VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

2016 m. birželio 1 d. Nr. VA-75

Vilnius

1. Pakeičiu Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip: „1. Šioje Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) pateikiami paaiškinimai, kokia tvarka mokesčių mokėtojams, pažeidusiems mokesčių įstatymus, turi būti skiriamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) ar atitinkamų mokesčių įstatymuose numatytos baudos ir skaičiuojami delspinigiai.“

1.2. Pakeičiu 12 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip: „12. PVM įstatyme numatytų baudų skyrimas.“

1.3. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip: „13. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatytų baudų skyrimas. VSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patikrinimo metu nustačius, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, tai priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas (iki patikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.“

1.4. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip: „15. Už Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų bei Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimus baudos yra neskiriamos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymą, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti, trūkstama arba visa suma MAĮ nustatyta tvarka išieškoma į valstybės biudžetą iš Valstybinio patentų biuro, dėl kurio kaltės mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme taip pat numatyta, kad, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės rinkliavos buvo paimta per mažai arba ji iš viso nebuvo paimta, tai MAĮ nustatyta tvarka trūkstama arba visa valstybės rinkliavos suma išieškoma į atitinkamą biudžetą iš institucijos, dėl kurios kaltės paimta per maža arba visai nepaimta valstybės rinkliava. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatyme, t. y. klaidingai paimtas arba nepaimtas konsulinis mokestis išieškomas iš įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo paimtas klaidingai arba visai nepaimtas, MAĮ nustatyta tvarka.“

1.5. Pakeičiu 18 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip: „18. Mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą mažinančių aplinkybių, o nustačius tik baudą didinančias (-ią) aplinkybes (-ę), turėtų būti skiriama 50 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratorius privalo, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, baudą mažinti ar didinti, atsižvelgdamas į tokias MAĮ nustatytas aplinkybes:“.