Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

1 straipsnis. Notariato samprata

Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2 straipsnis. Notaras

Notaras

yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas,

užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų

sandorių ir dokumentų.

Notariniams

veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną

biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės

veiklos subjektas.

Notarus

skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

[3

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

3 straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas

Notaro

pareigos užimamos konkurso būdu.

Notaru

gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį

išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs kandidatu į notarus

(asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Lietuvos Respublikos

pilietis, kuris turi mokslo laipsnį arba ne mažesnį kaip dešimties metų

teisininko darbo stažą, gali būti notaru, atlikęs ne trumpesnę kaip trijų

mėnesių notaro praktiką ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Konkurso

nuostatus Lietuvos Respublikos notarų rūmų teikimu tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

Notarų

kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami atestacija. Notarai

atestuojami pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

[3

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

3 straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas

Notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ne mažiau kaip vienerius

metus buvęs kandidatu į notarus (asesoriumi) ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro nustatyta tvarka išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Lietuvos

Respublikos pilietis, apgynęs socialinių mokslų teisės krypties daktaro

ar habilituoto daktaro disertaciją ir turintis ne mažesnį kaip penkerių metų

pedagoginio darbo stažą, taip pat Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne

mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, gali būti skiriamas notaru,

jei išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir laimėjo viešą konkursą bei atliko

ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, kurios atlikimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.

Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko

kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Viešo konkurso notaro pareigoms nuostatus

Notarų rūmų prezidiumo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

atsisako tvirtinti trijų mėnesių notaro praktikos atlikimo tvarką ar Viešo

konkurso notaro pareigoms nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai, į

kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[4

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

4 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatus

į notarus (asesorius) priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Kandidatų

į notarus (asesorių) priėmimo ir atleidimo tvarką, mokymosi sąlygas ir

apmokėjimą nustato Notarų rūmų prezidiumas.

[4

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas

Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją.

Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos kėlimo nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų

atestavimą vykdo Notarų rūmai.

Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

atsisako tvirtinti Notarų atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo

motyvai, į kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

5 straipsnis. Notaro priesaikaPakeista šioje redakcijoje

Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Prisiekiama šiais žodžiais: "Aš, notaras (ė) .................., prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, (vardas, pavardė) laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (a) ir dorai vykdyti notaro (ės) pareigas. Tepadeda man Dievas." Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens byloje. Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų. [6 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų

skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojams teikiamų teisinių paslaugų

poreikius.

Notarų

skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija.

Atlikti

notarinius veiksmus už aptarnaujamos teritorijos ribų notaras gali, tik kai

suinteresuotas asmuo iškviečia jį į namus ar medicinos pagalbos įstaigą.

Notaro

biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti

gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Notaras

turi per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo dienos atidaryti savo biurą arba

sudaryti bendros veiklos sutartį su kitais notarais ir apsidrausti dėl galimo

ieškinio, jei notariniais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims būtų

padaryta žala.

[6 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1

d.]

6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos

teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo

patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo

metodiką.

Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras

privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo tarnybinio

antspaudo ir parašo pavyzdį bei civilinės atsakomybės dėl galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus

draudimo dokumentą (toliau - draudimo dokumentas). Notaras privalo Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai pateikti pasikeitusio tarnybinio antspaudo

ar parašo pavyzdį bei naujai sudarytus draudimo dokumentus.

Notaras per tris mėnesius nuo paskyrimo

dienos turi įsteigti savo biurą arba sudaryti bendros veiklos sutartį su kitais

notarais.

Prieš pradėdamas vykdyti savo funkcijas,

notaras privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę. Minimali draudimo suma yra

50000 litų. Draudimo dokumentas turi būti iškabintas notaro klientui matomoje

vietoje.

Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir

notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas

į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai

aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[7

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

7 straipsnis. Notarų veiklos priežiūra

Notarų

veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija tikrina notarinių veiksmų teisėtumą,

įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių

veiksmų statistiką.

[7

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

7 straipsnis. Notarų veiklos priežiūra

Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklą

prižiūri apygardų teismų pirmininkai bei kiti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro paskirti asmenys.

Notarinių veiksmų teisėtumą, išskyrus šio

įstatymo 41 straipsnyje nurodytus atvejus, tikrina tik apygardų teismų pirmininkai,

kurie tai daro patys arba per savo paskirtus teisėjus.

Notarų veikla prižiūrima Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgyvendina priemones notarinei

praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už

atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka kitokią notarų biurų darbo

kontrolę, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus atvejus.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[7-1

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

71 straipsnis. Notarų veiklą prižiūrinčių institucijų teisėsPakeista šioje redakcijoje

Tikrindami notarinių veiksmų atlikimo teisėtumą, 7 straipsnio antrojoje dalyje įvardyti asmenys turi teisę revizuoti atliktus notarinius veiksmus, tikrinti notaro turimus notarinius dokumentus, registrus. Šie asmenys turi teisę reikalauti iš notaro pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su notarų profesine veikla, bei juos pašalinti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras bei Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka Lietuvos Respublikos notarai vienijasi įPakeista šioje redakcijoje

Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. [8 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.] Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Ankstesnė redakcija

9 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra: 1) koordinuoti notarų veiklą; 2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu; 3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose; 4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; 5) įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijosPakeista šioje redakcijoje

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius: 1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas; 2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti; 3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais; 4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms; 5) nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus; 6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus; 7) atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas. Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas. [10-1 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

10¹ straipsnis. 10¹ straipsnis. Notarų garbės teismas

Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų

garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas.

Notarų garbės teismą sudaro 5 notarai, iš

kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras, vieną - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka

trejus metus.

Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį

yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[10-2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

10² straipsnis. 10² straipsnis. Nuobaudos skyrimas notarui

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro

drausmės bylą, gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;

3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas

šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti viešai atsiprašyti

nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą;

5) pareikšti jam pastabą;

6) pareikšti jam papeikimą;

7) pareikšti jam griežtą papeikimą;

8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;

9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui atleisti jį iš pareigų.

Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų

nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[11

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija, kasmet pateikia jai savo veiklos ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais notarų veiklos klausimais

išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali panaikinti Notarų rūmų nutarimus ar

sprendimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų.

[11 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai kasmet iki vasario 15 dienos

pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos

ataskaitą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras,

manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos

įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar

sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo

skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas

Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.

13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindaiPakeista šioje redakcijoje

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos norminiais aktais ir Notarų rūmų nutarimais. [14 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai

privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos

apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų

įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir

civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais.

Seimo

sudarytų komisijų reikalavimu pažymos apie atliktus notarinius veiksmus ir

dokumentai išduodami tik įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymos

apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru,

taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines

pareigas.

Sandorio

šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas atstovas gali atleisti notarą nuo

pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai

nuo paslapties saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

[14 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai

privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos

apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų

įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir

civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais.

Pažymos

apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru,

taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines

pareigas.

Sandorio

šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo

pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai

nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Straipsnio

Nr.

I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

Nr.

VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

15 straipsnis. Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais

ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina

kalba.

Straipsnio

Nr.

I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

[16 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

16 straipsnis. Notaro atsakomybė

Notaras,

atlikdamas šiame įstatyme numatytas funkcijas pažeidęs įstatymų bei kitų

norminių aktų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka kaip valstybės

pareigūnas.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas gali iškelti

notarui drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Garbės teismui prie Lietuvos

Respublikos notarų rūmų, kuris vadovaujasi Notarų rūmų susirinkimo

patvirtintais nuostatais.

[16 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

16 straipsnis. Notaro atsakomybė

Už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais,

notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaras

turi atlyginti visą savo ar jo biuro darbuotojų, atliekančių darbines pareigas,

padarytą žalą. Fiziniams ir juridiniams asmenims visą žalą turi atlyginti ir

notaras, kurio įgaliojimai pasibaigę, jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo

pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Šioje

dalyje nurodytais atvejais ieškinys pareiškiamas notarui.

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar

administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

17 straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo pavarde ir buveinės pavadinimu.

18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimasPakeista šioje redakcijoje

Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą. [19 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis. Notaro pajamos

Už

notarinio veiksmo atlikimą ir teisines bei technines paslaugas notaras ima

atlyginimą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Atlyginimo

dydis nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notaro

gaunamos pajamos apmokestinamos įstatymų nustatyta tvarka.

[19 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

19 straipsnis. Notaro pajamos

Už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių

projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas notaras ima

atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Atlyginimo dydis turi

garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomu,

sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus

ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.

Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį,

notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.

Atlyginimo dydis nurodomas notariniame

registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Ūkio subjektams notaro

atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami specialiuose apskaitos

dokumentuose.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimasPakeista šioje redakcijoje

Notarui neleidžiama dirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą. Notaras neturi teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę veiklą. [20-1 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimasPakeista šioje redakcijoje

Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą. Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis. [22 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu

notaras negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys), apie

tai jis turi pranešti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri paskiria

notaro atstovą arba paveda pavaduoti kitam notarui.

Notaro

atstovu gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs notaro

kvalifikacinį egzaminą.

Notaro

atstovui atstovaujamasis notaras pagal susitarimą moka atlyginimą.

[22 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras negali eiti savo pareigų

(atostogos, liga ar kitos priežastys), apie tai jis turi pranešti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai, kuri prireikus laikinai nesantį notarą

paveda pavaduoti kitam notarui arba, suderinusi su atstovaujamu notaru, o jei

šio nėra - su Notarų rūmais, paskiria notaro atstovą. Pavaduojamas arba

atstovaujamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų.

Notaro atstovu gali būti paskirtas Lietuvos

Respublikos pilietis, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus

(asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, arba Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus,

penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Asmuo, paskirtas notaro atstovu, prieš

pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.

Notaro atstovui atstovaujamas notaras pagal susitarimą moka atlyginimą.

Už notaro atstovo, einančio notaro pareigas,

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, atsako atstovaujamas notaras.

Atlyginęs žalą notaras turi atgręžtinio reikalavimo teisę į notaro atstovą.

Jei notaras perėjo dirbti į renkamas pareigas, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro įsakymu jo įgaliojimai sustabdomi. Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras taip pat turi teisę sustabdyti notaro, kuriam iškelta baudžiamoji arba

drausmės byla, įgaliojimus.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[23 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro

įgaliojimai pasibaigia:

1)

notarui mirus;

2)

notarui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

3)

notaro pareiškimu;

4)

nuteisus jį už tyčinį nusikaltimą arba neatsargų nusikaltimą tarnyboje ar

teismo nuosprendžiu uždraudus eiti notaro pareigas;

5)

atestacinei komisijai pripažinus, kad notaras neatitinka einamų pareigų;

6)

Garbės teismo prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų sprendimu;

7)

notarui sulaukus 65 metų;

8)

neįvykdžius šio įstatymo 6 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų reikalavimų.

Notaro

įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

[23 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui mirus;

2) notarui netekus Lietuvos Respublikos

pilietybės;

3) notaro pareiškimu;

4) kai jis dėl sveikatos būklės pagal

medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali dirbti notaru;

5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo

notaras nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba notarui paskiriama bausmė, dėl

kurios jis negali dirbti notaru, arba atimama teisė dirbti notaru;

6) Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui

pritarus Notarų garbės teismo siūlymui atleisti notarą iš pareigų;

7) kai jis netinka eiti pareigas pagal

atestavimo rezultatus;

8) notarui sulaukus 65 metų;

9) neįvykdžius šio įstatymo 6 straipsnio

ketvirtojoje dalyje nurodytų reikalavimų;

10) jei notaras pažeidė šio įstatymo 20

straipsnio reikalavimus;

11) jei notaras sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių

Notarų rūmams.

Notaro

įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų perdavimo.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyjePakeista šioje redakcijoje

Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos. II SKYRIUS NOTARŲ IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI [26 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai

atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1)

tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.);

2)

imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3)

išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4)

išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5)

liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6)

liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7)

liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

8)

tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

9)

priima saugoti dokumentus;

10)

tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11)

perduoda vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir

fiziniams asmenims;

12)

priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

13)

daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus skolos dokumentus;

14)

priima jūrinius protestus;

15)

protestuoja vekselius ir čekius;

16)

atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

[26 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus,

įgaliojimus ir kt.);

2) imasi priemonių paveldimam turtui

apsaugoti;

3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda nuosavybės teisės į dalį

sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų

tikrumą;

6) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos

į kitą tikrumą;

8) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir

yra tam tikroje vietovėje;

9) priima saugoti dokumentus;

10) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11) perduoda vienų juridinių ir fizinių

asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

12) priima kaip depozitą pinigus ir

vertybinius popierius;

13) priima jūrinius protestus;

14) protestuoja vekselius ir čekius;

15) atlieka kitus įstatymų numatytus

notarinius veiksmus.

Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra

nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta

tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos

Respublikos konsulinės įstaigos atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1)

tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.), išskyrus

sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, perleidimo ir

įkeitimo;

2)

imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3)

išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4)

išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5)

liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6)

liudija parašo dokumentuose tikrumą

7)

liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos ir kitą tikrumą;

8)

tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

9)

priima saugoti dokumentus;

10)

tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11)

priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

12)

daro vykdomuosius įrašus pagal konsulinių įstaigų patvirtintus skolos

dokumentus;

13)

priima jūrinius protestus;

14)

protestuoja vekselius ir čekius;

15)

atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai

veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo

atvejus.

Notariniai

veiksmai atliekami notaro biure. Notariniai veiksmai gali būti atliekami

kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie atliekami, dėl svarbios

priežasties (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą.

Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato teisės

aktai, reguliuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.

[28 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas

bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją

šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notariniai veiksmai atliekami notaro biure.

Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai

suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti

atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos

pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei

dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų

atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

30 straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas

Notarai

privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims,

kurie nori juos atlikti.

Jei

sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų)

protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

[31 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas

Atlikdamas

notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių

asmenų atstovų asmenybę.

Tvirtinant

sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas ir patikrinamas juridinių

asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą,

notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu.

Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant

sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų

asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės

nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.

[31 straipsnio redakcija nuo

1998 m. liepos 1 d.]

31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas

Atlikdamas notarinius veiksmus, notaras

nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę pagal

pateiktą pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra

asmens kodas.

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių

asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose,

teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis

įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo

įgaliojimai.

Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos

kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais

patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius

veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės nustatymo būdą notaras nurodo

sudaromame dokumente.

Lietuvos Respublikos teismai ne vėliau kaip

per 3 dienas nuo sprendimo, apribojančio fizinio asmens veiksnumą ar

panaikinančio veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo privalo sprendimo nuorašą

nusiųsti Notarų rūmams, kurie praneša notarams apie ribotai veiksnius bei

neveiksnius asmenis.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

32 straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Jeigu pilietis dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios pirmasis negalįs pasirašyti.

33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas

Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys. Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, negalioja.

34 straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas

Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų adresai. Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti pateikti notaro nurodytu terminu.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

35 straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentaiPakeista šioje redakcijoje

Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. [35 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.] Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašasPakeista šioje redakcijoje

Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. [37 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Ankstesnė redakcija

37 straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi

notariniai veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre

turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:

1)

notarinio veiksmo numeris;

2)

notarinio veiksmo atlikimo data;

3)

fizinio ar juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas, gyvenamoji vieta ar

buveinė;

4)

notarinio veiksmo turinys;

5)

atlyginimo dydis;

6)

dokumento gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

[37 straipsnio redakcija nuo

1998 m. liepos 1 d.]

37 straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi

notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre.

Registre turi būti nurodomi šie registruojamo

notarinio veiksmo duomenys:

1) notarinio veiksmo numeris;

2) notarinio veiksmo atlikimo data;

3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens

kodas, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,

pavadinimas, įmonės kodas ir jų įgaliotinių vardai, pavardės, asmens kodai;

4) dokumentas, patvirtinantis fizinių asmenų

arba fizinių ar juridinių asmenų atstovų asmenybę;

5) notarinio veiksmo turinys;

6) atlyginimo dydis;

7) dokumento gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą. Testamento dublikatas gali būti išduotas testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties liudijimą.

40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka. Teisės aktai, reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, taip pat nustatyti tokio atsisakymo tvarką.

41 straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti apskundimas

Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Skundai dėl konsulinės įstaigos pareigūno neteisingai atlikto notarinio veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu

Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai.

43 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo metodinės taisyklės

Notarinių veiksmų atlikimo metodines taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Notarų rūmais.

44 straipsnis. Notarinių registrų, liudijimų ir tvirtinamųjų įrašų formos

Registrų notariniams veiksmams registruoti, notarinių liudijimų, tvirtinamųjų įrašų sandoriuose ir liudijamuosiuose dokumentuose formas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriaiPakeista šioje redakcijoje

Notaras tvirtina sandorius, kuriems pagal įstatymus privaloma notarinė sudarymo forma. Šalims pageidaujant, tvirtinami ir kiti sandoriai, kurie pagal įstatymus neprivalo būti notaro tvirtinami. [45 straipsnio 2 dalis netenka galios nuo 1998 m. liepos 1 d.] Notaro patvirtinti sandoriai,kuriuose šalys nurodė neteisingą sandorio kainą, yra negaliojantys.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Ankstesnė redakcija

46 straipsnis. Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo sutarčių tvirtinimas

Tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo, notarai patikrina, ar turtas priklauso jį perleidžiančiam arba įkeičiančiam asmeniui, taip pat ar yra sutuoktinio rašytinis sutikimas, jeigu turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Šiuose sandoriuose nurodoma jų registracijos atitinkamose institucijose terminas ir teisinės sandorių neįregistravimo pasekmės.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

47 straipsnis. Sandorio liudininkai

Sandorio šalims ar testatoriui pageidaujant atliekant notarinius veiksmus gali dalyvauti liudininkai, kurie taip pat pasirašo dokumente. Liudininkais negali būti asmenys, kurių naudai atliekamas notarinis veiksmas.

48 straipsnis. Testamentų tvirtinimasPakeista šioje redakcijoje

Notaras tvirtina veiksnių piliečių testamentus, sudarytus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. [48 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.] Pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius. Notaro nepatvirtintą testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti teismas pagal įpėdinių ieškinį. [48 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.] Pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius.

Straipsnio

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Ankstesnė redakcija

49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.

51 straipsnis. Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių pareiškimą

Notaras pagal bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam iš jų arba abiems sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro turto, sutuoktinių įgyto santuokos metu, liudijimus.

52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus

Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

53 straipsnis. Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio įmonėms ir organizacijoms

Užsieniečiai turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą kreiptis į notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Užsienio įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į notarą ir Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.

Straipsnio

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose

Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio valstybės valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įstaigos. Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublika.

55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.

Įstatymas

papildytas VI skyriumi nuo 1998 m. liepos 1 d.:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

56 straipsnis. Kandidatai į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesoriai) Kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo, kuris šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka yra įrašytas į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą, sudarė šiame įstatyme numatytą kandidato į notarus (asesoriaus) sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai. Kandidatais į notarus (asesoriais) gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Ankstesnė redakcija

57 straipsnis. Kandidatų į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesorių) priėmimo tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus (asesorių) skaičių. Asmenis į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą įrašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Notarų rūmų prezidiumas kandidatūras teikia remdamasis viešo konkurso rezultatais.

Ankstesnė redakcija

58 straipsnis. Kandidato į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesoriaus) sutartis Asmuo, įrašytas į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą, sudaro sutartį su Notarų rūmų prezidiumu ir notaru, pas kurį kandidatas atlieka praktiką. Teorinį kandidatų į notarus (asesorių) mokymą organizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Notarų rūmais.

Ankstesnė redakcija

59 straipsnis. Kandidato į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesoriaus) teisės ir pareigos Kandidatas į notarus (asesorius) susipažįsta su notariniais veiksmais dalyvaudamas rengiant šių veiksmų dokumentus, su organizacine notaro biuro veikla bei kitais klausimais pagal kandidatų į notarus (asesorių) rengimo programą, kurią tvirtina Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) neturi teisės savarankiškai atlikti notarinius veiksmus. Kandidatas į notarus (asesorius) privalo saugoti notaro paslaptį. Kandidatas į notarus (asesorius) privalo laikytis notaro biure nustatytos darbo tvarkos, nepriekaištingai vykdyti notaro, kuris vadovauja jo praktikai, pavedimus, elgtis taip, kad nepakenktų Lietuvos Respublikos notariato autoritetui.

Ankstesnė redakcija

60 straipsnis. Kandidatų į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesorių) atsakomybė Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui, kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Kandidatams į notarus (asesoriams), pažeidusiems jiems nustatytas taisykles, notaras, vadovaujantis praktikai, gali pareikšti pastabą bei pareikalauti nutraukti kandidato į notarus (asesoriaus) sutartį.

Ankstesnė redakcija

61 straipsnis. Kandidatų į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesorių) socialinės garantijos Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką mokama stipendija.

Ankstesnė redakcija

62 straipsnis. Kandidatų į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesorių) veiklos apribojimai Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką.

Ankstesnė redakcija

63 straipsnis. Kandidato į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesoriaus) sutarties pasibaigimas Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis pasibaigia: 1) suėjus sutarties terminui; 2) kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu; 3) jei atsirado aplinkybių, kurios pagal šio įstatymo 23 straipsnį pašalina galimybę dirbti notaro darbą; 4) jei kandidatas į notarus (asesorius) pakartotinai neišlaiko notaro kvalifikacinio egzamino; 5) jei Notarų rūmų prezidiumo nutarimu patenkinamas šio įstatymo 60 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas notaro reikalavimas. Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis nutraukiama Notarų rūmų prezidiumo nutarimu. Notarų rūmų prezidiumas savo nutarimą per 5 dienas pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris asmenį išbraukia iš kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo.

Ankstesnė redakcija

64 straipsnis. Kandidatų į notarusPakeista šioje redakcijoje

(asesorių) nuostatai Kandidatų į notarus (asesorių) konkurso ir mokymosi sąlygas, kurios neaptartos šiame įstatyme, nustato Kandidatų į notarus (asesorių) nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Ankstesnė redakcija