Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2026 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINiuose PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio 2 punktu, įgyvendindamas 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas dėl triukšmo prevencijos veiksmų planams sudaryti taikomų triukšmo ribinių verčių ir siekdamas užtikrinti triukšmo neigiamo poveikio žmonių sveikatai valdymą,

t v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ (pridedama).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2026 m. vasario 10 d. įsakymo

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai GYVENAMuosiuose IR visuomeniniuose pastatuose bei jų APLINKOJE“

1. Lietuvos higienos norma HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma) nustato stacionarių triukšmo šaltinių ir transporto eismo skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius, triukšmo matavimo ir vertinimo bendruosius reikalavimus.

2. Triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose ir ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais pastatų išorėje, vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms.

3. Higienos norma privaloma Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniams asmenims, organizacijoms ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje, turintiems teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektuoti bei statyti statinius, planuojantiems arba vykdantiems ūkinę veiklą, turintiems nuosavybės teise jiems priklausančius ar valdomus automobilių ir geležinkelių kelius, oro uostus, aerodromus, taip pat institucijoms, vykdančioms triukšmo stebėjimus ir kontrolę, sudarančioms triukšmo strateginius žemėlapius ir rengiančioms triukšmo prevencijos veiksmų planus.

4. Higienos norma netaikoma šiais atvejais:

4.1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

4.2. dėl žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo;

4.3. dėl buitinių prietaisų ir muzikos instrumentų buityje keliamo triukšmo;

4.4. dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nurodytų susirinkimų, viešųjų renginių triukšmo;

4.5. dėl informavimo ir civilinės saugos, transporto priemonių garso signalų;

4.6. dėl karinių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo karinių užduočių vykdymo vietose.

5. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

5.1. Buitinis prietaisas – buitinėms namo gyventojų reikmėms tenkinti reikalingas nestacionarus prietaisas ar jo sudėtinė dalis, nepriskiriami prie namo inžinerinių sistemų.

5.2. Ekvivalentinis garso slėgio lygis (L AeqT ) – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis apibrėžtas Lietuvos standarte LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ (toliau – standartas LST ISO 1996-1), kai standartinė dažninė svertis yra A svertis.

5.3. Garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos – garso sklidimo laisvajame lauke virš žemės paviršiaus sąlygos, kai nevertinami jokie pastatų fasadų ar kitų pastatų elementų, esančių už mikrofono (triukšmo skaičiavimo taško), atspindžiai, jei tokie yra.

5.4. Gyvenamosios paskirties pastatai – pastatai, priskiriami statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ nurodytam gyvenamųjų pastatų paskirties tipui .

5.5. Gyvenamosios paskirties patalpos – p atalpos, priskiriamos statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytam gyvenamųjų patalpų paskirties tipui.

5.6. Impulsinis garsas – garsas, susidedantis iš trumpų garso slėgio pliūpsnių.

5.7. Muzikos instrumentas – prietaisas muzikos garsams išgauti.

5.8. Nepastovus triukšmas – t riukšmas, kuris nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja ir kurio garso slėgio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA. Transporto eismo triukšmas laikomas nepastoviu triukšmu, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos standarte LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“.

5.9. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio garso slėgio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA.

5.10. Toninis garsas – garsas, kuriame, be visuminio garso, yra girdimas vieno dažnio sandas arba siaurajuostis sandas.

5.11. Transporto eismo keliamas triukšmas – transporto priemonių (keleivių ir krovinių vežimo keliais, geležinkeliu, oru) sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.

5.12. Ūkinė veikla – ūkio subjektų vykdoma veikla, įtraukta į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, išskyrus transportą.

5.13. Visuomeniniai pastatai – p astatai, priskiriami statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytai visuomeninių pastatų paskirties grupei, išskyrus kultūros, sporto, religinės ir su apgyvendinimu nesusijusios specialiosios paskirties pastatus; komercinių pastatų paskirties grupei, išskyrus prekybos, paslaugų ir maitinimo paskirties pastatus.

5.14. Visuomeninės patalpos – visuomeninių pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos, visuomeninių pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas.

5.15. Kitos Higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

6. Triukšmas ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Higienos normos 10 punkte pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį arba pagal L dvn , L dienos , L vakaro ir L nakties triukšmo rodiklius.

7. Triukšmas gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose vertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Higienos normos 9 punkte pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais.

8. Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos triukšmo rodiklio (L dienos ), vakaro triukšmo rodiklio (L vakaro ) ir nakties triukšmo rodiklio (L nakties ) apibrėžtyse.

9. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose nustatyti 1 lentelėje: 1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose Eil. Nr. Patalpų pavadinimas Paros laikas Ekvivalentinis garso slėgio lygis (L AeqT ), dBA 1 2 3 4 1. Gyvenamosios paskirties patalpos, visuomeninių pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos diena vakaras naktis 45 40 35 2. Visuomeninių pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas - 45

10. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms nustatyti 2 lentelėje: 2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms Eil. Nr. Triukšmo šaltinis L dvn , dBA L dienos , dBA L vakaro , dBA L nakties , dBA Dienos ekviva-lentinis garso slėgio lygis (L AeqT ), dBA Vakaro ekviva-lentinis garso slėgio lygis (L AeqT ), dBA Nakties ekviva-lentinis garso slėgio lygis (L AeqT ), dBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1. Ūkinės veiklos keliamas triukšmas t ies gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms 55 55 50 45 55 50 45 2. Transporto eismo keliamas triukšmas ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms 65 65 60 55 - - -

11. Higienos normos 9 ir 10 punktuose nurodytų ekvivalentinio garso slėgio rodiklių matavimai atliekami ir triukšmo matavimo trukmė nustatoma vadovaujantis standartu LST ISO 1996-1, Lietuvos standartu LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau – standartas LST ISO 1996-2).

12. Triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais atliekamas laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi standarte LST ISO 1996-1 ir standarte LST ISO 1996-2 pateiktais nurodymais. Patalpa, kurios viduje matuojami triukšmo lygiai, turi būti su uždarytais langais bei durimis, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. M atuojant tuose pačiuose pastatuose esančių triukšmo šaltinių triukšmą, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti uždarytos. Atliekant triukšmo vertinimą, paros laikas parenkamas atsižvelgiant į šios Higienos normos 2 punkte nurodytų pastatų (patalpų) naudojimą pagal paskirtį. Triukšmo matavimų neapibrėžčių vertinimą nustato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius.

13. Pastatų vidaus inžinerinių sistemų keliamo triukšmo matavimai atliekamai vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 16032 „Akustika. Pastatų inžinerinės įrangos ar veiklos juose sukuriamo garso slėgio lygių matavimas. Ekspertinis metodas (ISO 16032:2024)“. Vėjo elektrinių keliamas triukšmas apskaičiuojamas vadovaujantis standartu ISO 9613-2:2024 Acoustics — Attenuation of sound during propagation outdoors. Part 2: Engineering method for the prediction of sound pressure levels outdoors.

14. Atvejais, kai identifikuojami impulsiniai arba toniniai garsai, turi būti vadovaujamasi standarte LST ISO 1996-1 ir standarte LST ISO 1996-2 pateiktais nurodymais dėl šių garso charakteristikų įvertinimo ir pataisų taikymo išmatuotiems ar prognozuotiems garso lygiams.

15. Rengiant ir tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi L dvn, L dienos, L vakaro ir L nakties triukšmo rodikliai.

16. L dvn , L dienos , L vakaro ir L nakties vertes galima nustatyti skaičiavimais arba matavimais (vertinimo vietoje).

17. L dvn , L dienos , L vakaro ir L nakties vertės skaičiavimais nustatomos taikant patvirtintus skaičiavimo metodus, nurodytus Strateginio triukšmo kartografavimo ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-511 „Dėl Strateginio triukšmo kartografavimo ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

18. Ūkinės veiklos triukšmo skaičiavimo metodikai tinkamus duomenis apie spinduliuojamąjį triukšmą (įvesties duomenis) galima gauti atlikus matavimus pagal vieną iš tokių metodikų:

18.1. Lietuvos standartas LST ISO 8297 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“;

18.2. Lietuvos standartas LST EN ISO 3744 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių ir garso energijos lygių nustatymas pagal garso slėgį. Ekspertinis beveik laisvo lauko virš atspindinčiosios plokštumos metodas“;

18.3. Lietuvos standartas LST EN ISO 3746 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikrinamasis metodas, naudojant šaltinį gaubiantį matuojamąjį paviršių virš atspindinčiosios plokštumos“.

19. Sudarant strateginį triukšmo žemėlapį vadovaujamasi Higienos normos 12 punkte pateiktais triukšmo matavimų ir (ar) modeliavimo reikalavimais.

20. Triukšmo įvertinimo taško aukštis priklauso nuo triukšmo įvertinimo paskirties:

20.1. kai strateginis triukšmo žemėlapis sudaromas dviejų ir daugiau aukštų pastatų teritorijose, triukšmo įvertinimo aukštis 4,0 m virš žemės paviršiaus;

20.2. kai strateginis triukšmo žemėlapis sudaromas vieno aukšto pastatų teritorijose, triukšmo įvertinimo aukštis 1,5 m virš žemės paviršiaus.