Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.

2 straipsnis.

Asmenys, draudžiami valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu

Valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu privalomai

draudžiami:

1) asmenys,

dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat

dirbantys

narystės pagrindu renkamose institucijose, ūkinėse

bendrijose,

žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose ir

gaunantys atlyginimą už darbą;

2) Vidaus

reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus

reikalų įstaigų

pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai,

liktinės tarnybos

puskarininkiai ir kareiviai taip pat prokuratūros

pareigūnai;

3) tikrosios

krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės

tarnybos

puskarininkiai ir kareiviai;

4) valstybės

saugumo pareigūnai;

5)

individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems

prilyginti

savarankiškai dirbantys asmenys;

6) ūkininkai

ir pilnamečiai jų šeimų nariai, dirbantys

ūkyje;

7) tikrosios

krašto apsaugos tarnybos prievolininkai

(būtinosios tarnybos

kariai).

8) motina arba

tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki trejų

metų priežiūros

atostogas.

Šio straipsnio

pirmosios dalies 7 ir 8 punktuose nurodyti

asmenys

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai

draudžiami valstybės

lėšomis.

Kiti asmenys

gali savanoriškai draustis valstybiniu

socialiniu pensijų

draudimu valstybinėse socialinio draudimo

įstaigose,

vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

2.Lietuvos

Respublikos 1995 09 28

įstatymas

Nr.1-1052

Žin., 1995,

Nr.84-1901

3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

5 straipsnis.

Teisė pasirinkti pensijos rūšį

Asmenims, tuo

pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir

invalidumo

valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama

didesnioji arba

pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų. Našlių

ir našlaičių

pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo

pensijomis.

Asmenims,

turintiems teisę gauti arba gaunantiems

valstybines

maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m.

sausio 1 d.

maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti

valstybinę

socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją,

skiriama pagal jų

pasirinkimą viena iš šių pensijų, jei įstatymų

nenustatyta kitaip.

Asmenys, turintys

teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo pensiją,

nepraranda teisės gauti kitas valstybines

pensijas, taip

pat nevalstybines pensijas, jei įstatymų

nenustatyta kitaip.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis lygi visai valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai (12 straipsnis) ar jos daliai. Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu dirbusiems asmenims, taip pat pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktai), draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu atsižvelgiant į šio draudimo stažo ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo laikotarpį.

7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto.

8 straipsnis.

Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažas

Apdraustojo

asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą sudaro

asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, ir asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas

dirbant savarankiškai.

Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami

pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu įgyja asmenys,

išvardyti 2

straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose. Šį sažą

sudaro:

1) laikas, per

kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra

mokamos

įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio

socialinio draudimo

pensijų įmokos;

2) laikas, per

kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio

draudimo ligos

(laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio

pašalpas.

Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik

draustiems nuo

nedarbo asmenims.

Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami

savarankiškai,

įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios

dalies 5-8

punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka

įstatymo jiems

nustatytas privalomas valstybinio socialinio

draudimo pensijų

įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos

mokamos.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 09 28

įstatymas

Nr.1-1052

Žin., 1995,

Nr.84-1901

9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas

Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta savarankiškai, apskaičiavimas

Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio draudimo pensijos įmoka.

11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis

Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo tarybos teikimu.

13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos.

14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos yra visų apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose, draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam apdraustajam. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, taip pat pagal išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal metų duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos. Vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal ketvirčio duomenis ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Valstybinio socialinio draudimo taryba pagal praeito ketvirčio valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodiklius. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui.

15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas

Metinis apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal tų metų duomenis. Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos paskutinės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis.

16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientasPakeista šioje redakcijoje

Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos. Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, bet ne mažesnis kaip vienas mėnuo, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą. Jei stažas mažesnis už mėnesį, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas apdraustajam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su paskutinėmis patvirtintomis vidutinėms mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma, kad jis lygus to mėnesio minimaliai mėnesinei algai.

II

Ankstesnė redakcija

17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai; 3) turi ne mažiau kaip trejus metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus arba turi vienerius metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per vienerius paskutinius metus, arba turi ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga netaikoma. Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.

18 straipsnis.

Senatvės pensijos amžius

Senatvės

pensijos amžius nuo 2009 metų sausio 1 dienos

nustatomas 60 metų

moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams.

Šio

straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo

55 straipsnyje.

Nr.1-724;

1994.12.22.;

Žin.,

Nr.101-2017.

19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas senatvės pensijai

Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies dydis

Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydis

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005xSxKxD, kurioje: dydis S - asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; dydis K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis); dydis D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis, kurios buvo patvirtintos iki to mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos (14 straipsnis).

22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu

Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams), senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už nurodytąjį 18 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.

23 straipsnis.

Senatvės pensijos mokėjimas pensininksms

turintiems draudžiamųjų pajamų

Pensininkams,

sukakusiems 65 metus ir vyresniems, mokama

visa valstybinė

socialinio draudimo senatvės pensija, nustatyta

šio įstatymo,

neatsižvelgiant į jų pajamas.

Jaunesniems

kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį

valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių

draudžiamosios

pajamos neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos,

mokama visa

valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.

Jeigu jų

draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios

mėnesinės algos,

mokama pagrindinė senatvės pensijos dalis.

Pensininkams,

nepaminėtiems šio straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse

ir turintiems draudžiamųjų pajamų, valstybinė

socialinio draudimo

senatvės pensija nemokama.

Asmenims,

sergantiems hipofiziniu nanizmu, šio straipsnio

nuostatos

taikomos mažinant amžiaus ir būtinojo stažo

reikalavimus pagal

22 straipsnį.

Nr.1-724;

1994.12.22.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo momento. Atidėjus pensijos mokėjimą nevisiems metams, už paskutinių nevisų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Išmokant pensiją, atsižvelgiama į pensininko draudžiamąsias pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už kurį išmokama pensija. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus. Jei teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją vienąsyk buvo įgyta, tai atidėjus kreipimąsi 17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto reikalavimas pensijai skirti netaikomas. Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.

III

25 straipsnis. Invalidumo sąvoka

Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

26 straipsnis. Invalidumo grupės

Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės. Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybinio socialinio draudimo valdyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją

Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis atitinka šias sąlygas: 1) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai; 2) yra draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne mažiau kaip vienerius metus per paskutinius penkerius metus arba turi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų. Asmuo, kuriam nustatoma sunkesnio invalidumo grupė negu turėta anksčiau, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jei neturėjo šios teisės anksčiau, pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodytomis sąlygomis. Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė ir kuris neatitinka šio straipsnio pirmosios dalies sąlygų, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją tada, kai kreipimosi dėl pensijos metu yra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų, bet ne mažesnį kaip trejų metų. Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga netaikoma.

28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo pensijai

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus, ir netaikant jiems 27 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų. Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai: iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas: iki sukanka 24 metai - 1 metai, sukakus 24 metus - 2 metai, sukakus 25 metus - 3 metai, sukakus 26 metus - 4 metai; viršijus šį amžių, už kiekvienus pusantrų metų amžiaus po 26 metų būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydis

Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija I ir II grupės invalidams, turintiems teisę gauti šią pensiją, apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Pagrindinė invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai, jei asmuo turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant bazinę pensiją iš turimo stažo ir dalinant iš būtinojo. Papildoma invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą: 1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; 2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo invalidumo pensijai stažo. Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama taip, kaip I ir II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.

31 straipsnis. Invalidumas dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligosPakeista šioje redakcijoje

Pensijų draudimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju reguliuoja privalomo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

Ankstesnė redakcija

32 straipsnis. Pensijų mokėjimas invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų

Invalidams,

sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių

(18, 55

straipsniai) ir vyresniems, mokama visa paskirta

valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija

neatsižvelgiant į jų

pajamas.

Invalidams,

turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems

šio įstatymo

nustatyto senatvės pensijos amžiaus, invalidumo

pensija mokama tik

tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą

invalidumo pensijai

išskyrus I grupės invalidus, kuriems būtinojo

stažo reikalavimas

netaikomas. Ši pensija mokama:

1) I grupės

invalidams - visa paskirta invalidumo pensija

(be priedo slaugai),

nepaisant draudžiamųjų pajamų;

2) II ir III

grupių invalidams - paskirtos invalidumo

pensijos visa

pagrindinė dalis ir 50 procentų papildomos dalies,

o turintiesiems

draudžiamųjų pajamų, neviršijančių 1,5 minimalios

mėnesinės algos, -

visa paskirta valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

2.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

IV

33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensijąPakeista šioje redakcijoje

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.

Ankstesnė redakcija

34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų: našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija; našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija. Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi vienas iš mirusiojo tėvų, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija. Asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995, Nr.59-1475

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensijąPakeista šioje redakcijoje

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vaikai. Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydisPakeista šioje redakcijoje

Valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama: asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis) - 50 procentų jos dydžio; - našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, skiriama kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip 50 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po 25 procentus apskaičiuotos pensijos, bet ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis) ir neįskaitant į pensijos dydį I grupės invalidumo pensijos priedo.

Ankstesnė redakcija

37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos apskaičiavimasPakeista šioje redakcijoje

Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.

Ankstesnė redakcija

38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Ankstesnė redakcija

39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminaiPakeista šioje redakcijoje

Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo valstybinio socialinio draudimo skyriuje dienos. Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta mokėjimo tvarka. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

Ankstesnė redakcija

40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujoPakeista šioje redakcijoje

Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo kreipimosi momento. Skiriant pensiją iš naujo, 17 straipsnio pirmosios dalies reikalavimai nebetaikomi. Jei asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nusačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti priedą slaugai (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (jei ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama ankstesnė pensija, tik be priedo slaugai (nustačius vietoj I grupės II) arba 50 procentų mažesnė (nustačius vietoj II grupės III).

Ankstesnė redakcija

41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienįPakeista šioje redakcijoje

Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei: pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis). Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

Ankstesnė redakcija

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendimų apskundimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.

VI

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Iki bus priimtas ir įsigalios privalomojo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, pensijų skyrimą ir mokėjimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju (31 straipsnis) reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.

Nr.1-724;

1994.12.21.; Žin., 1994, Nr.101-2017

45 straipsnis.

Pensijų, paskirtų iki įstatymo

įsigaliojimo, perskaičiavimas

Asmenims,

kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės

ir invalidumo

pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo,

pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą

remiantis pensijos

byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis

(47 ir 48 straipsniai).

Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys

buvo fiksuoti kelis

kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 metų

spalio 1 dienos

imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis

apskaičiuotas

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra

didžiausias. Jeigu

pensininkai pageidauja, jie gali papildyti

pensijos byloje

esančius duomenis apie valstybinio socialinio

pensijų draudimo ir

jam prilyginamą stažą bei pateikti kito

laikotarpio

duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo

įsigaliojimo

tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis

iki 1996 metų liepos

1 dienos, pensijos perskaičiuojamos nuo 1995

metų spalio 1

dienos, pateikus juos vėliau - nuo mėnesio,

einančio po

dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

Asmenų,

kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo

paskirta iki šio

įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau

kaip 3 metais

padidėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, pageidavimu

pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis

šio įstatymo

nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų.

Valstybinės

socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos

pagal šį įstatymą

skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio

įstatymo

įsigaliojimo. Anksčiau paskirtos maitintojo netekimo

pensijos

neperskaičiuojamos. Už asmenis, mirusius iki šio

įstatymo

įsigaliojimo, skiriamos maitintojo netekimo pensijos

anksčiau

galiojusia Valstybinių socialinio draudimo pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nustatyta tvarka. Maitintojo

netekimo pensijos

kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis

nemokamos.

Ištarnauto

laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę

socialinio

draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo

atveju, jei jos

gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą

senatvės pensijos

amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama

paskirtoji

pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės

saugumo ir

prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų

perskaičiavimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų, valstybės

saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros

pareigūnų ir karių

valstybinių pensijų įstatymas.

Valstybinio

socialinio draudimo valdybos teritoriniai

skyriai privalo

pradėti mokėti perskaičiuotas pensijas ne vėliau

kaip praėjus 6

mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to

laiko pensininkui

mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio

įstatymo 50

straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota

pensija yra didesnė,

skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio

įstatymo

įsigaliojimo dienos.

1. Nr.1-724;

1994.12.21;

Žin., 1994, Nr.101-2017;

2. Nr.1-860; 1995

04 20;

Žin., 1995,

Nr.35-860

3. Lietuvos

Respublikos 1995 09 28

įstatymas

Nr.1-1052

Žin., 1995,

Nr.84-1901

46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija. Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma bazinės pensijos dalis, kuri gaunama dauginant valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijasPakeista šioje redakcijoje

Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme. Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte.

Ankstesnė redakcija

48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis) apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka: jei pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje; jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje. Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė

Jei perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei asmuo, kuriam perskaičiuojama pensija, turi teisę gauti nukentėjusiojo asmens pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymą, tai ši pensija jam paskiriama kartu su perskaičiuota valstybine socialinio draudimo pensija. Jei abiejų pensijų suma mažesnė už anksčiau gautą pensiją, tai toliau mokama ankstesnioji pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu: 1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi; 2) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis; 3) toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu: 1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi; 2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis; 3) II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

50 straipsnis.

Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas

Neperskaičiuota pensija indeksuojama kiekvieną kartą

patvirtinus

naują bazinės pensijos arba vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų

dydį.

Pensijos

dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos

dydžio,

indeksuojama kaip bazinė pensija, o likusi dalis -

pagal naujai

patvirtintų ir ankstesnių vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų

santykį.

Jei neperskaičiuota

pensija viršija ar po eilinio

indeksavimo pradeda

viršyti 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio

ir toliau

nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu nedidinama, kol

tam asmeniui

mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500

litų.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

2.Lietuvos

Respublikos 1995 09 28

įstatymas

Nr.1-1052

Žin., 1995,

Nr.84-1901

51 straipsnis.

Sąlygos dėl teisės gauti pensiją įsigaliojimas 17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pradedamos taikyti praėjus penkeriems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu,

prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo

įstatymo

įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1) visas

darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat

kolūkio narių

darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinio

socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose

nurodytų kitų

asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo

būti draudžiami

valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;

2) rašytojų

sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių

sąjungos, kinematografininkų

sąjungos narių bei kitų kūrybinių

darbuotojų, kurie

nebuvo kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos

jungė atitinkami

profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas

neatsižvelgiant į

socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

3) tarnybos

sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio

institucijose

ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas

neatsižvelgiant į

žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį

laipsnį.

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu,

prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie

laikotarpiai:

1) asmenų,

apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal

Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų

valstybinio

socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;

2) asmenų,

savanoriškai apsidraudusių valstybiniu

savanoriškuoju

pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo

įstaigose, draudimo

įmokų mokėjimo laikas;

3) apdraustų

(dirbančių) asmenų ligos (laikinojo

nedarbingumo) bei

motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo

laikas;

4) mokymosi

laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose,

aspirantūroje,

doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje

(rezidentūroje);

5) faktinis

karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos

laikas (išskyrus

tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose),

neįskaitant

tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios

tarnybos karių)

tarnybos laiko. Šiame punkte minėti laikotarpiai

įskaitomi tik tuo

atveju, jei už juos asmuo negauna kitos

valstybės pensijos;

6)

prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti

Lietuvos

Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos

laikotarpiai;

7)

reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir

tremties faktinis

laikas (vaikams tremtiniams - nuo 14 metų),

jei šis laikas

neįskaitytas pagal 1 punktą;

8) asmenų,

išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais

priverstiniams

darbams, darbo laikas, taip pat buvimo getuose ir

kitose laisvės

atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais

laikas (vaikams -

nuo 14 metų).

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant

savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo

šie laikotarpiai:

1) motinoms -

vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo

ir slaugos namuose

laikas;

2) šeimos

nariams - I grupės invalido slaugos namuose

laikas;

3) tikrosios

karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios

tarnybos karių)

tarnybos laikas - asmenims, negaunantiems kitos

valstybės pensijos.

4) visų

tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių

organizacijų

dvasininkų tarnybos laikas.

Šiame straipsnyje

išvardyti laikotarpiai į valstybinio

socialinio pensijų

draudimo stažą įskaitomi Valstybinio

socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose

nustatyta tvarka.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

2.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamomsPakeista šioje redakcijoje

Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; 2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje; 3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras; 4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis. Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos; 2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos; 3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas; 4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.

Ankstesnė redakcija

54 straipsnis.

Draudžiamųjų pajamų koeficiento

apskaičiavimo ypatumai

Metiniams

draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki

1995 metų sausio 1

dienos vietoj vidutinių mėnesinių draudžiamųjų

pajamų naudojamas

Statistikos departamento skelbiamas valstybinio

sektoriaus, akcinių

bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų

apskaičiuotas

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

Nuo šio

įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas

apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius

to asmens

pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio

socialinio pensijų draudimo

stažo, įgyto dirbant pagal darbo

sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo

1984 metų sausio 1

dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir pagal

visus metus,

įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, kai buvo

dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu po šios

datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso.

Nuo 2004 metų

sausio 1 dienos vidurkiui skaičiuoti įskaitomi

tik ketveri paeiliui

einantys asmeniui palankiausi stažo metai iš

1984-1993 metų

laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1 dienos - tik

treji palankiausi

metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos,

kada asmens stažo

metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos,

vidurkiui skaičiuoti

neįskaitomi.

Asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal

draudžiamąsias

pajamas iki 1994 metų sausio 1 dienos ir po šios

datos imamas ne

didesnis kaip 5.

Jei už

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

prilygintą laiką

(52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo

negali

pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas

draudžiamosioms

pajamoms (53 straipsnis), dėl to, kad visai ar iš

dalies

neišsaugoti archyviniai dokumentai, kad asmuo dirbo

buvusios TSRS

respublikose arba turėjo vaiko iki trejų metų

priežiūros

atostogas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

skaičiuojamas

pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo

užmokestį. Jeigu

visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau

juose nėra duomenų

apie asmens pajamas per valstybinio socialinio

pensijų draudimo

stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 metų

birželio 1

dienos, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

skaičiuojamas

laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Jeigu asmuo

neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų

palankiausių

penkerių kalendorinių paeiliui einančių valstybinio

socialinio pensijų

draudimo stažo, įgyto dirbus pagal darbo

sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu, metų, tačiau kiekvienais

metais per

penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš

laikotarpio nuo

1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1

dienos buvo įgijęs

tam tikrą valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą

dirbamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, jo

draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal

penkerius paeiliui

einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu

laikotarpiu

penkerių metų stažą buvo įgijęs per ne paeiliui

einančius

kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas apskaičiuojamas

pagal penkerius ne paeiliui

einančius stažo

metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu

asmuo nurodytu

laikotarpiu buvo įgijęs mažesnį kaip penkerių metų

stažą arba iš

viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas

apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka, imant

iki penkerių

metų stažo trūkstamus metus iš ankstesnio

laikotarpio

skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų

imtinai.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

įstatymas

Nr.1-1011

Žin., 1995,

Nr.59-1475

2.Lietuvos

Respublikos 1995 09 28

įstatymas

Nr.1-1052

Žin., 1995,

Nr.84-1901

55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo reguliavimai

Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius moterims - 60 metų, vyrams - 62 metai ir 6 mėnesiai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.

1.Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin., 1994,

Nr.101-2017

56 straipsnis.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

Asmenims,

kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo

paskirta valstybinė

socialinio draudimo senatvės pensija ir kurie

dirbo šiame

straipsnyje nustatytą laiką šiame straipsnyje

nustatytomis

ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas

mėnesį mokamas

kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio

draudimo pensiją

tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo

nustatyta tvarka.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo

požeminius darbus,

darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir

karštuosiuose

cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų,

cechų, profesijų

ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems

kitus darbus

sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :

1) vyrams,

išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims

- ne mažiau

kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą

Nr.1, kompensacija

išmokama už 10 metų;

2) vyrams,

išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims

- ne mažiau kaip

10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2,

kompensacija

išmokama už 5 metus.

Skraidymo ir

skraidymų bandymo sudėties darbuotojams -

vyrams,

išdirbusiems pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo

skraidymo ir

skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą

25 metus,

moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų,

kompensacija

išmokama už 10 metų.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau

nurodytus darbus

kompensacija išmokama už 5 metus:

1) asmenims,

dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų

buvusios TSRS

Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip

20 metų jiems

prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki

šio įstatymo

priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios

Šiaurės vietovių

sąrašą;

2) moterims,

dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus,

numatytus Lietuvoje

galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir

profesijų sąraše ne

mažiau kaip 20 metų;

3)

moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų

traktorininkėmis

mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose,

taip pat statybos,

kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal

Lietuvoje galiojusį

gamybų ir profesijų sąrašą;

4) artistams,

išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę

gauti ištarnauto

laiko pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo

priėmimo

Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro -

žiūrovinių įstaigų

darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;

5) civilinės

aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro

eismą ir turėjusiems

dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų,

o moterims - ne

mažiau kaip 10 metų;

6) civilinės

aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams,

dirbusiems darbą

pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo

civilinės aviacijos

inžinerijos - technikos darbuotojų pareigų

sąrašą, vyrams -

išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims -

ne mažiau kaip 15

metų.

Asmenims,

išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio

antrojoje -

ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai

už ypatingas darbo

sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis,

proporcinga

išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia

išdirbti šiame

straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip

10 metų,

kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau

pusės šio laiko

1988-1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau

kaip 15 metų, ne

mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta

1986- 1994 metais;

jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės

šio laiko turi būti

dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti

25 metus, ne

mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1980-1994

metais; jei reikia

išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko

turi būti dirbta

1978-1994 metais.

Jei asmuo

dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi

teisę į kelias

kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.

Mėnesio

kompensacijos dydis sudaro 150 procentų valstybinės

socialinio draudimo

bazinės pensijos.

Asmenims,

turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos

dalį, kompensacija

pradedama mokėti likus tiek mėnesių iki jiems

sukaks šio įstatymo

nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek

mėnesių kompensaciją

išmokėti priklauso.

Asmenys,

turintys teisę gauti kompensaciją, privalo per

dvejus metus nuo

šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis dėl jos į

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius

skyrius.

Kompensacijų

apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

1. Nr.1-724;

1994.12.21.;

Žin.,

1994, Nr.101-2017

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.