Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo

2005 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-624

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2005, Nr. 147-5361) 1.10 punktu bei įgyvendindamas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (pridedama).

2. Neteko galios nuo 2012-02-01

Punkto naikinimas:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624

Pastatų energinis naudingumas. energinio naudingumo sertifikavimas.

I. bendrosios nuostatos

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“. Reglamentas taikomas įvertinant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [3.2] energinį naudingumą ir energinio naudingumo sertifikavimui.

2. Reglamento tikslai:

2.1. įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus;

2.2. racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai;

2.3. sudaryti prielaidas efektyvesniam energijos vartojimui, nes efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir taikomų priemonių dalį, reikalingą, kad būtų laikomasi 1997 m. gruodžio 11 d. Kiote priimto Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, ratifikuoto 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1203 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr. 126-5728);

2.4. sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti įtaką visuotinei energijos rinkai ir taip užtikrinanti energijos tiekimą atsižvelgiant į vidutinę trukmę ir ilgalaikę perspektyvą;

2.5. mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą, kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo Europos Sąjungoje ir vis plečiasi; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis;

2.6. mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką įgyvendinant 1993 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išskiriamo anglies dvideginio kiekio apribojimo efektyviau vartojant energiją, kurioje reikalaujama, kad Europos Sąjungos valstybės narės rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų už efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas;

2.7. įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas būtų mažesnis;

2.8. kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vieningą metodiką, paremtą Europos standartais [3.10-3.14] ir užtikrinančią vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje;

2.9. siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai;

2.10. siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą.

II. Nuorodos

3. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5626; 2003, Nr. 104-4649, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 143-5175);

3.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

3.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

3.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

3.5. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

3.6. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831);

3.7. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

3.8. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851, Nr. 125-4519; 2005, Nr. 96-3612);

3.9. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 85-3185);

3.10. LST EN ISO 6946:2000 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996)“;

3.11. LST EN ISO 6946:2000/A1:2003 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996/Amd.1:2003)“;

3.12. LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“;

3.13. prEN 15217:2005 „Energy performance of buildings. Methods for expressing energy performance and for energy certification of buildings“;

3.14. prEN 15203:2005 „Energy performance of buildings. Assessment of energy use and definition of ratings“;

3.15. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947);

3.16. LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“;

3.17. LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“;

3.18. statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 (Žin., 2006, Nr. 18-643).

III. PAGRINDINĖS sąvokos

4. Šiame Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;

4.2. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas [3.1];

4.3. pastato energinio naudingumo sertifikatas (toliau – Sertifikatas) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;

4.4. pastato ar pastato dalies kvalifikacinis rodiklis – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotas rodiklis, pagal kurio vertę nustatoma pastato energinio naudingumo klasė;

4.5. pastato ar pastato dalies energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir šio Reglamento reikalavimus nustatyta pastato energinio naudingumo klasė;

4.6. pastato ar pastato dalies norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus;

4.7. pastato ar pastato dalies atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos;

4.8. pastato ar pastato dalies skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos;

4.9. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.10. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė;

4.11. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė. Paženklintų atitikties „CE“ ženklu statybos produktų skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė atitinka šio rodiklio projektinę vertę;

4.12. pastato naudingasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“ [3.1]. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka [3.6] pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą;

4.13. visuomeninės paskirties pastatas [3.8] – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir, atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 [3.2] nuostatas, priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio ar sporto paskirties pastatų pogrupiui;

4.14. kapitaliai renovuojamas pastatas – šiame Reglamente kapitaliai renovuojamas pastatas suprantamas, kaip pastatas, kurio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės;

4.15. pastatas – šiame Reglamente pastato sąvoka atitinka [3.1] pateiktą sąvoką;

4.16. mažai energijos naudojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ energinio naudingumo klasės pastatams;

4.17. energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

5. Reglamente naudojami šie sutrumpinimai:

5.1. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – sertifikavimas;

5.2. langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros – langai.

6. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

Simbolis

Dydis

Vienetai

C

pastato kvalifikacinis rodiklis

-

λ

šilumos laidumo koeficientas

W/(m·K)

R

šiluminė varža

m2·K/W

Rg

oro tarpo šiluminė varža

m2·K/W

Rsi

vidinio paviršiaus šiluminė varža

m2·K/W

Rse

išorinio paviršiaus šiluminė varža

m2·K/W

Rt

visuminė šiluminė varža

m2·K/W

Rs

suminė šiluminė varža

m2·K/W

U

šilumos perdavimo koeficientas

W/(m2K)



ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas

W/(mK)

g

įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas

-

K

oro skverbtis

m3/(m2h)

A

plotas

m2

d

atitvaros sluoksnio storis

m

P

perimetras

m

h

aukštis

m

w

sienos ar pamato storis

m

B′

būdingasis grindų matmuo

m

dt

atstojamasis grindų storis

m

θ

temperatūra

ºC

7. Reglamente vartojami poraidžiai:

air

–

oras;

mH

–

mechaninis vėdinimas su oro pašildymu;

C

–

ne šildymo sezonas;

N

–

norminis;

ds

–

projektinis;

p

–

pastatas;

e

–

išorė;

n

–

skaičius (kiekis);

E

–

elektra;

nv

–

natūralus vėdinimas;

EC

–

elektra nešildymo sezono laikotarpiu;

R

–

atskaitinis;

EH

–

elektra šildymo sezono laikotarpiu;

re

–

rekuperacija;

gn

–

šilumos pritekėjimai;

reh

–

rekuperacija su oro pašildymu;

H

–

šildymo sezonas;

sol

–

Saulės spinduliuotė;

hs

–

šildymo sistema;

se

–

išorinis paviršius;

hw

–

karštas vanduo;

si

–

vidinis paviršius;

i

–

vidus;

t

–

visuminis;

iC

–

vidus nešildymo sezono laikotarpiu;

vent

–

vėdinimas;

iH

–

vidus šildymo sezono laikotarpiu;

x

–

skaičius.

inf

–

infiltracija;

m

–

mechaninis;

Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente.

V. ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMŲ IR sertifikavimo privalomumas

8. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

8.1. naujai statomiems pastatams;

8.2. kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

9. Projektuojant naujus pastatus ir didesnius kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 25 ir 26 punktuose.

10. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

10.1. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda [3.1];

10.2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams [3.1];

10.3. laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus [3.1];

10.4. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus [3.2];

10.5. atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

10.6. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma;

10.7. nešildomiems pastatams.

11. Pastatų sertifikavimas privalomas [3.1]:

11.1. statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

11.2. didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.

12. Sertifikavimas neprivalomas Reglamento 10 punkte išvardintiems pastatams.

13. Sertifikavimas turi būti atliktas:

13.1. baigtam statyti pastatui prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą [3.15];

13.2. jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą;

13.3. jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.

14. Neteko galios nuo 2012-02-01

Punkto naikinimas:

VI. PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS IR pastato būklę apibūdinantys rodikliai

15. Pastato (pastato dalies) energinio naudingumo įvertinimas ir/arba sertifikavimas atliekami pastato (pastato dalies) suminių energijos sąnaudų skaičiavimo būdu.

16. Pastato (pastato dalies) suminės energijos sąnaudos turi būti nustatytos pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus, t. y. įvertinant toliau išvardintus energijos suvartojimus šildymo sezono metu vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto (kadangi Lietuvos normatyvai neriboja energijos sąnaudų pastatų vėsinimui, šios sąnaudos pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose nevertinamos):

16.1. šilumos nuostolius per pastato sienas;

16.2. šilumos nuostolius per pastato stogą;

16.3. šilumos nuostolius per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore;

16.4. šilumos nuostolius per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių;

16.5. šilumos nuostolius per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu;

16.6. šilumos nuostolius per pastato langus;

16.7. šilumos nuostolius per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo;

16.8. šilumos nuostolius per pastato šiluminius tiltelius;

16.9. šilumos nuostolius dėl išorinių įėjimo durų varstymo;

16.10. šilumos nuostolius dėl pastato vėdinimo;

16.11. šilumos nuostolius dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos į patalpas per langus ir duris;

16.12. šilumos pritekėjimus iš išorės;

16.13. vidinius šilumos išsiskyrimus.

Taip pat turi būti įvertinti šie energijos suvartojimai:

16.14. metinis elektros energijos suvartojimas;

16.15. metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui.

17. Pastato (pastato dalies) energinio naudingumo įvertinimas turi būti atliktas pagal Reglamento 2 priede pateiktą metodiką. Turi būti apskaičiuotos norminės suminės, atskaitinės suminės ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto. Pagal šias sąnaudas turi būti apskaičiuota pastato (pastato dalies) kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatyta pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė.

18. Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia.

19. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai turi būti pateikti sertifikate pagal Reglamento VIII skyriaus reikalavimus.

20. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas.

20.1. Pastato matmenys gali būti nustatyti šiais būdais:

20.1.1. iš pastato projekto;

20.1.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą;

20.1.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

20.1.4. iš pastato matavimų pagal Reglamento 1 ir 7 priedų reikalavimus;

20.1.5. pastato matmenų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju – ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.

20.2. Duomenys apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes gali būti nustatyti šiais būdais:

20.2.1. iš pastato projekto;

20.2.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą;

20.2.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

20.2.4. iš tyrimų rezultatų, gautų atlikus Lietuvos standartais įteisintus bandymus;

20.2.5. Reglamento 2 priede pateiktais skaičiavimo būdais;

20.2.6. iš Reglamento 3, 4, 5, 6 priedų;

20.2.7. duomenų apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.

20.3. Duomenys apie pastato vėdinimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:

20.3.1. iš pastato projekto;

20.3.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

20.3.3. pastato patalpų, kuriose įrengtos skirtingos vėdinimo sistemos, matavimų ir vėdinimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

20.3.4. duomenų apie pastato vėdinimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba, sertifikavimo atveju – ekspertas atveju, ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.

20.4. Duomenys apie šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:

20.4.1. iš pastato projekto;

20.4.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

20.4.3. pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

20.4.4. duomenų apie pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba, sertifikavimo atveju – ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.

20.5. Kiti išeities duomenys pateikti Reglamento prieduose.

21. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami Reglamento 8 priede nustatytos formos Sertifikate, kuriame turi būti šie duomenys:

21.1. pastato adresas;

21.2. pastato (pastato dalies) paskirtis;

21.3. pastato (pastato dalies) naudingasis plotas;

21.4. pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė;

21.5. skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto;

21.6. duomenys apie pagrindinį pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, nurodant vieną iš Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje išvardintų šilumos šaltinių;

21.7. pastato (pastato dalies) sertifikato numeris;

21.8. pastato (pastato dalies) sertifikato išdavimo data;

21.9. pastato (pastato dalies) sertifikato galiojimo terminas;

21.10. pastato (pastato dalies) sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas;

21.11. energijos sąnaudos pastato šildymui (vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto per metus).

22. Sertifikatas pastato daliai (butui ir pan.) gali būti išduotas viso pastato energinio naudingumo sertifikato pagrindu, neatliekant papildomų skaičiavimų. Tokiu atveju Reglamento 21.4, 21.5 ir 21.6 punktuose paminėti viso pastato rodikliai prilyginami pastato dalies rodikliams.

23. Kartu su pastato (pastato dalies) Sertifikatu sertifikavimo užsakovui turi būti pateikti duomenys pagal Reglamento 9 priedo reikalavimus.

24. Sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų.

25. Naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Šis reikalavimas galioja naujiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo.

26. Didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D. Šis reikalavimas galioja kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo.

27. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasei nekeliami.

271. Projektuojant mažai energijos naudojančius B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 21 punkto reikalavimams:

271.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;

271.2. skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastato šildymui;

271.3. pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.

272. Projektuojant A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 21 punkto reikalavimams:

272.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;

272.2. skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastato šildymui;

272.3. pastato sandarumo;

272.4. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;

272.5. pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.

28. Sertifikavimo dalyviai yra:

28.1. sertifikavimo užsakovas;

28.2. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą;

28.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą.

29. Sertifikavimo užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

30. Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą. Sertifikavimas atliekamas, kai užsakovas patvirtina pastato būklės duomenis pagal Reglamento 1 priedą.

31. Ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą, atsakingas už objektyvų ir kokybišką sertifikavimo proceso atlikimą.

32. Įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą, atsakinga už teisingą sertifikavimo rezultatų paskelbimą.

33. Sertifikavimo užsakovo ir eksperto, turinčio teisę atlikti pastatų sertifikavimą, santykius ir veiklą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai.

34. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB 2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“ reikalavimus ir parengtas vadovaujantis Lietuvos ir Europos standartų reikalavimais.

35. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

STR 2.01.09:2005

1 priedas

Sertifikavimui atlikti turi būti surinkti toliau išvardinti duomenys apie pastato būklę (žr. Reglamento 14 punkto reikalavimus).

1. Pastato naudojimo paskirtis pagal vieną iš Reglamento 2.5 lentelėje nurodytų paskirčių.

2. Pastato naudingasis plotas 0,01 m2 tikslumu.

3. Pastato aukštis 0,1 m tikslumu.

4. Surenkami tokie duomenys apie sienas, langus ir duris šiose fasadų dalyse: tarp patalpų ir išorės; tarp patalpų ir šiltnamio; tarp patalpų ir įstiklinto balkono; tarp šildomo ir nešildomo pastato:

4.1. Duomenys apie sienas:

4.1.1. sienų atskirų dalių plotai be angų langams ir durims 0,01 m2 tikslumu;

4.1.2. sienos atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uw vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu, arba šias sienos dalis sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus.

4.2. Duomenys apie langus ŠV-Š-ŠR, PV-V-ŠV, ŠR-R-PR, PV-V-PR orientacijos fasadų dalyse:

4.2.1. langų pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus langų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

4.2.2. langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2*K) tikslumu. Langų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys.

4.3. Duomenys apie išorines įėjimo duris:

4.3.1. durų pagal Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodytus durų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei durų kiekis (vnt.);

4.3.2. durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ud vertė 0,01 W/(m2*K) tikslumu. Durų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys;

4.3.3. durų orinio laidžio klasę. Ši klasė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai durų orinio laidžio klasei. Jei durų orinio laidžio klasė nežinoma, tai turi būti nurodyta.

5. Duomenys apie stogą:

5.1. stogo atskirų dalių matmenys be angų stoglangiams ir švieslangiams 0,01 m tikslumu;

5.2. stogo atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ur vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias stogo dalis sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

5.3. stoglangių pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus stoglangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

5.4. stoglangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Stoglangių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys;

5.5. Švieslangių pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus švieslangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei jų kiekis (vnt.);

5.6. švieslangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Švieslangių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys.

5.7. Duomenys apie stogus šiose pastato dalyse:

5.7.1. tarp patalpų ir išorės,

5.7.2. tarp patalpų ir šiltnamio,

5.7.3. tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.

6. Duomenys apie perdangas, kurios ribojasi su išore:

6.1. perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys 0,01 m tikslumu;

6.2. perdangų, kurios ribojasi su išore, skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uce vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias perdangas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus.

7. Duomenys apie perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių:

7.1. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys 0,01 m tikslumu;

7.2. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ucc vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias perdangas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus.

8. Duomenys apie grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.3 pav.):

8.1. grindų ant grunto plotas 0,01 m2 tikslumu;

8.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

8.3. sienos ar pamato storis w 0,01 m tikslumu;

8.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus.

9. Duomenys apie horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.4 pav.):

9.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

9.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

9.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu;

9.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

9.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus;

9.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

9.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu.

10. Duomenys apie vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.5 pav.):

10.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

10.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

10.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu;

10.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

10.5. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lv. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus;

10.6. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

10.7. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

11. Duomenys apie grindis ant grunto, kurių pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. Reglamento 2 priedo 2.6 pav.):

11.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

11.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

11.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu;

11.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

11.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lh. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus;

11.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

11.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu;

11.8. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lv. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus;

11.9. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu;

11.10. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

12. Duomenys apie šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (žr. Reglamento 2 priedo 2.7 pav.):

12.1. rūsio grindų plotas 0,01 m2 tikslumu;

12.2. sienų, kurios ribojasi su gruntu, ilgis 0,01 m tikslumu;

12.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu;

12.4. sienų, kurios ribojasi su gruntu, suminės šiluminės varžos Rbw vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šias sienas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

12.5. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rbf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus;

12.6. rūsio sienų požeminės dalies aukštis z 0,01 m tikslumu.

13. Duomenys apie ilginius šiluminius tiltelius:

13.1. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų ilgis 0,01 m tikslumu;

13.2. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;

13.3. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas ilgis 0,01 m tikslumu;

13.4. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;

13.5. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas ilgis 0,01 m tikslumu;

13.6. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;

13.7. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis ilgis 0,01 m tikslumu;

13.8. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;

13.9. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų ilgis 0,01 m tikslumu;

13.10. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus.

14. Duomenys apie išorinių durų tipą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.13 lentelėje išvardintų durų tipą. Durų tipas turi būti parinktas pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą.

15. Duomenys apie pastato vėdinimą:

15.1. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta natūralaus vėdinimo sistema, 0,01 m2 tikslumu;

15.2. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, 0,01 m2 tikslumu;

15.3. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos elektrinės dalies galingumas Fm (W), nurodant šios sistemos elektrinės dalies galingumo vertę 1W tikslumu;

15.4. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, 0,01 m2 tikslumu;

15.5. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos elektrinės dalies galingumas Fm (W), nurodant šios sistemos elektrinės dalies galingumo vertę 1W tikslumu;

15.6. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos skaičiuojamasis naudingumo koeficientas hr 0,01 vieneto dalių tikslumu. Jei mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos naudingumo koeficientas nežinomas, tai turi būti nurodyta.

16. Duomenys apie karšto vandens ruošimo sistemą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.16 lentelėje išvardintų šio vandens ruošimo sistemų apibūdinimų.

17. Duomenys apie pastato šildymo sistemą:

17.1. duomenys apie šildymo sistemos reguliavimo įtaisus, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.17 lentelėje išvardintų reguliavimo įtaisų apibūdinimų;

17.2. duomenys apie šilumos šaltinio skaičiuojamąjį naudingumo koeficientą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.18 lentelėje išvardintų šilumos šaltinių ir šio šaltinio pase įrašyto naudingumo koeficiento vertę 0,01 vieneto dalių tikslumu. Jei šilumos šaltinio naudingumo koeficiento vertė nežinoma, tai turi būti nurodyta.

18. Duomenys apie langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų orinio laidžio klasę ir visuminės saulės energijos praleisties koeficientą. Šių rodiklių vertės gali būti prilygintos gamintojo deklaruojamoms vertėms. Jei duomenys apie šių rodiklių vertes nežinomi, tai turi būti nurodyta.

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

2 priedas

1. Pastato energinio naudingumo įvertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 14 punkto reikalavimus. Pastato energinio įvertinimo metu apskaičiuojami norminis suminis, atskaitinis suminis ir skaičiuojamasis suminis energijos suvartojimai vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto. Norminis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal normines rodiklių vertes, pateiktas 2.5 lentelėje. Atskaitinis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal atskaitines rodiklių vertes tam tikros paskirties pastatuose pateiktas 2.6 lentelėje. Pagal norminį suminį, atskaitinį suminį ir skaičiuojamąjį suminį energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojama pastato kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatoma pastato energinio naudingumo klasė [3.13].

2. Metodikos skaičiavimuose panaudotos tokios pastoviosios dydžių vertės:

2.1. 0,6 °C – vidutinė išorės oro temperatūra šildymo sezono metu;

2.2. 220 parų – šildymo sezono trukmė paromis.

II. Atitvaros šiluminės varžos ir skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

3. Atitvaros suminė šiluminė varža Rs (m2*K/W) apskaičiuojama pagal formulę[3.4], [3.10], [3.11]:

R(s)=R(1)+R(2)+...+R(n)+(R(g)+R(q)),

(2.1)

čia:

Rg – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m2*K/W) imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža;

Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2*K/W) imama iš 2.2 lentelės;

R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2*K/W) apskaičiuojamos pagal formulę:

R=d/lamdaλ(ds),

(2.2)

čia:

d – sluoksnio storis (m);

lamdaλds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ [3.7] reikalavimus. Tais atvejais, kai statybos produktai nepaženklinti „CE“ ženklu, projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė gali būti nustatyta pagal Reglamento 3 priedą.

4. Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nuostatas, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta: papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis; termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai.

2.1 lentelė

Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg (m2*K/W)

Oro tarpo storis d, mm

Šiluminė varža, Rg, m2*K/W

Šilumos srauto kryptis

Horizontali –>®

Aukštyn ­/|\

Žemyn ¯\|/

5

0,11

0,11

0,11

7

0,13

0,13

0,13

10

0,15

0,15

0,15

15

0,17

0,16

0,17

25

0,18

0,16

0,19

50

0,18

0,16

0,21

100

0,18

0,16

0,22

300

0,18

0,16

0,23

2.2 lentelė

Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq (m2*K/W)

Plono sluoksnio padėtis

Rq, m2*K/W

Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus

0,02

Tarp atitvaros sluoksnių*

0,04

*Šiluminė varža Rq apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.

5. atitvarų visuminė šiluminė varža (m2*K/W) apskaičiuojama pagal formulę [3.4], [3.10], [3.11]:

R(t)=R(si)+R(s)+R(se),

(2.3)

čia: Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2*K/W), imama iš 2.3 lentelės;

Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2*K/W);

Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2*K/W), imama iš 2.3 lentelės.

2.3 lentelė

Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse (m2*K/W)

Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m2*K/W

Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m2*K/W

šilumos srauto kryptis

horizontali ®–>

aukštyn ­/|\

žemyn ¯\|/

Visomis kryptimis

0,13

0,10

0,17

0,04

Pastaba. Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30°.

6. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas [3.4], [3.10], [3.11] apskaičiuojamas taip:

6.1. atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę

U=1/R(t),

(2.4)

čia: Rt – atitvaros visuminė šiluminė varža (m2*K/W).

6.2. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

U=1/(R(si)+R(s1)+R(g)+R(s2)+R(se)).

(2.5)

(pav.)

2.1 pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema

6.3. Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

U=1/R(t)=1/(R(si)+R(s)+R(si));

(2.5)

(pav.)

2.2 pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema

7. Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio).

8. Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš 2.4, 2.5 ir 2.6 lentelių parenkama pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikalingų dydžių vertė.

IV. Šilumos nuostoliu per pastato sienas skaičiavimas

9. Norminiai QN.w (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.w (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qw (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato sienas apskaičiuojami pagal formules:

Q(N.w)=105,6*A(w.sum)*U(N.w)*1/A(p);

(2.6)

Q(R.w)=5,28*A(w.sum)*U(Rw)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.7)

Q(w)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(w,x)*U(w,x)*k(w,x)),

(2.8)

čia:

Aw.sum – suminis sienų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Aw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas, m2;

UN.w – sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

UR.w – sienų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės;

Uw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės;

kw,x – pataisos koeficientas atitinkamai „x“ sienai ar sienos daliai, imamas iš 2.7 lentelės.

2.4 lentelė

Pastatų rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui [3.14]

Eil. Nr.

Pastato paskirtis [3.2]

Vidaus temperatūra šildymo sezono metu, thetaqiH, °C

Vidaus temperatūra nešildymo sezono metu, thetaqiC, °C

Plotas vienam žmogui*, Ao, m2/žm.

Žmogaus išskiriama šiluma, go, W/žm.

Šilumos išsiskyrimas iš vidinių šilumos šaltinių*, gv, W/m2

Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio), t, val.

Pastato dalis, vartojanti elektros energiją, fE

Išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui*, vo, m3/ (h*m2)

Metinis energijos poreikis karštam vandeniui 1m2 pastato*, psiyhw, kWh/ (m2*metai)

1

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

20

24

60

70

1,2

12

20

0,7

0,7

10

2

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai )

20

24

40

70

1,8

12

30

0,7

0,7

20

3

Administracinės paskirties pastatai

20

24

20

80

4

6

20

0,9

0,7

10

4

Mokslo paskirties pastatai

20

24

10

70

7

4

10

0,9

0,7

10

5

Gydymo paskirties pastatai

22

24

30

80

2,7

16

30

0,7

1

30

6

Maitinimo paskirties pastatai

20

24

5

100

20

3

30

0,7

1,2

60

7

Prekybos paskirties pastatai

20

24

10

90

9

4

30

0,8

0,7

10

8

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

18

24

20

100

5

6

10

0,9

0,7

80

9

Baseinai

28

28

20

60

3

4

60

0,7

0,7

80

10

Kultūros paskirties pastatai

20

24

5

80

16

3

20

0,8

1

10

11

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

18

24

20

100

5

6

20

0,9

0,7

10

12

Sandėliavimo paskirties pastatai

18

24

100

100

1

6

6

0,9

0,3

1,4

13

Viešbučių paskirties pastatai

20

24

40

70

1,8

12

30

0,7

0,7

20

14

Paslaugų paskirties pastatai

20

24

20

80

4

6

20

0,9

0,7

10

15

Transporto paskirties pastatai

20

24

20

80

4

6

20

0,9

0,7

10

16

Poilsio paskirties pastatai

18

24

20

100

5

6

10

0,9

0,7

80

17

Specialiosios paskirties pastatai

20

24

40

70

1,8

12

30

0,7

0,7

20

* Nurodytų dydžių vertės susietos su pastato naudinguoju plotu.

2.5 lentelė

Pastatų atitvarų norminės rodiklių – šilumos perdavimo koeficientų UN (W/(m2*K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų psiyn, W/(m*K) – vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui [3.4] 1)

Eil. Nr.

Pastato paskirtis [3.2]

Stogų, UN.r

Perdangų, kurios ribojasi su išore, UN.ce

Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UN.fg

Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UN.cc

Sienų, UN.w

Durų, UN.d

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN1.wda

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN2.wda

1

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

0,16·κk

0,16·κk

0,25·κk

0,25·κk

0,20·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 3)

0,18·κk

2

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai )

0,16·κk

0,16·κk

0,25·κk

0,25·κk

0,20·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 3)

0,18·κk

3

Administracinės paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

4

Mokslo paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

5

Gydymo paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

6

Maitinimo paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

7

Prekybos paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,9·κk 2)

0,2·κk

8

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

9

Baseinai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

10

Kultūros paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

11

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

0,25·κk

0,25·κk

0,40·κk

0,40·κk

0,30·κk

1,9·κk

1,9·κk

1,9·κk

0,25·κk

12

Sandėliavimo paskirties pastatai

0,25·κk

0,25·κk

0,40·κk

0,40·κk

0,30·κk

1,9·κk

1,9·κk

1,9·κk

0,25·κk

13

Viešbučių paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

14

Paslaugų paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

15

Transporto paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

16

Poilsio paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

17

Specialiosios paskirties pastatai

0,20·κk

0,20·κk

0,30·κk

0,30·κk

0,25·κk

1,6·κk

1,6·κk

1,3·κk 4)

0,2·κk

Pastabos:

1) STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [3.4] numatyta, kad norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti dauginama iš daugiklio k. Šio daugiklio įtaka įvertinta šilumos nuostolių per pastato atitvaras skaičiavimo formulėse, t. y. skaičiavimuose naudojamos U vertės be κk daugiklio κk =20/(thetaqiH -0,6).

2) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė pirmųjų dviejų aukštų langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms.

3) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jei langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas viršija 25% pastato sienų ploto.

4) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jeigu langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas viršija 35% pastato sienų ploto.

2.6 lentelė

Pastatų atitvarų atskaitinės rodiklių – šilumos perdavimo koeficientų UR (W/(m2*K)), ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų psiyr (W/(m*K)) ir oro skverbties KR (m3/(m2*h)) – vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.

Pastato paskirtis [3.2]

Stogų, UR.r

Perdangų, kurios ribojasi su išore, UR.ce

Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UR.fg

Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UR.cc

Sienų, UR.w

Durų, UR.d

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UR.wda.

Langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų, KR

1

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

0,55

0,35

0,60

0,59

0,78

1,95

2,37

0,42

10,15

2

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai )

0,59

0,37

0,60

0,66

0,85

1,97

2,42

0,46

10,31

3

Administracinės paskirties pastatai

0,68

0,43

0,71

0,80

0,91

1,96

2,86

0,46

10,20

4

Mokslo paskirties pastatai

0,69

0,43

0,72

0,81

0,91

1,96

2,40

0,46

10,32

5

Gydymo paskirties pastatai

0,65

0,42

0,69

0,79

0,86

1,94

2,80

0,45

10,15

6

Maitinimo paskirties pastatai

0,39

0,58

0,50

0,66

0,54

1,89

2,39

0,38

8,91

7

Prekybos paskirties pastatai

0,39

0,58

0,50

0,66

0,54

1,89

2,39

0,38

8,91

8

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

0,98

0,50

0,82

0,85

1,27

1,99

3,11

0,49

10,57

9

Baseinai

0,63

0,36

0,37

0,37

0,81

1,99

2,86

0,49

10,57

10

Kultūros paskirties pastatai

0,98

0,50

0,82

0,85

1,27

1,99

3,11

0,49

10,57

11

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

0,79

0,44

0,74

0,84

1,03

1,96

2,84

0,46

10,06

12

Sandėliavimo paskirties pastatai

0,79

0,44

0,74

0,84

1,03

1,96

2,84

0,46

10,06

13

Viešbučių paskirties pastatai

0,39

0,58

0,50

0,66

0,54

1,89

2,39

0,38

8,91

14

Paslaugų paskirties pastatai

0,39

0,58

0,50

0,66

0,54

1,89

2,39

0,38

8,91

15

Transporto paskirties pastatai

0,79

0,44

0,74

0,84

1,03

1,96

2,84

0,46

10,06

16

Poilsio paskirties pastatai

0,39

0,58

0,50

0,66

0,54

1,89

2,39

0,38

8,91

17

Specialiosios paskirties pastatai

0,59

0,40

0,66

0,77

0,80

1,94

2,75

0,44

9,99

2.7 lentelė

Pataisos koeficiento sienoms kw vertės

Sienos apibūdinimas

kw

Sienos tarp patalpų ir išorės

1

Sienos tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.

0,85

Sienos tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų

0,75

10. Norminiai QN.r (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.r (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qr (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato stogą skaičiuojami pagal formules:

Q(N.r)=105,6*A(r.sum)*U(N.r)*1/A(p);

(2.9)

Q(R.r)=5,28*A(r.sum)*U(R.r)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.10)

Q(r)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(r,x)*U(r,x)*k(r,x)),

(2.11)

čia:

Ar.sum. – suminis stogo plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ar,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2);

UN.r – stogų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

UR.r – stogų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės;

Ur,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°), imama iš 2.4 lentelės;

kr,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ stogui ar stogo daliai, imamas iš 2.8 lentelės.

2.8 lentelė

Pataisos koeficiento stogams kr vertės

Stogo apibūdinimas

kr

Perdangos po nešildoma pastoge

kr = -0,2 * Ur + 0,94

Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose

0,13

Stogai tarp patalpų ir išorės

1

Stogai tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Stogai tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.

0,85

11. Stogų atitvaroms taip pat priskiriamos perdangos po nešildoma pastoge ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose.

VI. Šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas

12. Norminiai QN.ce (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.ce (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qce (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiuojami pagal formules:

Q(N.ce)=105,6*A(ce.sum)*U(N.ce)*1/A(p);

(2.12)

Q(R.ce)=5,28*A(ce.sum)*U(R.ce)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.13)

Q(ce)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(ce,x)*U(ce,x)),

(2.14)

čia:

Ace.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ace,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2);

UN.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

UR.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės;

Uce,x – atitinkamos „x“ perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės.

VII. Šilumos nuostolių per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiavimas

13. Norminiai QN.cc (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.cc (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qcc (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojami pagal formules:

Q(N.cc)=105,6*A(cc.sum)*U(N.cc)*1/A(p);

(2.15)

Q(R.ce)=5,28*A(cc.sum)*U(R.ce)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.16)

Q(cc)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(cc,x)*U(cc,x)),

(2.17)

čia:

Acc.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Acc,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

UN.cc – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), apibūdinantis perdangos kartu su rūsiu ar pogrindžiu šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

UR.cc – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.6 lentelės;

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės;

Ucc,x – atitinkamos „x“ perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K), apibūdinantis perdangos šilumą izoliuojančias savybes tarp patalpos ir išorės, apskaičiuojamas:

U(cc,x)=U(cc.c,x)*(0,129*U(cc.c,x)^2-0,51*U(cc.c,x)+0,8);

(2.18)

Ucc.c,x – atitinkamos „x“ perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes tarp patalpos ir pogrindžio ar rūsio.

14. Jei nešildomų rūsių sienose yra neįstiklintos langų angos, šilumos nuostolius per tokias perdangas reikia skaičiuoti pagal (2.12)–(2.14) formules, t. y. kaip per perdangas, kurios susisiekia su išore.

VIII. Šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas

15. Norminiai QN.fg (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu [3.4], [3.12], skaičiuojami pagal formules:

Q(N.fg)=Q(N.fg1)+Q(N.fg2)+Q(N.fg3);

(2.19)

Q(R.fg)=Q(R.fg1)+Q(R.fg2)+Q(R.fg3);

(2.20)

Q(fg)=Q(fg1)+Q(fg2)+Q(fg3),

(2.21)

čia:

QN.fg1, QR.fg1, Qfg1 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 8.2 punkto reikalavimus;

QN.fg2, QR.fg2, Qfg2 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 8.3 punkto reikalavimus;

QN.fg3, QR.fg3, Qfg3 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 20 punkto reikalavimus.

16. Bendrieji duomenys ir bendrosios formulės atitvarų, turinčių sąlytį su gruntu arba esančių virš vėdinamų rūsių ar pogrindžių, skaičiavimams pateikti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [3.4] ir LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“ [3.12]. Šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio d (m) vertė imama d=2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas lgr = 2 W/(m·K). Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip:

B‘=A/(0,5*P),

(2.22)

čia:

A – grindų ant grunto plotas (m2);

P – grindų perimetras (m).

17. Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, laikoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore, t. y. į nešildomą pastatą neatsižvelgiama.

18. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis [3.4], [3.12], atliekamas taip (grindų schema pateikta 2.3 pav.):

(pav.)

2.3 pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos

18.1. Norminiai QN.fg1 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg1 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg1 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojami pagal formules:

Q(N.fg1)=(5,28/A(p))*PHI(N.fg1);

(2.23)

Q(R.fg1)=(5,28/A(p))*PHI(R.fg1);

(2.24)

Q(fg1)=(5,28/A(p))*PHI(fg1).

(2.25)

18.2. Norminis PHIFN.fg1 (W), atskaitinis PHIFR.fg1 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg1 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formules [3.12]:

formulė;

(2.26)

formulė;

(2.27)

formulė,

(2.28)

čia:

Afg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpi1,x, Hpe1,x – kiekvienų „x“ grindų vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.33) ir (2.34) formules;

UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Ufg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.35) arba (2.36) formules;

thetaqi – vidutinė metinė patalpų temperatūra [3.12] °C. Apskaičiuojama pagal thetaqiH ir thetaqiC temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje:

VIDtheta(i)=0,5*(theta(iH)+theta(iC));

(2.29)

^theta – vidaus oro temperatūros metinė amplitudė [3.12] (°C), apskaičiuojama pagal thetaqiH ir thetaqiC temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje:

^theta(i)=0,5*(theta(iC)–theta(iH)).

(2.30)

18.3. Norminiai HN.fg1 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg1 (W/K) savitieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formules:

H(N.fg1)=PHI(N.fg1)/(theta(iH)–0,6);

(2.31)

H(fg1)=PHI(fg1)/(theta(iH)–0,6).

(2.32)

18.4. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

formulė.

(2.33)

18.5. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

formulė;

(2.34)

čia:

P1,x – perimetras (m) atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis.

18.6. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto Ufg1,x vertė apskaičiuojama taip:

18.6.1. jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt1,x < B1,x′):

formulė;

(2.35)

18.6.2. jei grindys gerai apšiltintos (dt,x ≥>= B1,x′):

formulė,

(2.36)

čia:

B′1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, būdingasis grindų matmuo (m);

lamdaλgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K);

dt1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

d(t1,x)=w(x)+lamda(gr)*(R(se)+R(f,x)+R(se)),

(2.37)

čia:

Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, grindų plokštės šiluminė varža (m2*K/W) (žr. 2.3 pav.);

wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.3 pav.).

Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λlamda toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama.

19. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys apšiltintos pakraščiuose [3.4], [3.12], atliekami šia tvarka:

19.1. Išskiriamas atitinkantis grindų ant grunto įrengimo atvejis. Galimi trys atvejai: grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.4 pav.); grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.5 pav.); grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. 2.6 pav.).

(pav.)

2.4 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis

(pav.)

2.5 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis

(pav.)

2.6 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai

19.2. Norminiai QN.fg2 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg2 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg2 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, skaičiuojami pagal formules:

Q(N.fg2)=(5,28/A(p))*PHI(N.fg2);

(2.38)

Q(R.fg2)=(5,28/A(p))*PHI(R.fg2);

(2.38)

Q(fg2)=(5,28/A(p))*PHI(fg2).

(2.40)

19.3. Norminis PHIFN.fg2 (W), atskaitinis PHIFR.fg2 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg2 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, apskaičiuojami pagal formules [3.12]:

formulė;

(2.41)

formulė;

(2.42)

formulė

(2.43)

čia:

Afg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpi2,x, Hpe2,x – kiekvienų „x“ grindų vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.46) ir (2.47) formules;

UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Ufg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Apskaičiuojamas pagal (2.49) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą.

19.4. Norminiai HN.fg2 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg2 (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, apskaičiuojami pagal formules:

H(N.fg2)=PHI(N.fg2)/(theta(iH)–0,6);

(2.44)

H(fg2)=PHI(fg2)/(theta(iH)–0,6).

(2.45)

19.5. Atitinkamų „x“ grindų, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi2,x (W/K) visais trimis grindų apšiltinimo atvejais apskaičiuojami pagal formulę:

formulė.

(2.46)

19.6. Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę:

formulė;

(2.47)

čia:

Dh,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis (m) (žr. 2.4 ir 2.6 pav.)

19.7. Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę:

formulė,

(2.48)

čia:

Dv,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis (m) (žr. 2.5 ir 2.6 pav.)

Kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai, skaičiavimams naudojami to termoizoliacinio sluoksnio duomenys, kurio šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal (2.49) formulę, mažiausias.

19.8. Atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficientas Ufg2,x (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

U(fg2,x)=U(02,x)+2*PSI(g.e.2,x)/B(2,x)‘;

(2.49)

čia:

U02,x – atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficiento dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, perimetro ir grindis ribojančių sienų storio (W/(m2*K). Apskaičiuojama pagal (2.50) arba (2.51) formules;

PSIYg.e.2,x – atitinkamų „x“ grindų pakraščių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Apskaičiuojama pagal (2.55) arba (2.56) formules.

19.9. Atitinkamų „x“ grindų Uo2,x vertė apskaičiuojama taip:

19.9.1. jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt2,x < B′2,x):

U(o2,x)=(2*lamda(gr)/(pi*B‘(2,x)+d(t2,x)))*ln(pi*B‘(2,x)/d(t2,x)+1),

(2.50)

19.9.2. jei grindys gerai apšiltintos (dt2,x ≥>= B′2,x):

U(o2,x)=lamda(gr)/(0,457*B‘(2,x)+d(t2,x)),

(2.51)

čia:

B′2,i – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, būdingasis grindų matmuo (m);

lamdaλgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K);

dt2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

d(t2,x)=w(x)+lamda(gr)*(R(se)+R(f,i)+R(si)),

(2.52)

čia:

Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, grindų plokštės šiluminė varža (m2*K/W) (žr. 2.4–2.6 pav.);

wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.4–2.6 pav.).

19.10. Apskaičiuojamos atitinkamų „x“ grindų ant grunto papildomosios šiluminės varžos, esant horizontaliam R′h.ins,x (m2*K/W) ir vertikaliam R′v.ins,x (m2*K/W) pakraščių apšiltinimui:

R‘(h.ins,x)=R(h.ins,x)–d(h.ins,x)/lamda(gr) ir R‘(v.ins,x)=R(v.ins,x)–d(v.ins,x)/lamda(gr),

(2.53)

čia:

Rh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2*K/W);

Rv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2*K/W);

dh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

dv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

lamdalgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K).

19.11. Apskaičiuojamas atitinkamų „x“ grindų atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), esant horizontaliam d′h,x (m) ir vertikaliam d′v,x (m) pakraščių apšiltinimui:

d‘(h,x)=R‘(h.ins,x)*lamda(gr) ir d‘(v,x)=R‘(v.ins,x)*lamda(gr)

(2.54)

19.12. Atitinkamų „x“ grindų PSIΨg.e.2,x vertė apskaičiuojama taip:

19.12.1. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (2.4 pav.):

formulė,

(2.55)

čia:

dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.52) formulę;

d’h,x – apskaičiuojamas pagal (2.54) formulę.

Formulė (2.55) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje.

19.12.2. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai, pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (2.5 pav.):

formulė.

(2.56)

19.12.3. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai ir horizontaliai, pagal (2.55) ir (2.56) formules turi būti apskaičiuotos PSIYg.e.2,x vertės ir vėlesniems skaičiavimams turi būti naudojama ta vertė, kuri labiausiai mažina Ufg2,x vertę, apskaičiuojamą pagal (2.49) formulę.

Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, gali būti laikoma, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (žr. 2.6 pav.) ir PSIYg.e.2,x vertė skaičiuojama pagal (2.56) formulę.

20. Šilumos nuostoliai per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu [3.4], [3.12], skaičiuojami taip (šildomo rūsio schema pateikta 2.7 pav.):

(pav.)

2.7 pav. Šildomo rūsio schema

20.1. Norminiai QN.fg3 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg3 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg3 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiuojami pagal formules:

Q(N.fg3)=5,28/A(p)*PHI(N.fg3);

(2.57)

Q(R.fg3)=5,28/A(p)*PHI(R.fg3);

(2.58)

Q(fg3)=5,28/A(p)*PHI(fg3).

(2.59)

20.2. Norminis PHIFN.fg3 (W), atskaitinis PHIFR.fg3 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg3 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojami pagal formules [3.12]:

formulė;

(2.60)

formulė;

(2.61)

formulė

(2.62)

čia:

Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Abf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpi3,x, Hpe3,x – kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.65) ir (2.66) formules;

UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Ubf,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.67) arba (2.68) formulę;

Ubw,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Apskaičiuojamas pagal (2.70) formulę;

zbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

20.3. Norminiai HN.fg3 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg3 (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojami pagal formules:

H(N.fg3)=PHI(N.fg3)/(theta(iH)–0,6);

(2.63)

H(fg3)=PHI(fg3)/(theta(iH)–0,6).

(2.64)

20.4. Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi3,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

formulė.

(2.65)

20.5. Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe3,x (W/K), apskaičiuojami pagal formulę:

formulė.

(2.66)

20.6. Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x apskaičiuojamas pagal formules:

20.6.1. neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x < B′3,x):

formulė;

(2.67)

** TIC pastaba. Formulę žr.

Žin., 2011, Nr. 73-3521, 60 psl. **

20.6.2. gerai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x ≥ B′3,x):

U(bf,x)=lamda(gr)/(0,457*B‘(3,x)+d(t3,x)+0,5*z(bf,x)).

(2.68)

20.7. Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt3,x apskaičiuojamas:

d(t3,x)=w+lamda(gr)*(R(si)+R(bf,i)+R(se)),

(2.69)

čia:

Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2*K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

20.8. Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę:

formulė,

(2.70)

(2.70) formulė naudojama, kai dw,x ≥>= dt3,x. Jeigu dw,x < dt3,x, tada vietoj dt3,x imama dw,x:

d(w,x)=lamda(gr)*(R(si)+R(bw6x)+R(se)),

(2.71)

čia:

dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2*K/W) (žiūr. 2.7 pav.).

Tuo atveju, jei tik po dalimi pastato yra rūsys, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, laikant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.

ix. Šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas

21. Norminiai QN.wda (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.wda (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qwda (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras apskaičiuojami pagal formules:

Q(N.wda)=105,6*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum))*U(N.wda)*1/A(p);

(2.72)

Q(R.wda)=5,28*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum))*U(R.wda)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.73)

formulė

(2.74)

čia:

Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum – atitinkamai langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Awd,x, Agw,x, Abw,x, – atitinkamo „x“ lango, stoglangio ir švieslangio plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

UN.wda – stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). UN.wda vertė priklauso nuo 2.5 lentelės pastabose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į jas, UN.wda vertė atitinka 2.5 lentelėje pateiktą UN1.wda arba UN2.wda vertę be κk daugiklio;

UR.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Uwd,x, Ugw,x, Ubw,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš gamintojo deklaracijos. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 ir 4.3 lentelėse nurodyti duomenys.

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš 2.4 lentelės;

kwd,x, kgw,x, kbw,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ langui, stoglangiui, švieslangiui ar kitai skaidriai ativarai. Imamas iš 2.9 lentelės.

2.9 lentelė

Pataisos koeficientų langams kwd , stoglangiams kgw , švieslangiams ir kitoms skaidrioms atitvaroms kbw vertės

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas

kwd, kgw, kbw

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės

1

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.

0,85

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų

0,8

x. Šilumos nuostolių per pastato išorines duris skaičiavimas, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo

22. Norminiai QN.d (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.d (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qd (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo, apskaičiuojami pagal formules:

Q(N.d)=105,6*A(d.sum)*U(N.d)*1/A(p);

(2.75)

Q(R.d)=5,28*A(d.sum)*U(R.d)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.76)

Q(d)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(d,x)*U(d,x)*k(d,x)),

(2.77)

čia:

Ad.sum – suminis išorinių durų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ad,x – atitinkamų „x“ išorinių durų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

UN.d – durų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

UR.d – durų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Ud,x – atitinkamų „x“ išorinių durų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));

thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš 2.4 lentelės;

kd,x – pataisos koeficientas atitinkamom „x“ durims, imamas iš 2.10 lentelės.

2.10 lentelė

Pataisos koeficiento durims kd vertės

Durų apibūdinimas

kd

Durys tarp patalpų ir išorės

1

Durys tarp patalpų ir šiltnamio

0,8

Durys tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.

0,85

Durys tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų

0,8

xi. Šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas

23. Norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji šilumos nuostoliai turi būti skaičiuojami per šiuos ilginius šiluminius tiltelius:

23.1. tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;

23.2. apie langų angas sienose;

23.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;

23.4. tarp pastato sienų ir stogo;

23.5. fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;

23.6. balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis;

23.7. tarp sienų ir perdangų, kurios ribojasi su išore;

23.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.

24. Norminiai QN.psiy (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.psiy (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji QYpsi (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato ilginius šiluminius tiltelius apskaičiuojami pagal formules:

Q(N,PSI)=105,6*l(PSI.sum)*PSI(N)*1/A(p);

(2.78)

Q(R,PSI)=5,28*l(PSI.sum)*PSI(R)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p);

(2.79)

formulė;

(2.80)

čia:

lYpSi.sum – suminis ilginių šiluminių tiltelių ilgis (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

PSIYN – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

PSIYR – ilginių šiluminių tiltelių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

PSIΨf-w,x, PSIΨwdp,x, PSIΨd,x, PSIΨw-r,x, PSIΨc,x, PSIΨbc-w,x, PSIΨc-w,x, PSIΨs,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardyti 2.23 lentelėje;

lPSIΨ.f-w,x, l ΨPSI.wdp,x, l ΨPSI.d,x, l ΨPSI.w-r,x, l ΨPSI.c,x, l ΨPSI.bc-w,x, l ΨPSI.c-w,x, , l Ψ.s,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardyti 2.23 lentelėje.

xii. Šilumos nuostolių dėl išorinių įėjimo durų varstymo skaičiavimas

25. Šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu dėl išorinių įėjimo durų varstymo Qd1 (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami pagal formulę:

Q(d1)=2,15*1/A(o)*k(d1)*k(d2)*(1+0,2*h),

(2.81)

čia:

Qd1 – skaičiuojamieji šilumos nuostoliai dėl durų varstymo (kWh/(m2*metai));

Ao – plotas vienam žmogui (m2). Imamas iš 2.4 lentelės;

kd1 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnumą įvairios paskirties pastatuose, imamas iš 2.11 lentelės;

kd2 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. Koeficiento vertė parenkama iš 2.12 lentelės pagal pastato išorinių įėjimo durų tipą: pagal duris, pro kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą;

h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško.

2.11 lentelė

Pataisos koeficiento durims kd1 vertės

Pastato paskirtis

kd1

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

7

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)

7

Administracinės paskirties pastatai

10

Mokslo paskirties pastatai

5

Gydymo paskirties pastatai

14

Maitinimo paskirties pastatai

14

Prekybos paskirties pastatai

2

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

9

Baseinai

7

Kultūros paskirties pastatai

3

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

5

Sandėliavimo paskirties pastatai

5

Viešbučių paskirties pastatai

7

Paslaugų paskirties pastatai

18

Transporto paskirties pastatai

50

Poilsio paskirties pastatai

10

Specialiosios paskirties pastatai

5

2.12 lentelė

Pataisos koeficiento durims kd2 vertės

Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas

kd2

Vienerios durys be tambūro

1

Dvejos durys be tambūro tarp jų

1,1

Dvejos durys su tambūru tarp jų

0,6

Trejos durys su tambūrais tarp jų

0,4

Sukamosios durys

0,75

Durys su oro užuolaida

0,1

Automatinės vienerios durys be tambūro

0,9

Automatinės vienerios durys su tambūru

0,5

xiii. Energijos poreikių pastato vėdinimui skaičiavimas

26. Pastato vėdinimo sistemos skirstomas į penkis tipus: natūralaus vėdinimo sistema; mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo; mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu.

27. Norminiai QN.vent (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.vent (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qvent (kWh/(m2*metai)) energijos poreikiai per metus šilumos nuostoliams pastato vėdinimo sistemose padengti apskaičiuojami pagal formules:

Q(N.vent)=Q(R.vent)=1,77*v(0)*(theta(iH)–0,6);

(2.82)

Q(vent)=Q(vent.nv)+Q(vent.m)+Q(vent.mh)+Q(vent.re)+Q(vent.reh)+Q(vent.EH)+Q(vent.EC),

(2.83)

čia:

vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2*h)). Imamas iš 2.4 lentelės;

Qvent.nv – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato natūralaus vėdinimo sistemose per šildymo sezono laikotarpį (kWh/( m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.84) formulę;

Qvent.m – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose nėra oro pašildymo, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.85) formulę;

Qvent.mh – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose yra oro pašildymas, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.86) formulę;

Qvent.re – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose nėra oro pašildymo, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.87) formulę;

Qvent.reh – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose yra oro pašildymas, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.88) formulę;

Qvent.EH – šildymo sezono laikotarpiu pastato vėdinimo sistemų ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis kWh/(m2*metai). Apskaičiuojamas pagal (2.89) formulę;

Qvent.EC – nešildymo sezono laikotarpiu pastato vėdinimo sistemų ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis kWh/(m2*metai). Apskaičiuojamas pagal (2.90) formulę.

Q(vent.nv)=1,77*A(nv)/A(p)*v(o)*(theta(iH)–0,6);

(2.84)

Q(vent.m)=1,77*A(m)/A(p)*v(o)*(theta(iH)–0,6);

(2.85)

formulė;

(2.86)

formulė;

(2.87)

formulė;

(2.88)

formulė;

(2.89)

formulė,

(2.90)

čia:

vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2*h)). Imamas iš 2.4 lentelės;

Anv – suminis pastato naudingasis plotas, kuriame įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos (m2);

Am – suminis pastato naudingasis plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

Am,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

Amh,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);

Are,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

Areh,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);

Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

etahmh.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas. Nesant duomenų, imamas iš 2.13 lentelės;

etahre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas šildymo sezono laikotarpiu. Nesant duomenų, imama etahre,x=0,65;

etahreh,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas šildymo sezono laikotarpiu. Nesant duomenų, imama etahreh,x=0,65;

etahreh.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas. Nesant duomenų, imamas iš 2.13 lentelės;

PHIFm,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių suminis galingumas (W). Jei šis galingumas nežinomas arba didesnis už 1,5*Ap, imama PHIFm =1,5*Ap;

PHIFmh,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių suminis galingumas (W). Jei šis galingumas nežinomas arba didesnis už 1,5*Ap, imama PHIFmh =1,5*Ap.

PHIFre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių suminis galingumas (W). Jei šis galingumas nežinomas arba didesnis už 1,5*Ap, imama PHIFre =1,5*Ap;

PHIFreh,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių suminis galingumas (W). Jei šis galingumas nežinomas arba didesnis už 1,5*Ap, imama PHIFreh =1,5*Ap.

28. Jei mechaninių vėdinimo sistemų dokumentacijoje pateiktas ventiliatorių naudojamas suminis elektros energijos kiekis G (Wh/m³), šiose sistemose sumontuotų ventiliatorių suminis galingumas F (W) apskaičiuojamas taip:

PHI=v(0)*G*A(p).

(2.91)

2.13 lentelė

Šilumos šaltinių, naudojamų mechaninėse vėdinimo sistemose išorės orui pašildyti, skaičiuojamųjų naudingumo koeficientų etahmh.air ir etahreh.air vertės

Šilumos šaltinio apibūdinimas

etahmh.air , etahreh.air

Šilumos tinklai

1

Dujinis katilas

0,94

Skystojo kuro katilas

0,87

Kietojo kuro katilas

0,85

Šildymas elektra

1

Šiluminis siurblys

1,1

xiv. Šilumos nuostolių dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos per langus ir išorines duris skaičiavimas

29. Nustatant norminius šilumos nuostolius QN.inf (kWh/(m2*metai)), šildymo sezono laikotarpiu dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos per langus ir išorines duris priimama sąlyga, kad į pastato vidų neturi infiltruotis didesnis išorės oro kiekis negu reikalingas pastato vėdinimui, todėl QN.inf =0.

30. Atskaitiniai šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos per langus ir išorines duris QR.inf (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami taip:

jei

(K(R)*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum)+A(d.sum)))/A(p)+v(1)<=v(0), QR.inf=0;

(2.92)

jei (K(R)*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum)+A(d.sum)))/A(p)+v(1)>v(0);

(2.93)

QR.inf apskaičiuojamas pagal formulę:

Q(R.inf.)=1,77*(K(R)*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum)+A(d.sum)))/A(p)+v(1)–v(0))*(theta(iH)–0,6)

(2.94)

31. Skaičiuojamieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per langus ir išorines duris dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos Qinf (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami taip:

jei formulė, Qinf=0;

(2.95)

jei formulė,

(2.96)

Qinf apskaičiuojamas pagal formulę:

formulė

(2.97)

čia:

Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum, Ad.sum – atitinkamai langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų ir išorinių iėjimo durų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

KR – atskaitinė langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų ir išorinių durų oro skverbties vertė (m3/(m2*h)). Imama iš 2.6 lentelės;

Awd,x, Agw,x, Abw,x, Ad,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros ir išorinių įėjimo durų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Kwd,x, Kgw,x, Kbw,x, Kd,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir išorinių įėjimo durų ar kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamosios oro skverbties vertės (m3/(m2*h)). Jos nustatomos pagal gamintojo deklaracijoje pateiktą gaminio orinio laidžio klasę ir 2.14 lentelėje pateiktus duomenis. Nesant duomenų, imama iš Reglamento 4 priedo.

vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2*h)). Imamas iš 2.4 lentelės;

v1 – išorės oro kiekis, patenkantis į pastatą per išorines įėjimo duris dėl šių durų varstymo (m3/(m2*h)). Apskaičiuojamas pagal formulę:

v(1)=0,063*1/A(p)*k(d1)*k(d2)*(1+0,2*h).

(2.98)

Formulės dedamųjų išaiškinimas pateiktas prie (2.81) formulės.

2.14 lentelė

Langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų ir išorinių įėjimo durų skaičiuojamosios oro skverbties Kwd, Kgw, Kbw ir Kd (m3/(m2*h)) vertės

Langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų ir išorinių iėjimo durų orinio laidžio klasė

1

2

3

4

Kwd, Kgw, Kbw, Kd vertės, m3/(m2*h)

10,77

5,82

1,94

0,65

xv. Šilumos pritekėjimų iš išorės skaičiavimas

32. Skaičiuojant šilumos pritekėjimus iš išorės [3.16], vertinama Saulės spinduliuotė, patenkanti į pastatą per langus, stoglangius ir švieslangius šildymo sezono laikotarpiu. Šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Qe (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami pagal formulę:

formulė

(2.99)

čia:

qsol.wd,x, qsol.gw,x, qsol.bw,x – Saulės spinduliuotės energijos kiekis per šildymo sezono laikotarpį į atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršių (kWh/(m2*metai)). Imamas iš 2.15 lentelės;

Awd,x , Agw,x, Abw,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

gwd,x, ggw,x, gbw,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas. Kada balkonas įstiklintas, turi būti imama lango, stoglangio ar švieslangio tarp balkono ir patalpų gwd vertė. Imama iš gamintojo deklaracijos. Nesant duomenų, imama iš Reglamento 4 priedo.

2.15 lentelė

Saulės spinduliuotės energijos kiekis atitinkamai orientuoto lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršiaus ploto vienetui per šildymo sezono laikotarpį qsol.wd, qsol.gw, qsol.bw (kWh/(m2*metai))

Paviršiaus orientacija

Qsol.wd, qsol.gw, qsol.bw, kWh/(m2*metai)

175

250

350

Pasvirę paviršiai

400

xvi. Vidinių šilumos išsiskyrimų skaičiavimas

33. Skaičiuojant vidinius šilumos išsiskyrimus [3.16], vertinamas žmogaus išskiriamas energijos kiekis ir šilumos kiekis, išsiskiriantis iš vidinių šilumos šaltinių šildymo sezono laikotarpiu. Vidiniai šilumos išsiskyrimai Qi, (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami pagal formulę:

Q(i)=0,22*g(0)*t/A(0)+5,28*g(v),

(2.100)

čia:

go – žmogaus išskiriama šiluma (W). Imama iš 2.4 lentelės;

t – žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (h). Imamas iš 2.4 lentelės;

Ao – plotas vienam žmogui (m2). Imamas iš 2.4 lentelės;

gv – šilumos išsiskyrimai iš vidinių šilumos šaltinių pastato ploto vienetui (W/m2). Imami iš 2.4 lentelės.

xvii. Šilumos pritekėjimų į pastatą skaičiavimas

34. Šilumos pritekėjimai į pastatą [3.17] per šildymo sezono laikotarpį QH.gn (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami:

Q(H.gn)=eta(H.gn)*(Q(e)+Q(i)),

(2.101)

čia:

etaηH.gn – šildymo sezono laikotarpiu šilumos pritekėjimų iš išorės ir vidinių šilumos išsiskyrimų suvartojimo pastate faktorius.

etaηH.gn faktoriaus vertė apskaičiuojama taip:

jei gamaγH>0 arba gamaγH≠1, eta(H.gn)=(1–gama^alfa(H)(H))/(1–gama^(alfa(H)+1)(H));

(2.102)

jei gamaγH=1, eta(H.gn)=alfa(H)/(alfa(H)+1);

(2.103)

jei gamaγH<0, eta(H.gn)=1/gama(H);

(2.104)

formulė;

(2.105)

alfa(H)=0,8+2,41*A(p)/H(p),

(2.106)

čia:

Qenv – apskaičiuojama pagal (2.117) formulę (kWh/(m2*metai));

Qvent.nv – apskaičiuojama pagal (2.84) formulę (kWh/(m2*metai));

Qvent.m – apskaičiuojama pagal (2.85) formulę (kWh/(m2*metai));

Qvent.re – apskaičiuojama pagal (2.87) formulę (kWh/(m2*metai));

Hp – pastato skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai (W/K). Apskaičiuojama pagal (2.108) formulę.

H(env)=(Q(env)*A(p))/5,28*(theta(iH)–0,6),

(2.107)

čia:

Qenv – apskaičiuojama pagal (2.117) formulę.

formulė.

(2.108)

Formulės dedamųjų paaiškinimai pateikti prie (2.90) formulės.

xviii. Elektros energijos suvartojimo pastate skaičiavimas

35. Skaičiuojant elektros energijos suvartojimą [3.14], vertinamas metinis elektros energijos suvartojimas pastate. Elektros energijos suvartojimas QE, (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojamas pagal formulę:

Q(E)=f(e)*PSI(E),

(2.109)

čia:

fE – pastato dalis, vartojanti elektros energiją. Imama iš 2.4 lentelės;

PSIyE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui (kWh/(m2*metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.

xix. Energijos sąnaudų karštam vandeniui skaičiavimas

36. Skaičiuojant energijos sąnaudas karštam vandeniui [3.14], vertinamas metinis energijos suvartojimas. Energijos sąnaudos karštam vandeniui Qhw (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojamos pagal formulę:

Q(hw)=PSI(hw)/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(hw,x)/eta(hw,x)),

(2.110)

čia:

PSIyhw – metinis energijos poreikis karštam vandeniui pastato ploto vienetui (kWh/(m2*metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;

etahhw,x – atitinkamoje pastato dalyje įrengtos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.16 lentelės;

Ahw,x – pastato plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ karšto vandens ruošimo sistema (m2). Jei pastate įrengta viena karšto vandens ruošimo sistema, tai Ap=Ahw,x. Jei skirtingose pastato dalyse įrengtos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos, šių pastato dalių plotai turi būti įvertinti taip, kad jų suma atitiktų pastato naudingąjį plotą, t. y. turi būti SUMA(x=1,...,n)(A(hw,x))=A(p).

2.16 lentelė

Karšto vandens ruošimo sistemos naudingumo koeficientas etaηhw

Karšto vandens ruošimo sistemos ir reguliavimo apibūdinimas

etaηhw

Centrinis šilumos punktas

0,6

Pastato šilumos punktas + rankinis reguliavimas

0,8

Pastato šilumos punktas + automatinis reguliavimas

0,95

Pastato katilinė + dujinis katilas + rankinis reguliavimas

0,78

Pastato katilinė + dujinis katilas + automatinis reguliavimas

0,82

Pastato katilinė + kietojo kuro katilas + rankinis reguliavimas

0,75

Pastato katilinė + kietojo kuro katilas + automatinis reguliavimas

0,8

Pastato katilinė + akumuliacinė talpa + dujų katilas + rankinis reguliavimas

0,8

Pastato katilinė + akumuliacinė talpa + dujų katilas + automatinis reguliavimas

0,86

Pastato katilinė + akumuliacinė talpa + kietojo kuro katilas + rankinis reguliavimas

0,78

Pastato katilinė + akumuliacinė talpa + kietojo kuro katilas +automatinis reguliavimas

0,82

Dujinis momentinis šildytuvas

0,85

Tūrinis šildytuvas + dujinis katilas + rankinis reguliavimas

0,78

Tūrinis šildytuvas + dujinis katilas + automatinis reguliavimas

0,82

Tūrinis šildytuvas + kietojo kuro katilas

0,75

Tūrinis šildytuvas + akumuliacinė talpa + kietojo kuro katilas + rankinis reguliavimas

0,82

Tūrinis šildytuvas + akumuliacinė talpa + kietojo kuro katilas + automatinis reguliavimas

0,85

Elektrinis tūrinis šildytuvas

0,9

Elektrinis momentinis šildytuvas

0,98

xx. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimas

37. Norminės QN1 (kWh/(m2*metai)), atskaitinės QR1 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamosios Q1 (kWh/(m2*metai)) pastato energijos sąnaudos, pagal kurias nustatoma pastato kvalifikacinio rodiklio C vertė, apskaičiuojamos pagal formules:

formulė;

(2.111)

formulė;

(2.112)

formulė;

(2.113)

eta(hs)=eta(1)*eta(2),

(2.114)

čia:

etahN.hs, etahR.hs – norminis ir atskaitinis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.19 lentelės;

etahhs – skaičiuojamasis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas, vieneto dalys;

etah1 – pastato šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamasis naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.17 lentelės;

etah2 – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 17.2 punkto reikalavimus, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės;

QN.env – norminiai šilumos nuostoliai per visas pastato atitvaras šildymo sezono laikotarpiu pastato naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal formulę:

Q(N.env)=Q(N.w)+Q(N.r)+Q(N.ce)+Q(N.cc+Q(N.fg+Q(N.wda+Q(N.d+Q(N.PSI);

(2.115)

QR.env – atskaitiniai šilumos nuostoliai per visas pastato atitvaras šildymo sezono laikotarpiu pastato naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal formulę:

Q(R.env)=Q(R.w)+Q(R.r)+Q(R.ce)+Q(R.cc+Q(R.fg+Q(R.wda+Q(R.d+Q(R.PSI);

(2.116)

Qenv – skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per visas pastato atitvaras šildymo sezono laikotarpiu pastato naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal formulę:

Q(env)=Q(w)+Q(r)+Q(ce)+Q(cc+Q(fg+Q(wda+Q(d+Q(PSI);

(2.117)

Qers.sum – suminis energijos kiekio, išgaunamo iš atsinaujinančių išteklių, suvartojimas pastate (kWh/(m2*metai)). Kol nenustatyti reikalavimai šio energijos kiekio skaičiavimui, priimama Qers.sum=0.

2.17 lentelė

Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamojo naudingumo koeficiento etah1 vertės

Reguliavimo įtaisų apibūdinimas

etah1

Nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų

0,88

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad jie apima viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, tačiau yra tik termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai arba tik patalpų arba išorės termostatas

0,93

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad jie apima viso pastato patalpų šildymo reguliavimą. Yra termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai ir patalpų arba išorės termostatas

0,98

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad jie neapima viso pastato patalpų šildymo reguliavimo

0,90

2.18 lentelė

Šilumos šaltinio skaičiuojamojo naudingumo koeficiento etah2 vertės

Šilumos šaltinio apibūdinimas

etah2

Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas

0,9

Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas

1

Dujinis katilas, rankinis reguliavimas

0,8

Dujinis katilas, automatinis reguliavimas

0,94

Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai

1

Skystojo kuro katilas, rankinis reguliavimas

0,75

Skystojo kuro katilas, automatinis reguliavimas

0,87

Kietojo kuro katilas, rankinis reguliavimas

0,7

Kietojo kuro katilas, automatinis reguliavimas

0,85

Šildymas elektra, rankinis reguliavimas

0,9

Šildymas elektra, automatinis reguliavimas

1

Šiluminis siurblys

1,1

Krosnys

0,5

Židiniai

0,4

2.19 lentelė

Pastatų norminių etahN.hs ir atskaitinių etahR.hs šildymo sistemos naudingumo koeficientų vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui

Eil. Nr.

Pastato paskirtis [3.2]

etahN.hs

etahR.hs

1.

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų namai

0,7

0,83

2.

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (daugiabučiai namai)

0,7

0,90

3.

Administracinės paskirties pastatai

0,7

0,83

4.

Mokslo paskirties pastatai

0,7

0,83

5.

Gydymo paskirties pastatai

0,7

0,84

6.

Maitinimo paskirties pastatai

0,7

0,86

7.

Prekybos paskirties pastatai

0,7

0,86

8.

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

0,7

0,81

9.

Baseinai

0,7

0,83

10.

Kultūros paskirties pastatai

0,7

0,82

11.

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

0,7

0,83

12.

Sandėliavimo paskirties pastatai

0,7

0,84

13.

Viešbučių paskirties pastatai

0,7

0,9

14.

Paslaugų paskirties pastatai

0,7

0,88

15.

Transporto paskirties pastatai

0,7

0,84

16.

Poilsio paskirties pastatai

0,7

0,82

17.

Specialiosios paskirties pastatai

0,7

0,85

38. Norminės suminės QN.sum (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamosios suminės Qsum (kWh/(m2*metai)) pastato energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formules:

Q(N.sum)=Q(N1)–Q(H.gn);

(2.118)

Q(sum)=Q(1)+Q(vent.EC)–Q(H.gn).

(2.119)

39. Skaičiuojamosios energijos sąnaudos pastato šildymui Qsum.H (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojamos taip:

formulė.

(2.120)

xxi. Pastato energinio naudingumo įvertinimas

40. D, E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai turi atitikti 43 punkte nurodyto dydžio pastato kvalifikacinio rodiklio C vertę.

41. C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasėms pastatai priskiriami, jei jie atitinka visus 2.20 lentelėje, pagal atitinkamą energinio naudingumo klasę, nustatytus reikalavimus:

2.20 lentelė

Reikalavimai C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams

Energinio naudingumo klasė ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo proceso apibūdinimas

Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams

C energinio naudingumo klasės suteikimas pastatams prieš ir po jų modernizavimo

Kvalifikacinio rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

Kiti C klasės pastatai

1. Kvalifikacinio rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.107) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.124) formulę: Henv £<= Henv.N

B klasės pastatai

1. Kvalifikacinio rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.107) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.124) formulę Henv £<= Henv.N

3. Energijos sąnaudos pastato šildymui turi būti ne didesnės už nurodytas 2.25 lentelėje normines sąnaudas B klasės pastatams

A klasės pastatai

1. Kvalifikacinis rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.107) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.125) formulę Henv £<= Henv.N (A)

3. Energijos sąnaudos pastato šildymui turi būti ne didesnės už nurodytas 2.25 lentelėje normines sąnaudas A klasės pastatams

4. Pastato sandarumas turi atitikti Metodikos XXII skyriaus reikalavimus

5. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,75 Wh/m3

A+ klasės pastatai

1. Kvalifikacinio rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.107) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.126) formulę Henv £<= Henv.N (A+)

3. Energijos sąnaudos pastato šildymui turi būti ne didesnės už nurodytas 2.25 lentelėje normines sąnaudas A+ klasės pastatams

4. Pastato sandarumas turi atitikti Metodikos XXI skyriaus reikalavimus

5. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,55 Wh/m³

A++ klasės pastatai

1. Kvalifikacinis rodiklio „C“ vertė turi atitikti Metodikos 43 punkto reikalavimus

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.107) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.127) formulę: Henv £<= Henv.N (A++)

3. Energijos sąnaudos pastato šildymui turi būti ne didesnės už nurodytas 2.25 lentelėje normines sąnaudas A++ klasės pastatams

4. Pastato sandarumas turi atitikti Metodikos XXII skyriaus reikalavimus

5. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³

42. Pastato kvalifikacinio rodiklio C vertė apskaičiuojama [3.13]:

42.1. jeigu Q(1)/Q(N1)<=1,

(2.121)

42.2. jeigu Q(1)/Q(N1)>=1,

(2.122)

42.3. kitais nei 42.1 ir 42.2 punktuose nurodytais atvejais

(2.123)

43. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatų kvalifikacinio rodiklio C vertės turi būti ne didesnės už nurodytas [3.13]:

43.1. A++ klasės: C < 0,25;

43.2. A+ klasės: 0,25 <=£ C < 0,375;

43.3. A klasės: 0,375 <=£ C < 0,5;

43.4. B klasės: 0,5 <=£ C < 1;

43.5. C klasės: 1 <=£ C < 1,5;

43.6. D klasės: 1,5 <=£ C < 2;

43.7. E klasės: 2 <=£ C < 2,5;

43.8. F klasės: 2,5 <=£ C < 3;

43.9. G klasės: C ³>= 3 .

44. C ir B energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai Henv.N (W/K) skaičiuojami taip:

formulė

(2.124)

čia:

UN – atitinkamų atitvarų norminiai šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)), imami iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

PSIΨN – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio;

HN.fg1 – apskaičiuojamas pagal (2.31) formulę;

HN.fg2 – apskaičiuojamas pagal (2.44) formulę;

HN.fg3 – apskaičiuojamas pagal (2.63) formulę.

45. A energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai Henv.N(A) (W/K) skaičiuojami taip:

formulė

(2.125)

čia:

UN.(A) – atitinkamų atitvarų norminiai šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)), imami iš 2.21 lentelės su κk daugikliu;

PSIΨN.(A) – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientai (W/(m*K)), imami iš 2.24 lentelės su κk daugikliu;

HN(A).fg1 – apskaičiuojamas pagal (2.26) ir (2.31) formules. Formulėje (2.26) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.21 lentelėje;

HN(A).fg2 – apskaičiuojamas pagal (2.41) ir (2.44) formules. Formulėje (2.41) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.21 lentelėje;

HN(A).fg3 – apskaičiuojamas pagal (2.60) ir (2.63) formules. Formulėje (2.60) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.21 lentelėje.

46. A+ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai Henv.N(A+) (W/K) skaičiuojami taip:

formulė

(2.126)

čia:

UN.(A+) – atitinkamų atitvarų norminiai šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)), imami iš 2.22 lentelės su κk daugikliu;

PSIΨN.(A+) – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientai (W/(m*K)), imami iš 2.24 lentelės su κk daugikliu;

HN(A+).fg1 – apskaičiuojami pagal (2.26) ir (2.31) formules. Formulėje (2.26) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A+).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.22 lentelėje;

HN(A+).fg2 – apskaičiuojami pagal (2.41) ir (2.44) formules. Formulėje (2.41) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A+).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.22 lentelėje;

HN(A+).fg3 – apskaičiuojami pagal (2.60) ir (2.63) formules. Formulėje (2.60) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A+).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.22 lentelėje.

47. A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai Henv.N(A++) (W/K) skaičiuojami taip:

formulė

(2.127)

čia:

UN.(A++) – atitinkamų atitvarų norminiai šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)), imami iš 2.23 lentelės su κk daugikliu;

PSIΨN.(A++) – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientai (W/(m*K)), imami iš 2.24 lentelės su κk daugikliu;

HN(A++).fg1 – apskaičiuojami pagal (2.26) ir (2.31) formules. Formulėje (2.26) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A++).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.23 lentelėje;

HN(A++).fg2 – apskaičiuojami pagal (2.41) ir (2.44) formules. Formulėje (2.41) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A++).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.23 lentelėje;

HN(A++).fg3 – apskaičiuojami pagal (2.60) ir (2.63) formules. Formulėje (2.60) vietoj norminės UN.fg turi būti naudojama UN(A++).fg vertė su κk daugikliu, nurodyta 2.23 lentelėje.

2.21 lentelė

Mažai energijos naudojančių A energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A), (W/(m2*K)) vertės

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai

gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir garažų paskirties pastatai

Stogai

r

0,10*κk

0,11*κk

0,16*κk

Perdangos, kurios ribojasi su išore

ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,14*κk

0,16*κk

0,25*κk

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

Sienos

w

0,12*κk

0,15*κk

0,20*κk

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

1,0*κk

1,3*κk

1,3*κk

Durys, vartai

d

1,0*κk

1,3*κk

1,3*κk

Paaiškinimai: kk = 20/(thetaqiH – 0,6) – temperatūros pataisa, thetaqiH – atitinkamos paskirties pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu, °C. Imama iš 2.4 lentelės.

2.22 lentelė

Mažai energijos naudojančių A+ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A+), (W/(m2*K)) vertės

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai

gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir garažų paskirties pastatai

Stogai

r

0,09*κk

0,10*κk

0,14*κk

Perdangos, kurios ribojasi su išore

ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,12*κk

0,14*κk

0,18*κk

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

Sienos

w

0,11*κk

0,13*κk

0,17*κk

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,85*κk

1,0*κk

1,0*κk

Durys, vartai

d

0,85*κk

1,0*κk

1,0*κk

Paaiškinimai pateikti prie 2.21 lentelės.

2.23 lentelė

Energijos beveik nevartojančių A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A++), (W/(m2*K)) vertės įvairios paskirties pastatams

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai

gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir garažų paskirties pastatai

Stogai

r

0,080*κk

0,090*κk

0,12*κk

Perdangos, kurios ribojasi su išore

ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,10*κk

0,12*κk

0,12*κk

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

Sienos

w

0,10*κk

0,11*κk

0,14*κk

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,70*κk

0,85*κk

0,85*κk

Durys, vartai

d

0,70*κk

0,85*κk

0,85*κk

Paaiškinimai pateikti prie 2.21 lentelės.

2.24 lentelė

A, A+, A++ energinio naudingumo klasių visų paskirčių pastatų norminės ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų PSIYN(A), PSIYN(A+), PSIYN(A++), (W/(m*K)) vertės

Ilginio šiluminio tiltelio rūšis

Tiltelį žymintis poraidis

Norminės ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų PSIYN(A), PSIYN(A+), PSIYN(A++), (W/(m*K)) vertės

Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų

f-w

0

Apie langų angas sienose

wdp

0,05*κk

Apie išorinių įėjimo durų angas sienose

dp

0,05*κk

Tarp pastato sienų ir stogo

w-r

0

Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose

c

0

Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis

bc-w

0,01*κk

Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų

c-w

0

Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru

s

0,05*κk

2.25 lentelė

B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų norminės energijos sąnaudos pastato šildymui

Eil. Nr.

Pastato paskirtis

B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės energijos sąnaudos pastato šildymui, kWh/(m2*metai)

B

A

A+

A++

1

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

383*Ap-0,22

175*Ap-0,25

170*Ap-0,30

173*Ap-0,36

2

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai )

311*Ap-0,20

181*Ap-0,28

208*Ap-0,36

200*Ap-0,42

3

Administracinės paskirties pastatai

369*Ap-0,22

168*Ap-0,26

133*Ap-0,31

55*Ap-0,24

4

Mokslo paskirties pastatai

289*Ap-0,21

121*Ap-0,27

69*Ap-0,28

26*Ap-0,20

5

Gydymo paskirties pastatai

436*Ap-0,21

207*Ap-0,24

210*Ap-0,31

183*Ap-0,36

6

Maitinimo paskirties pastatai

210*Ap-0,20

28*Ap-0,066

17*Ap-0,024

14*Ap-0,01

7

Prekybos paskirties pastatai

441*Ap-0,27

207*Ap-0,37

125*Ap-0,39

29*Ap-0,25

8

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

337*Ap-0,22

171*Ap-0,29

144*Ap-0,34

86*Ap-0,33

9

Baseinai

504*Ap-0,17

246*Ap-0,18

223*Ap-0,22

205*Ap-0,25

10

Kultūros paskirties pastatai

335*Ap-0,26

57*Ap-0,22

20*Ap-0,13

9*Ap-0,057

11

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

327*Ap-0,19

171*Ap-0,25

149*Ap-0,32

178*Ap-0,41

12

Sandėliavimo paskirties pastatai

397*Ap-0,19

212*Ap-0,2

191*Ap-0,24

174*Ap-0,28

13

Viešbučių paskirties pastatai

382*Ap-0,21

200*Ap-0,25

234*Ap-0,34

281*Ap-0,43

14

Paslaugų paskirties pastatai

317*Ap-0,19

150*Ap-0,23

130*Ap-0,28

89*Ap-0,28

15

Transporto paskirties pastatai

294*Ap-0,17

137*Ap-0,21

118*Ap-0,26

85*Ap-0,27

16

Poilsio paskirties pastatai

267*Ap-0,19

115*Ap-0,24

80*Ap-0,26

42*Ap-0,23

17

Specialiosios paskirties pastatai

294*Ap-0,16

138*Ap-0,20

127*Ap-0,23

118*Ap-0,27

xxii. Pastatų sandarumo matavimo reikalavimai

48. A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo reikalavimai nekeliami.

49. Tais atvejais, kai keliami reikalavimai pastato sandarumui, pastatų sandarumo matavimus turi atlikti bandymams pagal LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“ [3.16] reikalavimus akredituotos laboratorijos.

50. Tais atvejais, kai keliami reikalavimai pastato sandarumui, sandarumo matavimai turi būti atliekami užbaigus visus statybos darbus pastate. Pastato sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą.

51. Pastato sandarumas matuojamas taip:

51.1. vieno ir dviejų butų gyvenamojo pastato sandarumo matavimai turi būti atlikti visose šildomose pastato patalpose. Gali būti matuojamas iš karto visų pastato šildomų patalpų sandarumas arba gali būti matuojama atskirose šildomose patalpose ar atskirose pastato dalyse;

51.2. daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti matuojamas viso pastato arba atskirų butų sandarumas. Kai matuojamas atskirų butų sandarumas, matavimai turi būti atlikti ne mažiau kaip 10 % pastato butų, tačiau ne mažiau kaip 3 butuose: iš jų turi būti išmatuotas sandarumas ne mažiau kaip vieno buto, turinčio atitvaras pastato pakraščiuose [3.18], ir ne mažiau vieno buto, turinčio atitvaras pastato kampuose;

51.3. administracinės, mokymo ir gydymo paskirties pastatuose turi būti matuojamas viso pastato arba atskirų patalpų sandarumas. Kai matuojamas atskirų patalpų sandarumas, matavimai turi būti atlikti ne mažiau kaip 10 % pastato naudingajame plote, tačiau ne mažiau kaip 3 patalpose: iš jų turi būti išmatuotas sandarumas ne mažiau kaip vienos patalpos, turinčios atitvaras pastato pakraščiuose [3.18], ir ne mažiau kaip vienos patalpos, turinčios atitvaras pastato kampuose,.

xxiii. Pastato dalies energinio naudingumo įvertinimas

52. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas ta pačia tvarka kaip ir viso pastato, tik skaičiavimuose pagal IV–XX skyriuose nurodytas formules vietoj viso pastato naudingojo ploto naudojamas atitinkamos pastato dalies naudingasis plotas. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas pagal XXI skyriaus nuostatas.

STR 2.01.09:2005

3 priedas

STATYBOS PRODUKTŲ šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

1. Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams, išvardytiems 3.1 lentelėje, projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė ld. s., W/(m·K) gali būti apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus, kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami 3.1 lentelėje nurodyti duomenys.

3.1 lentelė

Statybos produktų, naudojamų konstrukciniams ir apdailiniams atitvarų sluoksniams, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.

Statybos produkto pavadinimas

Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, ld. s., W/(m×K)

1.

Asbocementiniai lygūs lakštai

0,83

2.

Betonas

2

3.

Betonas armuotas (gelžbetonis)

2,5

4.

Gelžbetoninės 220 mm storio tuštuminės perdenginio plokštės

1,3

5.

Gipso lakštai (sausas tinkas)

0,25

6.

Keramzitbetonis

0,7

7.

Mediena (ąžuolas)

0,23

8.

Mediena (beržas)

0,2

9.

Mediena (pušis arba eglė)

0,18

10.

Medienos fanera

0,17

11.

Medienos pjuvenų plokštės

0,18

12.

Medienos plaušo (MDF) plokštės

0,18

13.

Medienos plokštės su cementiniu rišikliu

0,23

14.

Mūras, pilnavidurių keraminių plytų

0,8

15.

Mūras, pilnavidurių keramzitbetonio blokelių

0,6

16.

Mūras, pilnavidurių silikatinių plytų

1

17.

Mūras, skylėtų keraminių plytų

0,7

18.

Mūras, skylėtų silikatinių plytų

0,9

19.

Mūras, tuščiavidurių keraminių blokelių

0,25

20.

Mūras, tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių

0,4

21.

Orientuotos medžio skiedrų (OSB) plokštės

0,13

22.

Perlitbetonis

0,39

23.

Pjuvenų betonas

0,3

24.

Skaldyto akmens mūras

2,6

25.

Tinkas (cemento-smėlio)

1

26.

Tinkas (kalkių-smėlio)

0,8

27.

Tinkas (kalkių-smėlio-cemento)

0,9

2. Jei atitvaros sluoksnį, kuriame yra 3.5 lentelėje išvardytas statybos produktas, kerta metalinės jungtys, šio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas (W/(m×K)) turi būti skaičiuojamas pagal formulę:

čia:

ld. s. – statybos produkto projektinis šilumos laidumo koeficientas (W/(m×K));

nfn – jungčių skaičius viename m2;

Afn – vienos jungties skerspjūvio plotas (m2).

3. Jei atitvaros sluoksnyje yra kuris nors iš 3.5 lentelėje išvardytų statybos produktų ir šis sluoksnis sudarytas iš termiškai nevienalyčių medžiagų, pvz., medžiaga patalpinta tarp plieninių ar medinių karkaso elementų, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas (W/(m×K)) turi būti apskaičiuojamas įvertinant karkaso elementų įtaką šio sluoksnio šilumos laidumui [3.4]:

3.1. kai medžiaga patalpinta tarp plieninių „Z“ arba „C“ formos plieninių arba plieninių cinkuotų profilių, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas , W/(m×K) gali būti apskaičiuojamas pagal 3.2 lentelėje pateiktas formules.

3.2 lentelė

Formulės nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento , W/(m×K) skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp plieninių „Z“ arba „C“ formos plieninių arba plieninių cinkuotų profilių, esant profilių žingsniui 600 mm

Plieninių arba plieninių cinkuotų profilių storis, mm

Plieninių arba plieninių cinkuotų profilių aukštis, t. y. nevienalyčio sluoksnio storis, mm

Formulė

1

100

(3.2)

150

(3.3)

200

(3.4)

1,5

100

(3.5)

150

(3.6)

200

(3.7)

2

100

(3.8)

150

(3.9)

200

(3.10)

2,5

100

(3.11)

150

(3.12)

200

(3.13)

3.2. kai medžiaga patalpinta tarp 50 mm storio medinių karkaso elementų, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas (W/(m×K)) gali būti apskaičiuojamas pagal 3.3 lentelėje pateiktas formules.

3.3 lentelė

Formulės iki 250 mm storio nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento (W/(m×K)), skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp 50 mm storio medinių karkaso elementų

Medinio karkaso žingsnis, mm

Formulė

600

(3.14)

900

(3.15)

1200

(3.16)

3.3. kai medžiaga patalpinta tarp 0,6 mm storio „C“ formos plieninių cinkuotų profilių, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas (W/(m×K)) gali būti apskaičiuojamas pagal 3.4 lentelėje pateiktas formules.

3.4 lentelė

Formulės nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento (W/(m×K)) skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp 0,6 mm storio „C“ formos plieninių cinkuotų profilių, esant profilių žingsniui 600 mm

Plieninių cinkuotų profilių aukštis, t. y. nevienalyčio sluoksnio storis, mm

Formulė

50

(3.17)

75

(3.18)

100

(3.19)

4. Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams, išvardytiems 3.5 lentelėje, projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė ld. s. (W/(m·K)) gali būti apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus, kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami 3.5 lentelėje nurodyti duomenys.

3.5 lentelė

Statybos produktų, naudojamų termoizoliaciniams atitvarų sluoksniams, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.

Statybos produkto pavadinimas

Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, ld. s., W/(m×K)

1.

Akytas betonas nevėdinamoje atitvaroje

0,23

2.

Akytas betonas vėdinamoje atitvaroje

0,22

3.

Birioji celiuliozės pluošto vata nevėdinamoje atitvaroje

0,06

4.

Birioji celiuliozės pluošto vata vėdinamoje atitvaroje

0,05

5.

Fenolio-formaldehidinis putplastis nevėdinamoje atitvaroje

0,07

6.

Fenolio-formaldehidinis putplastis vėdinamoje atitvaroje

0,06

7.

Karbamido-formaldehidinis putplastis nevėdinamoje atitvaroje

0,07

8.

Karbamido-formaldehidinis putplastis vėdinamoje atitvaroje

0,06

9.

Keramzito smėlis nevėdinamoje atitvaroje

0,33

10.

Keramzito smėlis vėdinamoje atitvaroje

0,32

11.

Keramzito žvyras nevėdinamoje atitvaroje

0,28

12.

Keramzito žvyras vėdinamoje atitvaroje

0,27

13.

Medienos drožlės (sutankintos)

0,15

14.

Mineralinė vata nevėdinamoje atitvaroje pastatuose iki 1993 m.

0,061

15.

Mineralinė vata vėdinamoje atitvaroje pastatuose iki 1993 m.

0,062

16.

Mineralinė vata nevėdinamoje atitvaroje pastatuose po 1993 m.

0,042

17.

Mineralinė vata vėdinamoje atitvaroje pastatuose po 1993 m.

0,041

18.

Pakulos

0,074

19.

Perlitas

0,17

20.

Perlito su bitumu gaminiai

0,13

21.

Polistireninio putplasčio „EPS“ granulės

0,055

22.

Polistireninis putplastis „EPS“ nevėdinamoje atitvaroje

0,044

23.

Polistireninis putplastis „EPS“ vėdinamoje atitvaroje

0,043

24.

Polistireninis putplastis „XPS“ nevėdinamoje atitvaroje

0,037

25.

Polistireninis putplastis „XPS“ vėdinamoje atitvaroje

0,036

26.

Poliuretaninio putplasčio plokštės nevėdinamoje atitvaroje

0,037

27.

Poliuretaninio putplasčio plokštės vėdinamoje atitvaroje

0,036

28.

Putstiklis nevėdinamoje atitvaroje

0,18

29.

Putstiklis vėdinamoje atitvaroje

0,17

30.

Spaliai

0,1

31.

Susmulkintos durpės

0,13

32.

Šiaudai

0,09

33.

Šlako skalda

0,21

5. Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams, išvardytiems 3.6 lentelėje, projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė ld. s. (W/(m·K)) gali būti apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus, kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami 3.6 lentelėje nurodyti duomenys.

3.6 lentelė

Statybos produktų, naudojamų termoizoliaciniams atitvarų sluoksniams grunte, rūsio grindyse arba po grindimis ant grunto, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.

Statybos produkto pavadinimas

Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, ld. s., W/(m×K)

1.

Keramzito žvyras grindyse ant grunto

0,32

2.

Keramzito žvyras rūsio grindyse arba grunte

0,33

3.

Keramzito smėlis grindyse ant grunto

0,46

4.

Keramzito smėlis rūsio grindyse arba grunte

0,51

5.

Min. vata grindyse ant grunto pastatuose po 1993 m.

0,06

6.

Min. vata grindyse ant grunto pastatuose iki 1993 m.

0,08

7.

Min. vata rūsio grindyse arba grunte pastatuose po 1993 m.

0,08

8.

Min. vata rūsio grindyse arba grunte pastatuose iki 1993 m.

0,1

9.

Polistireninis putplastis „EPS“ grindyse ant grunto

0,05

10.

Polistireninis putplastis „EPS“ rūsio grindyse arba grunte

0,065

11.

Polistireninis putplastis „XPS“ grindyse ant grunto

0,038

12.

Polistireninis putplastis „XPS“ rūsio grindyse arba grunte

0,039

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

4 priedas

1. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose, tais atvejais, kai nėra langų charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.1 lentelėje nurodytos langų šilumos perdavimo koeficiento Uwd (W/(m2*K)), įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento gwd ir oro skverbties Kwd (m3/(m2*h)) vertės.

4.1 lentelė

Langų šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.

Langų apibūdinimas

Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas Uwd, W/(m2*K)

Įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas, gwd

Skaičiuojamoji oro skverbtis Kwd, m3/(m2*h)

1.

Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 1 stiklu

5,5

0,87

10,77

2.

Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 2 stiklais

2,5

0,76

10,77

3.

Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 3 stiklais

1,8

0,71

10,77

4.

Mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2,5

0,75

5,82

5.

Mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,7

0,67

5, 82

6.

Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2

0,7

5, 82

7.

Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,3

0,55

5, 82

8.

Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai

1,2

0,5

5, 82

9.

Metaliniai (pagaminti iki 1995 metų) su 1 stiklu

6,7

0,87

10,77

10.

Metaliniai (pagaminti iki 1995 metų) su 2 stiklais

2,9

0,76

10,77

11.

Metaliniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2,9

0,75

5, 82

12.

Metaliniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,9

0,67

5, 82

13.

Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2,2

0,7

5, 82

14.

Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,7

0,54

5, 82

15.

Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai

1,5

0,5

5, 82

16.

Plastikiniai su 1 stiklu

4,5

0,85

5, 82

17.

Plastikiniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2,5

0,75

5, 82

18.

Plastikiniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,7

0,67

5, 82

19.

Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2

0,7

5, 82

20.

Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,3

0,55

5, 82

21.

Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai

1,2

0,5

5, 82

22.

Vitrininis stiklas nehermetiškame rėme

6,6

0,85

10,77

23.

Vitrininis stiklas hermetiškame rėme

6,6

0,85

5, 82

24.

Stiklo blokelių siena, 90–110 mm storio

3,2

0,4

5, 82

2. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose tais atvejais, kai nėra durų charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.2 lentelėje nurodytos durų šilumos perdavimo koeficiento Ud (W/(m2*K)) ir oro skverbties Kd (m3/(m2*h)) vertės.

4.2 lentelė

Durų šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.

Durų apibūdinimas

Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas Ud, W/(m2*K)

Skaičiuojamoji oro skverbtis Kd, m3/(m2*h)

1.

Medinės (pagamintos iki 1995 metų)

2,6

10,77

2.

Vienerios durys be tambūro

2,2

5, 82

3.

Dvejos durys be tambūro tarp jų

0,8

5, 82

4.

Dvejos durys su tambūru tarp jų

0,7

5, 82

5.

Trejos durys su tambūrais tarp jų

0,6

5, 82

6.

Sukamosios durys

5,5

10,77

7.

Durys su oro užuolaida

2,1

5, 82

8.

Automatinės vienerios durys be tambūro

2,1

5, 82

9.

Automatinės vienerios durys su tambūru

0,8

5, 82

3. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose tais atvejais, kai nėra stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.3 lentelėje nurodytos stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento Uwd (W/(m2*K)), įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientų ggw ir gbw ir oro skverbčių Kgw ir Kbw (m3/(m2*h)) vertės.

4.3 lentelė

Stoglangių ir švieslangių šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.

Langų apibūdinimas

Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas, Ugw, Ubw, W/(m2*K)

Įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas, ggw, gbw

Skaičiuojamoji oro skverbtis, Kgw, Kbw , m3/(m2*h)

1.

Švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros, vienasluoksniai

5,3

0,87

5, 82

2.

Švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros, dvisluoksniai

2,8

0,76

5, 82

3.

Švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros, trisluoksniai

1,9

0,71

5, 82

4.

Stoglangiai, mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai

2,3

0,75

5, 82

5.

Stoglangiai, mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis

1,8

0,67

5, 82

STR 2.01.09:2005

5 priedas

Plačiausiai paplitusių atitvarų tipų šiluminiai techniniai parametrai pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

1. Tais atvejais, kai atitvarų konstrukciniai sprendimai nežinomi, skaičiavimuose turi būti naudojamos 5.1 lentelėje nurodytos atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės.

5.1 lentelė

Plačiausiai paplitusių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U (W/(m2×K)) vertės

Eil. Nr.

Atitvaros apibūdinimas

U, W/(m2×K)

1.

Akyto betono 200-260 mm storio siena

0,9

2.

Keraminių skylėtų plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo

1,31

3.

Keraminių skylėtų plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu

1,06

4.

Keraminių skylėtų plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo

1,05

5.

Keraminių skylėtų plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu

0,88

6.

Keraminių pilnavidurių plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo

1,43

7.

Keraminių pilnavidurių plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu

1,14

8.

Keraminių pilnavidurių plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo

1,16

9.

Keraminių pilnavidurių plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu

0,96

10.

Silikatinių skylėtų plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo

1,54

11.

Silikatinių skylėtų plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu

1,21

12.

Silikatinių skylėtų plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo

1,26

13.

Silikatinių skylėtų plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu

1,03

14.

Silikatinių pilnavidurių plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo

1,65

15.

Silikatinių pilnavidurių plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu

1,27

16.

Silikatinių pilnavidurių plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo

1,36

17.

Silikatinių pilnavidurių plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu

1,09

18.

Keramzitbetonio 350-380 mm storio siena

1,38

19.

Keramzitbetonio 450-480 mm storio siena

1,14

20.

Trisluoksnių gelžbetonio plokščių 240-270 mm storio siena

0,71

21.

Gyvenamosios paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,85

22.

Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,17

23.

Baseinų pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,70

24.

Mokslo paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,95

25.

Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,48

26.

Gyvenamosios paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,42

27.

Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,53

28.

Baseinų pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,37

29.

Mokslo paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,53

30.

Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,53

31.

Gyvenamosios paskirties pastatų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,71

32.

Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

33.

Baseinų pastatų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,37

34.

Mokslo paskirties pastatų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

35.

Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

36.

Gyvenamosios paskirties pastatų perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,71

37.

Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

38.

Baseinų pastatų perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,37

39.

Mokslo paskirties pastatų perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

40.

Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,88

41.

Gyvenamosios paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,27

42.

Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,48

43.

Baseinų pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

0,87

44.

Mokslo paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,27

45.

Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose

1,70

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

6 priedas

atitvarų ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamųjų šilumos perdavimo koeficientų vertės

1. Kai ilginių šiluminių tiltelių konstrukcinis sprendimas žinomas, ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento PSIΨ*(W/(m*K)) vertė turi būti nustatyta pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ 1 priedą [3.4].

2. Kai ilginių šiluminių tiltelių konstrukcinis sprendimas nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojamos 6.1 lentelėje nurodytos ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficiento PSIΨ*(W/(m*K)) vertės.

6.1 lentelė

Ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficiento PSIΨ vertės (W/(m*K))

Eil. Nr.

Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas

PSIΨ, W/(m*K)

1.

Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.

0,1

2.

Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.

0,3

3.

Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatai ir (ar) sienos neapšiltinti.

0,6

4.

Pastato pamatų ir sienos sandūra. Medinės grindys ar perdanga.

0

5.

Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.

0,1

6.

Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.

0,7

7.

Stogo ir sienos sandūra. Stogas ir (ar) siena neapšiltinti.

1

8.

Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir termoizoliacinio sluoksnio sienoje.

0,1

9.

Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir plytų ar blokelių mūro.

0,35

10.

Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir apšiltintos gelžbetoninės sąramos.

0,65

11.

Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir neapšiltintos gelžbetoninės sąramos.

1

12.

Balkonų grindų ir sienos sandūra. Grindų gelžbetoninė plokštė kerta išorinę sieną.

0,8

13.

Balkonų grindų ir sienos sandūra. Medinė balkono grindų konstrukcija.

0

14.

Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.

0,1

15.

Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.

0,7

16.

Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Medinė perdanga.

0

17.

Sienos išorinis kampas.

-0,1

18.

Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš išorės.

0,05

19.

Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš vidaus.

0,1

20.

Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinis sluoksnis sienos viduryje.

0,1

21.

Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinio sluoksnio nėra.

0,15

STR 2.01.09:2005

7 priedas

1. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.

2. Plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.

2. Matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių arba matuojant tiesiogiai.

3. Pastato naudingasis plotas apskaičiuojamas pagal vidinius pastato matmenis, t. y. atėmus pertvarų storius. Šį plotą sudaro visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant:

3.1. šildomų rūsių patalpų plotus;

3.2. šildomų laiptinių plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane užimami laiptinės plotai;

3.3. bendrojo naudojimo ir kitų šildomų patalpų plotus;

3.4. plotus patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos;

3.5. lifto šachtų plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane lifto šachtų užimami vidiniai plotai.

4. Sienų plotas nustatomas iš bendro sienos ploto atėmus sienoje esančių langų ir durų plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

5. Neteko galios nuo 2012-02-01

Punkto naikinimas:

6. Sienų aukštis nustatomas taip:

6.1. jei yra šlaitinis stogas su karnizu, sienų aukštis matuojamas iki karnizo susikirtimo vietos su sienos plokštuma;

6.2. pastatų su šlaitiniais stogais, kurių pastogėse įrengtos šildomos patalpos, sienų aukštis turi būti matuojamas iki šių patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas ir parapetai, sienų aukštis matuojamas iki stogo viršutinės plokštumos susikirtimo vietos su parapetu;

6.4. jei pastate su plokščiu stogu viršutiniame aukšte įrengtos nešildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki viršutinio aukšto šildomų patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.5. po perdangomis, kurios ribojasi su išore, esančių sienų aukštis matuojamas iki šių perdangų apačios;

6.6. jei išorinių sienų viršus yra ne viename lygyje, turi būti apskaičiuotas sienos aukščio vidurkis;

6.7. jei pirmo aukšto perdangos apačia žemiau grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo grunto paviršiaus;

6.8. jei pirmo aukšto perdangos apačia virš grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo pirmo aukšto perdenginio apačios;

6.9. sienų, įrengtų ant perdangų, kurios ribojasi su išore, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.10. sienų, įrengtų ant perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.11. pastatų, kurių grindys įrengtos ant grunto, sienų aukštis matuojamas nuo virš grunto paviršiaus esančių sienų apačios.

7. Sienų plotis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis (matmenys le“ 7.1 pav.). Šildomų patalpų, įrengtų pastatų su šlaitiniais stogais pastogėse, sienų plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių patalpų sienų išorinių paviršių.

8. Langų ir durų matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis (matmenys lmin, 7.1 pav. ir hmin 7.2 pav.).

9. Stogo plotas nustatomas iš bendro stogo ploto atėmus jame esančių stoglangių ir švieslangių plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

10. Neteko galios nuo 2012-02-01

Punkto naikinimas:

11. Stogo plotis ir ilgis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis:

11.1. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, stogo ilgis atitinka stogo šlaitų ilgių sumą nuo karnizo susikirtimo vietos su siena iki kraigo (atstumas le.2 7.2 pav.) ir nuo kraigo iki priešpriešinės sienos susikirtimo vieta su karnizu;

11.2. jei virš šildomų patalpų įrengtas dvišlaitis stogas, stogo plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų;

11.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, kuris pločio matavimo kryptimi turi nuolydžius, stogo plotis matuojamas kaip nurodyta 11.2 punkte;

11.4. jei pastogė po šlaitiniu stogu nešildoma, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų;

11.5. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų, t. y. pločio ar ilgio padidėjimas dėl stogo nuolydžio nevertinami.

7.1 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys plane.

le – išoriniai matmenys, li – vidiniai matmenys, lmin – mažiausias angos plotis.

7.2 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys vertikaliame pjūvyje.

he – bendras sienos aukštis pagal išorinius matmenis, le.2 – stogo šlaito ilgis, hmin – mažiausias angos aukštis, he.2 – sienos dalies aukštis pagal išorinius matmenis.

12. Stoglangių ir švieslangių matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

13. Perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys imami pagal išorinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

14. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys imami pagal vidinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

15. Grindų ant grunto matmenys imami pagal vidinius grindų ant grunto matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis ant grunto į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

16. Grindų ant grunto, kurios apšiltintos pakraščiuose, matmenys imamai pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

17. Grindų ant grunto šildomuose rūsiuose matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

18. Šildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (žr. Reglamento 2 priedo 2.7 pav., dydis z) atitinka sienų aukštį nuo grindų paruošiamojo sluoksnio apačios iki grunto paviršiaus. Jei grindų storis nežinomas, jis prilyginamas 0,1 m. Jei pastato perimetru gylis z nevienodas, turi būti apskaičiuota vidutinė šildomo rūsio grindų gylio vertė.

19. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato pamatų ir išorinių sienų turi būti imamas pagal išorinius matmenis.

20. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis apie langų apie išorinių įėjimo angas sienose turi būti imamas pagal mažiausius angų matmenis.

21. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato sienų ir stogo turi būti imamas pagal išorinį sienos ilgį sienos plokštumoje.

22. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose turi būti imamas pagal išorinius matmenis.

23. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis turi būti imamas pagal išorinius matmenis balkono grindų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

24. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų turi būti imamas pagal išorinius matmenis šių perdangų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

25. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis stoglangių ir švieslangių angų perimetru turi būti imamas pagal mažiausius angų matmenis.

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

8 priedas

(Pastato energinio naudingumo sertifikato forma)

Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. __________

Pastato adresas

Pastato paskirtis

Pastato naudingasis plotas, m2

Pastatų energinio naudingumo klasifikavimas į klases*: (pav.) * A++ klasė yra laikoma aukščiausia, nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, G klasė nurodo energiškai neefektyvų pastatą

Nustatyta pastato energinio naudingumo klasė:

(ženklas)

Skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto, kWh/(m2*metai)

Pagrindinis pastato šildymui naudojamas šilumos šaltinis

Energijos sąnaudos pastato šildymui (vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto per metus), kWh/(m2*metai)

Sertifikato išdavimo data

Sertifikato galiojimo terminas

Sertifikatą išdavė ekspertas

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

9 priedas

Pagrindiniai pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai ir priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas

1. Sertifikavimo užsakovui turi būti pateikiami 9.1 lentelėje nurodyti pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai.

9.1 lentelė

Pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai

Eil. Nr.

Energijos sąnaudų apibūdinimas

Skaičiuojamosios energijos sąnaudos kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus, kWh/(m2*metai)

1.

Šilumos nuostoliai per pastato sienas

2.

Šilumos nuostoliai per pastato stogą

3.

Šilumos nuostoliai per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore

4.

Šilumos nuostoliai per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

5.

Šilumos nuostoliai per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu:

5.1.

per grindis ant grunto

5.2.

per horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto

5.3.

per vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto

5.4.

per vertikaliai ir horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto

5.5.

per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu

6.

Šilumos nuostoliai per pastato langus

7.

Šilumos nuostoliai per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant nuostolių dėl durų varstymo

8.

Šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius

9.

Šilumos nuostoliai dėl išorinių įėjimo durų varstymo

10.

Energijos sąnaudos pastato vėdinimui

11.

Šilumos nuostoliai dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos

12.

Šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės

13.

Vidiniai šilumos išsiskyrimai pastate

14.

Elektros energijos suvartojimas pastate

15.

Energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti

16.

Energijos sąnaudos pastato šildymui

17.

Pastato suminės energijos sąnaudos

2. Sertifikavimo užsakovui turi būti pateikiami 9.2 lentelės 1, 2, 3, 5 skilčių duomenys, įvertinantys priemones pastato energiniam naudingumui gerinti.

3. Energijos kiekio, galimo sutaupyti kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus DELTADQsum.1 (kWh/(m2*metai)), įrengus viso pastato patalpų šildymo reguliavimą apimančius šildymo sistemos reguliavimo įtaisus ir termostatinius šildymo prietaisų ventilius, patalpų arba išorės termostatą, skaičiavimas atliekamas pagal formulę:

formulė.

(9.1)

4. Energijos kiekio, galimo sutaupyti kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus DELTADQsum.2 (kWh/(m2*metai)), pakeitus pastato šilumos šaltinį, t. y. prijungus pastato šildymo sistemą prie šilumos tinklų su automatiniu šilumos šaltinio reguliavimu arba įrengus kitą analogiško efektyvumo šilumos šaltinį, skaičiavimas atliekamas pagal formules:

jei

eta(2)>=1, DELTADQsum.2=0;

(9.2)

kitu atveju

formulė.

(9.3)

5. Energijos kiekio, galimo sutaupyti kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus DELTADQsum.3 (kWh/(m2*metai)), įdiegus 3 ir 4 punktuose išvardintas priemones, skaičiavimas atliekamas pagal formulę:

formulė.

(9.4)

9.2 lentelė

Priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas

Eil. Nr.

Priemonės, pastato energiniam naudingumui gerinti, pavadinimas

Energijos kiekis, galimas sutaupyti kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus, įdiegus priemonę, kWh/(m2*metai)

Formulės energijos kiekio, galimo sutaupyti kvadratiniame metre pastato naudingojo ploto per metus, įdiegus priemonę, skaičiavimui, DELTADQ, kWh/(m2*metai)

Energijos dalis nuo dabartiniu metu pastato suvartojamo energijos kiekio, galima sutaupyti įdiegus priemonę

Formulės energijos dalies (nuo pastato esamo energijos suvartojimo) galimos sutaupyti įdiegus priemonę skaičiavimui

1

2

3

4

5

6

1.

Pastato sienų apšiltinimas, kad visų sienų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(w)–Q(N.w.)<=0, DELTADQw=0; kitu atveju DELTAQ(w)=Q(w)–Q(N.w.)

DELTAQ(w)/Q(sum)

2.

Pastato stogų apšiltinimas, kad visų stogų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(r)–Q(N.r.)<=0, DELTADQr=0; kitu atveju DELTAQ(r)=Q(r)–Q(N.r.)

DELTAQ(r)/Q(sum)

3.

Pastato perdangų, kurios ribojasi su išore, apšiltinimas, kad visų perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(ce)–Q(N.ce.)<=0, DELTADQce=0; kitu atveju DELTAQ(ce)=Q(ce)–Q(N.ce.)

DELTAQ(ce)/Q(sum)

4.

Pastato perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių apšiltinimas, kad visų perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(cc)–Q(N.cc.)<=0, DELTADQcc=0; kitu atveju DELTAQ(cc)=Q(cc)–Q(N.cc.)

DELTAQ(cc)/Q(sum)

5.

Pastato grindų ant grunto apšiltinimas, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(fg)–Q(N.fg.)<=0, DELTADQfg=0; kitu atveju DELTAQ(fg)=Q(fg)–Q(N.fg.)

DELTAQ(fg)/Q(sum)

6.

Pakraščiuose horizontaliai apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(fg)–Q(N.fg.)<=0, DELTADQfg=0; kitu atveju DELTAQ(fg)=Q(fg)–Q(N.fg.)

DELTAQ(fg)/Q(sum)

7.

Pakraščiuose vertikaliai apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(fg)–Q(N.fg.)<=0, DELTADQfg=0; kitu atveju DELTAQ(fg)=Q(fg)–Q(N.fg.)

DELTAQ(fg)/Q(sum)

8.

Pakraščiuose vertikaliai ir horizontaliai apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(fg)–Q(N.fg.)<=0, DELTADQfg=0; kitu atveju DELTAQ(fg)=Q(fg)–Q(N.fg.)

DELTAQ(fg)/Q(sum)

9.

Šildomo rūsio atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, apšiltinimas, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Jei Q(fg)–Q(N.fg.)<=0, DELTADQfg=0; kitu atveju DELTAQ(fg)=Q(fg)–Q(N.fg.)

DELTAQ(fg)/Q(sum)

10.

Pastato langų keitimas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančiais langais

Jei Q(wda)–Q(N.wda.)<=0, DELTADQwda=0; kitu atveju DELTAQ(wda)=Q(wda)–Q(N.wda.)

DELTAQwdag)/Q(sum)

11.

Pastato išorinių įėjimo durų keitimas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis durimis

Jei Q(d)–Q(N.d.)<=0, DELTADQd=0; kitu atveju DELTAQ(d)=Q(d)–Q(N.d.)

DELTAQ(d)/Q(sum)

12.

Pastato karšto vandens ruošimo sistemos rekonstravimas: karštas vanduo ruošiamas pastato šilumos punkte su automatiniu reguliavimu arba įrengiama kita tokio pat efektyvumo kaip šilumos punkto su automatiniu reguliavimu sistema

Jei Q(h.w.)–PSI(h.w.)/0,95<=0, DELTADQh.w.=0; kitu atveju DELTAQ(h.w.)=Q(h.w.)–PSI(h.w.)/0,95

DELTAQ(h.w.)/Q(sum)

13.

Viso pastato patalpų šildymo reguliavimą apimančių šildymo sistemos reguliavimo įtaisų įrengimas. Termostatinių šildymo prietaisų ventilių ir patalpų arba išorės termostato sumontavimas

Apskaičiuojama pagal (9.1) formulę

DELTAQ(sum.1)/Q(sum)

14.

Šilumos šaltinio keitimas: pastato šildymo sistema prijungiama prie šilumos tinklų su automatiniu šilumos šaltinio reguliavimu arba prie kito analogiško efektyvumo šilumos šaltinio

Apskaičiuojama pagal (9.2) ir (9.3) formules

DELTAQ(sum.2)/Q(sum)

15.

13 ir 14 eilutėje išvardintų priemonių įdiegimas

Apskaičiuojama pagal (9.4) formulę

DELTAQ(sum.3)/Q(sum)