Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir sąvokos

1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

2. Pagrindinės šiame įstatyme vartojamos sąvokos: 1) savininkas - asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; 2) laisvos žemės fondas - žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus; 3) valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas - nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, ir atlygina jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais; 4) naujas žemės sklypas mieste - žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms; 5) miestuose prie individualių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų naudojamas žemės sklypas - namų valdos ar kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas žemės sklypas; 6) vienkiemis - už miesto teritorijos, miestelio ir kaimo užstatytos teritorijos esanti atskira sodyba.

2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą

1. Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) piliečiams, kurių turtas nėra iki 1940 m. birželio 15 d. okupacijos išvaržytas ar įkeistas.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.

4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr. VIII-1995,

00.10.10, Žin., 2000, Nr.89-2753 (00.10.25)

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

3 straipsnis. Turtas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės

1. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemę; 2) miškus; 3) vandens telkinius; 4) ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius; 5) gyvenamuosius namus bei jų priklausinius.

2. Nuosavybės teisės atkuriamos ir į neišlikusį šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą šio straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

4 straipsnis. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka

1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.

2. Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius.

3. Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

4. Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

5. Piliečiai, kuriems žemė grąžinama natūra arba perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

6. Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

7. Žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui.

8. Prie vienkiemių ir 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šiame punkte aukščiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

9. Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Žemė, apsodinta ir apaugusi mišku, grąžinama natūra. Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku žemės sklypą, valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

11. Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

12. Žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, grąžinama natūra piliečiams (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę), privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

13. Laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr. VIII-1521,

00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-128 (00.01.19)

Nr. VIII-1866,

00.07.18, Žin., 2000, Nr.64-1934 (00.07.31)

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

Nr. IX-822,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 40-1464 (2002-04-17)

5 straipsnis. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka

1.

Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150

ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.

2. Nuosavybės

teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose, atkuriamos:

1) grąžinant

natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams

bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam

pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės

išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis

nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas

iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai,

perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio

straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto

teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvų

(neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje,

planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos;

2) perduodant

neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius

namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių

arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai

paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje,

Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šių perduodamų

neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinama

grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas;

3) perduodant

neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą

arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame

mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio

parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena

(išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos

nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros

vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai

paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal

teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje

numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami

žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse

nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui

atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta

tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai

statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio

žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

3. Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn

naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį

kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu.

Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04

ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus

neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis

kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha

kituose miestuose.

4.

Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už

dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas

neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas

individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto

neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo

neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už

Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo

individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.

5.

Jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės

sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės

sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už

likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16

straipsnį.

6.

Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose

esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m.

birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją

grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta

valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16

straipsnį.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2001 04 02, Žin., 2001, Nr. 29-938 (2001 04 04)

Nr. IX-832,

2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 41-1526 (2002-04-19)

6 straipsnis. Nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygos ir tvarka

1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę.

2. Miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

3. Miškai ir vandens telkiniai saugomose teritorijose piliečiams grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui.

4. Už mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat už mišką, kurio susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, arba už vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

5. Piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

6. Piliečiai privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų specialiųjų miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų ir servitutų.

7. Jeigu piliečiui grąžintinas miškas arba vandens telkinys neišlikęs, piliečio pageidavimu grąžinamas žemės plotas, kuriame buvo neišlikęs miškas arba vandens telkinys, arba valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

7 straipsnis. Nuosavybės teisių į ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkūrimo tvarka

1. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkuriamos grąžinant juos natūra Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus pagal šio įstatymo 14 straipsnį valstybės išperkamus ūkinės-komercinės paskirties pastatus.

2. Už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

3. Grąžinus ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji pastatai, piliečiams atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.

8 straipsnis. Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygos ir tvarka

1. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.

2. Už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

3. Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.

4. Grąžinus šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba perdavus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, šie piliečiai kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius nuo tuščių patalpų jiems perdavimo dienos patuštinti nuomojamas valstybės ar savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

9 straipsnis. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai

1. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

2. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka

1. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.

2. Piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams.

3. Piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais.

4. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

11 straipsnis. Prašymų atkurti nuosavybės teises turinys

1. Prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.

2. Piliečiai, kuriems pagal šį įstatymą neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), vadovaudamiesi šio įstatymo 4 ir 6 straipsniais, savo prašymuose nurodo žemės, miško ar vandens telkinių plotus, į kuriuos jie pageidauja atkurti nuosavybės teises.

12 straipsnis. Valstybės išperkama žemė

Žemė

iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją

atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

1)

užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus

tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos

apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų

iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;

2) kaimo

vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal

įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir

organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems

arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių

pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų

teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.);

yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų

(teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose;

3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta

tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka

patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar

įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės

sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos

sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų

saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika,

transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei

turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto,

civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti

uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams

vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės

reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei

rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų

punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų

apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio

ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos,

poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo

sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam)

naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių

valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės

sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai

asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti

grąžintinoje piliečiui žemėje;

4)

užimta sodininkų bendrijų sodų;

5)

yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių

nerijos nacionalinio parko teritorijoje;

6)

pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn;

7) pagal

įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta

tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai

parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose;

8) suteikta

kaimo vietovėje mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos

įstaigoms, perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės,

veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms.

Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato

Vyriausybė;

9) yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės

žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę);

10) atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies

pirmajame sakinyje nurodytas sąlygas;

11) pagal

įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui

buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos;

12) yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių

teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu

požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su

savivaldybės meru ir apskrities viršininku;

13) užimta

gyvenamųjų namų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus

priskirti valstybės išperkamiems, ir jų valdų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2001 04 02, Žin., 2001, Nr. 29-938 (2001 04 04)

Nr.

IX-489, 2001-08-03,

Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

Nr. IX-639,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3904 (2001-12-28)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

Nr. IX-822,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 40-1464 (2002-04-17)

Nr. IX-832,

2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 41-1526 (2002-04-19)

14 straipsnis. Valstybės išperkami ūkinės-komercinės paskirties pastatai

Ūkinės-komercinės paskirties pastatai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) yra iš esmės perstatyti (rekonstruoti) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo; 2) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.

15 straipsnis. Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai

1.

Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16

straipsnį, jeigu:

1)

iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių

konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo,

jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį;

2)

pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.

2.

Gyvenamieji namai, jų dalys, butai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų

piliečių, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytuosius, paimami

visuomenės poreikiams ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį,

jeigu:

1)

jie yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos

apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Šių patalpų sąrašą

tvirtina Vyriausybė;

2)

piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į grąžintinus natūra gyvenamuosius namus,

jų dalis, butus, kuriuose gyvena nuomininkai, negalėję įgyvendinti savo teisės

juos privatizuoti, kai piliečiams yra grąžintos natūra gyvenamųjų namų dalys,

kuriose jie gyvena, arba jie yra įgiję nuosavybės teise privatizuojamų patalpų

pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3)

juose gyvena nuomininkai, negalėję įgyvendinti savo teisės juos privatizuoti,

kai piliečiams yra grąžintos natūra gyvenamųjų namų dalys, kuriose jie gyvena,

arba jie yra įgiję nuosavybės teise privatizuojamų patalpų pagal Butų

privatizavimo įstatymą.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

98.10.27,

Žin., 1998, Nr.95-2642 (98.10.30)

Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

16 straipsnis. Atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą

1.

Už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį

turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko

dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina

valstybė.

2.

Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį

įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo

perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo

principo.

3.

Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį

turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja

susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės,

miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma, išduodamų vertybinių

popierių skaičius) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo

metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę

atlyginimo metu. Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi

nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė

vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės

vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam

miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina.

4. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą

žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško,

vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą

metodiką.

5. Už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose

teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai

nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn

lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš

laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės,

vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn

neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise

turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

6. Tais

atvejais, kai didžioji dalis piliečio nuosavybės teise turėtos žemės ūkio

naudmenų žemės pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės

išperkamai žemei, jam pageidaujant, už likusį laisvos žemės plotą, jeigu jame

žemės ūkio naudmenų lieka mažiau kaip 3 ha arba ūkį atkurti netikslinga,

atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais. Šiais atvejais sprendimą dėl

ūkio atkūrimo tikslingumo priima apskrities viršininkas pagal žemės reformos

žemėtvarkos projekto autoriaus duomenis. Miškas, kurio susigrąžinti natūra

turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant

nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir

žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai.

7.

Valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir

valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu

neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems

piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie

iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius

namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei

su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m.

rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai

šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Nemuno deltos

regioniniame parke žemė perduodama nuosavybėn lygiaverčiu žemės plotu

neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, piliečiams, kurie

gyvena šio regioninio parko teritorijoje, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.

Remiantis iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos

projektais, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė,

miškas ar vandens telkiniai piliečiams, gyvenusiems ir turėjusiems nuosavybės

teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis rajone, kuriame yra valstybinis

parkas ar valstybinis draustinis, grąžinami perduodant nuosavybėn

neatlygintinai lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško plotą ar vandens

telkinį.

8.

Atlyginimas už pagal šį įstatymą negrąžinamus ūkinės-komercinės paskirties

pastatus, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus nustatomas pagal Vyriausybės

patvirtintą metodiką.

9.

Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams

atlygina šiais būdais:

1) perduodama

lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje

esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama;

2)

įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po

nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo

dienos;

3)

vertybiniais popieriais;

4) perduodama

neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai

statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam

žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės

vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis

turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas

neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose

bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio,

Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus;

5) pinigais -

išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6

straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai

privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios

susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo

pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią

nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams

- 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams

(įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta

valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui,

tarnybinėms daloms;

6)

pinigais - išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta

miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.;

7)

pinigais - Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir

tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir

nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo

vietovėse natūra;

8) pinigais -

piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo

žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės

nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato

Vyriausybė;

9)

perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį - už

išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.

10.

Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina

piliečiams, teisingai kompensuodama atskaičius jų pagerinimo ir pertvarkymo

išlaidas, šiais būdais:

1)

perduodama neatlygintinai nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ar savivaldybės

butų fondo butus, kurių vertės skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta

tvarka;

2)

perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų

dalims, butams butus Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) perduodama

neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems namams, jų dalims, butams

naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo.

Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis naujas žemės

sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn

kituose, negu buvo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, miestuose ir kaimo

vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus;

4) perduodama

neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams

tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis. Šių pastatų, statinių

arba jų dalių perdavimo tvarką nustato Vyriausybė;

5)

įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po

nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo

priėmimo dienos, Vyriausybės nustatyta tvarka;

6)

perduodama neatlygintinai nuosavybėn kitą turtą Vyriausybės nustatyta tvarka;

7)

pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.

11.

Už valstybės išperkamus ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų

priklausinius valstybė atlygina vertybiniais popieriais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

Nr. IX-639,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3904 (2001-12-28)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

17 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises

1. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja miesto, rajono savivaldybės meras (valdyba) ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

18 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas

1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

2. Apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.

3. Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

4. (Neteko galios.)

5. Sprendime nurodoma ir valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertė.

6. Sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr. IX-708 (2002-01-15)

Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

19 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka

1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

2. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

20 straipsnis.

Valstybės garantijos gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir

savininkams

1.

Kai piliečiui sugrąžintas natūra gyvenamasis namas, jo dalis ir vieną butą

savivaldybė nuomos sutarties pagrindais nuomoja jį ten gyvenantiems asmenims,

institucija, priėmusi sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo

dalį privalo per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo juose

gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui

nustatomos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir

grąžinamo namo, jo dalies savininkui. Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų

turėtojų teises ir pareigas nustato Kompensacijų už valstybės išperkamą

nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat

garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas.

2.

Jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą, jo dalį,

butą, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

98.10.27,

Žin., 1998, Nr.95-2642 (98.10.30)

Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

21 straipsnis. Specialios šio įstatymo taikymo nuostatosPakeista šioje redakcijoje

1. Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.

2. (Neteko galios.)

3. Pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d.

4. Piliečiams, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti pateikti raštiški siūlymai dėl jų galimybės gauti didesnį sklypą iš laisvos žemės fondo. Gavę tokį pasiūlymą, piliečiai per 2 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu pranešti apie savo sutikimą arba nesutikimą su gautu pasiūlymu.

5. Piliečiai, kurių nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus atkurtos grąžinant juos natūra, turi pirmumo teisę įsigyti valstybei, savivaldybėms arba žemės ūkio bendrovėms priklausančius pastatus, statinius, esančius jiems grąžintos žemės ribose arba prie grąžintų ūkinės-komercinės paskirties pastatų. Šie pastatai, statiniai įsigyjami įstatymų nustatyta tvarka.

6. Kai piliečiai, įsigiję asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio žemę už valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė.

7. Kompensacijų, numatytų šiame įstatyme už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, dydį, šaltinius, mokėjimo terminus ir tvarką, taip pat šio įstatymo 20 straipsnyje numatytų garantijų nuomininkams įgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei lengvatas 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) nustato atskiras įstatymas.

8. Piliečiai, kurie pagal šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalį paėmė žemės sklypą kitoje kaimo vietovėje arba kurie pagal šio įstatymo 16 straipsnį vietoj valstybės išperkamos žemės sklypo kaimo vietovėje gavo lygiavertį sklypą kitoje vietovėje, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis ir parama sodybai perkelti ir ūkiui kurti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin.,

1999, Nr.48-1522 (99.06.02)

Nr.

IX-489,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17)

Nr. IX-708,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18)

Nr. IX-832,

2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 41-1526 (2002-04-19)

Ankstesnė redakcija

22 straipsnis. Netekę galios teisės aktaiPakeista šioje redakcijoje

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” (Žin.1991, Nr.21-545; 1992, Nr.3-40, Nr.7-155, Nr.11-278, Nr.15-405; 1993, Nr.5-83, Nr.32-725; 1994, Nr.7-100, Nr.14-229, Nr.43-778; 1995, Nr.39-965, Nr.50-1226, Nr.59-1465, Nr.85-1916, Nr.103-2299; 1996, Nr.37-929); 2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” (Žin.1991, Nr.21-549); 3) Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas (Žin., 1997, Nr.6-89). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS _____________ PAKEITIMAI: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1181, 99.05.13, Žin., 1999, Nr.48-1522 (99.06.02) LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1521, 00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-128 (00.01.19) LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1866, 00.07.18, Žin., 2000, Nr.64-1934 (00.07.31) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1995, 00.10.10, Žin., 2000, Nr.89-2753 (00.10.25) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-242, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1163 (2001 04 25) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-489, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2518 (2001-08-17) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-639, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3904 (2001-12-28) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 12, 13, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-708, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 5-161 (2002-01-18) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 6 (2002-01-23) 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-822, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 40-1464 (2002-04-17) PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-832, 2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 41-1526 (2002-04-19)

Ankstesnė redakcija