Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2013-06-01 – 2014-01-3065 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 2, 5, 19
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOSATLIEKŲ TVARKYMOĮSTATYMAS
1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
Pirmasis
skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.
2. Šis Įstatymas netaikomas: 1) į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų; 2) žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus; 3) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta; 4) radioaktyviosioms atliekoms; 5) netinkamiems naudoti sprogmenims; 6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.
3. Šis Įstatymas netaikomas specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai: 1) nuotekoms; 2) šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje; 3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms, tvarkomoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus; 4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.
4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos.
5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.
6. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje
1. Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.
2. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.
3. Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.
4. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
5. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.
6. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
7. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.
8. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.
9. Atliekų eksportuotojas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.
10. Atliekų laikymas – naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
11. Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).
12. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.
13. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.
14. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
15. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
16. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.
17. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
18. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
19. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
20. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
21. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
22. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.
23. Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
24. Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį yra atliekos.
25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
26. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
27. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei.
28. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.
29. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
30. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.
31. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
32. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.
33. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Šioje sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
34. Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.
35. Gaminių sunaudojimas savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.
36. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba 2) pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 3) gamina elektros ir elektroninę įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 4) gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę narę.
37. Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.
38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris: 1) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytą pakuotę į Lietuvos Respublikos teritoriją arba 2) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 3) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba 4) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba 5) iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–4 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytą pakuotę. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jei lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo įstatymu gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.
39. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.
41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
42. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.
43. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
45. Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį.
46. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
47. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.
48. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.
49. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.
50. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
51. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
52. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo.
53. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede.
54. Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.
55. Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.
56. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina: 1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas; 2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; 3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.
57. Reikšmingas neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.
58. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.
59. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
60. Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.
61. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus.
62. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
63. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279 (2005-06-28)
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1889,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)
Nr. XI-2139,
2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
ANTRASIS
SKIRSNISATLIEKŲ
PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
3 straipsnis. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas
1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas.
2. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.
3. Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.
4. Atliekų tvarkymo veikloje dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildytas antruoju1
skirsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Antrasis1 skirsnis
ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲNEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS
3¹ straipsnis. Šalutiniai produktai 1. Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai). 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Aplinkos ministerija, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijus ir priskyrimo tvarką. 3. Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.
3² straipsnis. Atliekų nebelaikymas atliekomis Tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲTVARKYMAS
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.
3. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.
8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų.
9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.
10. Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.
12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
4¹ straipsnis. Visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga Atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
5 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje
Neteko galios nuo 2013-06-01.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
6 straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.
2. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
6¹ straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras 1. Atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai: 1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės; 2) atliekas apdorojančios įmonės; 3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus. 2. Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 3. Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
1. Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia: 1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai; 2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus; 3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.
2. Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
7¹ straipsnis Atliekų sąrašas 1. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu. 2. Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
8 straipsnis. Atliekų laikymas
1. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
9 straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
10 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta: 1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos; 4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
11¹ straipsnis. Priežiūra 1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių įmonių patikrinimus. 2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą, atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1). 3. Atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
11² straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija 1. Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą. 2. Pažymėjimą privalo turėti: 1) sąvartynus eksploatuojančių įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi darbuotojai; 2) už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai; 3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai. 3. Aplinkos ministras tvirtina Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir kompetencijos tobulinimo tvarką. 4. Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Ketvirtasis skirsnisPAVOJINGŲATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12 straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.
2. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.
4. Už pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė yra gavusi šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą; 2) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus; 3) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.
6. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytų reikalavimų; 2) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti; 3) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.
7. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad: 1) licencijos turėtojas pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus; 2) licencijos turėtojas neturi darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus; 3) licencijos turėtojas neturi galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).
8. Sprendimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus.
9. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas: 1) licencijos turėtojo prašymu; 2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti; 3) jeigu panaikinamas ar neatnaujinamas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas; 4) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai; 5) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
12¹ straipsnis. Alyvos atliekos 1. Atsižvelgiant į alyvos atliekų apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina: 1) alyvos atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir surinkti atskirai; 2) alyvos atliekas apdoroti pagal šio Įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių reikalavimus; 3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jas apdoroti. 2. Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas
1. Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima ir jų skiedimą.
2. Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: 1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje; 2) laikomasi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų, o pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai nedidėja; 3) maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Laikinai laikomos, laikomos, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
16 straipsnis.
Neteko galios nuo 2012-01-10
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus.
2. Pavojingąsias atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį. Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
18 straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
18¹ straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos 1. Buityje susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai. 2. Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
19 straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimasPakeista šioje redakcijoje
1. Įmonės, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus, ir įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, ir pavojingąsias atliekas tvarkančios bei nepavojingąsias atliekas šalinančios įmonės privalo teisės aktų nustatyta tvarka parengti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme numatytus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus pavojingosioms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir nustatomos avarijos priežastys.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
Penktasis skirsnisATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20 straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.
Straipsnio
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
21 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę, nustato žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1889,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)
22 straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1889,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)
23 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1889,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)
24 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams.
Straipsnio
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11) (straipsnis neteko galios)
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1889,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)
25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybės organizuoja
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms
komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą,
organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris
neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
teikimą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Šeštasis skirsnisatliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
2. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti.
3. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
4. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
5. Valstybinį atliekų tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti.
6. Už Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
27 straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos.
5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.
6. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.
8. Regioninių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
28 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
4. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.
6. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.
8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
29 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio
12 d.:
291 straipsnis. Valstybinė atliekų prevencijos programa
1. Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa.
2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti: 1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės; 2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai; 3) numatytos atliekų prevencijos priemonės; 4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar kiekybės kriterijai.
3. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama.
4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
septintasis skirsniskomunalinių atliekų tvarkymo sistemos
30 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas
Rodoma 2013-06-01 – 2014-01-30 redakcija, ne dabar galiojanti. Dabartinė redakcija →
Akto redakcija nuo 2013-06-01
1. Kelios ar visos į komunalinių
atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo
sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį –
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma
steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame
akte.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos organizavimo funkcijas:
1) organizuoti konkursą
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;
2) vykdyti sutartinių
įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir
šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;
3) pateikti savivaldybės
institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir
komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba
šią įmoką patvirtina, ją rinkti;
4) registruoti komunalinių
atliekų turėtojus;
5) rinkti, analizuoti informaciją
apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono
teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės
tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių,
užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų
užduočių įgyvendinimą, vykdymą;
6) teikti pasiūlymus regiono
plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos tobulinimo ir plėtojimo;
7) įgyvendinti visuomenės
informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;
8) sudaryti sutartis su
komunalinių atliekų turėtojais;
9) kitas su komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.
5.
Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios
komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos
tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų
sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos
gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti
nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.
6. Savivaldybės privalo
užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų
sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.
7. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų
tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos
kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą
atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.
8. Minimalius komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.
9. Savivaldybių komunalinių
atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus
atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai
negali būti įvykdyti šiose sistemose.
10. Komunalinių atliekų tvarkymas
turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.
Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus
nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų
tvarkymą, turi būti:
1) užtikrintas aprūpinimas mišrių
komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;
2) užtikrintas aprūpinimas
biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;
3) užtikrintas aprūpinimas
antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant
pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
4) užtikrinta
galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų,
elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines
atliekas;
5) užtikrinta galimybė
atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir
akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir
akumuliatorių atliekų iš gyventojų.
11. Savivaldybė ar savivaldybės
pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
12.
Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje
gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Savivaldybė ar savivaldybės
pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, išrinkęs šio
straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą
teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti
komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių
atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.
13. Asmuo (fizinis asmuo ar
Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas,
atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto
juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas,
nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti
komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
14.
Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
15. Šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė
naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius),
tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojai ir importuotojai ar
licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų
surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų
surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
16. Siekdamos užtikrinti geros
kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems
savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą,
savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta
administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir
importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342,
343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo
sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Savivaldybės privalo
įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas
užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus
minimalius reikalavimus:
1) užtikrinti, kad
komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama
(įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės
sveikatos saugos reikalavimus;
2) užtikrinti antrinių žaliavų
rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;
3) atskirai rinkti
antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir
organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo
priemones;
4) įrengti didelių gabaritų
atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų,
naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir
organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais;
5) užtikrinti buityje
susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas)
atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
6) mažinti šalinamų savivaldybės
teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį;
7) šviesti ir informuoti
visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;
8) užtikrinti, kad kiekvienoje
savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos
apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai
skaidžias atliekas.
18. Savivaldybės
privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos
tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279 (2005-06-28)
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
Įstatymas
papildomas 30¹ straipsniu nuo
2013-07-01:
30¹ straipsnis. 30¹ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
1. Organizuojant komunalinių
atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams
atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo
turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto
objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,
individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,
sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų
administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –
įgalioti asmenys).
2. Nekilnojamojo turto objektų,
kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti
asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės
teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto
objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba
savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės
administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai
aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems
asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,
nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,
kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,
laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas
sąlygas.
3. Komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama
vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina
Vyriausybė.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:
1) sutarties sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;
2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;
3) komunalinių atliekų tvarkymo
kainos nustatymo tvarka;
4) atsiskaitymo tvarka;
5) šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
6) pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;
7) sutarties galiojimo terminas,
jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
5. Nekilnojamojo turto objekto
savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio
straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę
dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal
individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir
sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip
per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-137,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)
Įstatymas
papildomas 30² straipsniu nuo
2013-07-01:
30² straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara 1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais principais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-137,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)
31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
aštuntasis skirsnisATLIEKŲTVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32 straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
33 straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai: 1) Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos; 2) valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai; 3) Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos; 4) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos; 5) Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšos; 6) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai.
Straipsnio
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)
sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal
šio Įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2
dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.
3. Programos lėšos naudojamos
finansuoti:
1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,
funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;
2) visuomenės ir
savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų
tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;
3) elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo
sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir
subsidijas ūkio
subjektams;
4) Programos lėšų ir mokesčio už
aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo
priemones.
4. Programos lėšos naudojamos einamaisiais
biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,
o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.
5. Savivaldybės
ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,
funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi
Viešųjų pirkimų įstatymu.
6. Programos lėšas
administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,
uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,
subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-279 (2005-06-28)
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimai: Nr. X-279 (2005-06-28)
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS1
SKIRSNISELEKTROS
IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
34¹ straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos 1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie elektros ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.; 4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 5) tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą; 2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. 3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas. 4. Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buityje naudojamą elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Be dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, registruodamiesi ir teikdami apskaitos ataskaitas, šio Įstatymo 342 straipsnyje nurodytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, teikdamos veiklos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl elektros ir elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo kopijas. 6. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip: 1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos visų buityje susidarančių atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į tokių atliekų pavojingumą, į per atitinkamus metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį, ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti duomenis apie surinktas, panaudotas (perdirbtas) ir eksportuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas; 2) elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą. 7. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip: 1) elektros ir elektroninės įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą; 2) elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 9. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. 10. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams atskirai nenurodo šios įrangos atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidų, išskyrus laikotarpį iki 2011 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, ir laikotarpį iki 2013 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 1 kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų sąrašą nustato aplinkos ministras. 11. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime. 12. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. 13. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. 14. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 13 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai. 15. Iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti jas tokios įrangos gamintojui ar importuotojui arba tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 16. Platintojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams. 17. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas. 18. Šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių reikalavimai taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje interneto parduotuvės svetainėje. 19. Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 20. Buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali (pasirinktinai): 1) nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; 2) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 21. Ne buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali (pasirinktinai): 1) pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas; 2) pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas; 3) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 22. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Atliekų tvarkymo geriausiai prieinamų gamybos būdų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
342 straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir
importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą
gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti
įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais
pavesti organizuoti
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti
išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės
įrangos atliekų
tvarkymą kaip
jos dalyviai ar
sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.
3. Siekdama gauti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be
šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant
jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus
rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.
Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal
šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
4. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir
importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:
1) sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sutartis su pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;
3) sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų
surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros
ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti
ir sutartis su
pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) sutartis su pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo
naudoti
ir pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros
ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių
atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,
vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
5. Organizacija šio
straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai
jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai
rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
343 straipsnis. Individualus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų
dalinio finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo
aikštelių eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją
ir kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo;
3) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių
surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų
iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse
turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų
atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių
įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Individualiai elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)
importuotojai šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti
proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektų gaminių kiekį.
3. Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti
ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės
įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių
nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)
importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms
reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba
perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(2)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS2 SKIRSNISEKSPLOATUOTINETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI
34⁴ straipsnis. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos 1. Transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones; 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą; 2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 4. Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu: 1) eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo; 2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų, kurių neturėtų būti. 5. Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti. 6. Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų turėtojas gali (pasirinktinai): 1) pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas; 2) atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui; 3) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 7. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo: 1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto priemones išimtas, kiek tai techniškai įmanoma, naudotas dalis; 2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 8. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
34⁵ straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimai 1. Siekdami kolektyviai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
34⁶ straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas 1. Vykdydami šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo: 1) sudaryti sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka; 2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų tvarkytojui. Įstatymas papildytas aštuntuoju(3) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS3
SKIRSNISALYVOS
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
34⁷ straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos 1. Alyvos gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) tvarkyti tiektos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose, reklaminėje alyvos ar jos produkto medžiagoje, taip pat elektroninėse informavimo priemonėse; 4) jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar) importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – tapdami atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų tvarkytojais; 2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 34¹² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Alyvos atliekų tvarkytojai privalo: 1) alyvos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus; 2) kreipdamiesi į alyvos gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams) pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.
34⁸ straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių pareigos 1. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos. 2. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą. 3. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų turėtojos, privalo: 1) nemokamai priimti alyvos atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas; 2) kaupti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas; 4) nemaišyti alyvos atliekų su kitomis atliekomis ar medžiagomis; 5) susidariusias, sukauptas alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 6) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes. 4. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
34⁹ straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos 1. Alyvas naudojantys juridiniai asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo: 1) kaupti savo veikloje susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) turėti dokumentus, patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą. 2. Pramonės įmonėms draudžiama alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
34¹⁰ straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos 1. Alyvos atliekų turėtojai – fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms. 2. Alyvos atliekų turėtojams – fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje. 3. Alyvos atliekų turėtojams – fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.
34¹¹ straipsnis. Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos Alyvos ir alyvos produktų platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant alyvas.
34¹² straipsnis. Papildomi kolektyvaus alyvos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai 1. Siekdami kolektyviai vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas pareigas, alyvos gamintojai ir (ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti alyvos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar tam tikras šio Įstatymo nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama gauti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų alyvos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti alyvos atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Vykdydama šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartį (sutartis) dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo su alyvos atliekų surinkėju (surinkėjais), kuris (kurie) į ją dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama ir minėtas išlaidas patiria ir dėl jų kompensavimo į Organizaciją kreipėsi alyvos atliekų surinkėjas). Šioje sutartyje turi būti numatyta tokių išlaidų kompensavimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
34¹³ straipsnis. Individualus alyvos atliekų tvarkymo organizavimas 1. Vykdydami šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas (jeigu nėra užsiregistravęs alyvos atliekų tvarkytoju) privalo sudaryti dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo sutartį su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), kuris (kurie) į jį dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama). 2. Individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą dėl šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymo. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos alyvas savoms reikmėms naudojantiems alyvos gamintojams ir importuotojams. Tokie alyvos gamintojai ir importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos alyvos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
34¹⁴ straipsnis. Šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–34¹³ straipsnių nuostatų taikymo išimtys 1. Šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–34¹³ straipsnių nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas. 2. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir (ar) fizikines savybes. Įstatymas papildytas aštuntuoju(4) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS4 SKIRSNISBATERIJŲIR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
34¹⁵ straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos 1. Baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 3) užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus; 4) užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas; 5) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo vietas ir pan.; 6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 7) tvarkyti baterijų ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą; 2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 34¹⁶ straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemas. 4. Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis. 5. Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius. 6. Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. 7. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas. 8. Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas. 9. Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. 10. Visi ūkio subjektai – baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai – turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose. 11. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio reikalavimus nustato aplinkos ministras. 12. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo: 1) nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas; 2) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose; 3) iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui. 13. Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo išlaidas. 14. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 15. Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 16. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
34¹⁶ straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai 1. Siekdami kolektyviai organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Siekdama atlikti šio Įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
34¹⁷ straipsnis. Individualus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas 1. Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo: 1) sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka; 2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos baterijas ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui. Įstatymas papildytas aštuntuoju(5) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS5 SKIRSNISAPMOKESTINAMŲJŲGAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
34¹⁸ straipsnis. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos 1. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje – apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.; 4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 5) tvarkyti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą; 2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 34¹⁹ straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo sistemas. 4. Padangų platintojai privalo: 1) nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių; 2) iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams; 3) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams. 5. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų paėmimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 6. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių. 8. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo: 1) nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama; 2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 9. Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 10. Atliekų turėtojas padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę). 11. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
34¹⁹ straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai 1. Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
34²⁰ straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas 1. Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo: 1) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka; 2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui. Įstatymas papildytas aštuntuoju(6) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS6 SKIRSNIS
Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
YPATUMAI
34²¹ straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos 1. Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. 2. Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Įstatymas papildytas aštuntuoju(7) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10) AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS KOLEKTYVAUS gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI
34²² straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija 1. Gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai. 3. Organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis) skirta veikla. 4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas. 5. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinti šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodyti dokumentai. 6. Organizacija visų Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų (toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis sąlygomis. 7. Organizacijos steigėjais, dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir (ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas. 8. Gamintojas ir (ar) importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių, įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti daugiau negu vienai Organizacijai. 9. Organizacijos valdymo organas renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu. 10. Organizacija ne mažiau kaip 3 procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais. 11. Organizacija neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. 12. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams. 13. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį. 14. Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Įstatymas papildytas aštuntuoju(8) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10) AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimo licencijavimas
34²³ straipsnis. 34²³ straipsnis. Gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
1. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina
Vyriausybė.
2. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,
panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija.
3. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija
gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis
elektroninėmis priemonėmis.
4. Už gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų
tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.
5. Nustatomos šios
atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) apmokestinamųjų gaminių
(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės
įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
6) elektros ir elektroninės
įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
7) elektros ir
elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
8) eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
9) pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo licencija.
6. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama
atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai
pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas
išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus
reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija
suderintus šiuos dokumentus:
1) atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir
veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė
naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,
transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus
gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos
gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių
atliekų tvarkymo užduotys;
2) atliekų tvarkymo finansavimo
schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus
finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Tam pačiam licencijos
turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų
licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.
8. Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu
su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio
straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.
9. Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su
šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.
10. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių
licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti
gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo
plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų
tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir
(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams
ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo
užduotis;
4) licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka
pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir
informaciją apie atliekų
tvarkymo finansavimo
schemoje, visuomenės
švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje
numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu
su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą
licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus
parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo
veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms
priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kartu su šios dalies 4 punkte
nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai
pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės
finansinės ataskaitos;
7)
licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo
klausimais programoje numatytas
priemones.
11. Ataskaitą dėl praėjusių metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas
privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka.
12. Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje
nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti
pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai
gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto
dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja
Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,
baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba
dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų
muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.
13. Licencijos turėtojas
įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos
turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad ataskaitiniam
laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
tiekiamų pakuočių;
3) licencijos turėtojas turi
Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai
mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta
mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.
14. Licencijas
išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos
galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas
licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį
licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti
sustabdytas licencijos galiojimas.
15. Įspėjimas apie galimą
licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą
terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas
išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą
patvirtinantys dokumentai.
16. Licencijos galiojimas
sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per
licencijas
išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos
turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas
išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu
vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų.
17. Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,
negali priimti naujų narių.
18. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu
per licencijas išduodančios
institucijos nustatytą terminą, bet
ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
19. Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti
pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų
naudai ar interesams;
6) jeigu
licencijos turėtojas buvo įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(9)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS9 SKIRSNISAŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4SKIRSNIŲ TAIKYMAS
34²⁴ straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas Šio Įstatymo aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių nuostatos netaikomos: 1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie nėra skirti kariniams tikslams); 2) šio straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams. Įstatymas papildytas aštuntuoju(10) skirsniu: Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10) AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS Skirsnio pavadinimas keistas: Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
34²⁵ straipsnis. 34²⁵ straipsnis. Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus
1. Gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti
tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje
nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius
dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau šiame
straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi
aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.
2. Neteisėtu gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai
toks dokumentas yra išrašytas už:
1) tas
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo
neturėjo teisės;
2) ne
Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
kiekį;
3) kiekį
tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms;
4)
komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas,
surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;
5)
komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas,
surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties
su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose
atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės
įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
6) tą
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas;
7) tą
eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą
neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis
išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta
tvarka ir terminais.
3. Sprendimus dėl gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais,
vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos
įgaliota institucija.
4. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
naudotojai (perdirbėjai), kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų
atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas naudoja (perdirba) taikydami aplinkos ministro nustatytus atliekų
tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje
pramonės šakoje išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias
visuomenės sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti,
darančias kuo mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;
2) pagal tarptautinių ir (ar)
nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar
pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra
visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal
Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);
3) savo teritorijoje, kurioje
gaminių ir (ar) pakuočių atliekos naudojamos (perdirbamos), turi įrengtą
metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą
turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo įrenginys);
4) atlieka
gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas
ar dalis ir (arba) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir jų
sudedamąsias medžiagas ar dalis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų
naudotojams (perdirbėjams) arba eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis
dėl gaminių atliekų sudedamųjų medžiagų ar dalių panaudojimo (perdirbimo) ar
išvežimo panaudoti (perdirbti) į valstybes nares ir kurie gali patvirtinti, kad
iš tų atliekų buvo pagamintas produktas, kaip nustatyta šios dalies 2 punkte.
5. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų
išvežimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) pagal 2006 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo
(OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių ir
(ar) pakuočių atliekas;
2) atlieka pradinį gaminių
atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar
dalis į valstybes nares arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti)
neapdorotas gaminių atliekas, arba į valstybes nares išveža panaudoti
(perdirbti) pakuočių atliekas;
3) turi atitinkamų gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse
narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame
straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo
terminas;
4) turi dokumentus, įrodančius,
kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas
atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)
nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
5) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
6. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų
surinkimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi sutartis teisės aktų
nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais
asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo
sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas
papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros
ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
2) surinktas gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių atliekų
eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į Europos
ekonominės erdvės valstybes;
3) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
7. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų
tvarkytojų sąrašą įrašomi atliekų tvarkytojai,
apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar)
pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti,
kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų, atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi sutartis teisės aktų
nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais
asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas),
kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surenkamos mišrios
komunalinės atliekos, iš kurių jas apdorojant atskiriamos gaminių ir (ar)
pakuočių atliekos;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas, atskirtas apdorojant mišrias komunalines atliekas, perduoda
naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui arba jas eksportuoja;
3) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje apdorojamos komunalinės atliekos, atskiriant gaminių ir
(ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, arba
sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia
įmone.
8. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo
svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad
būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš
kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą.
9. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:
1) svėrimo įrenginiu atskirai
pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų
galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio
gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios
atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą
ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).
10. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu
pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka
taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios
atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.
11. Atliekų
tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip
panaudoti, privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną
gautą mišrių komunalinių atliekų siuntą ir paruoštą išvežti gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siuntą bei po gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimo
likusį komunalinių atliekų kiekį, gautų ir išsiųstų mišrių komunalinių atliekų,
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntų apskaitą tvarkyti aplinkos ministro
nustatyta tvarka taip, kad būtų galima nustatyti atliekų tvarkytojus, iš kurių
buvo gautos mišrios komunalinės atliekos, jų gavimo datą ir kiekį, po
apdorojimo likusių mišrių komunalinių atliekų kiekį, apdorotų mišrių
komunalinių atliekų gavėjus, po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gautą
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir jų gavėjus.
12. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas pristačiusių
asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos rūšies ir tik
Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens pateiktuose
dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai
privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką ir aprašyti gautų atliekų siuntų
patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas pristačiusio asmens dokumentuose
nurodytų duomenų teisingumu) procedūras, ir paskirti už šios tvarkos
įgyvendinimą atsakingą asmenį.
13. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys
surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų
tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie:
1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame
straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikė klaidingus duomenis ir
(ar) dokumentus.
14. Atliekų tvarkytojų sąrašą
sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją
(perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų
tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip
panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo
galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį
jos turi būti pašalintos.
15. Įspėjimas apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime
nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 14 dalyje
nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.
16. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų
tvarkytojų sąrašo:
1) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo ir (ar) atliekų
tvarkytojo, apdorojančio surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip
panaudoti, prašymu;
2) likvidavus gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti;
3) jeigu įspėjus apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos
institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas
pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) jeigu gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, buvo įspėtas apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus pastaruosius metus;
5) paaiškėjus, kad gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias
komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu
jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, pateikė melagingus duomenis ir
(ar) suklastotus dokumentus.
17. Jeigu
pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminė žala šio Įstatymo ir
Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, saugomiems
interesams ir kuriuo nepadaryta esminė žala aplinkai, žmonių sveikatai, ir
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir
(ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas
mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su
tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, nutraukė veiksmus,
kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio
Įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos
ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo
kriterijais, gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo),
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų surinkėjo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo
ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-289,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
devintasis skirsnisATSAKOMYBĖ
35 straipsnis. Atsakomybė
1. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus. 2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOSPREZIDENTAS VALDASADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo žymos pakeitimas: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimas:
Nr.
XI-1324, 2011-04-19,
Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPAPAVOJINGOSIOMIS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be
pašalinės energijos, arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai
degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios:
medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio
ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš
dalies pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos:
medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar
prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos
ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės:
medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip
žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Toksiškos
reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Atliekos, kurios
nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13* Jautrinančios:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui
pasireiškia būdingas neigiamas poveikis
H14 Ekotoksiškos:
atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
H15 Atliekos, iš kurių
bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),
turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių
Pastabos:
1. Atliekoms pavojingos savybės – „toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“, „kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
2. Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose išvardytos ribinės vertės.
3. Taikomi atitinkamuose Lietuvos
Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti
metodai.
* Jei yra bandymų metodai.
Priedo žymos pakeitimas: Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
2. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).
4. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
5. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 692).
6. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).
7. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
8. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).
9. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai: Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.; 90-2776 (2000 10 27); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas; įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-721,; 2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,; 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas; įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.; Šis įstatymas neteko galios: Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-1004 (2002-07-01); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1004,; 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17); ATLIEKŲ TVARKYMO; ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas; įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo; 2003 m. kovo 1 d.; Nauja įstatymo; redakcija
4. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1615,; 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27); ATLIEKŲ; TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis; Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. IX-2214,; 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,; 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO; PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-279 (2005-06-28); Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,; 34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1605,; 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,; 34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),; 34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai; įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1674,; 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,; 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-624,; 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28); ATLIEKŲ; TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO; IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28; d.
10. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-782,; 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20; STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS; Įstatymas; įsigalioja 2010-07-01.
11. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-1324,; 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03); ATLIEKŲ; TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,; 32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),; 7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3; PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 8 ir; 16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo; įstatymo 31 straipsnis įsigalioja 2011 m. gruodžio 12 d.; Šio įstatymo 28; straipsnis įsigalioja 2013 m. gruodžio 12 d.
12. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1889,; 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 21,; 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24 STRAIPSNIU; ĮSTATYMAS; Šis; įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.; Šis; įstatymas keistas: Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-2139,; 2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01); ATLIEKŲ; TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO; PAPILDYMO 24 STRAIPSNIU ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis; įstatymas įsigalioja 2012-07-01.
13. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XI-1892,; 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 12,; 30, 34, 34(3) STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO,; ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(2), AŠTUNTUOJU(3), AŠTUNTUOJU(4), AŠTUNTUOJU(5),; AŠTUNTUOJU(6), AŠTUNTUOJU(7), AŠTUNTUOJU(8), AŠTUNTUOJU(9), AŠTUNTUOJU(10); SKIRSNIAIS IR 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7; dalys, 5, 7 straipsniai, 8 straipsnio 2 dalis, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16; straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.; Šio įstatymo 6; straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.
14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-1981,; 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1), 30(2) STRAIPSNIAIS; ĮSTATYMAS; Šio įstatymo 4; straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų; tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 8 ir 14 dalys įsigalioja 2012 m. spalio 1 d.,; šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16; ir 18 dalys įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai – 2013 m. liepos 1 d.; Šio; įstatymo galiojimas keistas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XII-137,; 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35; STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1), 30(2); STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XII-289,; 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28); ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 19, 30, 34(23) STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO(10); SKIRSNIO PAKEITIMO IR 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.; *** Pabaiga ***; Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-05-29); ausrine.trapinskiene@lrs.lt
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8D38517814F1/TAIS_449585