Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo

1999 m. kovo 9 d. Nr. 260

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles;

1.2. Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles.

2. Nustatyti, kad:

2.1. Naudojamus valstybinės žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduotus valdyti patikėjimo teise savivaldybėms) apskričių viršininkai. Perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise naudojamus valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybių tarybos.

2.2. Laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų šiuo nutarimu (toliau vadinama – Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, taip pat parduodami žemės sklypai Kovo 11-osios akto signatarams – individualiems (vienbučiams ar dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti. Prioritetas teikiamas žemės sklypų pardavimui. Žemės sklypai išnuomojami tik tuo atveju, kai žemės sklypų naudotojai nepageidauja arba neturi teisės jų pirkti. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, taip pat naujus žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558).

2.3. Kai gyvenamojo namo savininkui ar asmeniui, kuriam suteiktas žemės sklypas individualiam (vienbučiam ar dvibučiam) gyvenamajam namui statyti, buvo leista pirkti žemės sklypą ir jis už šį sklypą yra sumokėjęs, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, įpėdiniams pereina teisė įsigyti šį žemės sklypą. Šiuo atveju jiems įskaitoma mirusiojo savininko sumokėta suma, o kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės sklypo vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas.

2.4. Tais atvejais, kai gyvenamasis namas įsigyjamas (įsigytas) iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Jeigu už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta visa mokėjimo metu nustatyta žemės sklypo kainos suma, kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas.