Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2010-07-10dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOS LAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOSLAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMOĮSTATYMAS

2010 m. birželio 22 d. Nr. XI-920

Vilnius

(Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988; 2002, Nr. 96-4168; 2003, Nr. 61-2767; 2005, Nr. 57-1940)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS LAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija), susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių bei lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu, laukinių gyvūnų, kilusių iš kitų gamtinių zonų, laikymu nelaisvėje ir kitokiu jų naudojimu.

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja medžioklės, žvejybos ir saugomų laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ir naudojimo.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Invazinė laukinių gyvūnų rūšis – svetimžemė laukinių gyvūnų rūšis ar porūšis, kurių įsikūrimas ekosistemose kelia pavojų biologinei įvairovei, daro žalingą ekologinį, ekonominį poveikį ar kenkia žmonių sveikatai.

2. Laukinė gyvūnija – laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų visuma.

3. Laukinės gyvūnijos apsauga – priemonių visuma laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms išsaugoti ar palankiai apsaugos būklei atkurti.

4. Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai.

5. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas – laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių (medžiojimas, žvejojimas, gaudymas, rinkimas), gausos reguliavimas, naudojimas mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais, paėmimas iš buveinių zoologinių kolekcijų sudarymo, globos ir gydymo tikslais, stebėjimas, žymėjimas, veisimas, kryžminimas, išleidimas į laisvę, introdukcija, reintrodukcija, perkėlimas, filmavimas, fotografavimas, balsų įrašinėjimas, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, zoologijos soduose ir prekyba laukiniais gyvūnais.

6. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.

7. Laukinių gyvūnų perkėlimas – laukinių gyvūnų individų paėmimas iš vienos vietos ir įkurdinimas gamtoje kitoje jų rūšies natūralaus arealo vietoje.

8. Laukinių gyvūnų rūšies buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje tam tikros rūšies laukiniai gyvūnai gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.

9. Laukinių gyvūnų rūšies introdukcija – procesas, kai laukinių gyvūnų rūšies individai apgalvotai perkeliami už savo natūralaus arealo ribų ir įkurdinami gamtoje.

10. Laukinių gyvūnų rūšies populiacija – vienos laukinių gyvūnų rūšies individų visuma tam tikrame plote.

11. Laukinių gyvūnų rūšies reintrodukcija – procesas, kai laukinių gyvūnų rūšies individai pakartotinai įkurdinami rūšies natūraliame areale, kuriame ji gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.