301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

Rūšis

Įsakymas

Būsena

galioja

Redakcija

2026-06-24 – 2026-09-253 redakcijos

Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRASĮSAKYMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 31 D. ĮSAKYMO NR. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ PAKEITIMO

2026 m. birželio 23 d. Nr. V-635

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“:

1. Pakeičiu 1.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.5. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (5 priedas);“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių ir apmokėjimo tvarkos aprašą (1 priedas) ir 1.4 papunktį išdėstau taip:

„1.4. sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų (5 priedas);“.

3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (3 priedas):

3.1. Pakeičiu 1 priedo 4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę, fizinę būklę, augimą, nubrėžiant asmeninę ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; paklausti, ar jis sportuoja (planuoja sportuoti), ir jeigu reikia, teikti rekomendacijas atsižvelgiant į Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytą Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą, taip pat įvertinti:

4.1.1. kūno masės indeksą (toliau – KMI);

4.1.2. klausą;

4.1.3. regėjimą;

4.1.4. atramos judamąjį aparatą;

4.1.5. psichikos būklę;

4.1.6. mitybos ir higienos įgūdžius;

4.1.7. AKS;

4.1.8. EKG (sportuojantiems ar planuojantiems sportuoti, išskyrus atvejus, kai profilaktiškai sveikata tikrinama sporto medicinos gydytojo).“

3.2. Pakeičiu 1 priedo 5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„5.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti paciento sveikatos būklę, fizinę būklę, lytinį brendimą, augimą, nubrėžiant asmenines ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; paklausti, ar jis sportuoja (planuoja sportuoti), ir jeigu reikia, teikti rekomendacijas atsižvelgiant į Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytą Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą; įvertinti KMI, AKS, EKG (sportuojantiems ar planuojantiems sportuoti, išskyrus atvejus, kai profilaktiškai sveikata tikrinama sporto medicinos gydytojo), mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, regėjimo aštrumą, klausos aštrumą, įsitraukimą į rizikingą sveikatai elgseną (pvz., patyčios, smurtas), lytinio aktyvumo bei lytinės elgsenos saugumą bei, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, mokyti pacientą, jo tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą sveikos gyvensenos principų, rekomenduoti profilaktines priemones, pagal paciento poreikius teikti informavimo ir konsultavimo paslaugas toliau išvardytais sveikatos klausimais:

5.1.1. asmens higienos;

5.1.2. racionalios mitybos;

5.1.3. miego ir budrumo režimo;

5.1.4. burnos sveikatos;

5.1.5. fizinio aktyvumo lauke ir sveiko gyvenimo būdo;

5.1.6. regėjimo sutrikimų, kuriuos sukelia darbas su videoterminalais, profilaktikos, taisyklingos laikysenos sėdint prie kompiuterio, darbo ir poilsio režimo;

5.1.7. traumų, prievartos, uždusimo, paskendimo, apsinuodijimų, nudegimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, saugaus elgesio kelyje ir kitoje aplinkoje, profilaktikos, imunoprofilaktikos;

5.1.8. žalingų sveikatai įpročių (alkoholio, nikotino ir narkotinių medžiagų vartojimo);

5.1.9. atsparumo rizikingai sveikatai elgsenai;

5.1.10. lytinės elgsenos saugumo;

5.1.11. sveikatos priežiūros pagalbos vaiko su negalia šeimai.“

4. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas) ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2026 m. birželio 23 d.

įsakymo Nr. V-635 redakcija)

5 priedas

SPORTININKŲ IR FIZINIO AKTYVUMO PRATYBAS LANKANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUSBENROSIOS NUOSTATOS

1. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato aukšto meistriškumo sporto pratybose ir aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių asmenų (toliau – sportininkai) ir fizinio aktyvumo pratybose ir sporto renginiuose dalyvaujančių asmenų, užsiimančių fizine veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jose dalyvauti (toliau – fizinio aktyvumo pratybų dalyviai), sveikatos tikrinimo reikalavimus, sporto šakų klasifikaciją pagal dominuojantį fizinio krūvio tipą ir intensyvumą, ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą, sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo periodiškumą ir paslaugų mastą.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos sporto įstatyme. Pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo bei aukšto meistriškumo ugdymo etapai Apraše suprantami taip, kaip yra nustatyta Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“.

II SKYRIUSSVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

3. Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Profilaktiškai sveikatą tikrina:

4.1. nepilnamečių sportininkų (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, nepilnamečių aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkų ir pilnamečių sportininkų – sporto medicinos gydytojai, prireikus konsultuodamiesi su kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

4.2. vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, kurie yra fizinio aktyvumo pratybų dalyviai, pradinio rengimo etapo ugdymo grupės ugdytiniai, nepriklausomai nuo to, kiek akademinių valandų per savaitę jie sportuoja, taip pat meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių ugdytiniai, kurie sportuoja mažiau nei 8 akademines valandas per savaitę, – šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai pagal Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, prireikus konsultuodamiesi su sporto medicinos gydytoju ar kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

4.3. pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių (išskyrus Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų pilnamečių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas) – šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, prireikus konsultuodamiesi su sporto medicinos gydytoju ar kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus.

5. Sportininkų, nurodytų Aprašo 4.1 papunktyje, sveikatą tikrinantys sporto medicinos gydytojai:

5.1. įvertina tiriamojo sveikatą bei funkcinę būklę, vertina prisitaikymą prie fizinio krūvio pagal pasirinktą sporto šaką;

5.2. esant indikacijų, siunčia ir (ar) rekomenduoja konsultuotis ir tirtis pas kitus specialistus;

5.3. pateikia išvadą dėl tiriamojo asmens galimybės lankyti pasirinktos sportinės veiklos aukšto meistriškumo sporto pratybas ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą.

6. Pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.3 papunktyje, sveikatą tikrinantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:

6.1. įvertina tiriamojo sveikatą bei funkcinę būklę;

6.2. esant indikacijų, siunčia ir (ar) rekomenduoja konsultuotis ir tirtis pas kitus specialistus;

6.3. teikia rekomendacijas apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos fizinio aktyvumo pratybas ir dalyvauti sporto renginiuose.

7. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į:

7.1. elektroninį medicininį dokumentą E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, (toliau – forma Nr. E025) arba į formą Nr. 061/a „Sportininko sveikatos stebėjimo kortelė“, nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, atlikus sportininkų, nurodytų Aprašo 4.1 papunktyje, sveikatos tikrinimą;

7.2. formą Nr. E025, atlikus pilnamečių fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.3 papunktyje, sveikatos tikrinimą.

8. Atlikus Aprašo 4.1 papunktyje nurodytų sportininkų sveikatos patikrinimą išduodama forma Nr. 068/a „Sportuojančiojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – forma 068/a), kurioje įrašoma išvada apie tikrinamo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos aukšto meistriškumo sporto pratybas ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose bei pateikiamos reikalingos rekomendacijos dėl fizinio krūvio. Forma 068/a išduodama tik nustačius, kad asmuo pagal sveikatos būklę gali treniruotis ar dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose.

9. Atlikus Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų asmenų sveikatos patikrinimą, vadovaujantis Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje užpildoma elektroninės statistinės apskaitos forma Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl elektroninės statistinės apskaitos formos Nr. E027-1 „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“, kurią tėvai (globėjai, rūpintojai) esant poreikiui gali pateikti fizinio aktyvumo pratybų ar kitų sporto renginių organizatoriui atspausdinę arba suformavę peržiūros kodą.

10. Tikrindami sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių, nurodytų Aprašo 4.1 ir 4.3 papunkčiuose, sveikatą, sporto medicinos gydytojai ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi šiuo Aprašu, Aprašo 1 priede nustatyta Sporto šakų klasifikacija pagal dominuojantį komponentą ir fizinio krūvio intensyvumą, Aprašo 2 priede nurodytu Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašu, Aprašo 3 priede nustatytu Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybų dalyvių sveikatos tikrinimo periodiškumu ir paslaugų mastu.

11. Tikrindami Aprašo 4.2 papunktyje nurodytų asmenų sveikatą, šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai pagal poreikį atsižvelgia į Aprašo 2 priede nurodytų Ligų ir patologinių būsenų, kurioms esant ribojamas fizinis krūvis arba nerekomenduojama sportuoti, sąrašą.

III SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Šio Aprašo nuostatos nėra taikomos sportuojančių karių sveikatos tikrinimui.

13. Sportininkų, kurių sveikatos tikrinimas apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, kategorijas nustato Lietuvos Respublikos sporto įstatymas.

14. Pacientas, nesutinkantis su sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

–––––––––––––––––––––––––

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų sveikatos

tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

SPORTO ŠAKŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANTĮ FIZINIO KRŪVIO TIPĄ IR INTENSYVUMĄ

Fizinio krūvio intensyvumas*

Sporto šakos pagal dominuojantį fizinio krūvio tipą

Įgūdžių

Jėgos

Mišrios

Ištvermės

ŽEMAS

Golfas Stalo tenisas (2 arba 4 žaidėjai) Šaudymas Akmenslydis Boulingas

Rutulio stūmimas (rekreacinis) Disko metimas (rekreacinis) Kalnų slidinėjimas (rekreacinis)

Futbolas (asmenų su negalia) Rankinis (asmenų su negalia)

Bėgimas ristele Ilgų distancijų ėjimas Plaukimas (rekreacinis)

VIDUTINIS

Buriavimas (įskaitant jachta) Žirgų sportas

Trumpų distancijų bėgimas Rutulio stūmimas Disko metimas Kalnų slidinėjimas Dziudo / karatė

Tinklinis Tenisas (4 žaidėjai)

Sportinis ėjimas Vidutinių / ilgų nuotolių bėgimas Šokiai

AUKŠTAS

Sunkioji atletika Imtynės Boksas

Ledo ritulys Regbis Fechtavimas Tenisas (2 žaidėjai) Vandensvydis Futbolas (varžybų lygmuo) Krepšinis (varžybų lygmuo) Rankinis (varžybų lygmuo)

Dviračių sportas (plento) Vidutinių / ilgų nuotolių plaukimas Ilgų nuotolių čiuožimas Penkiakovė Irklavimas Baidarių-kanojų irklavimas Lygumų slidinėjimas Biatlonas Triatlonas

–––––––––––––––––––––––––

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų sveikatos

tikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

LIGŲ IR PATOLOGINIŲ BŪSENŲ, KURIOMIS SERGANT RIBOJAMAS FIZINIS KRŪVIS ARBA NEREKOMENDUOJAMA SPORTUOTI, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Ligos ir patologinės būsenos

Nepilnamečiai sportininkai (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, nepilnamečiai aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkai ir pilnamečiai sportininkai, nurodyti Aprašo 4.1 papunktyje

Pilnamečiai ir nepilnamečiai fizinio aktyvumo pratybų dalyviai, pradinio rengimo etapo ugdymo grupės ugdytiniai, nepriklausomai nuo to, kiek akademinių valandų per savaitę jie sportuoja, meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių ugdytiniai, kurie sportuoja mažiau nei 8 akademines valandas per savaitę, nurodyti Aprašo 4.2 ir 4.3 papunkčiuose

Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos

Nerekomenduojama

Nervų sistemos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos

2.1.

Epilepsija

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su svoriais (galimos su individualia priežiūra)

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su svoriais (galimos su individualia priežiūra), futbolas iki 12 metų, kontaktinis sportas, kuriame galimi smūgiai į galvą

2.2.

Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt.

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą

Vidaus ligos

3.1.

Širdies vožtuvų ligos

3.1.1.

Aortos vožtuvo stenozė (toliau – AVS) Nedidelė AVS, fizinio krūvio tolerancija gera, be išemijos ir be ventrikulinės tachiaritmijos epizodų bei patologinių laidumo sutrikimų krūvio metu, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių

Sprendžiama individualiai – rekomenduojama

Rekomenduojamos visos sporto šakos

Vidutinė AVS, nustatyta echokardiografiškai Sprendžiama, jei išstūmio frakcija (toliau – IF) ≥ 50 %, geras fizinis darbingumas, normalus fizinio krūvio mėginys, adekvati (normotoninio tipo) reakcija į krūvį (ypač arterinio kraujo spaudimo kaita krūvio metu), be ventrikulinės tachiaritmijos epizodų ir patologinių laidumo sutrikimų, be išemijos krūvio metu

Rekomenduojamos žemo intensyvumo sporto šakos

Rekomenduojamas žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Vidutinė AVS, nustatyta echokardiografiškai Sprendžiama, kai IF ˂ 50 %, fizinio krūvio mėginys ribinis ar patologinis, neadekvati reakcija į krūvį, ventrikulinės tachiaritmijos epizodai, patologiniai laidumo sutrikimai ar išemija krūvio metu

Nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis, jei yra nors vienas iš simptomų)

Didelė AVS: 1) Jei IF ≥ 50 ir normalus fizinio krūvio mėginys, arterinis kraujo spaudimas viso krūvio metu normotoninio tipo be hemodinamikos sutrikimų 2) Jei yra nors vienas iš toliau išvardytų simptomų ar požymių: IF ˂ 50 %, fizinio krūvio mėginys ribinis ar patologinis, neadekvati reakcija į krūvį, ventrikulinės tachiaritmijos epizodai, patologiniai laidumo sutrikimai ar išemija krūvio metu

Nerekomenduojama (1 ir 2 atveju). Ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis

1 atveju – jei simptomų nėra iki operacijos, leistinas žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę 2 atveju – nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.2.

Aortos vožtuvo nesandarumas (toliau –AVN) Nedidelis AVN

Rekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

Vidutinis AVN a) jei kairiojo skilvelio (toliau – KS) diastolinis diametras normalus pagal kūno paviršiaus plotą (vyrams kairiojo skilvelio galinis diastolinis indeksuotas diametras (toliau – KSGDDi) ≤ 35 mm/m2 ar kairiojo skilvelio galinis sistolinis dydis (toliau – KSGSD) ≤ 50 mm ir moterims KSGDDi ≤ 40 mm/m2 ar KSGSD ≤ 40 mm) b) KS IF ˃ 50 % c) ir normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojama

Vidutinis AVN, jei KS padidėjęs pagal pirmiau nurodytus požymius ir gera KS sistolinė funkcija

Sprendžiama individualiai (bet stebima individualiai ir tikslinga atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą (toliau –MRT)

Rekomenduojamos žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis (KS padidėjimas nesusijęs su remodeliacija dėl sporto, nes nėra tokio intensyvumo krūvio)

Didelis AVN Jei mažai ar vidutiniškai dilatuotas KS su IF ˃ 50 % ir normalus fizinio krūvio mėginys Jei KS IF ≤ 50 % ir (arba) fizinio krūvio sukelta aritmija

Žemo intensyvumo fizinis krūvis ir individualiai dozuojamas krūvis Nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, ir individualiai dozuojamas krūvis Nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.3.

Dviburis aortos vožtuvas Vertinamas pagal triburio aortos vožtuvo disfunkcijos lygį (žiūrėti prie nesandarumo, stenozės ar aortos patologijos)

Rekomendacijos atsižvelgiant į triburio aortos vožtuvo nesandarumo ir stenozės pažaidos lygį

3.1.4.

Mitralinio vožtuvo stenozė (toliau – MVS) Nedidelė MVS (mitralinio vožtuvo (toliau – MV) angos plotas 1,5–2,0 cm2) + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 40 mm Hg ir normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojama

Vidutinė MVS (MV angos plotas 1,0–1,5 cm2) maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 40 mmHg ir normalus fizinio krūvio mėginys

Tik žemo intensyvumo fizinis krūvis

Žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Didelė MVS (MV angos plotas ˂ 1,0 cm2)

Nerekomenduojama

Nerekomenduojamas vidutinio ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis

3.1.5.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas (toliau –MVN) Simptomatinis MVN su sumažėjusiu fiziniu darbingumu ar fizinio krūvio sukeltais kompleksiniais ritmo sutrikimais

Nerekomenduojama

Besimptomis nedidelis MVN ir vidutinis MVN: a) normalus KS dydis (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m2, moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m2) b) normali KS funkcija IF ≥ 60 % c) ramybės sistolinis plaučių arterijos (toliau – sPA) spaudimas ˂ 50 mmHg d) normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojamos visos sporto šakos, bet rekomenduotinas individualus sekimas

Didelis MVN: a) normalus KS dydis (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m2 , moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m2) b) normali KS funkcija IF ≥ 60 % c) ramybės sPA spaudimas ˂ 50 mmHg d) normalus fizinio krūvio mėginys

Rekomenduojamas tik žemo intensyvumo fizinis krūvis, bet rekomenduojamas individualus sekimas

Rekomenduojamas žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, bet rekomenduojamas individualus sekimas

Didelis MVN, kai IF ˂ 60 % ir KS remodeliacija neatitinka fizinio krūvio

Nerekomenduojama (ypač vidutinio ar aukšto intensyvumo krūvis)

3.1.6.

Mitralinio vožtuvo prolapsas (toliau –MVP) MVP su mažu ar vidutiniu MVN, jei nėra: a) sinkopių anamnezėje – besimptomiai pacientai; b) fibrozės (atsiradus simptomams, vertinti Holterio 24 val. monitoravimo tyrime ir fizinio krūvio mėginyje fiksuotų skilvelinių ekstrasistolių iš KS ar T dantelio inversijos apatinėse KS sienelėse dėl fibrozės); c) ilgo QT intervalo ramybėje ir mitralinio žiedo disfunkcijos; d) ryškios KS disfunkcijos, randų (pagal MRT) KS apatinėje bazinėje dalyje; e) staigių mirčių šeimoje dėl MVP

Rekomenduojama

MVP ir pirmiau šiame papunktyje išvardyti pakitimai

Nerekomenduojama

Tik žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

MVP su dideliu MVN, be simptomų ir be pirmiau išvardytų rizikos veiksnių, kai a) KS nedilatuotas (vyrams KSGDDi ˂ 35,3 mm/m2, moterims KSGDDi ˂ 40 mm/m2) b) normali KS funkcija IF ≥ 60 % c) normalus fizinio krūvio mėginys

Sprendžiama individualiai dėl žemo intensyvumo sporto šakos

Sprendžiama individualiai dėl žemo ir vidutinio intensyvumo sporto šakos

3.1.7.

Triburio vožtuvo nesandarumas Triburio vožtuvo geros funkcijos, dešiniojo skilvelio (toliau –DS) funkcija išlikusi, ramybės sPA spaudimas ˂ 40 mmHg ir nėra kompleksinių ritmo sutrikimų

Rekomenduojama

3.2.

Aortos patologijos

3.2.1.

Marfano sindromas be aortos dilatacijos

Nerekomenduojama

Vengti aukšto ir labai aukšto intensyvumo fizinio krūvio, kontaktinio sporto, jėgos sporto. Nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos

3.2.2.

Dviburis arba triburis aortos vožtuvas, kai aortos ties sinusais 40–45 mm ir santykinis rodiklis daugiau kaip 20 mm/m2 Po sėkmingos krūtininės aortos operacijos dėl dviburio vožtuvo

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo įgūdžių arba mišrus sportas, siekiant gerinti funkcinę būklę

3.2.3.

Aortos dilatacija Vidutinė aortos dilatacija: Marfano sindromas arba kita krūtininės aortos patologija, kai aorta ties sinusais 40-45 mm Turnerio sindromas, aortos ties sinusais santykinis rodiklis 20–25 mm/m2; Fallot tetrada, aortos ties sinusais diametras < 50 mm Po sėkmingos krūtininės aortos operacijos dėl Marfano sindromas arba kitos įgimtos krūtininės aortos patologijos

Nerekomenduojama

Ryški aortos dilatacija: Marfano sindromas arba kita krūtininės aortos patologija, aortos diametras > 45 mm Dviburis arba triburis vožtuvas, kai aortos diametras > 50 mm Turnerio sindromas, kai aortos ties sinusais santykinis rodiklis > 25 mm/m2 Fallot tetrada, aortos diametras > 50 mm

Nerekomenduojama

3.3

Kardiomiopatijos

3.3.1.

Hipertrofinė kardiomiopatija (toliau –HKMP) Patvirtinta genetiniais tyrimais, tačiau nėra fenotipiškai išreikštų HKMP būdingų struktūrinių pokyčių, ritmo sutrikimų Tikslinga profilaktinė patikra 1 kartą per metus

Rekomenduojamos visos sporto šakos saugioje aplinkoje

Fenotipiškai išreikšta HKMP. Patologinė reakcija į fizinį krūvį: ˃ 20mmHg sistolinio kraujospūdžio padidėjimas arba fizinio krūvio sukelta hipotenzija – neadekvati reakcija į krūvį Fizinio krūvio išprovokuoti simptomai arba aritmija Anamnezėje buvusi neaiškios kilmės sinkopė, širdies sustojimas Kardiologinė patikra kas 6 mėn., siekiant įvertinti progresavimą, riziką arba atsiradus naujiems simptomams

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo rekreacinis sportas, siekiant gerinti funkcinę būklę, vengti dinamiško sporto (krepšinis, futbolas). Atsiradus naujiems simptomams fizinis krūvis turi būti nutrauktas

3.3.2.

Aritmogeninė kardiomiopatija Fenotipiškai išreikšta aritmogeninė kardiomiopatija esant staigios kardialinės mirties rizikos veiksniui (buvęs širdies sustojimas, neaiškios kilmės sinkopė, skilvelinė tachikardija, sutrikusi DS ir (arba) KS sistolinė funkcija), išreikšti struktūriniai širdies pokyčiai, skilvelinių ekstrasistolių ≥ 500/24 val.

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, 150 min./sav. saugioje aplinkoje

Patvirtinta genetiniais tyrimais, fenotipiškai neišreikšta

Nerekomenduojama

Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Genetiškai neigiama, fenotipiškai išreikšta aritmogeninė kardiomiopatija, nesant staigios kardialinės mirties rizikos veiksnio, minimalūs širdies struktūriniai pokyčiai, skilvelinių ekstrasistolių < 500/24 val. Kasmetinė kardiologinė patikra

Sprendžiama individualiai

Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

3.3.3.

Kairiojo skilvelio nekompaktinė kardiomiopatija Patvirtinta genetiniais tyrimais (+LVNC), fenotipiškai neišreikšta (išskyrus esant nustatytai LMNA arba FLNC geno mutacijai) Asimptominė KS IF ≥ 50 %, nėra dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių

Galimas ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis, išskyrus sporto šakas, kuriomis užsiimant įvykus sinkopei galimi sunkūs sužeidimai arba mirtis

Kai KS IF 40–49 %, nėra sinkopių, dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu

Nerekomenduojama

Žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

3.3.4.

Dilatacinė kardiomiopatija Patvirtinta genetiniais tyrimais, tačiau fenotipiškai neišreikšta (išskyrus esant lamino A/C arba filamino C mutacijoms)

Rekomenduojama

Asimptominė dilatacinė kardiomiopatija, atitinka visus kriterijus: vidutiniškai sumažėjusi KS funkcija (IF 45–50 %); nėra dažnai pasikartojančių arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu; MRT metu nerandama miokardo fibrozės; fizinio krūvio mėginio metu IF padidėja 10–15 %; nėra lamino A/C arba filamino C mutacijos

Galimas ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis, išskyrus sporto šakas, kuriomis užsiimant įvykus sinkopei galimi sunkūs sužeidimai arba mirtis

Asimptominė dilatacinė kardiomiopatija, KS IF < 45 %, nėra fizinio krūvio sukeltų skilvelinių ekstrasistolių

Nerekomenduojama

Žemo arba vidutinio intensyvumo fizinis krūvis

Simptominė dilatacinė kardiomiopatija arba anamnezėje buvęs širdies sustojimas arba nepaaiškintos kilmės sinkopė; KS IF < 45 %; dažnos arba grupinės skilvelinės ekstrasistolės, registruojamos paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu; išreikšta miokardo fibrozė (> 20% MRT); lamino A/C arba filamino C mutacijos

Nerekomenduojama

Žemo arba vidutinio intesyvumo fizinis krūvis

3.4.

Ūminis perikarditas Leidžiama praėjus 30 dienų–3 mėnesiams po visiško pasveikimo, priklausomai nuo ligos eigos sudėtingumo Asimptominis, nedidelis skysčio kiekis perikarde

Nerekomenduojama Leidžiama, reikalingas periodiškas sekimas

3.5.

Konstrikcinis perikarditas

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

3.6.

Ūminis miokarditas Leidžiama grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį tik pasveikus, po 3–6 mėn., kai sportininkas atitinka šiuos kriterijus: nėra simptomų, nepadidėjęs troponino ir uždegimo biožymenų kiekis; normali KS sistolinė funkcija (širdies echskopija ir MRT); geras fizinis darbingumas; nėra dažnų arba grupinių skilvelinių ekstrasistolių, registruojamų paros elektrokardiogramoje arba fizinio krūvio mėginio metu

Nerekomenduojama

Liekamieji reiškiniai – randinis audinys miokarde persirgus miokarditu

Nerekomenduojamas labai aukšto ir aukšto intensyvumo fizinis krūvis

3.7.

Širdies ritmo sutrikimai ir kanalopatijos

3.7.1.

Paroksizminės supraventrikulinės tachikardijos Atrioventrikulinė sinusinio mazgo grįžtamojo sujaudinimo (re-entry) tachikardija

Sprendžiama individualiai, jei nėra priešlaikinio sujaudinimo

Atrioventrikulinė grįžtamojo sujaudinimo tachikardija (macro re-entry), esant papildomam laidumo pluoštui, rekomenduojama abliacija

Po abliacijos praėjus 3 mėn. sprendžiama individualiai, atlikus krūvio mėginį ir 24 val. EKG monitoravimą Leidžiama, jei tyrimai nepatologiniai

Grįžimas į žemo intensyvumo fizinį krūvį, siekiant gerinti funkcinę būklę, leidžiama praėjus 1 mėn. po abliacijos

3.7.2.

Ankstyvo skilvelių sužadinimo sindromai (WPW ir LGL sindromai) Asimptominiai pacientai

Rekomenduojama spręsti individualiai po elektrofiziologinio ištyrimo staigios mirties rizikai įvertinti

Sprendžiama individualiai

Aritmijos anamnezėje

Rekomenduojama abliacija Po abliacijos praėjus 3 mėn. sprendžiama individualiai, atlikus krūvio mėginį ir 24 val. EKG monitoravimą. Jei tyrimai nepatologiniai, leidžiama

3.7.3.

Prieširdžių virpėjimas Asimptominis, nėra struktūrinio širdies pažeidimo, pastebima adekvati širdies susitraukimų dažnio kontrolė fizinio krūvio mėginio metu arba sekant širdies veiklą treniruočių, varžybų metu

Sprendžiama individualiai

Atlikta abliacija. Jei prieširdžių virpėjimas neatsinaujina per 1 mėnesį, galima grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį

Sprendžiama individualiai

Skiriami antikoaguliantai

Sprendžiama individualiai, nerekomenduojamas kontaktinis sportas bei sporto šakos, turinčios didelę traumų riziką

3.7.4.

Priešlaikiniai skilvelių susitraukimai (skilvelinės ekstrasistolės) ir neilgalaikė skilvelinė tachikardija

Sprendžiama individualiai po ištyrimo

3.7.5.

Skilvelių virpėjimas, polimorfinė skilvelinė tachikardija (Torsades de pointes), katecholaminerginė skilvelių tachikardija

Nerekomenduojama

3.7.6.

Ilgo QT sindromas Genetiniais tyrimais patvirtintas, tačiau fenotipiškai neišreikštas (QTc < 470/480 ms vyrams / moterims, nėra simptomų)

Sprendžiama individualiai

Asimptominis, QTc > 500 ms arba genetiškai patvirtintas ilgo QT sindromas, kai QTc ≥ 470 ms vyrams ir ≥ 480 ms moterims

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, vartojant β-blokatorius

Žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, vartojant β-blokatorius

Anamnezėje širdies sustojimas arba aritminės kilmės sinkopė (tiek su implantuotu kardioverteriu defibriliatoriumi, tiek be jo)

Nerekomenduojama

3.7.7.

Brugada sindromas Asimptominis, genetiškai patvirtintas I tipo Brugada sindromas Įvertinti vartojamus vaistus, elektrolitų pakitimus, kurie gali provokuoti simptomus

Leidžiama, išskyrus ištvermės fizinį krūvį ekstremalaus karščio ir (arba) drėgmės sąlygomis, kai šerdinė kūno temperatūra pakyla > 39°

Simptominis Brugada sindromas (anamnezėje širdies sustojimas arba aritminės kilmės sinkopė)

Rekomenduojama kardioverterio defibriliatoriaus implantacija

Po kardioverterio defibriliatoriaus implantacijos

Galima grįžti į buvusį fizinio aktyvumo lygį, jei ≥ 3 mėn. nebuvo pasikartojančių aritmijų Nerekomenduojama fizinė veikla, kurios metu yra rizika patirti krūtinės traumą

3.8.

Hipertenzija Nekontroliuojama hipertenzija (sistolinis kraujospūdis >160 mmHg)

Žemo intensyvumo sporto šakos

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę

Kontroliuojama hipertenzija, kai yra aukšta širdies kraujagyslių sistemos ligų rizika, KS hipertrofija, diastolinė disfunkcija, hipertenzinė retinopatija, arterijų sienelių sustorėjimas arba aterosklerotinės plokštelės (UG tyrimas), padidėjęs serumo kreatinino kiekis (vyrams 1.3–1.5 mg/dL, moterims 1.2–1.4 mg/dL) ir (arba) mikroalbuminurija

Sprendžiama individualiai, išskyrus intensyviausias jėgos sporto šakas (disko / ieties metimas, rutulio stūmimas, sunkioji atletika)

Kontroliuojama hipertenzija, kai širdies kraujagyslių sistemos ligų rizika yra vidutinė arba žema

Sprendžiama individualiai

3.9.

Koronarinių arterijų ligos

3.9.1.

Aterosklerotinė koronarinių arterijų liga (vertinti vyresniems sportuojantiems asmenims (vyresniems nei 35 metų) Pacientas turi aterosklerozės rizikos veiksnių arba patikros metu nustatyta asimptominė aterosklerozė, subklinikinis lėtinis koronarinis sindromas be miokardo išemijos.

Sprendžiama individualiai, reikalingas fizinio krūvio mėginys ir pageidautina kardioechskopija

Sprendžiama individualiai, reikalingas fizinio krūvio mėginys ir pageidautina kardioechoskopija

Lėtinis koronarinis sindromas. Būtina įvertinti ūmaus koronarinio sindromo įvykio riziką dėl fizinio krūvio Asimptominiai pacientai, turintys žemą ūmaus koronarinio sindromo įvykio riziką fizinio krūvio metu (fizinio krūvio mėginio metu nesukeliama aritmija, KS IF > 50 %)

Sprendžiama individualiai (reikalingas fizinio krūvio mėginys ir kardioechskopija) Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

Fizinio krūvio metu atsiradusi išemija, nepaisant adekvataus gydymo Rekomenduojama angiografija, kurios metu įvertinama koronarinės pažaidos rizika: a) koronarinės pažaidos rizika maža, atvejis asimptominis, KS IF > 50 %, fizinio krūvio mėginio metu nesukeliamos aritmijos – ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizika dėl fizinio krūvio maža

Leidžiama po angiografijos Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

b) Koronarinės pažaidos rizika didelė, atvejis asimptominis, KS IF frakcija > 50 %, fizinio krūvio mėginio metu nesukeliamos aritmijos, galima revaskuliarizacijos procedūra Ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizika dėl fizinio krūvio maža

Sprendžiama individualiai Vyresniems nei 60 m. asmenims nerekomenduojamas aukšto intensyvumo jėgos sportas, mišrios sporto šakos ir ištvermės sporto šakos

c) Koronarinės pažaidos rizika didelė, atvejis simptominis, KS IF ≤ 50 %, sienelės judesio anomalijos, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu sukeliama išemija; pastebima trumpalaikė skilvelinė tachikardija, polimorfinės arba labai dažnos skilvelinės ekstrasistolės ramybės metu ar maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu

Žemo intensyvumo įgūdžių sportas, sprendžiama individualiai Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari patikra

Žemo intensyvumo sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę, parenkant fizinį krūvį, nesukeliantį miokardo išemijos ir krūtinės anginos

Po sėkmingos revaskuliarizacijos, esant nepatologiniam fizinio krūvio mėginiui arba funkciniam radiologiniam tyrimui. Rekomenduojama kineziterapija praėjus 8–12 savaičių po atlikto gydymo

Leidžiama praėjus 3–6 mėn., grįžimas laipsniškas (reikalingas fizinio krūvio mėginys ir kardioechskopija)

Fizinio krūvio metu sukeliama išemija, nepaisant adekvataus gydymo, kai revaskuliarizacija negalima

Sprendžiama individualiai Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari patikra

Žemo intensyvumo individualizuotas fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę Turi būti adekvatus simptominis gydymas, reguliari sveikatos patikra

3.9.2.

Ūminis koronarinis sindromas (nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas su ST segmento pakilimu ir be pakilimo)

Nerekomenduojama

Žemo intensyvumo individualizuotas fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę, paraleliai su reabilitacija praėjus 8–12 sav. po įvykio. Tęsti 3–6 mėn., kol bus pasiektas tinkamas aktyvumo lygis

Grįžimas į buvusį fizinio aktyvumo lygį Spręsti atlikus detalų ištyrimą: širdies echoskopiją, maksimalaus fizinio krūvio mėginį su EKG ūmaus koronarinio sindromo įvykio rizikos įvertinimu fizinio krūvio metu

Jeigu rizika maža, sprendžiama individualiai Jeigu rizika didelė – žemo intensyvumo fizinis krūvis, sprendžiama individualiai

Jeigu rizika maža, sprendžiama individualiai Jeigu rizika didelė – žemo intensyvumo fizinis krūvis, siekiant gerinti funkcinę būklę. Sprendžiama individualiai

3.9.3.

Koronarinių arterijų anomalijos Radiologinis ištyrimas, fizinio krūvio mėginys miokardo išemijai nustatyti Asimptominė koronarinių arterijų anomalija, patologinė koronarinė arterija nepraeina tarp kitų stambių kraujagyslių, nėra susiaurėjusio spindžio ir siauros angos; fizinis krūvis neišprovokuoja išemijos

Rekomenduojama

Patologinės koronarinės arterijos pradžia labai smailaus kampo arba praeina tarp kitų stambių kraujagyslių

Nerekomenduojamas sportas, kurio metu širdžiai sukeliamas vidutinis arba aukšto intensyvumo fizinis krūvis

Nerekomenduojama sportas, kurio metu širdžiai sukeliamas vidutinis arba aukšto intensyvumo fizinis krūvis

Atliktas chirurginis gydymas, atvejis asimptominis, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu neišprovokuojama miokardo išemija, grupinės aritmijos

Leidžiama praėjus 3 mėn.

Miokardo tiltelis Simptominiai pacientai, pastebimos grupinės aritmijos maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu arba yra persistuojanti miokardo išemija

Nerekomenduojama

Asimptominiai pacientai, maksimalaus fizinio krūvio mėginio metu nėra skilvelinių aritmijų, fizinio krūvio metu išemija neišprovokuojama

Sprendžiama individualiai

Rekomenduojama

3.10.

Lėtinis širdies nepakankamumas Prieš parenkant fizinį krūvį turi būti optimizuotas medikamentinis gydymas, pacientas kliniškai stabilus, jei reikia, implantuotas kardioverteris defibriliatorius. Fiziniam krūviui parinkti turi būti atliekamas maksimalaus fizinio krūvio mėginys (prioritetas – kardiopulmoninis ištyrimas) siekiant įvertinti fizinį darbingumą, išemijos slenkstį, fizinio krūvio sukeltas aritmijas ir hemodinamikos sutrikimus, esant prieširdžių virpėjimui, vertinama pagal Borgo skalę, būtinas kardioechoskopinis ištyrimas Hipotenzija arba hipertenzija ramybės arba fizinio krūvio metu; nestabili krūtinės angina, ryškėjanti širdies nepakankamumo simptomatika / atsiranda naujų simptomų; pasireiškia miokardo išemija nepaisant medikamentinio gydymo, fizinio krūvio sukeltos aritmijos ir hemodinamikos sutrikimai arba sunki / neoptimaliai gydoma plaučių liga

Nerekomenduojama (ypač aukšta rizika, jei atsiranda bent vienas iš simptomų)

Nerekomenduojama (rekomenduojamos žemo intensyvumo įgūdžių sporto šakos, siekiant gerinti funkcinę būklę, tik iki šio slenksčio, griežtai sekant keletą savaičių ir dozuojant bei individualizuojant krūvį, vėliau tyrimų kontrolė kas 3–6 mėn.)

Asimptominiai stabilūs (mažiausiai 4 sav.), mažos rizikos pacientai, kuriems išsaugota IF (≥ 50 %) ir vid. sumažėjusi IF (≥ 40–59 %), kai optimizuotas medikamentinis gydymas ir nėra fizinio krūvio sukeltų ritmo sutrikimų ir fizinio krūvio išprovokuotos hipotenzijos

Žemo intensyvumo įgūdžių sporto šakos be apribojimų, dėl kitų sporto šakų sprendžiama individualiai

Žemo ir vidutinio intensyvumo įgūdžių, jėgos, mišrios ir ištvermės sporto šakos, palaipsniui didinant krūvį, koreguojant rizikos veiksnius ir pagal individualią fizinio krūvio programą (mažiausiai 4 sav. stabilūs pacientai, kuriems išsaugota IF), vid. sumažėjusi IF (≥ 40–59 %) sprendžiama individualiai, bet aukšto intensyvumo jėgos, mišrios ir ištvermės sporto šakos nerekomenduojamos

3.11.

Įgimtos širdies ydos (paaugliams ir suaugusiesiems) Fizinis krūvis yra efektyvi terapija daugeliui paauglių ir jaunų suaugusiųjų, turinčių įgimtas širdies ydas Prieš parenkant fizinį krūvį vertinami 5 parametrai – skilvelių funkcija, spaudimas plaučių arterijoje, aortos šaknies ir kylančios dalies dydis, atmetant koarktaciją (pagal echokardiografinius ar MRT rodiklius) ir pulsoksimetrija (saturacija) ramybės būsenos / krūvio metu Be to, vertinama anamnezė, gretutinės ligos ir būklės, medikamentinė terapija, maisto papildai, aplinkos faktorių įtaka (pvz., povandenis sportas), fizinio krūvio netoleravimas, kai atsiranda hemodinamikos ir ritmo sutrikimų, atsiranda bet kurie kardiovaskuliniai simptomai ramybės būsenos ar krūvio metu

Sprendžiama individuliai

Sprendžiama individualiai

3.12.

Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos (ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu)

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus

3.13.

Bronchinė astma

Sprendžiama individualiai, rekomenduojant visas galimas profilaktikos ir indikuotinas gydymo priemones

3.14.

Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos)

Nerekomenduojama

3.15.

Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė

Sprendžiama individualiai

3.16.

Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Esant II–III laipsnio nutukimui sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

4.1.

Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos

Sprendžiama individualiai Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

Kraujagyslių ligos

5.1.

Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), angiotrofoneurozės

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos

6.1.

Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo

Nerekomenduojamas vandens sportas iki visiško pasveikimo

6.2.

Vienos ar abiejų ausų pūlinė antikoantralinė arba visų formų ir stadijų tubotimpaninė vidurinės ausies liga

Nerekomenduojama, išskyrus tuos atvejus, kai atkuriamas būgnelio vientisumas vandens sporto atstovams Kitų sporto šakų dalyviams nerekomenduojama iki sėkmingo konservatyvaus ar chirurginio antikoantralinės ligos išgydymo

Nerekomenduojama iki sėkmingo konservatyvaus ar chirurginio antikoantralinės ligos išgydymo

6.3.

Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija)

Nerekomenduojama, jei nustatoma būgnelio perforacija

6.4.

Vestibulinės funkcijos sutrikimas

Nerekomenduojama, išskyrus visiško pasveikimo atveju

Sprendžiama individualiai

6.5.

Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

Infekcinės ligos

7.1.

Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos, sukeliamos chlamidijų, riketsiozių, ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų

Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai

a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos)

7.2.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose galima leisti sportuoti

7.3.

Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų

Sprendžiama individualiai

Asmenims, sergantiems neaktyvia kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkulioze, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų galima leisti sportuoti

Akių ligos ir traumos

8.1.

Afakija

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

8.2.

Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

–––––––––––––––––––––––––

Sportininkų ir fizinio aktyvumo

pratybas lankančių asmenų

sveikatos tikrinimo tvarkos

aprašo

3 priedas

SPORTININKŲ IR FIZINIO AKTYVUMOPRATYBAS LANKANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS IR PASLAUGŲ MASTAS

Eil. Nr.

Sportuojantys asmenys

Tikrinimų periodiškumas

Tikrinantys specialistai

Tyrimų apimtis

Pastabos

Nepilnamečiai sportininkai (meistriškumo ugdymo etapo ir meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupių), kurie sportuoja 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę; nepilnamečiai aukšto meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupės sportininkai ir pilnamečiai sportininkai

1 kartą per 12 mėn.

Sporto medicinos gydytojas, kiti specialistai pagal indikacijas

Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje arba su fizine apkrova, regos įvertinimas, kraujo ir šlapimo tyrimai, kiti tyrimai pagal indikacijas

EKG, kraujo ir šlapimo tyrimai kartą metuose arba pagal idikacijas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sportininkams galimi ir kiti tyrimai pagal varžybų organizatorių reikalavimus 35 metų ir vyresniems sportininkams krūvio EKG su AKS matavimu

Kai kurių sporto šakų ir sportininkų sveikatos tikrinimo ypatumai:

1.1.

triatlonas, labai ilgų nuotolių (42, 25; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas

1 kartą per 6 mėn.

Papildomai EKG su apkrova

1.2.

Sportininkai su negalia

1 kartą per 12 mėn. arba individualiai gydytojo nustatytu periodiškumu

Prireikus, konsultuojamasi su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju

Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje

Pilnamečiai fizinio aktyvumo pratybų dalyviai

Rekomenduojama 1 kartą per 12 mėn.

Šeimos medicinos gydytojas, kiti specialistai pagal indikacijas Jeigu sportuojama 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, rekomenduojama papildomai konsultuotis su sporto medicinos gydytoju

Judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas, AKS matavimas, EKG ramybės būsenoje, kiti tyrimai pagal indikacijas

35 metų ir vyresniems, sportuojantiems 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę, rekomenduojama skirti krūvio EKG su AKS matavimu, dėl poreikio sprendžia sporto medicinos gydytojas

–––––––––––––––––––––––––

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/643d5e846edc11f1b53dfa020e517810/gkNQXVGfex