Dėl žemės įvertinimo tvarkos

1999 m. vasario 24 d. Nr. 205

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4, 5, 6 ir 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama). 2. Nustatyti, kad:

2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma:

2.1.1. apskaičiuojant parduodamos valstybinės žemės vertę;

2.1.2. apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau vadinama – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (toliau vadinama – Žemės reformos įstatymas), vertę;

2.1.3. apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šios nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus);

2.1.4. apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus šio nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus);

2.1.5. apskaičiuojant privačių ir išsinuomotų iš valstybės žemės sklypų apmokestinamąją vertę žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą dydžiams nustatyti;

2.2. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės vertę apskaičiuoja:

2.2.1. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys – kaimo vietovėje parduodamų valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) nustatyta tvarka. Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas. Kai nėra taksacinės miško charakteristikos, iki 20 hektarų miško sklypus taksuoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, daugiau kaip 20 hektarų – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas;

2.2.2. apskričių viršininkų administracijos rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai (toliau vadinama – rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai) – kitų parduodamų valstybės žemės sklypų. Šių žemės sklypų kadastrinius duomenis rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia žemės reformos žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys. Duomenis apie teritorijos suplanavimą, parduodamų valstybinės žemės sklypų naudojimo pobūdį bei apskaičiuotus pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 4 priedą bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinį pataisos koeficientą) rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia rajonų arba miestų merai (valdybos). Tais atvejais, kai įvertinami ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių reikia privatizuotiems ar privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą pastatams bei įrenginiams eksploatuoti, rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius gautus iš rajono arba miesto mero (valdybos) duomenis, žemės sklypo vertės apskaičiavimo duomenis ir žemės sklypo planą pateikia valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau vadinama – Turto fondas). Turto fondas gautą medžiagą ne vėliau kaip per 20 dienų išnagrinėja ir su savo išvadomis grąžina ją pateikusiam rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Jeigu įvertinamus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus įsigyti nuosavybėn pageidauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai, Turto fondui žemės sklypų vertės apskaičiavimo duomenys pateikiami kartu su tų nacionalinių ir užsienio subjektų prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijomis ir kopijomis kitų dokumentų, nurodytų Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 110-3042). Jeigu Turto fondas savo išvadoje siūlo keisti apskaičiuotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę, apskrities viršininkas kartu su rajono arba miesto meru (valdyba) turi išnagrinėti šį pasiūlymą ir priimti galutinį sprendimą dėl žemės sklypo vertės;