Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas

1 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

Etilo alkoholis (toliau - alkoholis) - narkotinio veikimo medžiaga, galinti lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos. Alkoholio produktai - nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis, alkoholiniai gėrimai, ingredientai ir žaliavos, kuriuose yra etilo alkoholio. Alkoholiniai gėrimai - gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro nuo 1 iki 50 procentų. Alkoholio reklama - su alkoholiniais gėrimais supažindinančios, jų gamybą, prekybą, importą, aptarnavimo būdus ar vartojimą remiančios audio arba vizualinės informacijos neasmeniškas perdavimas įvairiais būdais ir priemonėmis, įskaitant netiesioginę alkoholio reklamą tiesioginiam ar netiesioginiam alkoholinių gėrimų rėmimo efektui gauti. Netiesioginė alkoholio reklama - alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimas populiarinant alkoholinius gėrimus gaminančių, importuojančių ar realizuojančių įmonių pavadinimus, naudojant prekės ženklus, simbolius, kitus būdingus alkoholinių gėrimų požymius, taip pat Lietuvos Respublikoje realizuojamas prekes, gaminius, kitas materialines informacijos laikmenas, paslaugas, tiesiogiai nesusietas su alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimu. Alkoholinių gėrimų rėmimas - į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos apsispręsti pirkti alkoholinius gėrimus. Alkoholio kontrolė - šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytų alkoholio produktų gamybos, importo, vidaus prekybos, vartojimo, alkoholio reklamos valstybinio reguliavimo priemonių, skirtų alkoholinių gėrimų bendrajam suvartojimui, taip pat alkoholinių gėrimų, kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, vartojimo nulemtoms kenksmingoms pasekmėms sveikatai ir ūkiui mažinti, visuma. Stacionarinės prekybos įmonės ir stacionarinės viešojo maitinimo įmonės - prekybos ir viešojo maitinimo įmonės, kurių pastatams, kaip nekilnojamajam turtui, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato valstybinę teisinę registraciją.

2 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis ir jo reguliuojami santykiai

Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti alkoholio produktų gamybos ir prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto produktų su alkoholio priedais, kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, vidaus prekyba, laikymu, importu, eksportu, vartojimu, bei nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus.

3 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai

Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai yra: 1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ; 2) valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais; 3) skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija mažesnė kaip 22 procentai; 4) riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą; 5) papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti; 6) skatinti privačias įmones prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką; 7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais; 8) didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėrimus vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivybės organizacijų veiklos programas; 9) remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; 10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą; 11) skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos formavimą ir socialinę veiklą. Jeigu šio įstatymo 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti santykiai nėra įstatymų sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti teisės aktų, reguliuojančių panašius santykius, nuostatų, tai sprendžiant kilusius ginčus, taikomi šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardinti principai.

4 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos ir importo reguliavimo ypatumai

Alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, importui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Prekybos įstatymo 4 straipsnio pirmąja dalimi, ypatingais atvejais gali įvesti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos valstybės monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas, jo įgyvendinimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ypatingais atvejais, kai Lietuvos gyventojų ligotumas alkoholinėmis psichozėmis viršija nustatytą rodiklį, gali nustatyti alkoholinių gėrimų grupių gamybos ir importo kvotas. Ligotumo alkoholinėmis psichozėmis rodiklį, kurį viršijus įvedamos alkoholinių gėrimų grupių gamybos ir importo kvotos, šias kvotas bei jų įvedimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

5 straipsnis. Produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamybos, prekybos, importo ir vartojimo valstybinio reguliavimo ypatumai

Jei skysčiai (technologiniai, parfumerijos ir kosmetikos pramonės gaminiai ir kt.), kuriuose yra etilo alkoholio, vartojami kaip apsvaigimą sukeliantys gėrimai, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais šių skysčių vartojimo ir jo sąlygojamų žalingų pasekmių sveikatai statistikos atrankinių tyrimų duomenimis, reguliuoti jų gamybą, importą, vidaus prekybą ir vartojimą pagal šio įstatymo normas. Maisto produktų su alkoholio priedais gamybos, importo bei vidaus prekybos tvarką, remdamasi šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6 straipsnis.

Alkoholio produktų kokybės ir higieninių

rodiklių reglamentavimas

Lietuvos

Respublikoje įmonių gaminami, į ją importuojami ir

Lietuvos

Respublikoje realizuojami alkoholio produktai (toliau -

alkoholio

produktai) pagal kokybės ir higieninius rodiklius

privalo atitikti

Lietuvos Respublikos norminius dokumentus.

Reikalavimai

alkoholio produktų kokybei nustatomi

norminiuose

dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Lietuvos

standartizacijos

tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų

ministerijos.

Alkoholio

produktų higieniniai rodikliai nustatomi

norminiuose

dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Sveikatos

apsaugos ministerija.

Kiekvienai

Lietuvos Respublikoje pagamintų alkoholio

produktų siuntai

įmonė gamintoja privalo išduoti Lietuvos

valstybinės

kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos

ir vartotojų

teisių gynimo tarnybos nustatyto pavyzdžio šių

produktų kokybę

liudijantį pažymėjimą (sertifikatą).

Asmenys,

atsakingi už alkoholio produktų, kurie neatitinka

kokybės ir (ar)

higieninių rodiklių, nustatytų Lietuvos

Respublikos

norminiuose dokumentuose, pagaminimą ir išleidimą į

apyvartą, atsako

pagal įstatymus bei kitus teisės aktus.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

7 straipsnis.

Alkoholio produktų atitikimo norminių

dokumentų reikalavimams nustatymas

Ar alkoholio

produktai atitinka šio įstatymo bei Lietuvos

Respublikos

norminių dokumentų reikalavimus, pagal kompetenciją

kontroliuoja

Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie

Lietuvos

standartizacijos tarnybos, Valstybinė higienos

inspekcija prie

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

tarnybos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba

prie Sveikatos

apsaugos ministerijos, kitos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

įgaliotos kontrolės institucijos. Alkoholio

produktų tyrimus

atlieka nustatyta tvarka akredituotos

laboratorijos.

Alkoholinių gėrimų kokybės ir higieninės

ekspertizės

pagrindus, tvarką ir įkainius nustato atitinkamai

Lietuvos valstybinė

kokybės inspekcija prie Valstybinės

konkurencijos ir

vartotojų teisių gynimo tarnybos ir Sveikatos

apsaugos

ministerija.

Jeigu šio

įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos kontrolės

institucijos,

tirdamos nustatyta tvarka paimtus alkoholio

produktų

pavyzdžius, nustato, kad šie neatitinka norminių

dokumentų

reikalavimų, tai laikoma, kad šių reikalavimų

neatitinka visa

alkoholio produktų siunta, iš kurios buvo paimti

pavyzdžiai.

Alkoholio produktų siuntų, kurios pagal kontrolės

institucijų

užsakymu atliktos ekspertizės išvadas pripažintos

neatitinkančiomis

šio įstatymo ir norminių dokumentų reikalavimų,

realizavimo

sustabdymo ir tolesnio naudojimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

8 straipsnis. Alkoholinių gėrimų klasifikavimas Lietuvos

Respublikoje įmonių gaminamų, į ją importuojamų ir Lietuvos Respublikoje realizuojamų alkoholinių gėrimų rūšys (toliau - alkoholiniai gėrimai) klasifikuojamos į grupes, atsižvelgiant į jų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienai alkoholinių gėrimų grupei turi būti nustatyta maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija. Alkoholinių gėrimų grupes ir etilo alkoholio koncentraciją jose nustato norminiai dokumentai, kuriuos rengia Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - VTAKT) ir tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.

9 straipsnis. Alkoholinių gėrimų prekinis žymėjimas

Alkoholinių gėrimų prekinio žymėjimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos. Lietuvos Respublikoje gaminamų ir realizuojamų alkoholinių gėrimų etiketėse privalo būti nurodyta tūrinė etilo alkoholio koncentracija juose.

III

10 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo reguliavimas Lietuvos

Respublikoje draudžiama gaminti naminę degtinę, brogą, kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų pripažinimo namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais kriterijus nustato VTAKT.

11 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos Lietuvos

Respublikoje valstybinio reguliavimo ypatumai Alkoholinių gėrimų, maisto produktų etilo alkoholio priedų gamybai naudojamas etilo alkoholis turi būti pagamintas tik iš maisto žaliavų ir nedenatūruotas. Alkoholio produktų pripažinimo denatūruotais kriterijus nustato norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikoje įmonėms draudžiama gaminti vyną pramoniniu būdu iš sulfituotų sulčių. Lietuvos Respublikoje draudžiama diegti tokias užsienio šalių alkoholinių gėrimų gamybos technologijas, kurios skirtos žemesnės kokybės alkoholiniams gėrimams gaminti negu tose pačiose šalyse ir Lietuvoje išleidžiama analogiška aukštesnės kokybės produkcija.

12 straipsnis.

Teisės gaminti alkoholio produktus

suteikimas įmonėms

Įmonėms

leidžiama gaminti alkoholio produktus tik turint

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT trejiems

metams išduotą

leidimą. Leidimas gaminti alkoholio produktus

įmonėms išduodamas

tik turint nustatyta tvarka patvirtintus

norminius

dokumentus, nustatančius šių produktų gamybos technines

sąlygas (įrangą),

kokybės ir higieninius reikalavimus bei

rodiklius,

alkoholinių gėrimų kokybės tyrimo laboratoriją ir

nustatytos

kvalifikacijos personalą. Personalo kvalifikacinius

reikalavimus

nustato VTAKT. Įmonės, gaminančios per metus iki

2000 dekalitrų

alaus ir neturinčios galimybės įsirengti nuosavos

laboratorijos,

naudojasi kitų žinybų maisto produktų kokybės

tyrimo laboratorijų

paslaugomis pagal sutartis.

Leidimuose

turi būti įrašytos leidžiamų gaminti alkoholio

produktų, įskaitant

alkoholinius gėrimus, rūšys.

Leidimų

gaminti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo

sąlygas bei tvarką,

atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi

šiuo bei Įmonių

įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

{#19960521AA1345 ;}

Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

13 straipsnis.

Teisės gaminti atskirus alkoholio

produktus suteikimas nustatytų rūšių

įmonėms

Tik valstybės

(valstybinėms) įmonėms ir specialiosios

paskirties

bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka suteikiama

teisė gaminti nedenatūruotą etilo alkoholį bei

alkoholinius

gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

viršija 22

procentus. Šis reikalavimas netaikomas šio

straipsnio

antrojoje dalyje nurodytai įmonei ir jai nustatytam

alkoholinių gėrimų

asortimentui bei AB "Sema", gaminančiai

nedenatūruotą

etilo alkoholį, kaip pagrindinės mielių gamybos

papildomą produktą.

Tik UAB

"Lietuviškas midus" šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka

suteikiama teisė gaminti iki šio įstatymo

priėmimo gamintus

alkoholinius gėrimus.

Kitų rūšių

įmonėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka

suteikiama teisė gaminti kitus alkoholio

produktus,

įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo

alkoholio

koncentracija neviršija 22 procentų.

Šio straipsnio

pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių

nuostatos galioja

iki 2000 m. gruodžio 31 d. Nuo 2001 m. sausio 1

d. teisė gaminti

alkoholio produktus, kurių tūrinė alkoholio

koncentracija

viršija 22 procentus, suteikiama tik valstybinėms

įmonėms. Alkoholio

produktų gamybos valstybės monopolio įvedimo

sąlygas ir tvarką

nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nutarimai.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

II skirsnis.

Alkoholio produktų importo ir eksporto

valstybinis reguliavimas

14 straipsnis.

Alkoholinių gėrimų įvežimo į Lietuvos

Respubliką reguliavimo ypatumai

Lietuvos

Respublikos piliečiams, užsieniečiams, užsienio

valstybių

diplomatinėms atstovybėms, laivų ir lėktuvų atsargoms

priskiriamą

alkoholinių gėrimų kiekį, kurį leidžiama įvežti į

Lietuvos

Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

VTAKT teikimu.

Leidžiamas įvežti į Lietuvos Respubliką

alkoholinių gėrimų

kiekis nustatomas pagal alkoholinių gėrimų

grupes.

Alkoholio

produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir gabenimo

tranzitu per jos

teritoriją tvarką įmonėms nustato Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

15 straipsnis. Alkoholio produktų importo valstybinio reguliavimo ypatumai

Tik įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT išduotą leidimą gaminti alkoholio produktus, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama importuoti nedenatūruotą etilo alkoholį be teisės jį realizuoti kitoms įmonėms.

16 straipsnis.

Alkoholio produktų importo tvarka

Importuoti

alkoholio produktus įmonėms leidžiama tik, kai

jos turi:

1) šio įstatymo

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

nustatyta tvarka

išduotą leidimą;

2) įmonės

gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto išduotą

pažymėjimą

(sertifikatą), liudijantį alkoholio produktų kokybę;

3) nustatytą

alkoholinių gėrimų talpų specialų ženklinimą.

Dokumentų,

nurodytų šio straipsnio pirmosios dalies 2

punkte, įforminimo

reikalavimus nustato Lietuvos valstybinė

kokybės inspekcija

prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų

teisių gynimo

tarnybos.

Importuojamų

alkoholinių gėrimų talpų specialaus ženklinimo

ir jo taikymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Įmonės,

kurios importavo alkoholio produktus, privalo

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais

juos užpajamuoti.

Alkoholio

produktų importo tvarką, remdamasi šiuo įstatymu,

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

17 straipsnis.

Leidimų importuoti alkoholio produktus

išdavimo tvarka

Vienerius

metus galiojančius leidimus importuoti alkoholio

produktus,

remdamasi šiuo įstatymu, išduoda Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos

pavedimu VTAKT.

Leidžiamų

kiekvienais metais išduoti leidimų importuoti

alkoholinius

gėrimus (išskyrus alų) skaičių nustato Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė ar jos pavedimu VTAKT, remdamasi alkoholio

bendrojo

suvartojimo tendencijomis, alkoholio vartojimo nulemtų

kenksmingų pasekmių

sveikatai ir ūkiui statistikos duomenimis,

tačiau

kiekvienais metais galiojančių leidimų importuoti

alkoholinius

gėrimus (išskyrus alų) skaičius neturi viršyti

dešimties. Leidimų

importuoti alų skaičius yra neribojamas.

Leidimai

importuoti alkoholinius gėrimus išduodami pagal

viešą konkursą,

kurio sąlygas bei tvarką nustato ir visuomenės

informavimo

priemonėse skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Leidimai

importuoti alkoholinius gėrimus (išskyrus vyną ir

alų) išduodami tik

toms įmonėms, kurios pateikia dokumentus,

liudijančius apie

sudarytas sutartis tik su tokiais ūkio

subjektais, kurie

dėl savo produkcijos kokybės patikimumo yra

įtraukti į alkoholinių

gėrimų gamintojų asociacijų leidžiamus

biuletenius.

Leidimuose

importuoti alkoholio produktus įrašomi leidžiamų

importuoti

alkoholio produktų rūšys, taip pat alkoholinių gėrimų

grupės.

Įmonėms,

kurios turi leidimus importuoti alkoholio

produktus,

draudžiama pagal sutartį perduoti kitiems ūkio

subjektams teisę

importuoti alkoholio produktus naudojant

gabenimo

dokumentuose įmonių, turinčių šią teisę, pavadinimus.

Leidimų

importuoti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo

sąlygas bei tvarką,

atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi

šiuo bei Įmonių

įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#19960521AA1345 ;}

Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

18 straipsnis. Alkoholio produktų eksporto valstybinis reguliavimas

Alkoholio produktų eksporto tvarką, remdamasi šiuo įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

III skirsnis.

Vidaus prekybos alkoholio produktais reguliavimas

19 straipsnis.

Vidaus prekybos alkoholio produktais

leidimai

Didmeninė

prekyba alkoholio produktais leidžiama tik turint

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT vieneriems

metams išduotus

leidimus. Didmeninės prekybos leidimai išduodami

konkurso tvarka.

Leidimai,

kurie nustatyta tvarka išduodami įmonėms gaminti

ar importuoti

alkoholio produktus, galioja, išskyrus šio įstatymo

15 straipsnyje

nustatytus atvejus, ir didmeninei prekybai

alkoholio

produktais, tačiau tik tomis jų rūšimis, taip pat

alkoholinių gėrimų

grupėmis, kurios yra įrašytos į leidimą

gaminti ar

importuoti alkoholio produktus. Didmeninės prekybos

apimtys privalo

atitikti alkoholio produktų gamybos ar importo

apimtis.

Mažmeninė

prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik

turint

atitinkamos savivaldos vykdomosios institucijos

vieneriems metams

pagal šio įstatymo 20, 21 straipsnių nuostatas

išduotus, esant

atitinkamo policijos komisariato sutikimui,

leidimus.

Sezoninės prekybos alumi ir alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė

etilo alkoholio koncentracija neviršija 22

procentų, leidimai

išduodami kurortinio sezono laikotarpiui.

Savivaldos

vykdomosios institucijos leidžiamų kiekvienais

metais išduoti

mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais

prekybos ir viešojo

maitinimo įmonėse leidimų konkretų skaičių

nustato, remdamosi

alkoholio bendrojo suvartojimo tendencijomis

atitinkamos

teritorijos administraciniame vienete, alkoholio

vartojimo nulemtų

kenksmingų pasekmių sveikatai ir ūkiui

statistikos

duomenimis.

Savivaldybė

nustato išduodamų vienkartinių leidimų prekybos

ir viešojo

maitinimo įmonėms prekiauti alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija 12 procentų,

masiniuose,

sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose

renginiuose,

mitinguose, manifestacijose ir parodose skaičių ir

juos išduoda.

Mažmeninės

prekybos alkoholiniais gėrimais ir prekybos

alkoholiniais

gėrimais viešojo maitinimo įmonėse leidimai

išduodami pagal

viešą konkursą, kurio sąlygas ir tvarką nustato

ir visuomenės informavimo

priemonėse skelbia savivaldybės.

Leidimų išdavimo

tvarką savivaldybėse kontroliuoja VTAKT

atstovai.

Mažmeninės

prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir

viešojo maitinimo

įmonėse leidimuose turi būti įrašyta leidžiamų

realizuoti

alkoholinių gėrimų rūšys, alkoholinių gėrimų grupės

bei prekybos jais

laikas ir vieta.

Leidimų įmonėms

užsiimti vidaus prekyba alkoholio produktais

išdavimo bei

atšaukimo sąlygas ir tvarką, atsisakymo juos išduoti

pagrindus,

remdamasi šiuo bei Įmonių įstatymu, taip pat prekybos

alkoholio

produktais tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

20 straipsnis.

Alkoholio produktų realizavimo

reikalavimai

Lietuvos

Respublikoje realizuoti draudžiama:

1) alkoholio

produktus be įmonės gamintojos išduoto

atitikimo

pažymėjimo, liudijančio kiekvienos alkoholio produktų

siuntos kokybę;

2) tokių rūšių

alkoholio produktus, taip pat alkoholinius

gėrimus pagal jų

grupes, kurie neįrašyti į leidimus juos

importuoti,

realizuoti;

3) importuotus

alkoholinius gėrimus be nustatyto specialaus

ženklinimo, taip pat

tuos importuotus alkoholinius gėrimus, kurių

ženklinimas neturi

įmonės, turinčios importo ir (ar) didmeninės

prekybos

alkoholiniais gėrimais teisę, papildomos specialios

žymos;

4) alkoholinius

gėrimus, kurių etilo alkoholis pagamintas ne

iš maisto žaliavų;

5) importuotus

ar Lietuvos Respublikoje pagamintus alkoholio

produktus, kurių

kokybės ir (ar) higieniniai rodikliai neatitinka

Lietuvos Respublikos

norminių dokumentų reikalavimų;

6)

importuotus ir Lietuvos Respublikoje pagamintus

alkoholinius gėrimus,

kurių prekinis žymėjimas neatitinka Codex

Alimentarius

reikalavimų bei Lietuvos Respublikoje galiojančių

prekių ženklinimo

taisyklių;

7)

falsifikuotus alkoholio produktus;

8) alų, kurio

tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė

kaip 9,5 procento;

9) vynus, kurių

tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė

kaip 22 procentai;

10) distiliuoto

etilo alkoholio gaminius, kurių tūrinė etilo

alkoholio

koncentracija didesnė kaip 50 procentų. Šis

reikalavimas

netaikomas UAB "Lietuviškas midus" gaminamiems

gėrimams;

11) namų

gamybos alų (išskyrus pagamintą pagal norminius

dokumentus, kai

turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį

gaminti) ar namų

gamybos vyną;

12)

nedenatūruotą, denatūruotą etilo alkoholį bei techninį

etilo alkoholį

gyventojams, išskyrus nedenatūruotą etilo

alkoholį,

realizuojamą gyventojams vaistinėse Sveikatos apsaugos

ministerijos

nustatyta tvarka;

13) pilstomus

alkoholinius gėrimus, išskyrus prekybą jais

stacionarinėse

viešojo maitinimo įmonėse (be teisės išsinešti) ir

pilstomą alų,

parduodamą firminėse alaus daryklų parduotuvėse;

14)

alkoholinius gėrimus nestacionarinėse prekybos įmonėse,

išskyrus kioskuose

parduodamą alų, gamyklų supilstytą į tarą;

15)

alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;

16)

alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims;

17)

alkoholinius gėrimus uniformuotiems pareigūnams.

Importuotų

alkoholinių gėrimų (išskyrus alų) specialaus

ženklinimo papildymo

specialia įmonės, turinčios didmeninės

prekybos

alkoholiniais gėrimais teisę, žyma tvarką nustato

21 straipsnis.

Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės

prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse

tvarka

Lietuvos

Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais

gėrimais:

1) sveikatos

priežiūros, ugdymo, sporto įstaigose ir jų

teritorijose,

prie maldos namų (atstumu, kurį nustato

savivaldybės kartu

su religinėmis bendruomenėmis);

2) vaikams ir

paaugliams skirtų prekių prekyvietėse;

3) masiniuose

sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose

renginiuose,

mitinguose, manifestacijose (išskyrus alkoholinius

gėrimus, kurių

tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 12

procentų);

4) iš prekybos

automatų;

5) tarptautinių

ir respublikinių kelių pakelėse, išskyrus

Lietuvos

Respublikos norminiuose dokumentuose nustatytu atstumu

nuo jų įrengtose

stacionarinėse viešojo maitinimo įmonėse;

6) prekybos

ir viešojo maitinimo įmonėse, kurios įrengtos

degalinėse ir prie

jų (savivaldybių nurodytu atstumu);

7) asmenims,

jaunesniems kaip 18 metų;

8) kitais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

atvejais.

Prekiauti

alkoholiniais gėrimais leidžiama tik išimtinai

tokiai prekybai

skirtose stacionarinėse prekybos įmonėse arba jų

specializuotuose

skyriuose, skirtuose tokiai prekybai, ir viešojo

maitinimo įmonėse,

išskyrus prekybą kioskuose ir prekybos įmonių

nespecializuotuose

skyriuose alumi, gamyklų supilstytu į tarą.

Prekiauti

alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo

maitinimo įmonėse,

įrengtose ar įrengiamose daugiabučiuose

gyvenamuosiuose

namuose, leidžiama Daugiabučių namų savininkų

bendrijų įstatymo

ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl

Lietuvos

Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų

įstatymo

įgyvendinimo" nustatyta tvarka.

Prekybos ir

viešojo maitinimo įmonėse leidžiama prekiauti

alkoholiniais

gėrimais tik nuo 11 valandos iki kitos dienos 6

valandos ryto

(prekyba alumi leidžiama nuo 8 valandos ryto). Už

leidimo prekiauti

alkoholiniais gėrimais prekybos įmonėse po 22

valandos, o viešojo

maitinimo įmonėse - po 24 valandos išdavimą

imamas dvigubo

tarifo žyminis mokestis.

Savivaldos

vykdomosios institucijos turi teisę riboti

nustatytą

alkoholinių gėrimų pardavimo laiką pagal nustatytas

alkoholinių gėrimų

grupes, atsižvelgdamos į įmonių padarytus

prekybos

alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus ir į

atitinkamų policijos

komisariatų pasiūlymus.

Prekybos

alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir

prekybos

įmonėse, įskaitant neapmuitinamas parduotuves,

taisykles, remdamasi

šiuo įstatymu, tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Atitinkamų

policijos komisariatų vadovai turi teisę už

prekybos

alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus sustabdyti

prekybą

alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo

įmonėse iki 24

valandų.

Savivaldos

vykdomosios institucijos turi teisę riboti ar

uždrausti prekybą

alkoholiniais gėrimais valstybinių bei

religinių švenčių ir

masinių renginių dienomis.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#19960521AA1345 ;}

Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

22 straipsnis.

(Panaikintas)

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

IV

23 straipsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimas Lietuvos Respublikos

Vyriausybė savo veiklos programoje privalo nustatyti savo kadencijos laikotarpiui alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodiklius.

24 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos, importo, eksporto, vartojimo, jo daromos žalos sveikatai ir ūkiui statistika Lietuvos

Respublikoje nustatyta tvarka tvarkoma alkoholio produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos apskaita ir statistikos informacija. Visos įmonės, kurios gamina ir realizuoja Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, privalo tvarkyti jų gamybos ir vidaus prekybos apskaitą bei nustatyta tvarka teikti apie tai statistikos informaciją Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos užsienio prekybos alkoholio produktais apskaita tvarkoma pagal muitinėms pateikiamų krovinių deklaracijų duomenis. Statistikos informaciją apie Lietuvos Respublikos užsienio prekybą Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Alkoholio produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos statistikoje naudojamos apskaitos ir statistikos informacijos teikimo bei skelbimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikoje ne rečiau kaip kartą per metus atliekami alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui valstybiniai ir žinybiniai atrankiniai statistikos tyrimai. Alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui valstybinių ir žinybinių atrankinių statistikos tyrimų organizavimo teisinius pagrindus nustato Statistikos įstatymas.

25 straipsnis. Alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimas Lietuvos

Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama: 1) visose ugdymo, sveikatos priežiūros, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos įstaigose ir jų teritorijose; 2) valstybės valdžios ir valdymo institucijose, išskyrus oficialius priėmimus; 3) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, laivus, kur yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat lėktuvus, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų. Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę nustatyti viešąsias vietas, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų atitinkamas grupes.

26 straipsnis. Visuomenės informavimas apie alkoholį, jo vartojimo lemiamą žalą sveikatai ir ūkiui

Švietimo ir mokslo ministerija privalo parengti sveikatos ugdymo visose bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose švietimo įstaigose programas bei įtraukti sveikatos ugdymo klausimus į naujai leidžiamus vadovėlius. Visos švietimo įstaigos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija, privalo į ugdymo programas įtraukti žinias apie alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą sveikatai ir ūkiui, sveikatai palankios aplinkos, užkertančios kelią alkoholio vartojimo daromai žalai, sveikos gyvensenos formavimą. Lietuvos radijo ir televizijos laidose ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ne mažiau kaip po 5 minutes bendro laiko televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams patogiausiu laiku turi būti transliuojamos laidos sveikatos ugdymo klausimais.

27 straipsnis. Alkoholio kontrolės programos Lietuvos Respublikos

Vyriausybė rengia, tvirtina ir įgyvendina valstybės alkoholio kontrolės programą. Valstybės alkoholio kontrolės programa finansuojama iš Valstybinio sveikatos fondo lėšų. Valstybinio sveikatos fondo steigimo ir jo lėšų šaltinių formavimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Valstybės alkoholio kontrolės programos tikslams pasiekti savivaldybės rengia ir įgyvendina savivaldybių alkoholio kontrolės programas. Savivaldybių alkoholio kontrolės programos finansuojamos iš savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Savivaldybių sveikatos fondų steigimo ir jų lėšų šaltinių formavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali rengti ir kitas alkoholio kontrolės programas, dėl jų rengimo ir įgyvendinimo teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei sveikatos tarybai (toliau - NST), VTAKT ir kitoms valstybės alkoholio kontrolės politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. Alkoholio kontrolės programos rengiamos, finansuojamos, įgyvendinamos ir kontroliuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus sveikatos programų rengimo, tvirtinimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės nuostatus.

28 straipsnis. Blaivybės organizacijų veiklos programų rėmimas

Blaivybės organizacijų veiklos programos nustatyta tvarka remiamos: 1) iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatyto Valstybinio sveikatos fondo ir savivaldybių sveikatos fondų, labdaros ir paramos davėjų; 2) įmonių, įstaigų ir organizacijų Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka; 3) iš kitų teisėtai įgytų lėšų. Tvarką, pagal kurią iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatytų sveikatos fondų remiamos blaivybės organizacijų veiklos programos, nustato šių fondų nuostatai.

II skirsnis.

Alkoholinių gėrimų rėmimo ribojimas

29 straipsnis. Alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo ribojimas

Įmonėms, turinčioms teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, draudžiama naudoti tokius jų pardavimo rėmimo būdus: 1) dalį prekių išduoti veltui arba kaip premiją; 2) taikyti fiksuotas nuolaidas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse, savininkams; 3) organizuoti nemokamą naujų alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą; 4) teikti savo produkciją į loterijas, konkursus, žaidimus kaip prizus arba kartu su jais, išskyrus alų ir šampaną; 5) organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus dėl alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įmonėms, kurios turi nustatyta tvarka išduotus leidimus prekiauti alkoholiniais gėrimais, turi teisę nustatyti ir kitus alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo ribojimus.

30 straipsnis.

Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas

Lietuvos

Respublikoje alkoholinių gėrimų reklama

draudžiama:

1) per

Lietuvos radijo ir televizijos stotyse pagamintas

radijo ir

televizijos programas, taip pat per Lietuvos spaudą;

2)

panaudojant užsienio šalyse atspausdintus, įvežtus į

Lietuvos

Respubliką ir joje realizuojamus specializuotus

reklaminius

leidinius, skirtus alkoholio reklamai;

3) paštu

(naudojant atvirlaiškius, vokus, pašto ženklus);

4) kitais

audio arba vizualinės informacijos perdavimo

būdais,

priemonėmis, įskaitant netiesioginę alkoholinių gėrimų

reklamą.

Kaip

įgyvendinamas alkoholio reklamos draudimas,

kontroliuoja

VTAKT, Visuomenės informavimo priemonių valdyba

prie Teisingumo

ministerijos, savivaldybės.

Audio

arba vizualinės informacijos turinio,

apipavidalinimo,

jos perdavimo būdų pripažinimo alkoholio

reklama kriterijus,

alkoholio reklamos draudimo kontrolės tvarką

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

{#95KTAA1156 ;} Nr.

1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

31 straipsnis.

Alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos įmonių populiarinimo ribojimas Lietuvos Respublikos ir užsienio alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos įmonės gali užsiimti sporto, kultūros ir kitų renginių, kurie nesusieti su alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimu, rėmimu. Rėmimas nesuteikia jokių teisių alkoholio reklamos srityje.

III

skirsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo

mažinimo ekonominės priemonės

32 straipsnis. Importo muito mokesčio ir akcizų tarifų už alkoholio produktus diferencijavimas

Alkoholio produktų apmokestinimo muito mokesčiu ir akcizais tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Muito mokesčio bei akcizų už Lietuvos Respublikoje realizuojamus ir importuojamus alkoholinius gėrimus tarifai diferencijuojami pagal nustatytas alkoholinių gėrimų grupes. Lietuvos Respublikos Vyriausybė muito mokesčio ir akcizų tarifus turi reguliuoti taip, kad alkoholinių gėrimų kainos didėtų greičiau negu gyventojų pajamos.

33 straipsnis. Žyminio mokesčio už leidimus gaminti, importuoti, prekiauti alkoholio produktais tarifų diferencijavimas

Žyminio mokesčio už leidimus gaminti, parduoti, importuoti alkoholio produktus tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į nustatytas alkoholinių gėrimų rūšis, jų grupes, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas.

35 straipsnis.

Vairavimo kontrolės tvarka

Asmenys,

vairuojantys transporto priemones Lietuvos

Respublikoje, gali

būti tikrinami dėl neblaivumo, girtumo ir

alkoholio kiekio

kraujuje. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad jų

darbuotojai,

vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų

transporto

priemones, prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl

neblaivumo

(girtumo).

Asmenis,

vairuojančius transporto priemones, vairavimo metu

dėl neblaivumo ir

girtumo tikrina policija. Įtarusi, kad šie

asmenys neblaivūs

(girti), policija panaudoja norminiuose aktuose

numatytas

priemones apsvaigimo laipsniui nustatyti. Asmenys,

nesutinkantys su

patikrinimo rezultatais, pristatomi į Sveikatos

apsaugos ministerijos

įgaliotas sveikatos priežiūros įstaigas

apsvaigimo

laipsniui nustatyti. Sveikatos priežiūros įstaigų

išvada dėl

neblaivumo (girtumo) yra galutinė. Sveikatos apsaugos

ministerijos

įgaliotos neblaivumui (girtumui) nustatyti sveikatos

priežiūros įstaigos

atlieka pristatytų ar besikreipiančių asmenų

medicininę apžiūrą.

Asmenų,

vairuojančių transporto priemones, neblaivumo

(girtumo) tikrinimo

tvarką, vairavimo metu leidžiamą maksimalią

etilo alkoholio

koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio,

vandens ir oro

transporto priemones Lietuvos Respublikoje,

iškvepiamame ore

ir kraujuje nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Neblaivių

vairuotojų vairavimas transporto priemonių,

leidimas vairuoti transporto

priemones neblaiviems asmenims arba

perdavimas vairuoti

transporto priemones neblaiviems asmenims

užtraukia

įstatymų nustatytą baudžiamąją ar administracinę

atsakomybę.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

36 straipsnis.

Narkologinės priežiūros organizavimas

Narkologinę

priežiūrą Lietuvos Respublikoje Sveikatos

apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją atlieka

akredituotos

valstybinės ir nevalstybinės sveikatos priežiūros

įstaigos,

medicinos personalas, besiverčiantis privačia

narkologinės

priežiūros praktika.

Narkologinę

priežiūrą Lietuvos Respublikoje koordinuoja

Lietuvos

narkologijos centras, kurį steigia ir jo nuostatus

tvirtina Sveikatos

apsaugos ministerija. Narkologinės priežiūros

tvarką nustato

įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai, Sveikatos

apsaugos ministerijos teisės aktai.

Lietuvos

Respublikoje asmenys, apsinuodiję alkoholiu, gali

būti įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka detoksikuojami

savivaldybių

detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos

priežiūros

įstaigose. Šiuos asmenis policija gali priverstinai

hospitalizuoti

detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos

priežiūros įstaigose

tik tuo atveju, kai:

1) jie savo

veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar

aplinkinių

sveikatai, gyvybei;

2) jų būklė

nesąmoninga.

Asmenų,

apsinuodijusių alkoholiu, savivaldybių

detoksikacijos

centrų veiklos, detoksikavimo tvarką ir sąlygas

nustato įstatymai ir

kiti teisės aktai.

Įstatymų

numatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotas

asmenų, sergančių

priklausomybės nuo alkoholio sindromu,

veiksnumas ir

jiems taikomos socialinės bei psichologinės

reabilitacijos

priemonės.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

37 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos formavimo sistema

Valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos. Jų įgaliojimus alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

38 straipsnis. Nacionalinės sveikatos tarybos kompetencija alkoholio kontrolės srityje

Nacionalinės sveikatos tarybos bendrąją kompetenciją ir teises sveikatos politikos koordinavimo srityje, jos sudarymo pagrindus nustato Sveikatos sistemos įstatymas. Nacionalinė sveikatos taryba alkoholio kontrolės srityje: 1) prisideda formuojant ir įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką; 2) prisideda rengiant, aprobuojant valstybės alkoholio kontrolės programą ir koordinuojant jos įgyvendinimą; 3) prižiūri, kaip VTAKT ir kitos Vyriausybės institucijos įgyvendina alkoholio kontrolės politiką; 4) kaupia, apibendrina informaciją apie alkoholio kontrolės politikos efektyvumą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei; 5) skelbia mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje; 6) dalyvauja tarptautinių organizacijų, tiriančių ir koordinuojančių šalių alkoholio kontrolės politiką, veikloje; 7) kiekvienais metais daro Seime pranešimą apie alkoholio kontrolės būklę Lietuvoje; 8) atlieka kitas funkcijas, priskirtas jai pagal šį ir kitus įstatymus bei NST nuostatus.

39 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos vykdomųjų institucijų sistema

Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, VTAKT, kitos Vyriausybės institucijos, valstybinės tarnybos, valstybinės inspekcijos, savivaldos vykdomosios institucijos, policija, sveikatos sistemos įstaigos. Jų kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

40 straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba

Šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Jos kompetenciją nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis įstatymas bei VTAKT veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

41 straipsnis. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklos kontrolė

Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Valstybės kontrolės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos atstovų skiria komisiją, kuri tikrina, kaip VTAKT vykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, įgyvendina valstybės alkoholio kontrolės politiką.

42 straipsnis. Atsakomybė už

Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Asmenys, pažeidę Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Administracinės atsakomybės už

Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo tvarka Piliečius ir pareigūnus administracinėn atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka traukia ir administracines nuobaudas skiria valstybės įgaliotų institucijų pareigūnai. Piliečių ir pareigūnų patraukimas administracinėn atsakomybėn neatleidžia jų nuo prievolės atlyginti Alkoholio įstatymo pažeidimais padarytą žalą sveikatai ir turtui. Lietuvos Respublikoje pagaminti falsifikuoti, į ją įvežti kaip kontrabanda bei joje realizuojami alkoholio produktai, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka gali būti VTAKT ar kitų tam įgaliotų institucijų, kontroliuojančių įmonių komercinę ir ūkinę ar sveikatinimo veiklą, konfiskuojami. Konfiskuotų alkoholio produktų realizavimo ar sunaikinimo, jei jie neatitinka norminių dokumentų kokybės klausimais reikalavimų, ir už juos gautų lėšų panaudojimo, specialių sandėlių ir parduotuvių konfiskuotiems alkoholio produktams realizuoti steigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

44 straipsnis.

Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės

įstatymo pažeidimus taikymas

Valstybinė

tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT)

arba Valstybinė

higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės

sveikatos

priežiūros tarnybos, arba Lietuvos valstybinė kokybės

inspekcija prie

Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių

gynimo tarnybos,

arba Visuomenės informavimo priemonių valdyba

prie Teisingumo

ministerijos, arba Valstybinė mokesčių

inspekcija prie

Finansų ministerijos, arba policija pagal savo

kompetenciją

turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms,

organizacijoms

baudas už šio įstatymo pažeidimus.

Įmonės,

pagaminusios ir išleidusios alkoholio produktus,

neatitinkančius

kokybės ar higienos normų reikalavimų,

gaminančios,

importuojančios alkoholio produktus ar jais

prekiaujančios ir

neturinčios šiai veiklai atitinkamo leidimo,

nesilaikančios šio

įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1-12

punktuose,

ketvirtojoje ir penktojoje šio straipsnio dalyse

numatytų

alkoholio produktų realizavimo reikalavimų ar

pažeidusios

prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, privalo

sumokėti iki 10

procentų jų metinės bendrosios apyvartos dydžio

baudą.

Už šio

įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 13-17

punktuose numatytų

reikalavimų nesilaikymą įmonės moka dviejų

tūkstančių litų

baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia

pakartotinai - 1

procento jų metinės bendrosios apyvartos dydžio

baudą.

Įmonės,

įstaigos ir organizacijos, remiančios alkoholinių

gėrimų pardavimą

šio įstatymo 29 straipsnyje numatytais būdais

ir (ar)

pažeidžiančios šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus,

moka 5 procentų

jų metinės bendrosios apyvartos dydžio baudą

(įstaigos ir

organizacijos, neužsiimančios komercine-ūkine

veikla, moka

dešimties tūkstančių litų baudą).

Baudas už

alkoholio produktų, neatitinkančių kokybės normų

reikalavimų,

gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20

straipsnio

pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose numatytų alkoholio

produktų

realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Lietuvos

valstybinė kokybės

inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir

vartotojų teisių

gynimo tarnybos.

Baudas už

alkoholio produktų, neatitinkančių higienos normų

reikalavimų,

gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20

straipsnio

pirmosios dalies 5 ir 12 punktuose numatytų alkoholio

produktų

realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė

higienos

inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos.

Baudas už šio

įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 2, 3,

6, 7, 8, 9, 10,

11, 13, 14, 15 ir 16 punktuose, šio straipsnio

ketvirtojoje ir

penktojoje dalyse numatytų reikalavimų

nesilaikymą bei

prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir

viešojo maitinimo

įmonėse tvarkos pažeidimus skiria policija.

Policijos vardu

skirti baudas turi teisę policijos komisariatų

vadovai.

Kitais šio

įstatymo pažeidimų atvejais, taip pat baudas už

alkoholio produktų

gamybą, importą, eksportą ar prekybą be šiai

veiklai

reikalingo leidimo, kaip ir už alkoholinių gėrimų

pardavimo rėmimą

ir (ar) reklamą, skiria VTAKT (už reklamą

spaudoje, per

radiją ir televiziją baudą skiria Visuomenės

informavimo

priemonių valdyba prie Teisingumo ministerijos).

Šiame

straipsnyje numatytos baudos išieškomos įstatymų

nustatyta tvarka

ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo

padarymo dienos.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#95KTAA1156 ;} Nr.

1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

{#95KTAA1156 ;} Nr.

1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

45 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo už šio įstatymo pažeidimus, kuriame nurodomas baudos dydis (suma), siunčiamas teisės aktų pažeidėjui. Piniginė bauda turi būti sumokama į šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų sąskaitas banke ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą.

46 straipsnis. Nesumokėtų piniginių baudų išieškojimas ir delspinigių už laiku nesumokėtas pinigines baudas skaičiavimas

Ūkio subjektų nesumokėtas pinigines baudas kartu su delspinigiais, kurie už kiekvieną dieną sudaro 0,2 procento piniginės baudos, išieško šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos ne ginčo tvarka.

47 straipsnis. Nutarimo taikyti ekonominę sankciją vykdymo atidėjimas

Jei yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą taikyti ekonominę sankciją negalima, šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų pareigūnas, kuris priėmė nutarimą, pagal ūkio subjektų, dėl kurių priimtas nutarimas, motyvuotą pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki mėnesio. Nutarimų taikyti ekonomines sankcijas atidėjimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

48 straipsnis. Nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo apskundimas

Ūkio subjektai, nesutinkantys su šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimu dėl ekonominių sankcijų taikymo, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo paskelbimo dienos kreiptis į teismą dėl šio nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo. Kreipimasis į teismą nesustabdo šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos nutarimas dėl ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus taikymo ir jo pagrindimas skelbiami viešai.

49 straipsnis. Nuostolių atlyginimo tvarka

Nuostoliai, ūkio subjektų patirti dėl šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų, pažeidžiančių šio įstatymo reikalavimus, atlyginami iš nutarimus priėmusių institucijų lėšų, kurios vėliau išieškomos iš kaltųjų asmenų.

50 straipsnis. Išieškotų ekonominių sankcijų sumų skirstymo tvarka

Lėšos, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka išieškomos į šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos sąskaitą pagal šios institucijos pareigūnų priimtus nutarimus taikyti ekonomines sankcijas, naudojamos tokia tvarka: 1) 50 procentų pagal pavedimus pervedama į pagal Sveikatos sistemos įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto Valstybinio sveikatos fondo specialiąją sąskaitą; 2) 25 procentai pagal pavedimus skiriama savivaldybių, kurių teritorijoje yra ūkio subjektai, kuriems taikomos ekonominės sankcijos, sveikatos fondams, o 5 procentai iš jų - savivaldybių švietimo fondams sveikatos ugdymo mokyklose tikslams; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dalys jos nustatyta tvarka skiriamos šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos pareigūnams ir asmenims, padėjusiems išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo skirta piniginė bauda, skatinti (iki 5 procentų, bet ne daugiau 10 000 litų už kiekvieną išaiškintą pažeidimą). Asmens, padėjusio išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas. Ekonominių sankcijų sumos, kurias išieško ne ginčo tvarka šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos, Sveikatos sistemos įstatymo nustatytiems sveikatos fondams turi būti pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tų sumų patekimo į šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos sąskaitą.

51 straipsnis. Ginčai dėl

Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų Juridinių ir fizinių asmenų ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų bei materialinės atsakomybės už juos sprendžiami teismine tvarka. Lietuvos Respublikos ir užsienio juridinių bei fizinių asmenų ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip.

VII

52 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo įsigaliojimas

Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 5 straipsnio antroji dalis, 6 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 9 straipsnio pirmoji dalis, 10 straipsnis, 11 straipsnio pirmoji dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys,

14 straipsnis. 14 straipsnis, 16

straipsnio antroji, trečioji, ketvirtoji ir

penktoji dalys, 17

straipsnio antroji, trečioji ir septintoji

dalys, 18

straipsnis, 19 straipsnio aštuntoji dalis, 20

straipsnio

antroji dalis, 21 straipsnio šeštoji dalis, 24

straipsnis, 30

straipsnio trečioji dalis, 32 straipsnio antroji

dalis, 33

straipsnis, 35 straipsnio trečioji dalis, 36 straipsnio

antroji ir

ketvirtoji dalys, 43 straipsnio ketvirtoji dalis, 47

straipsnio antroji

dalis, 50 straipsnio pirmosios dalies 3

punktas įsigalioja

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl

Lietuvos

Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje

nurodytų straipsnių

įgyvendinimo" nustatyta tvarka.

Straipsnio

{#95FBAA0987 ;} Nr.

1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.