Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.

2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai

draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato

tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, viešojo administravimo

valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, dirbantys narystės pagrindu renkamose

institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2)

Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos, Valstybės

sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus

tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai,

taip pat prokuratūros pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai;

4)

Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

5) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

6) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir

jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti

savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus šios dalies 8 punkte nurodytus

asmenis);

7) ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai

jų ūkių nariai;

8) patentus įsigiję asmenys;

9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

10) motina arba tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki

trejų metų priežiūros atostogas;

11) motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko

priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki trejų metų;

12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba

asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba

rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

Šio straipsnio

pirmosios dalies 9-13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti

šio straipsnio pirmosios dalies 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės

lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės

socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės)

pensijos.

Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose,

vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016,

98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr.

41-1165 (2000 05 19), įsigalioja nuo 2000 06 01

Nr. VIII-2010, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2862 (2000 10 31), įsigalioja nuo 2000 11 01

3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės

ir invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji

arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos

mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis. Asmenims, tuo pat metu

turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo

pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems

valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo

maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir

tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės,

invalidumo, našlių arba našlaičių pensiją, skiriama jų pasirinkimu viena iš šių

pensijų, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą už 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau

mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už

mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).

Asmenys,

turintys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės

gauti kitas valstybines pensijas, taip pat nevalstybines pensijas, jei įstatymų

nenustatyta kitaip.

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (12 straipsnis). Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, išvardytiems 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, atsižvelgiant į šio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

Apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir

asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant

savarankiškai.

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys,

išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose. Šį stažą sudaro:

1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už

juos yra mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų

draudimo įmokos;

2) laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio

socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio

pašalpas. Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo

asmenims.

Asmenų,

išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 5 ir 6 punktuose, draudimo valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu.

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies

7-8 punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo jiems

nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas

arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 9-13

punktuose, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai.

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016,

98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu,apskaičiavimas

Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta savarankiškai, apskaičiavimas

Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio pensijų draudimo įmoka. Patentus įsigijusių asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas įskaitomas pagal faktiškai įmokėtas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Tokia pat tvarka įskaitomas ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ūkininkams ir pilnamečiams jų šeimos nariams, dirbusiems ūkyje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis

Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio pašalpos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos yra visų apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam apdraustajam. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat pagal išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal metų duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatytas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal praeito ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklius ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Vyriausybė. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. VIII-1786, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1715 (2000 07 19)

15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas

Metinis apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal tų metų duomenis. Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos paskutinės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Patvirtinus praeitų metų vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos. Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, bet ne mažesnis kaip vienas mėnuo, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą. Jei stažas mažesnis už mėnesį, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas apdraustajam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su paskutinėmis patvirtintomis vidutinėms mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma, kad jis lygus to mėnesio minimaliai mėnesinei algai.

17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius

Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnio antrojoje dalyje.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3563 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas senatvės pensijai

Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies dydis

Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu

Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams), senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už nurodytąjį 18 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.

23 straipsnis. Senatvės pensijos mokėjimas pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamųPakeista šioje redakcijoje

Pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas (toliau šiame straipsnyje - draudžiamosios pajamos), jeigu jie turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (19, 22 straipsniai ir 46 straipsnio pirmoji dalis), mokama visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kai jų draudžiamosios pajamos neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Jeigu nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1 minimalią mėnesinę algą, bet neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (20 straipsnio pirmoji dalis) ir paskirtos senatvės pensijos papildomos dalies (toliau šiame straipsnyje – papildoma dalis) dalis, kurią sudaro šių dydžių suma: 1) 50 procentų papildomos dalies, neviršijančios 100 litų; 2) 20 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo 100,01 iki 200 litų; 3) 10 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo 200,01 iki 300 litų. Senatvės pensijos papildomos dalies, kuri viršija 300 litų, dalis nemokama. Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Turintiems draudžiamųjų pajamų pensininkams, kurie neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nemokama. Ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (45 straipsnio ketvirtoji dalis), šių pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, mokamos šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3573 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-307, 2001 05

08, Žin., 2001, Nr. 43-1487 (2001 05 23), įsigalioja nuo 2001 07 01

Ankstesnė redakcija

24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo dienos. Atidėjus pensijos mokėjimą ne visiems metams, už paskutinių ne visų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Išmokant pensiją, atsižvelgiama į pensininko draudžiamąsias pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už kurį išmokama pensija. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

25 straipsnis. Invalidumo sąvoka

Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

26 straipsnis. Invalidumo grupės

Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės. Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai. Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo pensijai

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus, ir netaikant jiems 27 straipsnio pirmosios dalies reikalavimo. Kitais atvejais nesukakusieji 23 metų asmenys įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją tik tuomet, jeigu jie atitinka 27 straipsnio pirmosios dalies reikalavimą. Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai: iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas: iki sukanka 24 metai - 1 metai, sukakus 24 metus - 2 metai, sukakus 25 metus - 3 metai, sukakus 26 metus - 4 metai; viršijus šį amžių, už kiekvienus pusantrų metų amžiaus po 26 metų būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas ir dydis

Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Asmenų, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, pagrindinė I grupės invalidumo pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos, pagrindinė II grupės invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį I grupės invalidams bei bazinės pensijos dydį II grupės invalidams iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo. Papildoma invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą: 1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; 2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo invalidumo pensijai stažo. Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama taip kaip II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

30 straipsnis. Neteko galios nuo 1999 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11), įsigalioja 1999.01.01

32 straipsnis. Invalidumo pensijų mokėjimas invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų

Sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių (18, 22

straipsniai) ir vyresniems invalidams, kurie po valstybinės socialinio draudimo

invalidumo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos

privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna

valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis),

motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas (toliau šiame

straipsnyje - draudžiamosios pajamos), jeigu jie turi būtinąjį

invalidumo pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (28

straipsnis, 46 straipsnio pirmoji dalis), mokama visa paskirta valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija, kai jų draudžiamosios pajamos

neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Jeigu nurodytų asmenų

draudžiamosios pajamos viršija 1 minimalią mėnesinę algą, bet neviršija 1,5

minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė paskirtos valstybinės

socialinio draudimo invalidumo pensijos dalis (29 straipsnio antroji ir

ketvirtoji dalys) ir paskirtos invalidumo pensijos papildomos dalies

(toliau šiame straipsnyje – papildoma dalis) dalis, kurią sudaro šių dydžių

suma:

1) 50 procentų papildomos dalies, neviršijančios 100

litų;

2) 20 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo 100,01

iki 200 litų;

3) 10 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo 200,01

iki 300 litų.

Invalidumo pensijos papildomos dalies, kuri viršija

300 litų, dalis nemokama.

Jeigu šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija

1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė paskirtos valstybinės

socialinio draudimo invalidumo pensijos dalis.

Nesukakusiems

senatvės pensijos amžiaus invalidams, kurie po valstybinės socialinio draudimo

invalidumo pensijos paskyrimo turi draudžiamųjų pajamų, jeigu šie invalidai

turi būtinąjį invalidumo pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, išskyrus I grupės invalidus, kuriems mokant pensiją būtinojo stažo

reikalavimas netaikomas, mokama:

1)

I grupės invalidams - visa paskirta

valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, nepaisant draudžiamųjų

pajamų;

2) II ir III grupių invalidams, kurių draudžiamosios

pajamos neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, - visa paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija;

3) II ir III grupių invalidams, kurių draudžiamosios

pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, - pagrindinė

paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dalis ir 50

procentų papildomos dalies.

Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir

ketvirtojoje dalyse nurodytiems invalidams, kurie turi draudžiamųjų pajamų,

jeigu jie neturi būtinojo invalidumo pensijai valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija nemokama

(išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus I grupės invalidus,

kuriems mokant pensiją būtinojo stažo reikalavimas netaikomas).

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3573 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-307, 2001 05 08, Žin., 2001, Nr.

43-1487 (2001 05 23), įsigalioja nuo 2001 07 01

33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

Teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:

našlė

arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantys

namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki

18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;

našlė

arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais

tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugė namuose

mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18

metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių

pensiją;

našlė

arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais

iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5

metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu

sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos

įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau

kaip 5 metai;

faktinis

sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba kuriuos slaugo

namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų,

jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens

sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.

Jei

nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių

pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusio

asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus

(įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems

vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Našlei

ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją,

pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę

gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš

jų.

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vaikai. Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis

Valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama: - asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis), - 20 procentų jos dydžio. Jeigu pagal 34 straipsnio antrąją dalį teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio; - našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25 procentus ir ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25 procentus apskaičiuotos pensijos ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis).

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos apskaičiavimas

Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.

38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas

Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursą skelbia ir rezultatus tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta mokėjimo tvarka. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jei asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nustačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti 1,5 bazinės pensijos dydžio pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (jei ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis pradedant mokėti bazinės pensijos dydžio pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj I grupės II) arba mokama 50 procentų mažesnė pensija (nustačius vietoj II grupės III).

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienį

Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei: pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis). Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas

Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šio

įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998

metų sausio 1 dienos.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-1510, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.110-3208 (99.12.29), įsigalioja 2000.01.01

45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas

Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo

senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,

pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje

fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos

byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo

1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis

apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu

pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus pagal 52 straipsnio

nuostatas laikotarpius. Pageidaujantys taip pat gali pateikti kito laikotarpio

duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.

Pateikus naujus duomenis iki 1996 m. liepos 1 d., pensijos perskaičiuojamos nuo

1995 m. spalio 1 d., pateikus juos vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų

pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

Asmenų,

kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta iki šio

įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau kaip 3 metais padidėjo

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, pageidavimu pensija gali būti

paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų

pensijų.

Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių

pensijos už mirusius 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau asmenis skiriamos pagal šio

įstatymo 33-37 straipsnius. Už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių

pensijos skiriamos pagal šio įstatymo 45(1) straipsnį, o našlaičių

pensijos - pagal šio įstatymo 33, 35-37 straipsnius. Maitintojo netekimo

pensijos, paskirtos buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, pagal šį

įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės, invalidumo, našlių ar

našlaičių pensijomis nemokamos, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą už 1995 m.

sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su maitintojo

netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną). Maitintojo

netekimo pensijos mokamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę

socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos

gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Priešingu

atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50

straipsnyje nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių

pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų,

Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros

pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti

perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo

įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant

ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra

didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo

dienos.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-860,

95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr.

41-1165 (2000 05 19), įsigalioja nuo 2000 06 01

46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui (20 ir 29 straipsniai), jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija. Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio dalis, kuri gaunama dauginant atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydį (20 ir 29 straipsniai) iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme. Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte. Jeigu asmens turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra didesnis už apskaičiuotąjį pagal 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą faktinį asmens turimą stažą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Perskaičiuojant

paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis)

apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:

jei

pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą

pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis

dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

Lietuvoje;

jei

pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis,

tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio

vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis

laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos

vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam

mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje.

Perskaičiuojant

paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis

kaip 5.

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė

Jei perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu: 1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis; 2) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis; 3) toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu: 1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis; 2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis; 3) II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas

Neperskaičiuota

pensija indeksuojama kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos arba

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį.

Pensijos

dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos dydžio, indeksuojama kaip bazinė

pensija, o likusi dalis - pagal naujai patvirtintų ir ankstesnių vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų santykį.

Jei

neperskaičiuota pensija viršija ar po eilinio indeksavimo pradeda viršyti 500

litų, ji mokama 500 litų dydžio ir toliau nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu

nedidinama, kol tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500

litų.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

51 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m.

sausio 1d.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-1292,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30), įsigalioja 2000.01.01

52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1)

visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo

kolūkiuose laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus

turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;

2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos,

kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių

darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių

kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas

neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

3)

tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose

gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba

karinį laipsnį.

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1)

asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų

mokėjimo laikas;

2)

asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu

valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;

3)

apdraustų (dirbančių) asmenų ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės

(nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;

4)

mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje

ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje);

5)

faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą

naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos

prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko.

6)

prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai)

valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai;

7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių

kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal 1

punktą;

8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais

priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo

getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo

pasaulinio karo metais laikas;

9) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių -

karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis

laikas neįskaitytas kitaip.

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai,

prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:

1)

motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose

laikas;

2)

šeimos nariams - I grupės invalido slaugos namuose laikas;

3) tikrosios karinės tarnybos prievolininkų

(būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas;

4)

visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų

tarnybos laikas.

Šiame

straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos

valstybės pensijos.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-589,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.119-3077 (97.12.31)

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999,

Nr.113-3283 (99.12.30)

53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms

Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; 2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje; 3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras; 4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis. Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos; 2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos; 3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas; 4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.

54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai

Metiniams

draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki 1995 metų sausio 1 dienos

vietoj vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų naudojamas Statistikos

departamento skelbiamas valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių

bendrovių darbuotojų apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

Nuo

šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus

palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo,

įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš

laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir

pagal visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po šios

datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos

vidurkiui skaičiuoti įskaitomi tik ketveri paeiliui einantys asmeniui

palankiausi stažo metai iš 1984-1993 metų laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1

dienos - tik treji palankiausi metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos,

kada asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui

skaičiuoti neįskaitomi.

Asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų

sausio 1 dienos ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5.

Jei

už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (52

straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo negali pateikti duomenų apie

pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), dėl to, kad

visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, kad asmuo dirbo buvusios

TSRS respublikose arba turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų

mėnesinį darbo užmokestį. Jeigu visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau

juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 metų birželio 1 dienos,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio

pajamas nulinėmis.

Jeigu

asmuo neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių

kalendorinių paeiliui einančių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo,

įgyto dirbus pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metų, tačiau

kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš

laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos buvo

įgijęs tam tikrą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbamas pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus.

Jei asmuo nurodytu laikotarpiu penkerių metų stažą buvo įgijęs per ne paeiliui

einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis

kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu buvo įgijęs mažesnį

kaip penkerių metų stažą arba iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų

koeficientas apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka, imant iki penkerių

metų stažo trūkstamus metus iš ankstesnio laikotarpio skaičiuojant atgal nuo

1983 metų iki 1974 metų imtinai.

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo reguliavimai

Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos iki 2001 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3563 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

Asmenims,

kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė socialinio

draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar

personalinė pensija, arba po šio įstatymo įsigaliojimo - kitų teisės aktų

nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir

kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytą laiką šiame straipsnyje nustatytomis

ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas.

Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama

bendra šio įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo požeminius darbus, darbus

kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje

galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat

dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :

1)

vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5

metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1, kompensacija išmokama už 10 metų;

2)

vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10

metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Skraidymo

ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams - vyrams, išdirbusiems pagal

galiojusį iki šio įstatymo priėmimo skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties

darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20

metų, kompensacija išmokama už 10 metų.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau nurodytus darbus kompensacija

išmokama už 5 metus:

1)

asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS

Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose

vietovėse pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų

ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;

2)

moterims, dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus, numatytus Lietuvoje

galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir profesijų sąraše ne mažiau kaip 20

metų;

3)

moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės

ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų

mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybų ir profesijų sąrašą;

4)

artistams, išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko

pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo priėmimo Ištarnauto laiko pensijų

teatrų ir kitų teatro - žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo

nuostatus;

5)

civilinės aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems

dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10

metų;

6)

civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems darbą

pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo civilinės aviacijos inžinerijos -

technikos darbuotojų pareigų sąrašą, vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20

metų, moterims - ne mažiau kaip 15 metų.

Asmenims,

išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio antrojoje - ketvirtojoje dalyse

nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama

kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti

reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų,

kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988-

1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau pusės šio

laiko turi būti dirbta 1986- 1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne

mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti

25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1980-1994 metais; jei

reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1978-1994

metais.

Jei

asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi teisę į kelias

kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.

Mėnesio

kompensacijos dydis sudaro 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir

ketvirtosios dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto

tvirto dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų ir ne daugiau kaip 150

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio per mėnesį.

Asmenims, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje ir

ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytuosius, turintiems teisę gauti visą

kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių,

iki jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, ir mokama,

iki jiems sukaks senatvės pensijos amžius. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio

trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą

kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jei

jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją.

Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą,

paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Šiuo atveju bendras išmokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti

šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.

Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo

galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos,

nustatytos šio straipsnio aštuntojoje dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės

gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją

asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio aštuntojoje

dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems

mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip

už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Kompensacijų asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo

sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato tarptautiniai

susitarimai ir sutartys.

Kompensacijų

apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. I-1438,

96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

Nr. VIII-905,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1990, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

89-2751 (2000 10 25)

Nr. IX-571,

2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3309 (2001-11-09)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.