Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2010-07-01 – 2011-11-2539 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 1, 4, 17
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Neoficialus įstatymo tekstas
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 65-1558
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOSPILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMOĮSTATYMAS
1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359
Vilnius
I SKYRIUSBENDROSIOS
NUOSTATOS
Lietuvos
Respublikos Seimas,
pabrėždamas,
kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui 1990 m.
kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę
svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos
Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą;
pabrėždamas,
kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės
nepanaikintos ir turi tęstinumą;
pabrėždamas,
kad 1992 metais Lietuvos Respublikos piliečių valia priimta Lietuvos
Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei
nuosavybę;
pabrėždamas,
kad tęstinių nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nuostata – Lietuvos
Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios
galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama;
atsižvelgdamas
į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-1996 metų nutarimus ir
sprendimus ir į 1922-1940 metų žemės reformos nustatytą 150 ha ribą,
pabrėždamas,
kad šio įstatymo specialiosiomis teisės normomis reglamentuojami nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai,
priima šį įstatymą.
Preambulės pakeitimai: Nr. IX-1157,
2002-10-29, Žin., 2002, Nr. 112-4965 (2002-11-22)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir sąvokosPakeista šioje redakcijoje
1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.
2. Pagrindinės šiame įstatyme vartojamos sąvokos: 1) individualiojo gyvenamojo namo ir kitų pastatų žemės sklypas mieste – namų valdos ir kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas žemės sklypas; 2) laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus; 3) naujas žemės sklypas mieste – naujas žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste; 4) nekilnojamojo turto savininkas (toliau – savininkas) – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; 5) valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, atlygindama jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais; 6) vienkiemis – atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos. Nr. XI-919, 2010-06-19, Žin., 2010, Nr. 76-3869 (2010-06-30)