Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.

2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

Valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami:

1)

asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat dirbantys narystės

pagrindu renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse

arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2)

Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų

pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos

puskarininkiai ir kareiviai taip pat prokuratūros pareigūnai;

3)

tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai

ir kareiviai;

4)

valstybės saugumo pareigūnai;

5)

individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai

dirbantys asmenys;

6)

ūkininkai ir pilnamečiai jų šeimų nariai, dirbantys ūkyje;

7)

tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai (būtinosios tarnybos

kariai);

8)

motina arba tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros

atostogas;

[2

straipsnio 1 dalis papildyta 9 ir 10 punktais nuo 1999 m. spalio 1d.]

9) motina arba tėvas, nedirbantys ir

neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki trejų metų;

10) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų

dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai.

[2

straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. spalio 1 d.]

Šio

straipsnio pirmosios dalies 7 ir 8 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis.

[2

straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. spalio 1 d.]

Šio straipsnio pirmosios dalies 7-10

punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai

draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

Kiti

asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016, 98.12.29,

Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

Asmenims,

tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir invalidumo valstybines

socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba pagal jų pasirinkimą

viena iš šių pensijų. Našlių ir našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės

ar invalidumo pensijomis.

Asmenims,

turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo

pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu

turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo

pensiją, skiriama pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų, jei įstatymų

nenustatyta kitaip.

Asmenys,

turintys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, nepraranda

teisės gauti kitas valstybines pensijas, taip pat nevalstybines pensijas,

jei įstatymų nenustatyta kitaip.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. [6 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.] Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis lygi visai valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai (12 straipsnis) ar jos daliai. [6 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.] Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (12 straipsnis). Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu dirbusiems asmenims, taip pat pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktai), draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu atsižvelgiant į šio draudimo stažo ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo laikotarpį.

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto.

8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

Apdraustojo

asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai.

Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar

tarnybos pagrindu įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4

punktuose. Šį sažą sudaro:

1)

laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos įstatymo

jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos;

2)

laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio draudimo ligos

(laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio pašalpas. Bedarbio pašalpų

gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims.

[8

straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. spalio 1 d.]

Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys,

išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 5-8 punktuose. Jį sudaro laikas, per

kurį šie asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio

socialinio draudimo pensijų įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos

mokamos.

[8

straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. spalio 1 d.]

Valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios

dalies 5-10 punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo

jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokas arba

per kurį už juos tokios įmokos mokamos.

Straipsnio

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Nr. VIII-1016,

98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)

9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas

Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta savarankiškai, apskaičiavimas

Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio draudimo pensijos įmoka.

11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis

Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo tarybos teikimu.

13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos.

14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos yra visų apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose, draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam apdraustajam. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, taip pat pagal išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal metų duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos. Vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal ketvirčio duomenis ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Valstybinio socialinio draudimo taryba pagal praeito ketvirčio valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodiklius. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui.

15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas

Metinis apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal tų metų duomenis. Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos paskutinės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Patvirtinus praeitų metų vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos.

Straipsnio

Nr.

I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos. Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, bet ne mažesnis kaip vienas mėnuo, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą. Jei stažas mažesnis už mėnesį, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas apdraustajam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su paskutinėmis patvirtintomis vidutinėms mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma, kad jis lygus to mėnesio minimaliai mėnesinei algai.

17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai; 3) turi ne mažiau kaip trejus metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus arba turi vienerius metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per vienerius paskutinius metus, arba turi ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga netaikoma. Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.

18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius

Senatvės pensijos amžius nuo 2009 metų sausio 1 dienos nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies dydis

Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydis

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005xSxKxD, kurioje: dydis S - asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; dydis K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis); dydis D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis, kurios buvo patvirtintos iki to mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos (14 straipsnis).

22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu

Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams), senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už nurodytąjį 18 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.

23 straipsnis. Senatvės pensijos mokėjimas pensininksms turintiems draudžiamųjų pajamų

Pensininkams, sukakusiems 65 metus ir vyresniems, mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, nustatyta šio įstatymo, neatsižvelgiant į jų pajamas. Jaunesniems kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių draudžiamosios pajamos neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Jeigu jų draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama pagrindinė senatvės pensijos dalis. Pensininkams, nepaminėtiems šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse ir turintiems draudžiamųjų pajamų, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nemokama. Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, šio straipsnio nuostatos taikomos mažinant amžiaus ir būtinojo stažo reikalavimus pagal 22 straipsnį.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo momento. Atidėjus pensijos mokėjimą nevisiems metams, už paskutinių nevisų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Išmokant pensiją, atsižvelgiama į pensininko draudžiamąsias pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už kurį išmokama pensija. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus. Jei teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją vienąsyk buvo įgyta, tai atidėjus kreipimąsi 17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto reikalavimas pensijai skirti netaikomas. Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.

25 straipsnis. Invalidumo sąvoka

Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

26 straipsnis. Invalidumo grupės

Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės. Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybinio socialinio draudimo valdyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją. [27 straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją

Asmuo,

kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis atitinka

šias sąlygas:

1)

turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo

pensijai;

2)

yra draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne mažiau kaip vienerius

metus per paskutinius penkerius metus

arba

turi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75

procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų.

Asmuo,

kuriam nustatoma sunkesnio invalidumo grupė negu turėta anksčiau, įgyja teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jei neturėjo šios

teisės anksčiau, pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodytomis sąlygomis.

Asmuo,

kuriam nustatomas invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė ir kuris

neatitinka šio straipsnio pirmosios dalies sąlygų, įgyja teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo invalidumo pensiją tada, kai kreipimosi dėl pensijos metu

yra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75

procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų, bet ne mažesnį kaip trejų metų.

Pareigūnams

ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą

ir įgijusiems teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio

pirmosios dalies 2 punkto sąlyga netaikoma.

[27

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas

invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo

pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis atitinka šias sąlygas:

1) turi minimalų valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai;

2) yra draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne mažiau kaip

vienerius metus per paskutinius penkerius metus

arba turi valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23

metų.

Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės

socialinio draudimo invalidumo pensijos šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytomis sąlygomis, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei nurodytas sąlygas

jis atitinka invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba

kreipimosi dėl pensijos dieną.

Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio

pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti

valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto

sąlyga netaikoma.

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo pensijai

[28

straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Nesukakusiems

23 metų asmenims, kuriems invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė

nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė

gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją laikant, kad jie

atitinka minimalaus ir būtinojo draudimo stažo invalidumo pensijai

reikalavimus, ir netaikant jiems 27 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punkto

reikalavimų.

[28

straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą

kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio

socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę

socialinio draudimo invalidumo pensiją laikant, kad jie atitinka minimalaus ir

būtinojo draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus, ir netaikant jiems 27

straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Kitais atvejais

nesukakusieji 23 metų asmenys įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo

invalidumo pensiją tik tuomet, jeigu jie atitinka 27 straipsnio pirmosios

dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir turi ne mažesnį kaip 1 metų valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą.

Kitiems

asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas invalidumo pensijai:

iki

sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3

metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai.

Būtinasis

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas:

iki

sukanka 24 metai - 1 metai, sukakus 24 metus - 2 metai, sukakus 25 metus - 3

metai, sukakus 26 metus - 4 metai; viršijus šį amžių, už kiekvienus pusantrų

metų amžiaus po 26 metų būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais

didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

[29

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydis

Valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija I ir II grupės invalidams,

turintiems teisę gauti šią pensiją, apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir

papildomą invalidumo pensijos dalis.

Pagrindinė

invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai, jei asmuo turi būtinąjį

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai. Jei asmuo

turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis

apskaičiuojama dauginant bazinę pensiją iš turimo stažo ir dalinant iš

būtinojo.

Papildoma

invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:

1)

visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

2)

asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55

straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu,

mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą

įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o

proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės

pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, ir dalijant iš būtinojo invalidumo pensijai stažo.

Valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama

taip, kaip I ir II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.

[29

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas ir dydis

Valstybinė socialinio draudimo invalidumo

pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama sudedant

pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis.

Asmenų, turinčių būtinąjį valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, pagrindinė I grupės

invalidumo pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos, pagrindinė II

grupės invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį

nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama

dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį I grupės invalidams bei bazinės pensijos

dydį II grupės invalidams iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.

Papildoma invalidumo pensijos dalis

apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip

pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis

(21 straipsnis), įskaitant į stažą:

1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu;

2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto

senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo

pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki

senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri

gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš

asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo

invalidumo pensijai stažo.

Valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama

taip kaip II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

[30

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

30 straipsnis. Invalidumo pensijos priedas

Prie

invalidumo pensijos I grupės invalidams jų slaugai nustatomas 50 procentų

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas.

[30

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

30 straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

31 straipsnis. Invalidumas dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos

Pensijų draudimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju reguliuoja privalomo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

32 straipsnis. Pensijų mokėjimas invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų

Invalidams,

sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių (18, 55 straipsniai) ir

vyresniems, mokama visa paskirta valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija neatsižvelgiant į jų pajamas.

Invalidams,

turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems šio įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus, invalidumo pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi

būtinąjį stažą invalidumo pensijai išskyrus I grupės invalidus, kuriems

būtinojo stažo reikalavimas netaikomas. Ši pensija mokama:

[32 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

1)

I grupės invalidams - visa paskirta invalidumo pensija (be priedo slaugai),

nepaisant draudžiamųjų pajamų;

[32 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

1)

I grupės invalidams - visa paskirta invalidumo pensija, nepaisant draudžiamųjų

pajamų;

2)

II ir III grupių invalidams - paskirtos invalidumo pensijos visa pagrindinė

dalis ir 50 procentų papildomos dalies, o turintiesiems draudžiamųjų pajamų,

neviršijančių 1,5 minimalios mėnesinės algos, - visa paskirta valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių

asmenų:

našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat

slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius

invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių

pensija;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti

invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat

slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais

iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti

našlaičių pensiją;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti

invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti

invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su

mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo

santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo

ne mažiau kaip 5 metai;

faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba

kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais

iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio

asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.

Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių

pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusio

asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus

(įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems

vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

[34

straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją,

pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

[34

straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Našlei

ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją,

pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę

gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš

jų.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-188,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vaikai. Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina. [36 straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis

Valstybinė

socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip

valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir

skiriama:

asmeniui,

turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis) - 20 procentų jos

dydžio;

-

našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią

pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, skiriama

kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip 50 procentų viso apskaičiuotos

pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių

pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po 25 procentus apskaičiuotos pensijos,

bet ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.

Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinė socialinio draudimo

našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar

invalidumo pensijos dydį šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka,

netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji

dalis) ir neįskaitant į pensijos dydį I grupės invalidumo pensijos priedo.

[36

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis

Valstybinė socialinio draudimo našlių ir

našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip valstybinė socialinio draudimo

II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama:

- asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių

pensiją (34 straipsnis), - 20 procentų jos dydžio. Jeigu pagal 34 straipsnio

antrąją dalį teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai, kiekvienam skiriama

po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio;

- našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus

jos dydžio, jei teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę

turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25

procentus ir ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio.

Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam

našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25 procentus apskaičiuotos

pensijos ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.

Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinė socialinio draudimo našlių

ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar

invalidumo pensijos dydį šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka,

netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji

dalis).

Straipsnio

Nr.

VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos apskaičiavimas

Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.

38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas

Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursą skelbia ir rezultatus tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Straipsnio

Nr.

I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo valstybinio socialinio draudimo skyriuje dienos. Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta mokėjimo tvarka. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. [40 straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

Jei

asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja

papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą

dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo

prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo kreipimosi

momento. Skiriant pensiją iš naujo, 17 straipsnio pirmosios dalies reikalavimai

nebetaikomi.

Jei

asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba

mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai

(nusačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti priedą slaugai (nustačius

vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė

socialinio draudimo invalidumo pensija (jei ji buvo paskirta anksčiau)

neskiriama iš naujo, o mokama ankstesnė pensija, tik be priedo slaugai

(nustačius vietoj I grupės II) arba 50 procentų mažesnė (nustačius vietoj II

grupės III).

[40

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė

socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo

pagal naujus duomenis. Skiriant pensiją iš naujo, 17 straipsnio pirmosios

dalies reikalavimai nebetaikomi.

Jei

asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo

invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba

mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai

(nustačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti 1,5 bazinės pensijos

dydžio pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma

lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija

(jei ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama pagal ankstesnius

stažo ir uždarbio duomenis pradedant mokėti bazinės pensijos dydžio pagrindinę

pensijos dalį (nustačius vietoj I grupės II) arba mokama 50 procentų

mažesnė pensija (nustačius vietoj II grupės III).

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienį

Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei: pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis). Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas

Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.

44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Iki bus priimtas ir įsigalios privalomojo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, pensijų skyrimą ir mokėjimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju (31 straipsnis) reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas

Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo

pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos

perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo

ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio

duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 metų

spalio 1 dienos imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai

pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie

valstybinio socialinio pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą bei pateikti

kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo

tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 metų liepos 1 dienos, pensijos

perskaičiuojamos nuo 1995 metų spalio 1 dienos, pateikus juos vėliau - nuo

mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

[45

straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Asmenų,

kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo

įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau kaip 3 metais padidėjo valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas, pageidavimu pensija gali būti paskirta iš

naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų.

[45

straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Asmenų,

kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta iki šio

įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau kaip 3 metais padidėjo

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, pageidavimu pensija gali būti

paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų

pensijų.

Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos už mirusius po

1995 m. sausio 1 d. asmenis skiriamos pagal šio įstatymo 33-37 straipsnius. Už

mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal šio

įstatymo 45(1) straipsnį, o maitintojo netekimo pensijos - anksčiau

galiojusia Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nustatyta tvarka. Maitintojo netekimo pensijos pagal šį įstatymą

neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis nemokamos.

Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo

senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio

įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama

paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta

tvarka. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros

sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros

pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Valstybinio

socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti

perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo

įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant

ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra

didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo

dienos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-860,

95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr.

VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

45(1) straipsnis. 45(1) straipsnis. Našlių pensijos už mirusius iki 1995 m.

sausio 1 d. sutuoktinius

Valstybinė socialinio draudimo našlių pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d.

sutuoktinį skiriama, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų valstybinio socialinio

pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą invalidumo pensijai (28 ir 52 straipsniai)

arba gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį iki 1995 m.

sausio 1 d. sutuoktinį turi:

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti

invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat

slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius

invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) gavo ar turėjo teisę gauti

maitintojo netekimo pensiją;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti

invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti

invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties.

Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti

pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki

sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardyti asmenys turi teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo našlių pensiją tik tuo atveju, jei sutuoktinis, miręs po

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 1991 m. birželio

1d., mirties metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Našlei arba našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją už mirusį iki 1995

m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensija skiriama 25 procentų valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos dydžio.

Našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d.

sutuoktinį, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

[46

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

Pagrindinė

perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos

dalis laikoma lygia valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, jei

asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija.

Jei

asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos

dalimi laikoma bazinės pensijos dalis, kuri gaunama dauginant valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto

stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio

pensijai skirti.

[46

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės

socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia

atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui

(20 ir 29 straipsniai), jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio

atitinkamos rūšies pensija.

Jei

asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos

dalimi laikoma atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo

pensijos dalies dydžio dalis, kuri gaunama dauginant atitinkamos pagrindinės

valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydį (20 ir 29 straipsniai) iš

pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu

reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme. Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas. [47 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.] Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte. [47 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.] Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte. Jeigu asmens turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra didesnis už apskaičiuotąjį pagal 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą faktinį asmens turimą stažą.

Straipsnio

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

Perskaičiuojant

paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis)

apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:

jei

pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą

pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis

dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

Lietuvoje;

jei

pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis,

tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio

vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis

laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1

dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų

vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje.

Perskaičiuojant

paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis

kaip 5.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė

[49

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Jei

perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu,

pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji indeksuota pensija toliau

indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei

asmuo, kuriam perskaičiuojama pensija, turi teisę gauti nukentėjusiojo asmens

pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymą, tai ši pensija jam paskiriama kartu

su perskaičiuota valstybine socialinio draudimo pensija. Jei abiejų pensijų suma

mažesnė už anksčiau gautą pensiją, tai toliau mokama ankstesnioji pensija

toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei

nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama

neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio

asmens pageidavimu:

1)

skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų

pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai

netaikomi;

2)

skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo

įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;

3)

toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę,

indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei

nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama

neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens

pageidavimu:

1)

skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų

pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai

netaikomi;

2)

šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama

invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu

pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;

3)

II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal

anksčiau turėtą grupę, o III grupės invalidui toliau mokama pusė

neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant

ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

[49

straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Jei perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja

palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji

indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta

tvarka.

Jei nustatoma sunkesnio

invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo

pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

1) skiriama invalidumo pensija

pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27

straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;

2) skiriama invalidumo pensija

pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje

buvusius stažo ir uždarbio duomenis;

3) toliau mokama

neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją

50 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei nustatoma lengvesnio

invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo

pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

1) skiriama invalidumo pensija

pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27

straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;

2) šio įstatymo 40 straipsnio

antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę

ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir

uždarbio duomenis;

3) II grupės invalidui toliau mokama

neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės

invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal

anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas

Neperskaičiuota

pensija indeksuojama kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos arba

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį.

Pensijos

dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos dydžio, indeksuojama kaip bazinė

pensija, o likusi dalis - pagal naujai patvirtintų ir ankstesnių vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų santykį.

Jei

neperskaičiuota pensija viršija ar po eilinio indeksavimo pradeda viršyti 500

litų, ji mokama 500 litų dydžio ir toliau nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu

nedidinama, kol tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500

litų.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

51 straipsnis.

Sąlygos dėl teisės gauti pensiją įsigaliojimas 17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pradedamos taikyti praėjus penkeriems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1)

visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo

kolūkiuose laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus

turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;

2)

rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos,

kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo

kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė atitinkami profesiniai komitetai,

kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

3)

tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose

gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba

karinį laipsnį.

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

1)

asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų

mokėjimo laikas;

2)

asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu

valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;

3)

apdraustų (dirbančių) asmenų ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės

(nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;

4)

mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje

ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje);

[52 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

5)

faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą

naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos

prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko. Šiame punkte minėti

laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos

valstybės pensijos;

[52 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

5)

faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą

naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų

(būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko.

6)

prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai)

valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai;

[52

straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

7)

reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis

laikas (vaikams tremtiniams - nuo 14 metų), jei šis laikas neįskaitytas pagal 1

punktą;

8)

asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams, darbo

laikas, taip pat buvimo getuose ir kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo

pasaulinio karo metais laikas (vaikams - nuo 14 metų);

[52

straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

7) reabilituotų politinių

kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas

neįskaitytas pagal 1 punktą;

8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo

metais priverstiniams darbams, darbo laikas, taip pat buvimo getuose ir kitose

laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;

9) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)

dalyvių - karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų

struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip.

Asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai,

prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:

1)

motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose

laikas;

2)

šeimos nariams - I grupės invalido slaugos namuose laikas;

3)

tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos

laikas - asmenims, negaunantiems kitos valstybės pensijos.

4)

visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų

tarnybos laikas.

[52

straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Šiame

straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą įskaitomi Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nustatyta tvarka.

[52

straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Šiame

straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos

valstybės pensijos.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.

VIII-589, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.119-3077 (97.12.31)

Nr. VIII-846,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms

Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; 2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje; 3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras; 4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis. Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama: 1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos; 2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos; 3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas; 4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.

54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai

Metiniams

draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki 1995 metų sausio 1 dienos

vietoj vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų naudojamas Statistikos departamento

skelbiamas valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių

darbuotojų apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

Nuo

šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus

palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo,

įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš

laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir

pagal visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po šios

datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos

vidurkiui skaičiuoti įskaitomi tik ketveri paeiliui einantys asmeniui

palankiausi stažo metai iš 1984-1993 metų laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1

dienos - tik treji palankiausi metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos,

kada asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui

skaičiuoti neįskaitomi.

Asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų

sausio 1 dienos ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5.

Jei

už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (52

straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo negali pateikti duomenų apie

pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), dėl to, kad

visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, kad asmuo dirbo buvusios

TSRS respublikose arba turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų

mėnesinį darbo užmokestį. Jeigu visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau

juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 metų birželio 1 dienos,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio

pajamas nulinėmis.

Jeigu

asmuo neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių

kalendorinių paeiliui einančių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo,

įgyto dirbus pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metų, tačiau

kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš

laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos buvo

įgijęs tam tikrą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbamas pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas

skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo

nurodytu laikotarpiu penkerių metų stažą buvo įgijęs per ne paeiliui einančius

kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal

penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos.

Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu buvo įgijęs mažesnį kaip penkerių metų stažą

arba iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka, imant iki penkerių metų stažo

trūkstamus metus iš ankstesnio laikotarpio skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki

1974 metų imtinai.

Straipsnio

Nr.I-1011,

95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.I-1052,

95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo reguliavimai

Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius moterims - 60 metų, vyrams - 62 metai ir 6 mėnesiai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

[56

straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė

socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos

ar personalinė pensija ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytą laiką

šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti

kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo

pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo nustatyta tvarka.

[56

straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Asmenims,

kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė socialinio

draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar

personalinė pensija, arba po šio įstatymo įsigaliojimo - kitų teisės aktų

nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir

kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytą laiką šiame straipsnyje nustatytomis

ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas.

Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama

bendra šio įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo požeminius darbus, darbus

kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje

galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat

dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :

1)

vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5

metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1, kompensacija išmokama už 10 metų;

2)

vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10

metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Skraidymo

ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams - vyrams, išdirbusiems pagal

galiojusį iki šio įstatymo priėmimo skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties

darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20

metų, kompensacija išmokama už 10 metų.

Asmenims,

dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau nurodytus darbus kompensacija

išmokama už 5 metus:

1)

asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS

Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose

vietovėse pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų

ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;

2)

moterims, dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus, numatytus Lietuvoje

galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir profesijų sąraše ne mažiau kaip 20

metų;

3)

moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės

ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų

mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybų ir profesijų sąrašą;

4)

artistams, išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko

pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo priėmimo Ištarnauto laiko pensijų

teatrų ir kitų teatro - žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo

nuostatus;

5)

civilinės aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems

dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10

metų;

6)

civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems darbą

pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo civilinės aviacijos inžinerijos -

technikos darbuotojų pareigų sąrašą, vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20

metų, moterims - ne mažiau kaip 15 metų.

Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio antrojoje -

ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas

gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei

kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne

mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau

pusės šio laiko 1988- 1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų,

ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1986- 1994 metais; jei reikia

išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais;

jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta

1980-1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi

būti dirbta 1978-1994 metais.

Jei

asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi teisę į kelias

kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.

Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 150 procentų valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje

dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų

pasirinkto tvirto dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų ir ne daugiau kaip

150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio per

mėnesį.

Asmenims, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4

punkte nurodytuosius, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį,

kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių iki jiems sukaks šio įstatymo

nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti

priklauso. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir

ketvirtosios dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos

dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jei jie nebedirba pagal

pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama

mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiuo atveju bendras

išmokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti šiam asmeniui

priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.

Asmenys,

turintys teisę gauti kompensaciją, privalo per dvejus metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo kreiptis dėl jos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritorinius skyrius.

Kompensacijų

apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

Nr.I-724,

94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.

I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

Nr.

VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.