Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

2. Šis Įstatymas netaikomas: 1) į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų; 2) žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus; 3) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta; 4) radioaktyviosioms atliekoms; 5) netinkamiems naudoti sprogmenims; 6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.

3. Šis Įstatymas netaikomas specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai: 1) nuotekoms; 2) šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje; 3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms, tvarkomoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus; 4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.

4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos.

5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

6. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

2. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

3. Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

4. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

5. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.

6. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

7. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

8. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

9. Atliekų eksportuotojas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.

10. Atliekų laikymas – naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

11. Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

12. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

13. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.

14. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

15. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

16. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

17. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

18. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

19. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

20. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

21. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

22. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

23. Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

24. Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį yra atliekos.

25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

26. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

27. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei.

28. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

29. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

30. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

31. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

32. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.

33. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Šioje sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

34. Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

35. Gaminių sunaudojimas savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.

36. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba 2) pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 3) gamina elektros ir elektroninę įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 4) gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę narę.

37. Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.

38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris: 1) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytą pakuotę į Lietuvos Respublikos teritoriją arba 2) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 3) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 4) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba 5) iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–4 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytą pakuotę. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jei lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo įstatymu gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.

39. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

42. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.

43. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

45. Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį.

46. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

48. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

49. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

50. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

51. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

52. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo.

53. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede.

54. Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

55. Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

56. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina: 1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas; 2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; 3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.

57. Reikšmingas neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

58. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

59. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

60. Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

61. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus.

62. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

63. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279 (2005-06-28)

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Nr. XI-2139,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Nr. XII-289,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas

1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas.

2. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

3. Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.

4. Atliekų tvarkymo veikloje dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildytas antruoju1

skirsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Antrasis1 skirsnis

4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas

1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.

3. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.

8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų.

9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

10. Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

6 straipsnis. Leidimai

1. Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

2. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

1. Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia: 1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai; 2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus; 3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

2. Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

8 straipsnis. Atliekų laikymas

1. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

9 straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

10 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.

2. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta: 1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos; 4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

3. Pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

12 straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1. Įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.

2. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.

4. Už pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė yra gavusi šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą; 2) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus; 3) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.

6. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytų reikalavimų; 2) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti; 3) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.

7. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad: 1) licencijos turėtojas pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus; 2) licencijos turėtojas neturi darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus; 3) licencijos turėtojas neturi galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).

8. Sprendimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus.

9. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas: 1) licencijos turėtojo prašymu; 2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti; 3) jeigu panaikinamas ar neatnaujinamas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas; 4) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai; 5) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas

1. Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima ir jų skiedimą.

2. Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: 1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje; 2) laikomasi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų, o pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai nedidėja; 3) maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Laikinai laikomos, laikomos, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo tvarka

1. Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus.

2. Pavojingąsias atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį. Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

18 straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimasPakeista šioje redakcijoje

1. Įmonės, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus, ir įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, ir pavojingąsias atliekas tvarkančios bei nepavojingąsias atliekas šalinančios įmonės privalo teisės aktų nustatyta tvarka parengti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme numatytus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

2. Įvykus avarijai arba išsipylus pavojingosioms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir nustatomos avarijos priežastys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

Ankstesnė redakcija

20 straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

1. Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2. Aplinkos ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Straipsnio

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

21 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1. Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę, nustato žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

22 straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos

1. Ūkio ministerija rengia ir tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių programų įgyvendinimą.

2. Ūkio ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

23 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

24 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams.

Straipsnio

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11) (straipsnis neteko galios)

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybės organizuoja

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms

komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą,

organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris

neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas

1. Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

2. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti.

3. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

4. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

5. Valstybinį atliekų tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti.

6. Už Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

27 straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

1. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3. Regioniniai atliekų tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

4. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos.

5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.

6. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

8. Regioninių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

28 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

1. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

3. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

4. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

6. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.

8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

29 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio

12 d.:

291 straipsnis. Valstybinė atliekų prevencijos programa

1. Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa.

2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti: 1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės; 2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai; 3) numatytos atliekų prevencijos priemonės; 4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar kiekybės kriterijai.

3. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama.

4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

30¹ straipsnis. 30¹ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1. Organizuojant komunalinių

atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams

atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo

turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto

objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,

individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,

sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų

administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –

įgalioti asmenys).

2. Nekilnojamojo turto objektų,

kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti

asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės

teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto

objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba

savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės

administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai

aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems

asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,

nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,

kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,

laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas

sąlygas.

3. Komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama

vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina

Vyriausybė.

4. Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo

kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo,

nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas,

jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

5. Nekilnojamojo turto objekto

savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio

straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę

dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal

individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir

sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip

per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-137,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)

Įstatymas

papildomas 30² straipsniu nuo

2013-07-01:

31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

32 straipsnis. Principas „teršėjas moka“

1. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

33 straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai: 1) Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos; 2) valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai; 3) Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos; 4) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos; 5) Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšos; 6) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai.

Straipsnio

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)

sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.

2. Programos lėšas sudaro

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal

šio Įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2

dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.

3. Programos lėšos naudojamos

finansuoti:

1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų

gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,

funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;

2) visuomenės ir

savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir

elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų

tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;

3) elektros ir

elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo

sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir

subsidijas ūkio

subjektams;

4) Programos lėšų ir mokesčio už

aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo

priemones.

4. Programos lėšos naudojamos einamaisiais

biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,

o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.

5. Savivaldybės

ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,

funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi

Viešųjų pirkimų įstatymu.

6. Programos lėšas

administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,

uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,

subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-279 (2005-06-28)

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Skirsnio

pakeitimai: Nr. X-279 (2005-06-28)

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

342 straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai

organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir

importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą

gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti

įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesti organizuoti

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2. Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti

išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės

įrangos atliekų

tvarkymą kaip

jos dalyviai ar

sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

3. Siekdama gauti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be

šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant

jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus

rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.

Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal

šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

4. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir

importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:

1) sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių

gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio

finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių

eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir

kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;

3) sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų

surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros

ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti

ir sutartis su

pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) sutartis su pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo

naudoti

ir pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros

ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių

atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,

vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir

sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

5. Organizacija šio

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai

jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai

rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

343 straipsnis. Individualus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų

dalinio finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją

ir kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo;

3) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių

surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų

iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse

turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų

atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių

įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Individualiai elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)

importuotojai šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti

proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektų gaminių kiekį.

3. Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti

ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės

įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių

nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms

naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)

importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms

reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba

perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(2)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

34²³ straipsnis. 34²³ straipsnis. Gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1. Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į

gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina

Vyriausybė.

2. Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie

galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,

panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija.

3. Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija

gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis

elektroninėmis priemonėmis.

4. Už gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų

tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

5. Nustatomos šios

atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

3) apmokestinamųjų gaminių

(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

4) elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) elektros ir elektroninės

įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

6) elektros ir elektroninės

įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

7) elektros ir

elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

8) eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

9) pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo licencija.

6. Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama

atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai

pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas

išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus

reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija

suderintus šiuos dokumentus:

1) atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir

veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė

naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,

transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus

gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos

gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys;

2) atliekų tvarkymo finansavimo

schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus

finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.

7. Tam pačiam licencijos

turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų

licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.

8. Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu

su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio

straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.

9. Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su

šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio

straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.

10. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių

licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) tvarkyti

gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo

plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų

tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir

(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams

ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo

užduotis;

4) licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka

pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir

informaciją apie atliekų

tvarkymo finansavimo

schemoje, visuomenės

švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje

numatytų priemonių įgyvendinimą;

5) kartu

su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą

licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus

parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo

veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms

priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;

6) kartu su šios dalies 4 punkte

nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai

pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės

finansinės ataskaitos;

7)

licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo

klausimais programoje numatytas

priemones.

11. Ataskaitą dėl praėjusių metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas

privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka.

12. Licencija neišduodama, jeigu:

1) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;

2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje

nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;

4) nustatoma, kad licenciją gauti

pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai

gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto

dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,

savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja

Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,

baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba

dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų

muitinei;

6) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.

13. Licencijos turėtojas

įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) nustatoma, kad licencijos

turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) paaiškėja, kad ataskaitiniam

laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

tiekiamų pakuočių;

3) licencijos turėtojas turi

Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai

mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.

14. Licencijas

išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas

licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį

licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti

sustabdytas licencijos galiojimas.

15. Įspėjimas apie galimą

licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą

terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas

išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą

patvirtinantys dokumentai.

16. Licencijos galiojimas

sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per

licencijas

išduodančios institucijos nurodytą terminą;

2) paaiškėja, kad licencijos

turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas

išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu

vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų.

17. Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,

negali priimti naujų narių.

18. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu

per licencijas išduodančios

institucijos nustatytą terminą, bet

ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

19. Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti

pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;

5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų

naudai ar interesams;

6) jeigu

licencijos turėtojas buvo įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(9)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

34²⁵ straipsnis. 34²⁵ straipsnis. Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus

1. Gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti

tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje

nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius

dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau šiame

straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi

aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.

2. Neteisėtu gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai

toks dokumentas yra išrašytas už:

1) tas

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo

neturėjo teisės;

2) ne

Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

kiekį;

3) kiekį

tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms;

4)

komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas,

surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;

5)

komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas,

surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties

su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose

atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės

įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

6) tą

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas;

7) tą

eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą

neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis

išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta

tvarka ir terminais.

3. Sprendimus dėl gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais,

vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos

įgaliota institucija.

4. Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

naudotojai (perdirbėjai), kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų

atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas naudoja (perdirba) taikydami aplinkos ministro nustatytus atliekų

tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje

pramonės šakoje išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias

visuomenės sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti,

darančias kuo mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;

2) pagal tarptautinių ir (ar)

nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar

pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra

visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal

Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);

3) savo teritorijoje, kurioje

gaminių ir (ar) pakuočių atliekos naudojamos (perdirbamos), turi įrengtą

metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą

turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo įrenginys);

4) atlieka

gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas

ar dalis ir (arba) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir jų

sudedamąsias medžiagas ar dalis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų

naudotojams (perdirbėjams) arba eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis

dėl gaminių atliekų sudedamųjų medžiagų ar dalių panaudojimo (perdirbimo) ar

išvežimo panaudoti (perdirbti) į valstybes nares ir kurie gali patvirtinti, kad

iš tų atliekų buvo pagamintas produktas, kaip nustatyta šios dalies 2 punkte.

5. Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų

išvežimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) pagal 2006 m. birželio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo

(OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių ir

(ar) pakuočių atliekas;

2) atlieka pradinį gaminių

atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar

dalis į valstybes nares arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti)

neapdorotas gaminių atliekas, arba į valstybes nares išveža panaudoti

(perdirbti) pakuočių atliekas;

3) turi atitinkamų gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse

narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame

straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo

terminas;

4) turi dokumentus, įrodančius,

kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas

atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)

nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

5) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

6. Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų

surinkimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų

nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais

asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo

sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas

papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros

ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

2) surinktas gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių atliekų

eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į Europos

ekonominės erdvės valstybes;

3) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

7. Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų

tvarkytojų sąrašą įrašomi atliekų tvarkytojai,

apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar)

pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti,

kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų, atitinka šiuos

reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų

nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais

asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas),

kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surenkamos mišrios

komunalinės atliekos, iš kurių jas apdorojant atskiriamos gaminių ir (ar)

pakuočių atliekos;

2) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas, atskirtas apdorojant mišrias komunalines atliekas, perduoda

naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui arba jas eksportuoja;

3) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje apdorojamos komunalinės atliekos, atskiriant gaminių ir

(ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, arba

sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia

įmone.

8. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo

svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad

būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš

kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą.

9. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:

1) svėrimo įrenginiu atskirai

pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų

galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio

gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios

atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą

ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

10. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu

pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka

taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios

atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

11. Atliekų

tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip

panaudoti, privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną

gautą mišrių komunalinių atliekų siuntą ir paruoštą išvežti gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siuntą bei po gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimo

likusį komunalinių atliekų kiekį, gautų ir išsiųstų mišrių komunalinių atliekų,

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntų apskaitą tvarkyti aplinkos ministro

nustatyta tvarka taip, kad būtų galima nustatyti atliekų tvarkytojus, iš kurių

buvo gautos mišrios komunalinės atliekos, jų gavimo datą ir kiekį, po

apdorojimo likusių mišrių komunalinių atliekų kiekį, apdorotų mišrių

komunalinių atliekų gavėjus, po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gautą

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir jų gavėjus.

12. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas pristačiusių

asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos rūšies ir tik

Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens pateiktuose

dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai

privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką ir aprašyti gautų atliekų siuntų

patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas pristačiusio asmens dokumentuose

nurodytų duomenų teisingumu) procedūras, ir paskirti už šios tvarkos

įgyvendinimą atsakingą asmenį.

13. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys

surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų

tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie:

1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame

straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikė klaidingus duomenis ir

(ar) dokumentus.

14. Atliekų tvarkytojų sąrašą

sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją

(perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų

tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip

panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo

galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį

jos turi būti pašalintos.

15. Įspėjimas apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime

nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 14 dalyje

nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.

16. Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų

tvarkytojų sąrašo:

1) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo ir (ar) atliekų

tvarkytojo, apdorojančio surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip

panaudoti, prašymu;

2) likvidavus gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti;

3) jeigu įspėjus apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos

institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas

pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) jeigu gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, buvo įspėtas apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus pastaruosius metus;

5) paaiškėjus, kad gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias

komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu

jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, pateikė melagingus duomenis ir

(ar) suklastotus dokumentus.

17. Jeigu

pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminė žala šio Įstatymo ir

Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, saugomiems

interesams ir kuriuo nepadaryta esminė žala aplinkai, žmonių sveikatai, ir

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir

(ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas

mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su

tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, nutraukė veiksmus,

kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio

Įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos

ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo

kriterijais, gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo),

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų surinkėjo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo

ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

35 straipsnis. Atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis. Pasiūlymai

Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus. 2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.