I-1508 pakeitimo įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą Nr. I-1508 ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymą, kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) skolinimąsi, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes ar suteiktas paslaugas, padengimo.

2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

3. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus.

4. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.

5. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.

6. Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai, Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartys ir pan.).

7. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, kuris eksportuoja į kitas šalis Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes arba kuris eksportuoja paslaugas ir taiko šių prekių ar paslaugų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atidėjimą (tai yra suteikia pirkėjui komercinį kreditą).

8. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.

9. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo.

10. Skolos grąžinimo sutartis – Vyriausybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos, valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, grąžinimo.