Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-618

Vilnius

(Žin., 2005, Nr. 76-2741)

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti bei papildyti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Mokesčio tarifai 1. Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. 2. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčių tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, jo techninės priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). 3. Jeigu savivaldybės taryba iki birželio 1 dienos nenustato konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį taikomi praėjusio mokestinio laikotarpio mokesčio tarifai.“

2 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu individualus vertinimas, nepaisant to, kokiam vertinimo atvejui buvo parengta vertinimo ataskaita, buvo atliktas taikant nekilnojamajam turtui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus ir šioje vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos vertė atitinka panašaus turto vidutinę rinkos kainą, šioje ataskaitoje nurodytos sąlygos leidžia ją naudoti mokestinei vertei patikslinti, o vertinimo data įeina į šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymų pateikimo laikotarpį. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, arba šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 10 procentų.“