
8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su
tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.
4. Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios
sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties
sąlygų pakeitimų.
5. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie
nurodomi skelbime apie pirkimą.
6. Perkančioji organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties
nesąžiningai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar
iškreipti.
7. Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su
vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji
organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji
sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad
pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.
8. Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais
tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau
perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus
atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
9. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties,
sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:
1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis
sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;
2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis,
kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu
būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio
straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo
nustatytos visos pirkimo sąlygos.
10. Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji
organizacija:
1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto
pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;
2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą
pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į
kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;
3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs
iki jų pateikimo termino pabaigos;
4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją,
vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį
pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNISKITOS PIRKIMO PROCEDŪROS
64 straipsnis.
Dinaminė pirkimo sistema
1. Perkančioji organizacija pirkimams atlikti gali
taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos
pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik
elektroninėmis priemonėmis.
2. Perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę
pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo
sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje
leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą,
atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis pasiūlymas yra toks
pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu per dinaminės pirkimo
sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau atitiktų pirkimo
dokumentuose nustatytus reikalavimus.
3. Taikydama dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji
organizacija:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23
straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė
pirkimo sistema;
2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo
numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo
sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones
ir jų specifikacijas;
3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą,
kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai,
tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.
4. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems
tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos
galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje
nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus
orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo
pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių
pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti
pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą
dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo
atmetimą.
5. Prieš pakviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymą dėl
konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie
pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per
nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto
skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų
tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies
nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra
užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų
vertinimo.
6. Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną
konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus,
kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato
pasiūlymo pateikimo terminą.
7. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymų
vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos
sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro
pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio
straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.
8. Dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau kaip
ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali
pagrįsti.
9. Perkančioji organizacija negali taikyti dinaminės
pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.
10. Perkančioji organizacija negali imti kokių nors
mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.
65 straipsnis. Elektroninis aukcionas
1.
Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą
atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio
1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali
būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai
preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal
dinaminę pirkimo sistemą.
2.
Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:
1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra
mažiausia kaina, arba
2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis,
nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su ekonomiškai
naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
3. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti
elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter
alia), nurodoma ši informacija:
1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas
galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;
2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos,
ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;
3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio
aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;
4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono
eigą;
5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo
pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;
6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę
įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.
4. Perkančioji organizacija, prieš pradėdama
elektroninį aukcioną:
1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal
mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą
kiekvieno jų reikšmingumą;
2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus
dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir
(arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip
dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono
pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais
vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti
anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.
5. Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo
dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip
pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui
automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų
nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų
reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose.
Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira
formulė.
6. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančioji
organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi
pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje.
Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir
vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija
taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape,
tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio
aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.
7. Perkančioji organizacija uždaro elektroninį
aukcioną vienu ar keliais būdais:
1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo
nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;
2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių,
kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl
mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji
organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo
paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;
3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti
nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad
elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant su šios
dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo
laiko grafikas.
8. Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį
aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su
kuriuo bus sudaryta sutartis.
9. Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis
elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias
konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime
apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.
66 straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų taisyklės
1. Tuo atveju, kai darbų pirkimas yra susijęs su
dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos
apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo
planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu
grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir
atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali
būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji
organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41
straipsniais.
2. Ypač svarbu, kad tokių pirkimų atveju perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti
darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti
numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji
organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos
kriterijus.
AŠTUNTASIS skirsnisPROJEKTO KONKURSAS
67 straipsnis.
Projekto konkurso sąlygos
Projekto konkursas
gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo,
architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.
68 straipsnis.
Projekto konkurso vykdymas
1. Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio
įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.
2. Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti
geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:
1) projekto
konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso
laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) projekto
konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar
kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama
projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius
dalyvius).
3. Projekto
konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų
grupė.
4. Dalyvavimo
projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti
tiekėjų.
5. Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
6.
Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti
planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią
konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso
organizavimo taisykles.
69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija
1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus
vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta
vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus
įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams
nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję
fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir
konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami
profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių
turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
2. Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti
planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto).
3. Pateikti
planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,
kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame
protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais,
kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.
4. Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros
nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti
į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo
komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.
III SKYRIUSPerkančiųjų
organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO
PASLAUGŲ srityje, Pirkimai
70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų reglamentavimas
1. Šiame
skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios
organizacijos, veikiančios vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:
1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
3 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos;
2) valstybės ar savivaldybės įmonės;
3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta
perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką
dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo
arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad
perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar
netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja
daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti
daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;
4) įmonės,
kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis
kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje
specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės
aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų
įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.
2. Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
pašto paslaugų srityje yra:
1)
stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas,
teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;
2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu
susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti
skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių
projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;
3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar
paskirstymu susijusi nuotekų
šalinimo arba valymo veikla;
4) tinklų,
skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų,
tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas
naudoti ir eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai
paslauga yra teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos
sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų
kiekiai. Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo
reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti
tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje
teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai organizacijai;
5)
geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio
kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;
6)
geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus
vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro,
jūrų ar vidaus vandenų keliais;
7) pašto
paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos
taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;
8) kitų ne
pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis
pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos
(paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir
pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos);
pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir
teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų
perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir
registruoto elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto
siuntomis, kurių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme,
tokios kaip neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A
paslaugų sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus
nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma
pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės
paslaugos; logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir (arba)
sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).
3. Veikla
vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta
veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos
perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus
stacionariuosius tinklus perduodama:
1) dujos ar
šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2
dalyje, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo
kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius
3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;
2) elektros
energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2
dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo
tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio energijos gamybos
kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;
3)
geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio
straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo
sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio
geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir
einamuosius metus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
71 straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra
1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams,
skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą
tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.
2. Taikant
šio straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija.
Vadovaujamasi kriterijais, kurie atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo nuostatas dėl konkurencijos, tokiais kaip atitinkamų prekių arba
paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba paslaugų buvimas, kainos ir esamas
ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.
3. Laikoma,
kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų, jei yra įgyvendinti ir taikomi šio
įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai. Jei
tuo remiantis negalima daryti prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai,
turi būti įrodyta, kad patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto
ir de jure.
4. Prašymą
dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo Europos Komisijai gali pateikti pati
perkančioji organizacija ar įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.
Prašymas pateikiamas laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos,
energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos
procedūros taikymo būdų. Europos Komisija taip pat gali pradėti sprendimo,
nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą konkrečiai veiklai, priėmimo
procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos Komisija nedelsdama informuoja
valstybę narę.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai
1.
Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:
1) atviro
konkurso;
2) riboto
konkurso;
3) derybų
(skelbiamų ir neskelbiamų).
2.
Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų
būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas
pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus
reikalavimus.
3. Pirkimas
neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio
įstatymo 73 straipsnyje.
4. Projekto
konkursas gali būti vykdomas, kai yra šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos
sąlygos.
5.
Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo
sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65
straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus
atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei
pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat gali
būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos
1.
Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant
bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu atvirame,
ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos
arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno tinkamo (atitinkančio keliamus
reikalavimus, kurie būtini patenkinti perkančiosios organizacijos poreikiams) pasiūlymo, o pirkimo
sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo,
eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu
nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų,
mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos
konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;
3) jeigu dėl
techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių
teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik
konkretus tiekėjas;
4) tiek,
kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio
perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti
atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais
terminais;
5) pirkimai
atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.
2.
Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę
pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo
tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines
prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius,
kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų,
turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų
nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros
sunkumų;
2) jeigu
perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;
3) jeigu yra
trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už
daug mažesnę negu rinkos kainą;
4) jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra
likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su
kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba taikomos panašios procedūros pagal
šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.
3.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto
konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju
atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
4.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl
aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi
darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį
ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo
sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba
kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie
yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su
sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų
teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį.
5.
Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji
darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį,
pakartojimas, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta
atviro, riboto konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į
tokių papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta
skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui
vykdyti.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
74 straipsnis. SkelbimaiPakeista šioje redakcijoje
1.
Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu
orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2.
Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie
numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais,
šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta
anksčiau, jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.
3. Prekių,
paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties
skelbiamas vienu iš šių būdų:
1) reguliariu
orientaciniu skelbimu arba
2) skelbimu,
kad yra kvalifikacinė sistema, arba
3) skelbimu
apie pirkimą.
4. Kai
reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis
dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki
datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78
straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo.
Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje
nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.
5.
Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip
nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime,
nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė
sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau
– skelbiama vieną kartą.
6. Dinaminės
pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie
pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus
pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę
pirkimo sistemą.
7.
Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:
1) apie
pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2
mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji
organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo
sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;
2) apie
sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2
mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus
paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.
8.
Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2
mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.
9. Skelbime
apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl projekto
konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią
perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų
skaičius, tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik
paprastesne forma statistikos tikslais.
10. Kai perkančioji organizacija sudaro paslaugų,
skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie
sudarytą pirkimo sutartį:
1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų
pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų
būdu;
2) gali apriboti teikiamą informaciją apie
paslaugų pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų
ir technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei
neskelbiamos derybos;
3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta
informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio
straipsnio 3 dalį;
4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų
ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.
11. Perkančioji organizacija apie nesudarytą pirkimo
sutartį pasibaigus pirkimui šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2–6 punktuose
nurodytais atvejais paskelbia per 48 dienas po sprendimo nesudaryti pirkimo
sutarties priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, kai pirkimas atliekamas
neskelbiamų derybų būdu.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-1605 (2011-09-29)
75 straipsnis.
Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
1. Pirkimo procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto
pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus
nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į
pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir
nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminų.
2. Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų
pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74
straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
3. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3
dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio
įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus
aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali
būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas
perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.
4. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios
organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems
kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti.
Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo
terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo
dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo
numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip
10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
5. Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip
nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą
reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui
gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji
organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip
36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos.
6. Kai pranešimai yra parengiami ir perduodami
elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų,
paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir
pasiūlymų priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7
dienomis.
7. Kai perkančioji organizacija nuo skelbimo
apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai
ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais
papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų
ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus
atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu
pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų
kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo
galima susipažinti su šiais dokumentais.
8. Vykdant atvirą konkursą, dėl visų šio straipsnio 5,
6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu
negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau
jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų
šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo
terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo dienos.
9. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpintų
terminų paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų
nuo skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas,
išskyrus terminus, nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų
abipusiu susitarimu, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo
kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.
10. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai
ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje
nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad
pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten
susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji
organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi
suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti
reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje
nustatyta tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios
organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
76 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka
1.
Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų
būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus.
Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34,
35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti
supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.
2. Perkančioji
organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka
kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus.
Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad
tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo
procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau
atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.
3. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, gali
sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine
sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.
4. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto
konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus
atrankos kriterijus ir taisykles.
5. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto
konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių
administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir
sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems
tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau
turimus įrodymus.
77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema
1.
Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę
sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija
užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą
dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji
organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
2. Tiekėjų
kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos
vertinimo pakopų.
3.
Kvalifikacinė sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus
kriterijus ir taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės
specifikacijos, vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.
4. Į
kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai,
išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų
sąlygų ir reikalavimų.
5. Kai
kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais
ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais,
tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais,
nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio subjektais.
Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad tie
ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo laiką. Tomis
pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų
ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.
6. Tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų
prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie
kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.
7.
Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro
kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti
skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos
reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.
8. Sudarydama
ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:
1) paskelbti
skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5
dalies nuostata;
2) informuoti
ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą
dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;
3) atrinkti
dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal
nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės
sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;
4) laikytis abipusio administracinių,
techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo,
kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, ir šio įstatymo 37
straipsnio reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms,
priimdama sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir
taisykles.
9. Perkančioji organizacija gali išbraukti tiekėją iš
kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija
neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos
kriterijų.
78 straipsnis.
Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose
1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 76 straipsnio
nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba
dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.
2. Tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu
apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji
organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką,
kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo
procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:
1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas
galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas,
per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei
įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei
įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;
2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;
3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir
paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;
4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti
pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti
parengtas prašymas;
5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta
pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei
kitiems dokumentams gauti;
6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar)
pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti
tiekėjai;
7) (neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.);
8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma,
lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant,
arba jų derinys;
9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas
arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši
informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą
1.
Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo
procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse
nustatytais reikalavimais.
2.
Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą,
tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša
per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo
tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo
prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė
trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.
3.
Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos
nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija,
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos,
praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti
pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo
77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Apie
ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas
raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant
numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17)
80 straipsnis. Projekto konkursas
Projekto konkursas
vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.
81 straipsnis.
Preliminariosios sutarties ypatumai
1. Perkančioji organizacija, sudarydama preliminariąją
sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo
2 straipsnio 30–33 dalyse nurodytus pirkimus.
2. Kai perkančioji organizacija yra sudariusi
preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo
sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu,
vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.
3. Kai
perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį ne pagal šio
straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji negali šios sutarties pagrindu sudaryti
pirkimo sutarties neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo 73
straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.
4. Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti
preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti
konkurenciją.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės prekių
1. Šio straipsnio
reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų šalių, su
kuriomis Europos Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio
susitarimo, užtikrinančio Europos Sąjungos įmonių konkurencinį ir veiksmingą
patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant Europos
Sąjungos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.
2. Bet kuris
pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių
dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr.
2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50
procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga,
naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.
3. Tais
atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo
kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie
pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies
reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas,
taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma
tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti
įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos
charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei
priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.
4. Nustatant
trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai
netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
83 straipsnis. Informacijos, susijusios su pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas
1. Perkančiosios
organizacijos ir tiekėjai informuoja Ūkio ministeriją apie
visus bendrojo pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos
susiduria norėdamos sudaryti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio
ministerija šią informaciją pateikia Europos
Komisijai.
2. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai
informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie
visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami
sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad
nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:
1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės
jungtis į organizacijas gynimo;
2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į
organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;
3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo
darbo;
4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo
panaikinimo;
5) Konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;
6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir
profesinės veiklos srityje;
7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams
ir moterims už lygiavertį darbą;
8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo
uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerija šio straipsnio
2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos Komisijai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
IV skyriaus pakeitimas:
Nr. X-1298 (2007-10-18); Nr. 114-4630 (2007-11-08); Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
IV SKYRIUSSUPAPRASTINTI PIRKIMAI
84 straipsnis. Supaprastintų pirkimų taikymo sritis
Šiame skyriuje
reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):
1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo
vertės ribas;
2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų
pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;
3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti
pirkimai.
85 straipsnis. Supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka
1. Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5
dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus,
privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų,
3 ir 5 dalių (išskyrus neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas
tik vienas tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokia informacija
yra nereikalinga), 27 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 41 straipsnio
1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus,
neprivalo vadovautis šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18
straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 3 ir
5 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio reikalavimais).
2. Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio
straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas
taisykles, kurias ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio
nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo
tinklalapyje, jei toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams
susipažinti su šiomis taisyklėmis.
3. Supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės
pirkimus) atlieka Komisija. Mažos vertės pirkimus gali atlikti perkančiosios
organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai, kurie turi
būti nepriekaištingos reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir
konfidencialumo pasižadėjimą, arba Komisija, kaip nustato perkančioji
organizacija pasitvirtintose taisyklėse.
4. Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus,
pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.
5. Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų užsienyje ir Lietuvos
Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitų
perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų,
skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar
specialiesiems atašė, supaprastintų pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1494 (2011-06-21)
86 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimasPakeista šioje redakcijoje
1.
Perkančioji organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą, šio įstatymo 92
straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį pranešimą ir šio straipsnio 3 dalyje
nurodytą pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo, kuriuos pagal šį
įstatymą ir (ar) pasitvirtintas taisykles numatyta paskelbti viešai, skelbia
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o pranešimus dėl
savanoriško ex ante skaidrumo – ir Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje. Skelbimai, informaciniai pranešimai ir pranešimai dėl savanoriško ex
ante skaidrumo gali būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos
tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Skelbimo ar
informacinio pranešimo paskelbimo diena yra jų paskelbimo Centrinėje viešųjų
pirkimų informacinėje sistemoje data, pranešimo dėl savanoriško ex ante
skaidrumo paskelbimo diena yra pranešimo paskelbimo data Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje.
2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje
ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamus skelbimus, informacinius pranešimus, pranešimus dėl
savanoriško ex ante skaidrumo
perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per
3 darbo dienas privalo juos paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje ir išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Skelbimai, informaciniai pranešimai,
pranešimai dėl savanoriško ex
ante skaidrumo perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur
internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis negali būti skelbiami anksčiau
negu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. To paties skelbimo, informacinio pranešimo, pranešimo dėl savanoriško ex
ante skaidrumo turinys visur
turi būti tapatus.
3.
Perkančioji organizacija gali paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante
skaidrumo, kai vykdomas šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų
paslaugų pirkimas, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta
tarptautinio pirkimo vertės riba. Tokiu atveju perkančioji organizacija
neprivalo skelbti informacinio pranešimo, kaip nurodyta šio įstatymo 92
straipsnio 2 dalyje.
4. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį
ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše
nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta
tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo
sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo privalo pateikti skelbimą apie
sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka. Skelbime turi
būti nurodyta, ar perkančioji organizacija sutinka, kad šis skelbimas būtų
paskelbtas.
5. Supaprastintų pirkimų skelbimų ir šio įstatymo 92
straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo reikalavimus nustato
Viešųjų pirkimų tarnyba.
Straipsnio
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
Nr. XI-1256,
2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8018 (2010-12-31)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
87 straipsnis. Supaprastintų pirkimų tiekėjų kvalifikacija
1. Parinkdama
tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo
32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus
pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
2. Perkančioji
organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytose taisyklėse gali nustatyti
atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama pagal šio straipsnio 1
dalyje nustatytus reikalavimus.
88 straipsnis.
Supaprastintų pirkimų techninė specifikacija
Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus
mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi šio
įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Perkančioji organizacija,
atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje
nustatytais reikalavimais, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio
įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi.
89 straipsnis. Supaprastinto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminaiPakeista šioje redakcijoje
Perkančioji
organizacija, skelbdama apie supaprastintą pirkimą, privalo nustatyti pakankamą
paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7
darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje dienos.
Straipsnio
Nr.
XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009,
Nr. 93-3986 (2009-08-04); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
90 straipsnis.
Pasiūlymų vertinimas
Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo,
kuris pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūlė mažiausią kainą
pagal šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka atlikto pasiūlymų
vertinimo rezultatus. Perkant teritorijų planavimo, architektūros,
inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar
panašaus pobūdžio paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal
perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis
mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
91 straipsnis. Supaprastinti pirkimai iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų
1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos
Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos
Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitas
perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar
darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar
specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 5
procentus visų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo
atlikti iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių,
kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba
įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo
terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, jų pagamintoms
prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti arba atlikti
pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas,
išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos
ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pirkimo dokumentuose
ir skelbime apie pirkimą turi būti pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik
šioje dalyje nurodyti tiekėjai, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė
atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos
išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tiekėjo įstaigos
ir įmonės:
1) gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų
darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje;
2) pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subrangovus,
subtiekėjus ar subteikėjus gali pasitelkti tik tokį pat statusą turinčias
įmones ir įstaigas.
3.Neteko galios nuo 2011 m. sausio 6 d.
4. Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiųjų organizacijų
pateiktų ataskaitų pagrindu parengia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų
ataskaitą ir ją pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
92 straipsnis. Supaprastintų pirkimų ypatumai
1.
Perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo
paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje nustatytus atvejus.
2. Perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą
gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3–7 dalyse
nurodytų sąlygų. Atlikdama supaprastintą neskelbiamą pirkimą šio straipsnio 3
dalies 1, 2, 6 punktuose, 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose, 6
dalies 1, 5 punktuose, 7 dalies 1 punkte nurodytais atvejais ir priėmusi
sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, perkančioji organizacija privalo paskelbti
informacinį pranešimą šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka, o pirkimo
sutartį sudaryti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo
paskelbimo dienos.
3. Neskelbiant apie pirkimą gali būti
perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:
1) pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes
nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
2) atliekant
pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai
organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į
neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys
perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
3) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo
iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo
perkančiosios organizacijos;
4) atliekami
mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais;
5) (neteko
galios nuo 2010 m. kovo 2 d.);
6) dėl
techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus
tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus
ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;
7) (neteko
galios nuo 2010 m. kovo 2 d.).
4. Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės
ir paslaugos:
1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę
sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo
tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis
prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo
efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o
alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų
nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių
charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis
prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai
perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos,
turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų
techninių charakteristikų suderinamumo;
2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos
Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir
specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje;
3) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant
reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.
5. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos prekės, kai:
1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo,
eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti
pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų
dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;
4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš
bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;
5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.
6. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos paslaugos, kai:
1) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais
dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;
2) perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo
tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal
darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;
3) perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių
autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno
sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka
įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;
4) perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių
sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos
nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;
5) perkamos mokslo ir studijų institucijų mokslo,
studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo
ekspertinio vertinimo paslaugos.
7. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos paslaugos ir darbai, kai:
1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,
paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą
pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia
pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta
pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo
sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties
kainos;
2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar
darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su
sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį
skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti
papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam
pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių
trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo
sutarties sudarymo momento.
Straipsnio
Nr.
XI-395,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1494,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13)
V SKYRIUSGINČŲ NAGRINĖJIMAS, ŽALOS ATLYGINIMAS, PIRKIMO
SUTARTIES PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, ALTERNATYVIOS SANKCIJOS, EUROPOS SĄJUNGOSTEISĖS PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMAS
Skyriaus pavadinimas
keistas:
Nr. XI-678 (2010-02-11); Nr. XI-1255 (2010-12-23)
2-36 (2011-01-06)
93 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus
1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą,
kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:
1) (neteko galios nuo 2011-10-01);
2) perkančiosios organizacijos
sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;
3) žalos atlyginimo;
4) pirkimo sutarties pripažinimo
negaliojančia;
5) alternatyvių sankcijų taikymo.
2. Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties
sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia
turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta
tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar
pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas
išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1487,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)(papildyta nauja 2 dalimi)
Nr. XI-1494,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13)
94 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
1.
Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti
prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties
pripažinimo negaliojančia):
1)
per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą
sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos;
2)
per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos
priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu
informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą
terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti
prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią
perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą
pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir
suinteresuotiems dalyviams
3.
Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo
negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
4. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama
iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame
įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti
tiekėjus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties
terminai.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1487,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)
94¹ straipsnis. 94¹ straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje
1. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų
pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.
2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją,
nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir
priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties
anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą
išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir
suinteresuotiems dalyviams dienos.
3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti
motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo
dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti
pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros
terminų pasikeitimą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
95 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme
1. Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį
teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu,
elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai
organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.
2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar
ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė
atidėjimo terminas ar šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalyje, 95¹
straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 95¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte
nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:
1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti
ieškinį;
2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo
gautas iki ieškinio pareiškimo;
3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant
laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio
pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų
terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir
nurodo terminų pratęsimo priežastis.
4. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie
teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama raštu informuoja
suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus
sprendimus
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1673 (2008-07-03); Nr. 81-3179 (2008-07-17); Nr. XI-678 (2010-02-11)
25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1487 (2011-06-21)
95¹ straipsnis. 95¹ straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia
1.
Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1)
perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės
vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie
supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2)
perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2
dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus
šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą
pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį,
ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki
pirkimo sutarties sudarymo;
3)
perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio
įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių
nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia
netaikyti atidėjimo termino.
2. Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį
negaliojančia ir kitų, šio straipsnio
1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo nuostatų pažeidimo atvejais
3. Teismas negali pripažinti pirkimo
sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio
1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija nusprendė,
kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinės vertės pirkimą
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą;
2) perkančioji organizacija paskelbė
pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo (tarptautinės vertės pirkimo
atveju) ar informacinį pranešimą;
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po
10 dienų nuo pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimo
dienos arba ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo
paskelbimo dienos.
4. Teismas negali pripažinti pirkimo
sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio
1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija mano, kad,
sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2
punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatų;
2)
perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie
sprendimą sudaryti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies
reikalavimus;
3)
pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimų apie
sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams
dienos.
5. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo
kiekvienais metais pateikti Europos Komisijai visų sprendimų, kuriuos priėmė
teismas pagal šio įstatymo 95² straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos
sprendimus viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1487,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)
95² straipsnis. 95² straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas
Rodoma 2012-03-31 – 2012-09-30 redakcija, ne dabar galiojanti. Dabartinė redakcija →
Akto redakcija nuo 2012-03-31
1.
Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu
perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2
dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau
nėra kitų šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų
aplinkybių.
2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties
negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį,
nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su
pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo
sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina
išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję
ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl
vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo
sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado
pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia
3.
Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo
įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio
straipsnio 4 dalies
2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties
įsipareigojimus.
4. Teismo skiriamos alternatyvios
sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos
alternatyvios sankcijos:
1) pirkimo sutarties trukmės
sutrumpinimas arba
2) perkančiajai organizacijai skiriama
bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės,
arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties
dalies vertės.
5. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi
atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą,
perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais
atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo
skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos
baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1487,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)
96 straipsnis.
Žalos atlyginimas
1.
Teismas tenkina tiekėjo
reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o
perkančioji organizacija pirkimo procedūros metu laikėsi šio įstatymo 18
straipsnio 1 ir 9 dalių, 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies, 41
straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio, 94¹ straipsnio 2 dalies, 95
straipsnio 2 dalies, 95¹ straipsnio 1–4 dalių, 95²
straipsnio reikalavimų.
2. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio pat
dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos,
žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat kad
buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko
galimybės sudaryti pirkimo sutartį.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
97 straipsnis. Europos
Sąjungos teisės pažeidimų nagrinėjimas
1. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų
tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos
teisės nuostatų pažeidimą, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją raštu
pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
2. Perkančioji organizacija nedelsdama turi informuoti
Viešųjų pirkimų tarnybą apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus,
susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės
nuostatų pažeidimu.
3. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos
Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų
pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;
2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas
neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;
3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė
perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo
procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.
4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte, inter alia gali būti grindžiamas faktu,
kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita
teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos
Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.
5. Viešųjų
pirkimų tarnyba, pranešusi
apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, turi
informuoti Europos Komisiją apie
atšauktą pirkimo procedūrų sustabdymą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą,
visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu
turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas
argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.
6. Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą
rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi
teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio
įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
98 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
99 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
100 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOSPREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
1
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOSVIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2STRAIPSNIO 30 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Priedėlio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE(EVRK1)PATEIKTŲVEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
Statyba
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
skyrius
grupė
klasė
pavadinimas
aprašymas
45
Statyba
Šis skyrius apima:
– naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimo ir
įprastus remonto darbus
45000000
45.1
Statybvietės
paruošimas
45100000
45.11
Pastatų
nugriovimas, išardymas;
grunto
pervežimas
Ši klasė apima:
– pastatų ir kitų statinių
nugriovimą
– statybviečių tvarkymą
– grunto pervežimą: iškasimą,
užkasimą, statybvietės išlyginimą,
griovių kasimą, akmenų pašalinimą,
sprogdinimą ir t. t.
– vietovės paruošimą kasybos darbams:
– nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei
kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą
Ši klasė taip pat apima:
– statybviečių drenažą
– žemės ir miškų
ūkio paskirties naudmenų drenažą
45110000
45.12
Žvalgomasis
gręžimas
Ši klasė apima:
– žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių
atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms
Ši klasė neapima:
– naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių
gręžimo (žr. 11.20)
– vandens gręžinių gręžimo
(žr. 45.25)
– šachtų įrengimo (žr. 45.25)
– naftos ir gamtinių dujų
telkinių
žvalgymo, geofizinių, geologinių
ir seisminių matavimų (žr. 74.20)
45120000
45.2
Pastatų ir jų dalių
statyba, civilinė inžinerija
45200000
45.21
Bendroji pastatų
statyba ir civilinės inžinerijos
darbai
Ši klasė apima:
– visų rūšių pastatų statybą
– civilinės inžinerijos statinių statybą: tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms
perėjoms
– ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas
– miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas
– papildomus miesto darbus
– surenkamų statinių statymą ir įrengimą
statybvietėje
Ši klasė neapima:
– paslaugų, susijusių su naftos ir
gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20)
– surenkamų statinių, kurių dalys
nėra
betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje
(žr. 20, 26 ir 28 skyrius)
– sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto
salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų
statybos darbus) (žr. 45.23)
– pastatų įrengimo (žr. 45.3)
– pastatų apdailos (žr. 45.4)
– architektūrinės ir inžinerinės
veiklos (žr. 74.20)
– statybos projektų valdymo
(žr. 74.20)
45210000
išskyrus:
-45213316
45220000
45231000
45232000
45.22
Stogo dangos ir
stogo konstrukcijų įrengimas
Ši klasė apima:
– stogų įrengimą
– stogo dangų
įrengimą
– sandarinimą
45261000
45.23
Automagistra-lių,
kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba
Ši klasė apima:
– automagistralių, gatvių, kelių, kitų
transporto ir pėsčiųjų kelių statybą
– geležinkelių
statybą
– oro uosto pakilimo takų statybą
–
sporto aikštelių, stadionų, plaukimo
baseinų, teniso ir golfo aikštelių
statybą (išskyrus pastatų statybą)
–
kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą
Ši klasė neapima:
– pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11)
45212212 ir
DA03
45230000
išskyrus:
-45231000
-45232000
-45234115
45.24
Vandens statinių
statyba
Ši klasė apima:
– statybą:
– vandens kelių, uostų ir upių
darbų, poilsinių prieplaukų
(valčių prieplaukų), šliuzų ir t.
t.
– užtvankų ir nutekamųjų griovių dugno valymo darbų
– darbus po vandeniu
45240000
45.25
Kiti statybos
darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Ši klasė apima:
– statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos
sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos:
– pamatų įrengimas, įskaitant
polių įleidimą
– vandens šulinių gręžimas bei
statyba, šachtų įrengimas
– ne savos gamybos plieno
detalių montavimas
– plieno lankstymas
– mūrijimas ir grindimas
– pastolių ir darbo platformų įrengimas
ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą
– kaminų ir pramoninių krosnių
įrengimas
Į šią klasę
neįeina:
– pastolių nuoma be jų įrengimo ir išardymo
(žr. 71.32)
45250000 45262000
45.3
Pastatų įrengimas
45300000
45.31
Elektros laidų ir
kitokios armatūros įrengimas
Ši klasė apima:
– įrengimą
pastatuose ar kituose statiniuose:
– elektros laidų ir armatūros
– telekomunikacijos sistemų
– elektrinių šildymo sistemų
– radijo ir
televizijos antenų
(gyvenamiesiems namams)
–
priešgaisrinės signalizacijos
–
įsilaužimo signalizacijos sistemų
– liftų ir
eskalatorių
– žaibolaidžių ir
t. t.
45213316 45310000
išskyrus
-45316000
45.32
Veikla,
susijusi su izoliacijos
darbais
Ši klasė apima:
– šiluminės, garso arba vibracijos
izoliacijos įrengimą pastatuose arba
kituose statiniuose
Ši klasė neapima:
– sandarinimo darbų (žr. 45.22)
45320000
45.33
Santechnikos darbai
Ši klasė apima:
– šiuos darbus pastatuose arba kituose
statiniuose:
– santechnikos ir sanitarijos įrangos
montavimą
– dujotiekio armatūros įrengimą
– šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo
įrangos bei kanalų įrengimą
– automatinių gesinimo sistemų
įrengimą
Ši klasė neapima:
– elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31)
45330000
45.34
Kiti pastatų
įrengimo darbai
Ši klasė apima:
– kelių, geležinkelių, oro ir jūrų
uostų apšvietimo ir signalų sistemų įrengimą
– armatūros ir armatūros reikmenų
pastatuose ir kituose statiniuose
įrengimą (niekur kitur nepriskirta)
45234115 45316000 45340000
45.4
Pastatų apdaila
45400000
45.41
Tinkavimas
Ši klasė apima:
– vidaus ir išorės
tinkavimo ar gipso klojimo darbus
pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas
45410000
45.42
Staliaus dirbinių
įrengimas
Ši klasė apima:
– ne savos gamybos
durų, langų,
durų ir langų rėmų, sumontuojamų
virtuvių, laiptinių, parduotuvių
armatūros ir pan. iš medžio
arba kitų medžiagų įrengimą
– vidaus apdailos
darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų
dangų, slenkančių pertvarų ir t.
t. įrengimas
Ši klasė neapima:
–
parketo ir kitokių medinių grindų
dangų klojimo (žr.
45.43)
45420000
45.43
Grindų ir sienų
dengimas
Ši klasė apima:
– šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo
darbus pastatuose
arba kituose statiniuose:
– keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų
plytelių klojimą
– parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą
– kiliminių arba linoleumo
dangų klojimą, įskaitant
pagamintas iš gumos arba plastmasės
grindų dangas
– terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų
įrengimą
– tapetų klijavimą
45430000
45.44
Dažymas ir
stiklinimas
Ši klasė apima:
–
pastatų išorės ir vidaus dažymą
–
civilinės inžinerijos konstrukcijų
dažymą
–
stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą
Ši klasė neapima:
–
langų montavimo (žr. 45.42)
45440000
45.45
Kiti statybos
apdailos darbai
Ši klasė apima:
– privačių baseinų
įrengimą
– pastatų valymą
garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus
– kitus pastatų
apdailos ir užbaigimo darbus
Ši klasė neapima:
– pastatų ir kitų
statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70)
45212212 ir 04
45450000
45.5
Statybos
arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi
nuoma
45500000
45.50
Statybos arba
griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma
Ši klasė neapima:
– statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių
nuomos be operatorių
(žr. 71.32)
45500000
1Lietuvos statistikos departamento Europos ekonominės bendrijos
ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu parengtas Ekonominės
veiklos rūšių klasifikatorius, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,
Nr. 43-1054).
Pastaba: Jeigu iškyla EVRK ir CPV darbų aiškinimo skirtumų,
vadovaujamasi EVRK.
1 priedėlio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-1125,
2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7109 (2010-11-27)
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
2
priedėlis
PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲPIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 31 DALYJE
Priedėlio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Kate-gorijos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC1)
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
1.
Priežiūros ir
remonto paslaugos
6112, 6122, 633, 886
Nuo 50100000-6 iki
50884000-5 (išskyrus nuo 50310000-1 iki 50324200-4 ir 50116510-9,
50190000-3,
50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1
2.
Sausumos transporto
paslaugos², apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių
paslaugas, išskyrus pašto vežimą
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304
Nuo 60100000-9 iki
60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4, 60220000-6) ir nuo 64120000-3
iki
64121200-2
3.
Keleivių ir
krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimą
73 (išskyrus 7321)
Nuo 60410000-5 iki
60424120-3
(išskyrus
60411000-2, 60421000-5) ir
60500000-3
nuo 60440000-4 iki
60445000-9
4.
Sausumos²
ir oro pašto transportas
71235, 7321
60160000-7,60161000-4
60411000-2, 60421000-5
5.
Ryšių paslaugos
752
Nuo 64200000-8 iki
64228200-2
72318000-7, ir
nuo 72700000-7 iki
72720000-3
6.
Finansinės
paslaugos:
a) draudimo
paslaugos;
b) bankų ir
investavimo paslaugos³
ex. 81, 812, 814
Nuo 66100000-1 iki
66720000-3 (3)
7.
Kompiuterių ir
susijusios paslaugos
84
Nuo 50310000-1 iki
50324200-4
Nuo 72000000-5 iki
72920000-5
(išskyrus
72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4
8.
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos
paslaugos⁴
85
Nuo 73000000-2 iki
73436000-7
(išskyrus
73200000-4, 73210000-7, 73220000-0
9.
Apskaitos, audito
ir buhalterinės apskaitos paslaugos
862
Nuo 79210000-9 iki
79223000-3
10.
Rinkos tyrimų ir
viešosios nuomonės apklausos paslaugos
864
Nuo 79300000-7 iki
79330000-6, ir 79342310-9, 79342311-6
11.
Valdymo
konsultavimo⁵ ir susijusios paslaugos
865, 866
Nuo 73200000-4 iki
73220000-0
nuo 79400000-8 iki
79421200-3
ir
79342000-3,
79342100-4
79342300-6,
79342320-2
79342321-9,
79910000-6, 79991000-7
98362000-8
12.
Architektūrinės
paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų
planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslo ir techninio
konsultavimo paslaugos; techninių tyrimų ir analizės paslaugos
867
Nuo 71000000-8 iki
71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir
79994000-8
13.
Reklamos paslaugos
871
Nuo 79341000-6 iki
79342200-5
(išskyrus
79342000-3 ir 79342100-4
14.
Pastatų valymo
paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
874
82201 – 82206
Nuo
70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo
90900000-6 iki
90924000-0
15.
Leidybos ir
spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu
88442
Nuo 79800000-2 iki
79824000-6 nuo 79970000-6 iki
79980000-7
16.
Nuotekų ir atliekų
šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
94
Nuo 90400000-1 iki
90743200-9 (išskyrus 90712200-3),
nuo 90910000-9 iki
90920000-2 ir
50190000-3,
50229000-6
50243000-0
1CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo
reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.
2Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.
3Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su pinigų,
valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų
valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba
kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas. Taip pat
neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų
daiktų įsigijimu ar nuoma arba teisių į juos įsigijimą bet kokiomis
finansinėmis priemonėmis; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos prieš
sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų arba
kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos sutartis,
nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.
4Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros
paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai organizacijai ir
už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
5Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Kate-gorijos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC)
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną
(CPV)
17.
Viešbučių ir
restoranų paslaugos
64
Nuo 55100000-1 iki
55524000-9
ir nuo
98340000-8 iki
98341100-6
18.
Geležinkelių
transporto paslaugos
711
Nuo 60200000-0 iki
60220000-6
19.
Vandens transporto
paslaugos
72
Nuo 60600000-4 iki
60653000-0
ir nuo 63727000-1
iki 63727200-3
20.
Pagalbinio
transporto paslaugos
74
Nuo 63000000-9 iki 63734000-3
(išskyrus
63711200-8, 63712700-0, 63712710-3,
ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3) ir 98361000-1
21.
Teisinės paslaugos
861
Nuo 79100000-5 iki
79140000-7
22.
Personalo
įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos¹
872
Nuo 79600000-0 iki
79635000-4
(išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0), ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9
23.
Tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas
873, išskyrus 87304
Nuo 79700000-1 iki
79723000-8
24.
Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos
92
Nuo 80100000-5 iki
80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1
25.
Sveikatos ir socialinės paslaugos
93
79611000-0, ir nuo
85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus
85321000-5 ir 85322000-2
26.
Rekreacijos, kultūros
ir sporto paslaugos²
96
Nuo 79995000-5 iki
79995200-7, ir nuo 92000000-1 iki 92700000-8
(išskyrus
92230000-2, 92231000-9, 92232000-6
27.
Kitos paslaugos
1Išskyrus darbo sutartis.
2Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir
televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų
programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,
kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytai
perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas.
Pastaba: Jeigu iškyla CPC ir CPV paslaugų aiškinimo
skirtumų, vadovaujamasi CPC.
2 priedėlio
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
3 priedėlis
KAI
KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS
Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis
reikšmėmis:
1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –
pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti
medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų
medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir
perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio
aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis
neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos
reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,
terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir
ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,
susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir
darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas
kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal
bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei
medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;
2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė
specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai
apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai
rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų
atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo
(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,
būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,
bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo
(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo
tvarka;
3) standartas – pripažintos
standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam
naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir kuris
priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas
standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
4) Europos techninis liudijimas – Europos
techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto
tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,
kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir
nustatantis techninius produkto reikalavimus;
5) bendroji techninė
specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių
pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;
6) techninis etalonas – bet kuris Europos
standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,
priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
4
priedėlis
EUROPOSSĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS
Priedėlio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
1. Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl
gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
2. Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –
1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
3. Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar
paskirstymas –
teisės akto nėra.
4. Perkančiosios organizacijos, veikiančios
geležinkelio paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
5. Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų
geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
6. Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto
paslaugų srityje –
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl
Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų
kokybės gerinimo.
7. Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –
1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl
leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi
jais sąlygų.
8. Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar
vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –
teisės akto nėra.
9. Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –
teisės akto nėra.
10. Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų
įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOSSĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu
sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 246) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007
m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB
(OL 2007 L 335, p. 31).
2. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą
viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1
tomas, p. 315) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/66/EB (OL 2007 L 335, p. 31).
3. 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno
(BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2151/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 72).
4. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).
5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).
6. 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas
Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,
numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir
pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų
(OL 2005 L 7, p. 7).
7. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą
dėl viešųjų pirkimų (OL 2005 L 257, p. 127).
8. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.
1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų
pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2005 L 257, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
1150/2009 (OL 2009 L 313, p. 3).
9. 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą
2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo
tvarkos derinimo (OL 2005 L 323, p. 55).
10. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir
energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64).
11. 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 213/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –
CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl
viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas (tekstas svarbus EEE ) (OL 2008 L 74, p. 1).
12. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai
energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL 2009 L 120, p. 5).
13. 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos
įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės
formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir
panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005 (OL 2011 L 222, p. 1).
Priedo
pakeitimai: Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1255,
2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1605,
2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5813 (2011-10-13)
1. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-560,; 1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24); LIETUVOS; RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.; 56-1809 (1999 06 25); VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo; pavadinimas)
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.; 86-2565 (1999 10 15); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO; ĮSTATYMAS
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.; 7-177 (2000 01 26); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.; 28-766 (2000 04 05); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-865,; 2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,; 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,; 40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
7. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1173,; 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22); VIEŠŲJŲ; PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1217,; 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13); VIEŠŲJŲ; PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos; viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio; Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.; Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata; dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame; leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1; dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl; veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos; Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl; paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos; perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl; informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl; spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,; 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į; paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,; 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie; pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos; specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų; institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos; Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl; Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio; 1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo; Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.; Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki jo; įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams; (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. VIII-1210 (Žin.,; 1999, Nr. 56-1809); nuostatas.; Nauja; įstatymo redakcija; Pakeitimai: 1); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1581,; 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13); VIEŠŲJŲ; PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; 2); Lietuvos Respublikos; Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1894,; 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO; IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas,; išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2; straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.; Šio; Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo; Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
9. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-1581,; 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR; VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nuo Lietuvos Respublikos narystės; Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos; Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9; punktai.
10. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1894,; 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR; VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6; straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo; 2004 m. sausio 1 d.; Šio Įstatymo; pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos; Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
11. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-1955,; 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 64 IR 65; STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-2252,; 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19); PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO,; VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO; IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-2339,; 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27); VIEŠŲJŲ; PIRKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; X-471,; 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12); VIEŠŲJŲ; PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja; įstatymo redakcija; Šis įstatymas,; išskyrus jo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 31 d.; Įsigaliojus šiam; įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba; išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai; nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų; pirkimų įstatymo Nr. IX-1217; (Žin., 2002, Nr. 118-5296); nuostatas.
15. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1298,; 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 86; STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 89, 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
16. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1673,; 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7,; 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41,; 51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS, 1 IR 2; PRIEDĖLIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas,; išskyrus 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį, įsigalioja; 2008 m. rugsėjo 15 d.; Šio įstatymo 12; straipsnio 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.; Įsigaliojus šiam įstatymui, iki; jo įsigaliojimo pradėti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų; pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.
17. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-395,; 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7,; 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62,; 74, 85, 86, 89, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1); STRAIPSNIU ĮSTATYMAS; Šis įstatymas, išskyrus; šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus įstatymo straipsnius, dalis ir; nuostatas, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.; Šio įstatymo 4 straipsnio 1; dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.; Šio įstatymo 6 straipsnis, 12; straipsnio 2 ir 3 dalys, 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 27; straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.; Šis įstatymas ir jo įsigaliojimas; keistas: 1); Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-679,; 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1175 (2010-03-02); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO; 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49,; 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO; PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 12 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS; 2); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-1256,; 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8018 (2010-12-31); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19,; 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92; STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO; 12, 27, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-678,; 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31,; 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, V; SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21(1),; 94(1), 95(1), 95(2) STRAIPSNIAIS IR 98, 99, 100 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO; NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 11; straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.; Šio įstatymo 11; straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.; Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos; pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102;; 2009, Nr. 93-3986); nuostatas.; Šis įstatymas ir jo įsigaliojimas; keistas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1257,; 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8019 (2010-12-31); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22,; 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97; STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO; PAPILDYMO 21(1), 94(1), 95(1), 95(2) STRAIPSNIAIS IR 98, 99, 100 STRAIPSNIŲ; PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO 11 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1125,; 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7109 (2010-11-27); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ; ĮSTATYMO 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1255,; 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24,; 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 95(1),; 97 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO, 1, 2, 4 PRIEDĖLIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR; PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 29; straipsnio 1 dalis galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.; Šio įstatymo 29; straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.; Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos; pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000;; 2006, Nr. 4-102); nuostatas.
21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1487 (2011-06-21); Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ; ĮSTATYMO 93, 94, 95, 95(1) IR 95(2) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja 2011-10-01.; Pastaba: Viešųjų pirkimų bylos, pradėtos nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo,; baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.
22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1494,; 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ; ĮSTATYMO 10, 33, 85, 92 IR 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 ir 3; dalis, įsigalioja 2011-08-21; 2 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2011-08-01.
23. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1605,; 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5813 (2011-10-13); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 7, 8, 10, 22, 24, 25, 56, 74 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8(1), 8(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS; Šis; įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2012 m.; sausio 1 d.
24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1708,; 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6548 (2011-11-18); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO; PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1955,; 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 39-1921 (2012-03-31); VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; *** Pabaiga ***; Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-04-02); ausrine.trapinskiene@lrs.lt
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C54AFFAA7622/TAIS_421381