Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 1997-07-01dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOSSVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S

1997 m. birželio 24 d. Nr. VIII-288

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 66-1572)

1 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti ir papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

I dalisBendrosios nuostatos

I skyriusĮstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sveikatos priežiūros įstaigose tvarką, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos

1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos);

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

3. LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat teritorinės ligonių kasos.

4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.

5. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovai gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

6. Akreditavimas – įstaigos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams nustatymas, teisės teikti paslaugas įstaigai pripažinimas ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

7. Valstybinis medicininis auditas – oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

8. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

9. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

II skyriusĮstaigų rūšys, jų akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

Pirmasis skirsnisĮstaigų klasifikavimas

3straipsnis. Įstaigų klasifikavimas

1. LNSS įstaigos yra šių klasių:

1) valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos). Šių įstaigų pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro privalomojo sveikatos draudimo lėšos, gaunamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui;

2) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos), kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai;

3) valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms vykdyti;