Bausmių vykdymo kodeksas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimas

Šiuo Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo data ir įgyvendinimo tvarka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo data ir įgyvendinimo tvarka nustatoma atskiru įstatymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.

2. Šio kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

3. Šiuo kodeksu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio kodekso priede.

2 straipsnis. Teisės aktai bausmių vykdymo klausimais

1. Šiame kodekse numatytais atvejais valstybės institucijos priima bausmių vykdymą reglamentuojančius teisės aktus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatoma šiame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarka.

3 straipsnis. Bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų taikymas

1. Bausmės vykdomos vadovaujantis jų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais.

2. Šio kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomos šio kodekso nuostatos. Bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

3. Jeigu yra šio kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai ir antstoliai privalo veikti pagal šiame kodekse nustatytus bausmių vykdymo principus.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

4 straipsnis. Bausmių vykdymo principai

1. Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) teisėtumo. Šio principo esmė ta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas); 2) nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus. Šio principo esmė ta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių; 3) konfidencialumo. Šio principo esmė ta, kad draudžiama, išskyrus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kituose asmens duomenų apsaugos sritį reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistuosius, teikti jų asmens ir su bausmės vykdymu susijusius duomenis kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo; 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami; 6) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo. Šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama; 7) normalizavimo. Šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; 8) atvirumo. Šio principo esmė ta, kad turi būti skatinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų, kitų juridinių asmenų ar jų padalinių (toliau kartu – įstaigos ir organizacijos) bei patikimų savanorių įsitraukimas į bausmių vykdymo veiklą, užmezgami bendradarbiavimo ryšiai, kuriais siekiama sklandžios nuteistųjų integracijos į visuomenę.