I-2223 1, 12, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1, 12-2, 12-3, 12-4, 12-5 straipsniais įstatymas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1, 12-2, 12-3, 12-4, 12-5 straipsniais įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2024-07-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSAPLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 12, 122 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 121, 122, 123, 124, 125 STRAIPSNIAISĮSTATYMAS
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-2351
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1 straipsnį nauju 34 punktu: „34) gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų;“. 2. Papildyti 1 straipsnį 35 ir 36 punktais: „35) žalioji infrastruktūra – gamtiniai, pusiau gamtiniai elementai, technologinės inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kitos priemonės, kurių sandara ir funkcionavimas grindžiami natūraliai gamtoje vykstančiais procesais ir kurie atlieka kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcijas, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį, sudaro sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtoti kitas ekosistemines paslaugas; 36) ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius;“. 3. Buvusį 1 straipsnio 34 punktą laikyti 37 punktu. 4. Pakeisti 1 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme.“
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu
Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis. Gamtinis karkasas Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias ir natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą sujungia gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso nustatymo tikslai: 1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius, sudarantį sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; 2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingumą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. Gamtinio karkaso sistemą sudaro šios struktūrinės dalys, kurios gali būti europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens: 1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypač ekologiškai svarbias ir jautrias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat biologinės įvairovės požiūriu reikšmingi želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; 3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Pagal natūralumo laipsnį ir gebėjimą atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas gamtinio karkaso teritorijos priskiriamos patikimo, riboto, silpno, pažeisto arba stipriai pažeisto ekologinio potencialo teritorijoms. Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali būti išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Prie tokių svarbių kraštovaizdžio elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams. Gamtinio karkaso sistema išskiriama, skirtingo lygmens gamtinio karkaso struktūrinių dalių tikslai nustatomi, ekologinis potencialas įvertinamas vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamais Gamtinio karkaso nuostatais.“