Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo

pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo

nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu.

Nuolatiniais Lietuvos Respublikos

gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie

savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat

gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją,

kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio

piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos

įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio

aprūpinimo sąlygų.

Užsienyje nuolat gyvenantys kitų

valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie šio įstatymo nustatytą

laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas

pagal šį įstatymą, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1112,

2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4491 (2002-10-23)

Nr. IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

Nr. IX-2217 (2004-05-04)

Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

2

straipsnio redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą

asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias

pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba

kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės

tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5

punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio

Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos

pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai,

Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų

ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos,

policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų

pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos

puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių pareigūnai;

4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame

operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę

krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;

5) Valstybės saugumo departamento

sistemos pareigūnai;

6) nedirbantys

valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su

profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos

Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;

7) individualių (personalinių) įmonių

savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių

bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys,

kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria

verčiamasi turint verslo liudijimą;

8) asmenys, kurie verčiasi individualia

veikla turėdami verslo liudijimą;

9) (neteko galios nuo galios nuo 2004 m.

sausio 1 d.);

10) privalomosios nuolatinės pradinės karo

tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų

metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi

draudžiamųjų pajamų;

12) motina (tėvas), neturinti

(neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu,

kai augina vaiką iki trejų metų;

13) tradicinių ir kitų valstybės

pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne

dirbantys vienuoliai;

14) vienas iš visiškos negalios invalido

tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido

globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

Šio straipsnio pirmosios dalies 10–14

punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai

draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios

dalies 14 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai

negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos,

valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.

Kiti asmenys gali savanoriškai draustis

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo

įstaigose, vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2

straipsnio redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo

sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus

(asesoriai), asmenys, gaunantys darbo užmokestį ir einantys narystės pagrindu

renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, taip pat asmenys, gaunantys

darbo užmokestį ir skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir

referendumo komisijas;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir

valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme

nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai,

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3

ir 5 punktuose), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko,

Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas

asmenys;

3) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

4) krašto apsaugos sistemos profesinės

karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto

apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai

tarnautojai;

5) Valstybės saugumo departamento

sistemos pareigūnai;

6) nesukakę senatvės pensijos amžiaus

nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai

– tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su

profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos

Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;

7) Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios

pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto

apsaugos tarnybą;

8) individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių

bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat

asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų

mokesčio įstatyme, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo

liudijimą;

9) asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami

verslo liudijimą;

10) šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis),

faktiškai auginantis vaiką, arba vaiko globėjas, auginantys vaiką iki trejų

metų;

12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

13) nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas

iš visiškos negalios invalido tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka

paskirtas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis

namuose visiškos negalios invalidą.

Šio straipsnio pirmosios dalies 7

punkte, taip pat 10–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti

šio straipsnio pirmosios dalies 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės

lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės

socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės

pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.

Kiti asmenys gali savanoriškai draustis

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo fondo

administravimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016,

98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr.

41-1165 (2000 05 19)

Nr. VIII-2010, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2862 (2000 10 31)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-1728,

2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4107 (2003-09-26)

Nr. IX-1749,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)

Nr. IX-2375,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos

Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus – jų šeimos nariams.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

Nustatomos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės

ir invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji

arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos

mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis, jei įstatymų nenustatyta

kitaip. Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių

valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų

pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Asmenims, turintiems teisę gauti arba

gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio

draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d.

maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo senatvės, invalidumo, našlių arba našlaičių pensiją, skiriama jų

pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą už 1995

m. sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su maitintojo

netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).

Asmenys, turintys teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti kitas valstybines

pensijas, taip pat nevalstybines pensijas, jei įstatymų nenustatyta kitaip.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (12 straipsnis). 4 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.: Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, išvardytiems 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, taip pat 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį. 4 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.: Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, išvardytiems 2 straipsnio pirmosios dalies 1–7 punktuose, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, taip pat 2 straipsnio pirmosios dalies 8 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-2375,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29)

7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

Apdraustojo asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas

dirbant savarankiškai.

2 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja

asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose. Šį stažą

sudaro:

1)

laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti

mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų

draudimo įmokos;

2) laikas, per kurį šie

asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės,

motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio

draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos

pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymą, ir bedarbio pašalpas, mokamas pagal Bedarbių

rėmimo įstatymą. Šio punkto pirmajame sakinyje išvardytos pašalpos toliau šiame

įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės,

motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpomis. Šių pašalpų gavimo laikas

įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir

motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialiniu draudimu bei socialiniu draudimu nuo nedarbo asmenims.

2 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja

asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose. Šį stažą

sudaro:

1) laikas, per

kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos

įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos;

2) laikas, per kurį šie asmenys gauna

ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės

(tėvystės) pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas,

mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal

Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Šio punkto pirmajame sakinyje išvardytos

pašalpos bei išmoka toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio

draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpomis ir nedarbo

socialinio draudimo išmokomis. Šių pašalpų ir išmokų gavimo laikas įskaitomas

tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu

draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu

bei nedarbo socialiniu draudimu asmenims.

3 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios

dalies 6 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai

yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šiam stažui

taip pat prilyginami laikotarpiai, kuriais 2 straipsnio pirmosios dalies 7

punkte nurodyti asmenys privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu papildomai pensijos daliai gauti.

3 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7

punktuose, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra

prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šiam stažui taip

pat prilyginami laikotarpiai, kuriais 2 straipsnio pirmosios dalies 8 punkte

nurodyti asmenys privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

papildomai pensijos daliai gauti. Asmenims, išvardytiems 2 straipsnio pirmosios

dalies 7 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai

prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2005 m. sausio

1 d.

4 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies

7, 8 punktuose, išskyrus 7 punkte nurodytus asmenis, kurie privalomai

draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai

gauti (šio straipsnio 3 dalis). Stažą, įgytą dirbant savarankiškai, sudaro

laikas, per kurį 2 straipsnio pirmosios dalies 7, 8 punktuose išvardyti asmenys

moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų

draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.

4 dalies redakcija

nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 8 ir 9 punktuose, išskyrus 8 punkte nurodytus asmenis, kurie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti (šio straipsnio 3 dalis). Stažą, įgytą dirbant savarankiškai, sudaro laikas, per kurį 2 straipsnio pirmosios dalies 8 ir 9 punktuose išvardyti asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.

5 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios

dalies 10–14 punktuose, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai.

5 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 10–13 punktuose, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai. Šiam stažui taip pat prilyginami 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte nurodytos tarnybos laikotarpiai, buvę iki 2005 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai valstybės lėšomis buvo draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.

Straipsnio

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016,

98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1749,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)

Nr. IX-2375,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas

Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti taikoma stažo įgijimo metais galiojusi mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta savarankiškai, apskaičiavimas

Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio pensijų draudimo įmoka. Verslo liudijimus turinčių asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas įskaitomas pagal faktiškai įmokėtas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Tokia pat tvarka įskaitomas ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. ūkininkams ir pilnamečiams jų šeimos nariams, dirbusiems ūkyje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-1749,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)

11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis

Valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio

(MGL).

Valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

13

straipsnio redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios

dalies 1–6 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo

kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos,

motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpos. Asmenų, nurodytų 2

straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių

už šiuos asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte, draudžiamosiomis

pajamomis jų privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

papildomai pensijos daliai gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių šie

asmenys įmokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą papildomai pensijos daliai gauti.

13

straipsnio redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1–5

punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo

įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų

draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos,

motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo

išmokos. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose,

draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

abiem pensijos dalims gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių už šiuos

asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą abiem

pensijos dalims gauti. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 8 punkte,

draudžiamosiomis pajamomis jų privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti laikotarpiu laikomos sumos,

nuo kurių šie asmenys įmokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą papildomai pensijos daliai

gauti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-2375,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

14 straipsnis. Metų draudžiamosios pajamos

Einamųjų

metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų

draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo

fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar

atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

pajamas ir išlaidas. Šios draudžiamosios pajamos taikomos valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti (21

straipsnis).

2 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Praeitų metų draudžiamąsias pajamas ne

vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teikimu tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Metų

draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo

fondo tarybos patvirtintą metodiką, įvertinus tais metais galiojusias

Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Metų draudžiamosios

pajamos taikomos apskaičiuojant asmens metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą

(15 straipsnio 1 ir 2 dalys).

2 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Praeitų metų draudžiamąsias pajamas ne

vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Metų draudžiamosios pajamos

apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą

metodiką, įvertinus tais metais galiojusias Vyriausybės patvirtintas einamųjų

metų draudžiamąsias pajamas. Metų draudžiamosios pajamos taikomos

apskaičiuojant asmens metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą (15 straipsnio 1

ir 2 dalys).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283

(99.12.30)

Nr. VIII-1786, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1715 (2000 07 19)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas

Apdraustojo asmens 1995–2001 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas), ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Apdraustojo asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (14 straipsnio 2 dalis). Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos užpraeitų metų draudžiamosios pajamos. Patvirtinus praeitų metų draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos, jeigu pensijos gavėjui tai naudinga. Jei asmens išėjimo į pensiją metais gautas draudžiamąsias pajamas naudinga imti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, šių metų koeficientas apskaičiuojamas asmens išėjimo į pensiją metais gautas draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Patvirtinus išėjimo į pensiją metų draudžiamąsias pajamas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojamas nuo pensijos paskyrimo dienos, jeigu pensijos gavėjui tai naudinga. Jei asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį, jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp , kurioje:tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme; tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys gavo (gauna) ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpas, iš dydžio c (šio straipsnio ketvirtoji dalis) dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, suma. Prie gautos sumos pridedamos tais metais gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos, o po to metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio pirmojoje–trečiojoje dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-2375,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29)

16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos. Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą. Jei asmens stažą sudaro tik stažas, įgytas išėjimo į pensiją mėnesį, draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas apdraustam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su išėjimo į pensiją mėnesį galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma, kad jis lygus tą mėnesį galiojusiai didžiausiai pagal dydį minimaliajai mėnesinei algai, nustatytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius

Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnio antrojoje dalyje.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3563 (2000 12 29)

19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas senatvės pensijai

Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies dydis

Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydis

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005 xSxKxD, kurioje: dydis S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; dydis K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis); dydis D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

23 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. sausio 31

d.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3573 (2000 12 29)

Nr. IX-307,

2001 05 08, Žin., 2001, Nr. 43-1487 (2001 05 23)

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-11-25, Žin., 2002, Nr.

113-5057 (2002-11-27)

Nr. IX-1295,

2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)

24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal šį įstatymą ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuoto dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo dienos. Atidėjus pensijos mokėjimą ne visiems metams, už paskutinių ne visų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-1295,

2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)

Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

25 straipsnis. Invalidumo sąvoka

Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

26 straipsnis. Invalidumo grupėsPakeista šioje redakcijoje

Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės. Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 3 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją. 3 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai. Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo pensijai

Nesukakusiems 23 metų

asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė

nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė

gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, laikant, kad jie

atitinka minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo

invalidumo pensijai reikalavimus. Kitais atvejais nesukakusieji 23 metų asmenys

įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pagal šio

įstatymo 27 straipsnio nuostatas.

Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:

iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26

metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai,

sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas:

kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus –

būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus –

būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti

būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas ir dydis

1 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama

sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Apskaičiuojant

invalidumo pensijos papildomą dalį, bedarbio pašalpų gavimo laikas (8

straipsnio 2 dalies 2 punktas) įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą, o įskaitytu į stažą bedarbystės laikotarpiu gautos bedarbio

pašalpos – į asmens draudžiamąsias pajamas (13 straipsnis), jeigu invalidui tai

naudinga. Tokios pat nuostatos laikomasi ir tuo atveju, kai asmuo gavo bedarbio

pašalpą išėjimo į invalidumo pensiją metais.

1 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama

sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Apskaičiuojant

invalidumo pensijos papildomą dalį, nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo

laikas (8 straipsnio 2 dalies 2 punktas) įskaitomas į valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą, o įskaitytu į stažą bedarbystės laikotarpiu gautos

nedarbo socialinio draudimo išmokos – į asmens draudžiamąsias pajamas (13

straipsnis), jeigu invalidui tai naudinga. Tokios pat nuostatos laikomasi ir

tuo atveju, kai asmuo gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką išėjimo į

invalidumo pensiją metais.

Asmenų, turinčių būtinąjį valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, pagrindinė I grupės

invalidumo pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos, pagrindinė II

grupės invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį

nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama

dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį I grupės invalidams bei bazinės pensijos

dydį II grupės invalidams iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.

Papildoma invalidumo pensijos dalis

apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip

pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis

(21 straipsnis), įskaitant į stažą:

1) visą asmens turimą valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu;

2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto

senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo

pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki

senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri

gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš

asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo

invalidumo pensijai stažo.

Valstybinė socialinio draudimo invalidumo

pensija III grupės invalidams apskaičiuojama taip kaip II grupės invalidams, o

po to mažinama 50 procentų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

32 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3573 (2000 12 29)

Nr. IX-307, 2001 05 08, Žin., 2001, Nr.

43-1487 (2001 05 23)

Nr. IX-1295,

2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:

našlė arba našlys, auginantys mirusio

asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių

skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems

sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I

grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama našlaičių pensija;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės

pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio

asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų

dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol

jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I

grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai)

tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės

pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba

sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties.

Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją

tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki

sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;

faktinis sutuoktinis, jei turėjo su

mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių

mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau,

negu kol jiems sukaks 19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra

I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama

našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti

paskirta našlių pensija.

Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje

išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi Lietuvos Respublikos

Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo,

auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir

profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet

ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka

pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I

grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Našlei ar našliui, taip pat faktiniam

sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai

susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo

pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš jų.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai. Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina. Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis

Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis), našlių pensija skiriama 20 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio (29 straipsnis), apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Jeigu pagal 34 straipsnio antrąją dalį teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos. Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją (35 straipsnis), našlaičių pensija skiriama 30 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio (29 straipsnis), jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos. Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui (šio straipsnio pirmoji dalis) nustatyti naudojamas mirusiajam paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos dydis, apskaičiuotas pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis). Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos. Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos apskaičiuojamos pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis). Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. IX-845,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 47-1796 (2002-05-10)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos apskaičiavimas

Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.

38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas

Valstybines socialinio draudimo pensijas

skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai

skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatais.

Pensijas moka Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę

pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už

sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursai

rengiami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu konkurse dalyvauja

daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos

sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima

prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės

pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio

draudimo pensiją atsiradimo.

Kreipiantis dėl pensijos, privaloma

pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie

pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą

pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo

priežastį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

Pagal šį įstatymą valstybinė socialinio

draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo

dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti

gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje

dienos.

Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje

nustatyta mokėjimo tvarka.

Valstybinės

socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui,

kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis

pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino

pasibaigimą.

Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją

mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos

gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo

pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne

ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui

teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė

gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl

pensijos pratęsimo pateikimo dienos.

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė

socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį

kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta

iš naujo pagal naujus duomenis.

Jeigu senatvės ar invalidumo

pensininkas, kuriam pagal šio įstatymo nuostatas buvo paskirta pensija turint

minimalų, bet neturint būtinojo stažo, po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdamas savarankiškai įgyja

būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės ar invalidumo pensija jam gali būti

skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jo įgytas

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.

Jei asmeniui nustatoma sunkesnio

invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo

pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal

ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nustačius vietoj

III grupės II) arba pradedant mokėti 1,5 bazinės pensijos dydžio pagrindinę

pensijos dalį (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo

grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (jeigu ji buvo

paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama pagal ankstesnius stažo ir

uždarbio duomenis pradedant mokėti bazinės pensijos dydžio pagrindinę pensijos

dalį (nustačius vietoj I grupės II) arba mokama 50 procentų mažesnė pensija

(nustačius vietoj II grupės III).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienį

Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei: pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis). Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas

Valstybinės socialinio draudimo pensijos

suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės,

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta

tvarka.

Pensijos

gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos

pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo

dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama,

permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo

sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

43

straipsnio redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3

metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą

sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti

teismui.

43

straipsnio redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3

metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą

sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skundų nagrinėjimo

tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatai.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti

apskundžiami teismui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-1510, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.110-3208 (99.12.29)

45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas

Asmenims, kuriems valstybinės socialinio

draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos

byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu

pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai

perskaičiuoti nuo 1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo

remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra

didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje

esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

prilyginamus pagal 52 straipsnio nuostatas laikotarpius. Pageidaujantys taip

pat gali pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio

įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 m.

liepos 1 d., pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 m. spalio 1 d., pateikus juos

vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

Asmenų, kuriems valstybinė socialinio

draudimo senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo

įsigaliojimo ir kurie po pensijos paskyrimo įgijo (įgyja) papildomą, ne mažesnį

kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pageidavimu pensija gali būti paskirta

iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų (40

straipsnis). Remiantis nurodytomis nuostatomis, taip pat gali būti iš naujo

paskirta senatvės ar invalidumo pensija tiems senatvės ar invalidumo

pensininkams, kuriems pensijos iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos

neturint viso tuo metu reikalauto stažo pensijai skirti ir kurie po pensijos

paskyrimo dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdami

savarankiškai įgyja (įgijo) šio įstatymo nustatytą būtinąjį stažą, nepaisant

to, kad po pensijos paskyrimo jų įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.

Valstybinės socialinio draudimo našlių

ir našlaičių pensijos už mirusius 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau asmenis

skiriamos pagal šio įstatymo 33-37 straipsnius. Už mirusius iki 1995 m. sausio

1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal šio įstatymo 45(1)

straipsnį, o našlaičių pensijos - pagal šio įstatymo 33, 35-37 straipsnius.

Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo

tvarka, pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės, invalidumo,

našlių ar našlaičių pensijomis nemokamos, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą

už 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su

maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).

Maitintojo netekimo pensijos mokamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama

į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju,

jeigu jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių

arba pripažintas invalidu. Šiais atvejais ištarnauto laiko pensija

perskaičiuojama pagal ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo ir

uždarbio duomenis (47 ir 48 straipsniai) Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka. Ištarnauto laiko pensijos

gavėjas, kuriam ši pensija perskaičiuojama į senatvės ar invalidumo pensiją,

gali papildyti ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis,

pateikdamas dokumentus apie stažą, įgytą tais laikotarpiais, kurie pagal šio

įstatymo 52 straipsnio nuostatas prilyginami valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui. Ištarnauto laiko pensijos

gavėjo pageidavimu senatvės ar invalidumo pensija taip pat gali būti paskirta

pagal šio įstatymo nuostatas dėl naujai skiriamų pensijų arba vietoj

perskaičiuotos ar iš naujo paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos toliau

mokama ištarnauto laiko pensija. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtoji

ištarnauto laiko pensija toliau mokama ir tiems jų gavėjams, kurie nėra sukakę

senatvės pensijos amžiaus arba pripažinti invalidais. Ištarnauto laiko pensijos

indeksuojamos šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims,

gaunantiems senatvės ar invalidumo pensiją, ištarnauto laiko pensija nemokama.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos, valstybės

saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo ir

mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų

tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų

departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių

valstybinių pensijų įstatymas.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti

perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo

įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant

ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra

didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo

dienos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-860,

95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr.

41-1165 (2000 05 19)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas,

Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

Nr. IX-2180,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2498 (2004-04-30)

46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui (20 ir 29 straipsniai), jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija. Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio dalis, kuri gaunama dauginant atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydį (20 ir 29 straipsniai) iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme. Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte. Jeigu asmens turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra didesnis už apskaičiuotąjį pagal 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą faktinį asmens turimą stažą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis) apskaičiuojamas pagal pensijos

byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:

jei pensija paskirta pagal byloje fiksuotą

asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 metų

sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo laikotarpio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje;

jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio

po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai

dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir

visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų

koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno

mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo

užmokesčiui Lietuvoje.

Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė

Jei perskaičiavus pensiją jos dydis

sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau

paskirtoji indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50

straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei nustatoma sunkesnio invalidumo

grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal

lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

1)

skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų

pajamų duomenis;

2) skiriama invalidumo pensija pagal

naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius

stažo ir uždarbio duomenis;

3) toliau mokama neperskaičiuota

invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Jei nustatoma lengvesnio invalidumo

grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal

sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

1)

skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų

pajamų duomenis;

2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje

dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal

šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio

duomenis;

3) II grupės invalidui toliau mokama

neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės

invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal

anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

Kai neperskaičiuotos invalidumo pensijos

gavėjui invalidumo pensija buvo mokama pagal šio straipsnio antrosios ar

trečiosios dalių nuostatas dėl to, kad jam buvo nustatyta sunkesnio ar

lengvesnio invalidumo grupė, vėl nustatoma anksčiau turėta lengvesnio ar

sunkesnio invalidumo grupė, šio asmens pageidavimu jam gali būti vėl pradėta

mokėti neperskaičiuota invalidumo pensija, indeksuota 50 straipsnyje nustatyta

tvarka.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas

Neperskaičiuota pensija indeksuojama kiekvieną kartą

patvirtinus naują bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Pensijos dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos dydžio,

indeksuojama kaip bazinė pensija, o likusi dalis – pagal naujai patvirtintų ir

prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį.

Jei neperskaičiuota pensija viršija ar po indeksavimo

pradeda viršyti 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio ir toliau nebeindeksuojama

bei jokiu kitu būdu nedidinama, kol tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą

pensija ima viršyti 500 litų.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo

buvę šie laikotarpiai:

1 dalies 1

punkto redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo

laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinio

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų

asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu

socialiniu draudimu, darbo laikas;

1 dalies 1

punkto redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

1) visas

darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose

laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo

būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;

2) rašytojų sąjungos, dailininkų

sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų

kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos

jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas

neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

3) tarnybos sukarintoje apsaugoje,

specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas

neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.

Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1) asmenų, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį,

privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;

2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių

valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo

įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;

3) apdraustų (dirbančių) asmenų ligos

(laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo

laikas;

4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo

kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje

(rezidentūroje);

2 dalies 5

punkto redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

5) faktinis karinės, pasienio bei vidaus

reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose),

neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos

karių) tarnybos laiko.

2 dalies 5

punkto redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

5) faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų

tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip

pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas;

6) prisiekusių Lietuvos Respublikai

(perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos

laikotarpiai;

7) reabilituotų politinių kalinių ir

tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas

pagal 1 punktą;

8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio

karo metais priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų, darbo laikas, taip

pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose

Antrojo pasaulinio karo metais laikas;

9) ginkluoto pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyvių - karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės

kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip.

3 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:

1) motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių

16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;

2) šeimos nariams - I grupės invalido

slaugos namuose laikas;

3) tikrosios karinės tarnybos

prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas;

4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir

religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.

3 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę

šie laikotarpiai:

1) motinoms – vaikų invalidų,

nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;

2) šeimos nariams – I grupės invalido

slaugos namuose laikas;

3) būtinosios karo tarnybos Lietuvos

kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos

daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;

4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir

religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.

Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo

atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-589,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.119-3077 (97.12.31)

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. IX-2229,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2984 (2004-05-22)

53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms

Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; 2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje; 3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras; 4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis. Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos; 2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos; 3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas; 4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.

54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai

Metiniams draudžiamųjų pajamų

koeficientams apskaičiuoti iki 1995 metų sausio 1 dienos naudojamas Statistikos

departamento paskelbtas atitinkamų metų valstybinio sektoriaus, akcinių bei

uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius

paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas),

metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1

dienos ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 metų sausio 1

dienos, bet ne daugiau kaip už 20 metų iš viso. Nuo 2009 metų sausio 1

dienos asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui

skaičiuoti neįskaitomi. Asmenims, iki 2009 metų sausio 1 dienos įgijusiems

teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė

(21 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S

x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens

stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų sausio 1 dienos,

antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994

metų sausio 1 dienos. Asmenims, įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo senatvės pensiją pradedant 2009 metų sausio 1 diena ir vėliau,

valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies

apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens

įgytas stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal asmens

draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau

kaip pagal 25 to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo stažo metus

(16 ir 21 straipsniai).

Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų sausio 1 dienos ir po šios datos

imamas ne didesnis kaip 5.

Jei už valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui prilygintą laiką (52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo

dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš

dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS

respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga,

organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, ir kt.)

negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53

straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to

laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne

visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią

turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo,

visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens

pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką,

buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Jeigu asmuo neturi šio straipsnio

antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių

metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius

metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1

dienos (toliau šioje dalyje – nurodytas laikotarpis) turėjo stažo, jo

draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui

einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per

penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus

laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo

turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius

metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš

ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

Jeigu šio straipsnio antrojoje ir

penktojoje dalyse nurodytais laikotarpiais asmuo visai neturi stažo, įgyto

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio

antroji ir trečioji dalys, 52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys), jo

draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas pensijos skyrimo mėnesį galiojančios

didžiausios pagal dydį minimaliosios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu, santykis su tų metų, kuriais skiriama

pensija, draudžiamosiomis pajamomis.

Kai asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas buvo apskaičiuotas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta

tvarka pagal atitinkamo laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba jo

dalį, gavus duomenis apie to laikotarpio pajamas, prilyginamas draudžiamosioms

pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal šias

pajamas.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. IX-616,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo reguliavimai

Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos iki 2001 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3563 (2000 12 29)

56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo

paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija,

Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po šio įstatymo įsigaliojimo –

kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo

sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis,

suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio

įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio

mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo

įsigaliojimo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir

karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų,

profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis

sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :

1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10

metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1,

kompensacija išmokama už 10 metų;

2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip

12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2,

kompensacija išmokama už 5 metus.

Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties

darbuotojams - vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo

skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus,

moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10

metų.

Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo

įsigaliojimo toliau nurodytus darbus kompensacija išmokama už 5 metus:

1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15

kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau

kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki šio įstatymo

priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;

2) moterims, dirbusioms tekstilės pramonės

įmonėse darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir

profesijų sąraše ne mažiau kaip 20 metų;

3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15

metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat

statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybų

ir profesijų sąrašą;

4) artistams, išdirbusiems tam tikrą

stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal galiojusius iki šio

įstatymo priėmimo Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro - žiūrovinių

įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;

5) civilinės aviacijos darbuotojams

vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau

kaip 15 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų;

6) civilinės aviacijos inžinerijos -

technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal galiojusį iki šio įstatymo

priėmimo civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojų pareigų sąrašą,

vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims - ne mažiau kaip 15

metų.

Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę

šio straipsnio antrojoje - ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai už

ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga

išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje

nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi

būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988- 1994 metais; jei reikia išdirbti ne

daugiau kaip 15 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1986- 1994

metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta

1983-1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi

būti dirbta 1980-1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio

laiko turi būti dirbta 1978-1994 metais.

Jei asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų

priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.

Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 150

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenims,

nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte,

kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto tvirto dydžio, tačiau ne mažiau

kaip 50 procentų ir ne daugiau kaip 150 procentų valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos dydžio per mėnesį.

Asmenims, išskyrus šio straipsnio

trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytuosius, turintiems

teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti

likus tiek mėnesių, iki jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos

amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas

pasibaigia (ar pasibaigė iki 2001 metų lapkričio 9 dienos), bet asmuo dar nėra

sukakęs (ar nebuvo sukakęs 2001 metų lapkričio 9 dieną) senatvės pensijos

amžiaus, kompensacija jam mokama iki jam sukaks senatvės pensijos amžius,

nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio

kompensacijų skaičius. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio

trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą

kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau,

jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją.

Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą,

paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Šiuo atveju bendras išmokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti

šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.

Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir

mokėjimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo

dienos, nustatytos šio straipsnio aštuntojoje dalyje, arba bet kuriuo metu po

teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti

kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio

aštuntojoje dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų,

kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos,

tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir

mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame

skyriuje dienos.

Kompensacijų asmenims, dirbusiems

ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato

tarptautiniai susitarimai ir sutartys.

Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1990, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

89-2751 (2000 10 25)

Nr. IX-571,

2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3309 (2001-11-09)

Nr. IX-1245,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 24

Nr. IX-1829,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)

Įstatymas

papildytas VII skyriumi:

Nr. IX-2017,

2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)

57 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d. sąlygos

Valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinamos tiems asmenims, kurie atitinka visas šias sąlygas: 1) turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės ar invalidumo pensijai, kai pensija paskirta įsigaliojus šiam įstatymui, arba turėjo stažą, reikalingą viso dydžio senatvės ar invalidumo pensijai paskirti, kai pensija buvo paskirta pagal Lietuvos Respublikoje galiojusius pensijų įstatymus iki šio įstatymo įsigaliojimo; 2) senatvės pensijų gavėjai turi šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (moterys – 20 metų, vyrai – 25 metų), įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1995 m. sausio 1 d.; 3) invalidumo pensijų gavėjai dalį turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (nepaisant trukmės) įgijo dirbami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. Kai visas invalidumo pensijos gavėjo stažas buvo įgytas 1994 metais, invalidumo pensija padidinama, jeigu šio stažo dalis buvo įgyta dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir jeigu invalidumo pensija buvo paskirta 1994 metais; 4) asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta, profesoriaus emerito mėnesinė išmoka ir pan., mokamos iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – pensijos ir pensijų išmokos) – jeigu šių pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. Didinant asmeniui paskirtą ir mokamą valstybinę socialinio draudimo III grupės invalidumo pensiją, atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį pagal II invalidumo grupę (29 straipsnio 4 dalis ir 55(1) straipsnio 3 punktas). Ar asmuo atitinka visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas valstybinėms socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijoms padidinti, nustatoma pagal asmens pensijos byloje 2004 m. kovo 1 d. fiksuotą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir paskirtos pensijos dydį (bendrą paskirtų pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą).

58 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d. tvarka

Valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos padidinamos nuo 2004 m. kovo 1 d., taikant 120 Lt dydžio maksimalų pensijos prieaugį (dydis „M“), šia tvarka: 1) pagal šį įstatymą paskirtos arba perskaičiuotos senatvės pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 55(2) ir 55(4) straipsniuose nustatytą senatvės pensijų padidinimo tvarką ir šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo normą (dydis „Sn“: vyrams – 25 metai ir moterims – 20 metų); 2) pagal šį įstatymą paskirtos arba perskaičiuotos invalidumo pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 55(3) ir 55(4) straipsniuose nustatytą invalidumo pensijų padidinimo tvarką ir šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo sąlygą. Neperskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos (49 straipsnio pirmoji dalis), padidinamos šio įstatymo 55(5) straipsnyje nustatyta neperskaičiuotų senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo tvarka, taikant 120 Lt dydžio maksimalų pensijos prieaugį (dydis „M“). Neperskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo normą (dydis „Sn“: vyrams – 25 metai ir moterims – 20 metų), o invalidumo pensijos – taikant šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytą stažo sąlygą. Galiojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijų padidinimo tvarka (55(1)–55(5 )straipsniai) padidintos senatvės ir invalidumo pensijos nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinamos vietoj pirmojo padidinimo metu pakeisto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento kp (55(2) straipsnio trečioji dalis ir 55(3) straipsnio trečioji dalis) arba Kp (55(4) straipsnio trečioji dalis) įrašant naują atitinkamai padidintą koeficientą. Tais atvejais, kai nuo 2004 m. kovo 1 d. valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidėjimas, apskaičiuotas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, yra mažesnis kaip 1 Lt, šios pensijos padidinamos ne mažiau kaip 1 Lt.

59 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų, pirmą kartą skiriamų nuo 2004 m. kovo 1 d., padidinimo tvarka

Senatvės ir invalidumo pensijos, pirmą kartą skiriamos nuo 2004 m. kovo 1 d., padidinamos pagal šio įstatymo 58 straipsnio nuostatas nuo tos dienos, nuo kurios pensija skiriama, jeigu tą dieną asmuo atitinka visas šio įstatymo 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas sąlygas. Kai asmeniui skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija turi būti sumažinta dėl to, kad asmuo pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvauti pensijų kaupime (15 straipsnio ketvirtoji dalis), arba dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą, didinamas apskaičiuotas nesumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.