Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

1 straipsnis. Notariato samprata

Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-1977 (2015-10-20)

2 straipsnis. Notaras

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai, ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų (toliau – aukcionai) organizatoriumi bei vykdytoju.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1977 (2015-10-20); Nr. XIII-3355 (2020-11-05)

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07); Nr. IX-1311 (2003-01-23)

3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;

2) moka valstybinę kalbą;

3) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba turi socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

5) yra nepriekaištingos reputacijos;

6) yra ne vyresnis kaip 70 metų;

7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.