Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo

2011 m. gruodžio 7 d. Nr. V-1040

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239; 2011, Nr. 91-4317) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 380 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei branduolinei avarijai“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1691).

3. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administravimo sritį.

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040

1. Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ (toliau – higienos norma) nustato bendruosius ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius ir apsaugomųjų veiksmų taikymo gyventojams reikalavimus radiologinės ar branduolinės avarijos atveju.

2. Ši higienos norma yra privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, atsakingiems už gyventojų apsaugomųjų veiksmų nustatymą, planavimą, jų taikymą radiologinės ar branduolinės avarijos metu ir po jos, bei institucijoms, vykdančioms taikomų priemonių priežiūrą ir kontrolę.

3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

3.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 559 „Dėl Gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 43-1625);

3.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1-193 „Dėl Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 80-4204);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1502 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 125-6424);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388).

III. SĄVOKOS ir TRUMPINIAI

4. Šioje higienos normoje vartojamos tokios sąvokos ir trumpiniai:

AD – vidutinė audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, gauta vienalyčiame jonizuojančiosios skvarbiosios spinduliuotės lauke, atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą, vienetas – grėjus (Gy):

kur:

DR,T – vidutinė R jonizuojančiosios spinduliuotės T audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, vienetas – grėjus (Gy);

RBER,T – santykinis biologinis veiksmingumas, bedimensinis dydis.

AD(DELTA) – per laiką DELTA sugertoji dozė, sąlygota į organizmą su maistu ir per kvėpavimo takus bei odą (žaizdas) patekusių radionuklidų, kuri, atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą, gali sukelti sunkius nulemtuosius reiškinius 5 proc. apšvitintų asmenų;

A/D1 – aplinkoje sklaidžių ir nesklaidžių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) ar radioaktyviųjų medžiagų pavojingumo kriterijus, apskaičiuojamas pagal formulę:

A/D1=SUMA(i)(Ai / D1,i),

kur:

Ai – radionuklido i, kurio kontrolė gali būti prarasta įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai, savitasis arba tūrinis aktyvumas, TBq;

D1,i – pavojingas kiekis, nurodytas šios higienos normos 1 priede, kuris taikomas tik išorinės apšvitos atveju tiek aplinkoje sklaidžioms, tiek ir nesklaidžioms radioaktyviosioms medžiagoms, TBq;

A/D2 – aplinkoje sklaidžių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) ar radioaktyviųjų medžiagų pavojingumo kriterijus, apskaičiuojamas pagal formulę:

A/D2=SUMA(i)(Ai/d2,i),

kur:

Ai – aplinkoje sklaidžios formos radionuklido i, kurio kontrolė gali būti prarasta įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai, savitasis arba tūrinis aktyvumas, TBq;

D2,i – pavojingas kiekis, nurodytas šios higienos normos 1 priede, taikomas dėl gaisro ar sprogimo galinčioms pasklisti ore radioaktyviosioms medžiagoms, kurios gali patekti į žmogaus organizmą įkvėpus, su maistu ar geriamuoju vandeniu, per odą ir žaizdas, TBq;

ankstyvieji apsaugomieji veiksmai – laikinas gyventojų perkėlimas ir ilgalaikis radioaktyviomis medžiagomis užteršto maisto vartojimo apribojimas;

apsaugomieji veiksmai – tai skubūs, ankstyvieji ir (ar) ilgalaikiai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti gyventojų apšvitos dozes, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai;

atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – esant bet kokiai apšvitos dozei jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti sveikatos pakenkimai, kurių pasireiškimo tikimybė priklauso nuo dozės vertės;

avarinė apšvita – žmonių, išskyrus radiologinę ar branduolinę avariją likviduojančius darbuotojus, apšvita, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai;

avarinės parengties zonos – tai prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona ir (ar) skubių apsaugomųjų veiksmų zona aplink branduolinės energetikos ar veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdantį objektą;

bendrasis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (BAVTL) – lygis, išreikštas numatomąja ar gautąja apšvitos doze, kurį viršijus būtina imtis skubių, ankstyvųjų, ilgalaikių apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų, apsaugančių nuo nulemtųjų ir (ar) atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, ir taikomas tada, kai numatomoji dozė yra 20–100 mSv;

dezaktyvavimas – radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos ir kitų objektų bei žemės paviršiaus;

dezaktyvavimo punktas – speciali arba pritaikyta patalpa, skirta žmonių radioaktyviajam užterštumui įvertinti, žmonėms dezaktyvuoti ir dezaktyvavimo veiksmingumui kontroliuoti;

gamtinis įvykis – geologinis (žemės drebėjimas, karstinis reiškinys, nuošliauža, sufozinis reiškinys), stichinis meteorologinis, katastrofinis meteorologinis, stichinis hidrologinis arba katastrofinis hidrologinis reiškinys;

gautoji dozė – apšvitos dozė, kuri, manoma, gauta visomis apšvitos trasomis, panaudojus visas apsaugos priemones arba nusprendus jų netaikyti;

gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios radiologinės ar branduolinės avarijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Nerekomenduojama evakuoti gyventojus ilgesniam laikui nei savaitė;

ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai – apsaugomieji veiksmai, kurių taikymas gali tęstis savaites, mėnesius ar kelerius metus, jiems priskiriamas nuolatinis gyventojų iškeldinimas, aplinkos dezaktyvavimas, maisto, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolė;

įrenginio aikštelė – nustatytas ribas turinti teritorija, kurioje eksploatuojamas branduolinės energetikos ar veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdantis objektas;

jodo profilaktika – skydinės liaukos prisotinimas stabiliuoju jodu, kad ji nepasisavintų radioaktyviojo jodo;

laikinas gyventojų perkėlimas – tai organizuotas gyventojų perkėlimas iš radiologinės ar branduolinės avarijos teritorijos ilgesniam nei savaitė, bet ribotam laikui (keliems mėnesiams, metams);

nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti sveikatos pakenkimai, kurie pasireiškia tik apšvitos dozei viršijus tam tikrą lygį, o jų sunkumas priklauso nuo dozės vertės;

numatomoji dozė – apšvitos dozė, kuri būtų gauta nesiėmus apsaugomųjų veiksmų;

operatyvusis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (OAVTL) – prietaisais arba laboratorinės analizės būdu išmatuojami dydžiai (jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia, savitasis ar tūrinis radionuklidų aktyvumas maisto produktuose, jų žaliavose, geriamajame vandenyje bei kituose aplinkos objektuose, paviršių radioaktyviosios taršos intensyvumas ir kt.), dėl kurių nedelsiant imamasi apsaugomųjų veiksmų;

pagrindiniai maisto produktai – nuolat vartojami, gyventojų raciono pagrindą sudarantys maisto produktai;

piktavališki veiksmai – tyčiniai asmenų veiksmai siekiant padaryti žalą žmonių sveikatai, jų turtui ir aplinkai;

prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona (PAVZ) – avarinės parengties zona aplink įrenginį, kurioje gręsiant arba įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai yra numatyta taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. Skubūs apsaugomieji veiksmai prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje taikomi prieš arba skubiai po radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo;

skubių apsaugomųjų veiksmų zona (SAVZ) – avarinės parengties zona aplink įrenginį, kurioje planuojama taikyti skubius gyventojų apsaugomuosius veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Skubūs apsaugomieji veiksmai taikomi atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus ir avarinę situaciją;

skubūs apsaugomieji veiksmai – žmonių slėpimasis, evakavimas, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika, dezaktyvavimas, radionuklidais užteršto maisto vartojimo apribojimas;

slėptuvės – įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingo avarinės apšvitos poveikio;

stebėsena – sistemingas apšvitos dozės, dozės galios ir radioaktyviojo užterštumo matavimas, rezultatų įvertinimas ir padarinių prognozavimas.

Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir trumpiniai atitinka sąvokas ir trumpinius, vartojamus teisės aktuose [3.1; 3.5] ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

5. Radiologinės arba branduolinės avarijos atveju galima tokia gyventojų avarinė apšvita:

5.1. išorinė – nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, iš praslenkančio radioaktyviojo debesies, taip pat dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus bei ant atvirų kūno vietų ir drabužių;

5.2. vidinė – įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, vartojant geriamąjį vandenį ir maisto produktus, užterštus radionuklidais, taip pat radionuklidams patekus per odą ir žaizdas.

6. Pagrindiniai apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymo įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai tikslai yra:

6.1. apsaugoti gyventojus nuo avarinės apšvitos sukeliamų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių, taikant skubius apsaugomuosius ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus iki arba iš karto po radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo;

6.2. sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką (vėžio ir sunkių paveldėjimo reiškinių), taikant skubius, ankstyvuosius apsaugomuosius ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus.

7. Yra penkios įrenginių ir veiklos rūšių kategorijos pagal galinčių kilti branduolinių ar radiologinių avarijų grėsmę (1 lentelė). 1 lentelė. Įrenginių ir veiklos rūšių kategorijos pagal galinčių kilti branduolinių ar radiologinių avarijų grėsmę Grėsmės kategorija Įrenginiai, veiklos rūšys, galintys sukelti grėsmę I Įrenginiai, tokie kaip branduolinės (atominės) elektrinės, kuriuose net ir labai mažai tikėtini įvykiai (radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą ar vandenį, padidėjusi išorinė apšvita dėl apsaugos praradimo, įvykiai, susiję su kritiškumu (kritinės masės susidarymu) gali sukelti rimtus nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinius gyventojams už įrenginio aikštelės ribų II Įrenginiai, tokie kaip kai kurių tipų neenergetiniai branduoliniai reaktoriai, kuriuose įvykiai gali sąlygoti žmonių apšvitos dozes už įrenginio aikštelės ribų, ir yra būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. II grėsmės kategorijos įvykiai įrenginio aikštelėje, įskaitant net ir labai mažai tikėtinus, skirtingai nuo I grėsmės kategorijos, negali gyventojams sukelti rimtų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių už įrenginio aikštelės ribų III Pramoniniai maisto, jo žaliavų ar kitų produktų apšvitinimo ir kiti įrenginiai, kurių avarijos gali sąlygoti apšvitos dozes ar radioaktyvųjį užterštumą, ir yra būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus įrenginio aikštelėje. III grėsmės kategorijai, skirtingai nei II grėsmės kategorijai, nepriskiriami įrenginiai, dėl kurių avarijų reikėtų skubių apsaugomųjų veiksmų už įrenginio aikštelės ribų IV Veikla, galinti sukelti branduolinę ar radiologinę avariją bet kokioje vietovėje. Įvykus šios grėsmės kategorijos avarijoms būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. Tai neteisėta veikla su pavojingais neteisėtai įsigytais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Šiai veiklai taip pat priskiriama teisėta veikla, kai naudojami nešiojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (pramoniniai radiografai, dirbtiniai Žemės palydovai su branduolinės energijos įtaisais, radioterminiai generatoriai), avarijos vežant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir kt. V Dėl I ir II grėsmės kategorijos branduolinių ar radiologinių avarijų (taip pat ir kitose valstybėse) užteršti maisto produktai, jų žaliavos, geriamasis vanduo, kiti aplinkos objektai ir dėl to reikalingas maisto produktų, geriamojo vandens vartojimo ribojimas, aplinkos dezaktyvavimas

8. Sprendimai dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai priimami atsižvelgus į avarijos sukeltus padarinius. Apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai nurodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti galimi sveikatos pakenkimai Apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas Numatomoji dozė Gautoji dozė Nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai Skubių apsaugomųjų veiksmų taikymas net ir nepalankiomis sąlygomis, siekiant išvengti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių Avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas: skubus medicininis ištyrimas, konsultavimas ir gydymas, radioaktyviojo užterštumo kontrolė, radionuklidų šalinimas iš organizmo medicinos priemonėmis (kai yra tikslinga), gyventojų registravimas ilgalaikei sveikatos stebėsenai, psichologinė pagalba Atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai Skubių apsaugomųjų veiksmų taikymas ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų inicijavimas, siekiant sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimą Avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas, siekiant anksti nustatyti ir efektyviai valdyti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius – medicininė stebėsena atsižvelgiant į organų gautas individualiąsias dozes

9. Rekomenduojamos I ir II grėsmės kategorijų įrenginių avarinės parengties zonos nurodytos 3 lentelėje. 3 lentelė. Rekomenduojamos I ir II grėsmės kategorijų įrenginių avarinės parengties zonos Eil. Nr. Įrenginiai Prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos (PAVZ) ribos (spindulys nuo įrenginio), km Skubių apsaugomųjų veiksmų zonos (SAVZ) ribos (spindulys nuo įrenginio), km I grėsmės kategorijos įrenginiai 1. Branduolinis reaktorius, > 1000 MW 3–5 5–30 2. Branduolinis reaktorius, 100–1000 MW 0,5–3 5–30 3. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 105 3–5 3–30 4. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 104–105 0,5–3 5–30 II grėsmės kategorijos įrenginiai 5. Branduolinis reaktorius, 10–100 MW – 0,5–5 6. Branduolinis reaktorius, 2–10 MW – 0,5 7. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 103–104 – 0,5–5 8. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra 102–103 – 0,5 9. Įrenginiai, kuriuose kritinė daliųjų medžiagų masė galima iki 500 m spinduliu teritorijoje nuo įrenginio aikštelės ribos – 0,5–1 Pastaba. I grėsmės kategorijos įrenginio, kuriam yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona, licencijos turėtojas, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, sanitarinėje apsaugos zonoje organizuoja skubių ir ankstyvųjų apsaugomųjų bei avarijos padarinių šalinimo veiksmų įgyvendinimą.

10. Prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona (PAVZ) nustatoma tik I grėsmės kategorijos įrenginiams. Šioje zonoje skubūs apsaugomieji veiksmai taikomi prieš ar skubiai po didelio radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo, jų taikymas padeda išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių.

11. Skubių apsaugomųjų veiksmų zona (SAVZ) turi būti nustatoma I ir II grėsmės kategorijos įrenginiams. Šioje zonoje turi būti numatytos slėptuvės bei atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, taikomi atitinkami skubūs apsaugomieji veiksmai.

12. I ir II grėsmės kategorijos įrenginių operatoriai turi būti pasirengę skubiai klasifikuoti avariją; taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus įrenginio darbuotojams, esantiems įrenginio aikštelėje, siekiant juos apsaugoti nuo sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių; informuoti ir rekomenduoti savivaldybių ir valstybės atsakingoms institucijoms, kokius apsaugomuosius veiksmus taikyti gyventojams už įrenginio aikštelės ribų; kreiptis į savivaldybių ir valstybės institucijas pagalbos; organizuoti stebėseną netoli įrenginio aikštelės; padėti savivaldybių ir valstybės institucijoms informuoti gyventojus.

13. I ir II grėsmės kategorijos įrenginiuose galimos tokios avarijų klasės:

13.1. išankstinė parengtis – įvykiai, kurių metu sumažėja įrenginio saugos lygis, kuris gali kelti grėsmę įrenginio darbuotojams ir gyventojams. Tokie įvykiai kyla dėl saugumo sistemų stabilumo pažeidimų, gamtinių įvykių, darbuotojų klaidų, gaisro ar piktavališkų veiksmų;

13.2. įrenginio avarija – įvykiai, lėmę įrenginio saugos lygio sumažėjimą, tačiau nesąlygoję jo bendrosios ar vietinės avarijos. Tokiems įvykiams priskiriamos branduolinio kuro tvarkymo avarijos, gaisras įrenginyje ar kita avarija, nepažeidusi saugumo sistemų, taip pat piktavališki veiksmai įrenginio aikštelėje, nesąlygojantys radionuklidų išmetimo ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo už įrenginio aikštelės ribų. Įvykus įrenginio avarijai, skubūs apsaugomieji veiksmai už įrenginio aikštelės ribų netaikomi;

13.3. vietinė avarija – įvykiai, kurių metu sumažėja įrenginio darbuotojų ir gyventojų saugos lygis. Paskelbus šios klasės avariją, vykdomos suplanuotos priemonės darbuotojų saugai užtikrinti ir pasirengiama taikyti apsaugomuosius veiksmus už įrenginio aikštelės ribų. Vietinės avarijos įvykiai gali būti tokie: labai sumažėjusi branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos arba panaudoto branduolinio kuro apsauga; įvykę bet kokie papildomi gedimai darbe, dėl kurių gali būti pažeista reaktoriaus aktyvioji zona arba panaudoto branduolinio kuro ciklo medžiagos, gresia didelės apšvitos dozės įrenginio darbuotojams;

13.4. bendroji avarija – įvykiai, sąlygojantys tikrą ar gresiantį radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimą, dėl kurio būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus už įrenginio aikštelės ribų. Bendroji avarija gali įvykti dėl faktinio arba prognozuojamo branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos ar didelio kiekio panaudoto branduolinio kuro tvarkymo pažeidimų. Jeigu radioaktyviųjų medžiagų pasklidimas už įrenginio aikštelės ribų nulemia apšvitos dozes, viršijančias bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), turi būti įgyvendinami skubūs apsaugomieji veiksmai.

14. Optimalūs apsaugomieji veiksmai nustatomi atsižvelgiant į avarijos fazes:

14.1. iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką – tai laikotarpis, kurio metu technologiniai procesai sutrikę taip, kad radioaktyviųjų medžiagų išmetimas yra nebeišvengiamas. Ši fazė gali trukti iki kelių valandų;

14.2. ankstyvąją – tai laikotarpis nuo radionuklidų išmetimo į aplinką pradžios iki pabaigos ir radioaktyviojo pėdsako susidarymo. Šios fazės trukmė – nuo kelių valandų iki keliolikos parų;

14.3. vėlyvąją – tai laikotarpis po avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugomųjų veiksmų ir neribojama gyventojų ūkinė bei kitokia veikla. Trukmė – savaitės, mėnesiai, keleri ir daugiau metų. Tai priklauso nuo avarijos masto.

VI. BENDRIEJI IR OPERATYVIEJI APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIAI IR APSAUGOMIEJI VEIKSMAI įvykus RADIOLOGINei AR BRANDUOLINei AVARIJai

15. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) taikomi bet kokiomis aplinkybėmis, siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius, nurodyti 4 lentelėje. 4 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir apsaugomieji veiksmai, taikomi siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius Eil. Nr. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) Skubūs apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai (4) 1 Numatomoji išorinės apšvitos dozė (per trumpesnį kaip 10 val. laikotarpį) Skubūs apsaugomieji veiksmai: slėpimasis, žmonių evakavimas, dezaktyvavimas, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika (jei numatoma, kad aplinkoje pasklis jodo radionuklidai) Gyventojų informavimas ir konsultavimas 1.1 ADkaulų čiulpai (1) 1 Gy 1.2 ADvaisius 0,1 Gy 1.3 ADaudinys (2) 25 Gy 1.4 ADoda(3) 10 Gy 2 Gautoji vidinės apšvitos dozė (DELTA=30 parų) 2.1 AD(DELTA)kaulų čiulpai 0,2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z >= 90 2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z <= 89 Medicininis sveikatos patikrinimas, konsultavimas ir gydymas Radioaktyviojo užterštumo kontrolė Radionuklidų šalinimas iš organizmo medicininėmis priemonėmis Ilgalaikis medicininis sveikatos stebėjimas Psichologinė pagalba 2.2 AD(DELTA)skydliaukė 2 Gy 2.3 AD(DELTA)plaučiai 30 Gy 2.4 AD(DELTA)žarnynas 20 Gy 2.5 AD(DELTA)vaisius, visą jo vystymosi laiką gimdoje 0,1 Gy Pastabos: (1) BAVTL „AD kaulų čiulpai“ taip pat yra taikomas vidaus audiniams, organams (kaulų čiulpams, plaučiams, plonosioms žarnoms, lytinėms liaukoms, skydliaukei) ir akies lęšiukui. (2) 25 Gy audinio sugertoji dozė 0,5 cm gylyje nuo kūno paviršiaus į plotą, lygų 100 cm2, gaunama dėl artimo kontakto su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, t. y. laikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį rankose, kišenėje. (3) Sugertoji dozė 0,4 mm odos gylyje (arba 40 mg/cm2) į odos paviršiaus plotą, lygų 100 cm2. (4) Skubūs apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai, atsižvelgiant į avarinės situacijos aplinkybes.

16. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai ir skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai taikomi siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius avarinės apšvitos atveju, nurodyti 5 lentelėje. 5 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai, taikomi siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius Eil. Nr. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai (1) 1 Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), taikomi tokie skubūs(2), ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai: 1.1 H skydliaukė (lygiavertė dozė organui) 50 mSv per pirmąsias 7 dienas Jodo profilaktika 1.2 Efektinė dozė 100 mSv per pirmąsias 7 dienas Slėpimasis, evakavimas, gyventojų dezaktyvavimas, užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens ir neapsaugotų šachtinių šulinių vandens vartojimo apribojimas, radioaktyviojo užterštumo kontrolė, gyventojų informavimas, konsultavimas bei psichologinės pagalbos teikimas 1.3 H vaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per pirmąsias 7 dienas 2 Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), taikomi tokie ankstyvieji ir kiti avarijos padarinių šalinimo veiksmai: 2.1 Efektinė dozė 100 mSv per metus Laikinas žmonių perkėlimas, dezaktyvavimas, radionuklidais užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pakeitimas neužterštais, gyventojų informavimas, konsultavimas bei psichologinė pagalba 2.2 H vaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį 3 Jeigu gautoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), įvertinamas poveikis sveikatai ir taikomas gydymas: 3.1 Efektinė dozė 100 mSv per mėnesį Gyventojų stebėjimas, atsižvelgiant į gautą radiojautriausiųjų organų apšvitą, siekiant teikti gyventojams tolimesnės sveikatos priežiūros paslaugas ir konsultacijas 3.2 Hvaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį Konsultavimas, siekiant nustatyti atvejus, kada būtina taikyti medicinines priemones Pastabos: (1) Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai, atsižvelgus į avarinės situacijos aplinkybes, taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai. (2) Skubūs apsaugomieji veiksmai, siekiant, kad jie būtų veiksmingi, turi būti taikomi nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną ar kelias valandas).

17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija gali nustatyti didesnius nei pateikti 5 lentelėje bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), jeigu po avarijos susidaro tam tikros labai nepalankios sąlygos ir nėra galimybės tinkamai taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus (gamtiniai įvykiai, piktavališki asmenų padaryti veiksmai ir pan.), tačiau 5 lentelėje nurodytieji lygiai negali būti viršyti daugiau kaip 3 kartus.

18. Operatyvieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (OAVTL) nurodyti 6 lentelėje.

6 lentelė. Operatyvieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (OAVTL)

Eil. Nr.

OAVTL vertė

Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai, viršijus OAVTL

Aplinkos matavimai

1.

Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1000 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio 2000 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (kriterijus taikomas tik uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio atveju ir nekeičiamas avarijos atveju); 50 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą

Skubus gyventojų evakavimas ar slėpimasis (didelių daugiaaukščių pastatų uždarose patalpose ar dideliuose mūriniuose pastatuose toliau nuo sienų ir langų) Evakuojamų gyventojų dezaktyvavimas (jei nėra galimybės evakuotis skubiai, vėliau evakuojamiems gyventojams rekomenduojama pasikeisti užterštus viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti, nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Maisto produktų (daržovių ir vaisių, augančių atviroje vietoje, ir tų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens bei vandens iš neapsaugotų šachtinių šulinių, užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas Evakuojamų gyventojų registravimas ir medicininės pagalbos teikimas Skubus medicininės pagalbos teikimas asmenims, lietusiems uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 1000 mSv/h 1 m atstumu (kriterijus avarijos atveju nekeičiamas)

2.

Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 100 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio; 200 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą; 10 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą

Maisto produktų (daržovių, vaisių ir kt., augančių atviroje vietoje, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens bei vandens iš neapsaugotų šulinių ir užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas, kol bus įvertintas jų taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus Laikinas gyventojų perkėlimas Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Dozių registravimas ir jų įvertinimas, sveikatos patikrinimas Laikinas žmonių perkėlimas iš potencialiai didžiausios apšvitos vietų per keletą dienų nuo avarijos pradžios Asmenų, lietusių uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 100 m Sv/h 1 m atstumu (kriterijus nekeičiamas avarijos atveju) sveikatos patikrinimas; nėščių moterų, lietusių šaltinį, skubus sveikatos patikrinimas ir gautos dozės įvertinimas

3.

Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus; 20 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus); 2 impulsai/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus)

Maisto produktų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis (atviroje vietoje augančių daržovių, vaisių ir kt.), lietaus vandens, neapsaugotų šachtinių šulinių vandens ir užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas, kol bus įvertintas taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus. Smulkiųjų gyvulių (avių, ožkų ir pan.), besiganančių užterštoje teritorijoje, pienui taikyti 10 proc. OAVTL3 vertės Pagrindinių vietinių maisto produktų, lietaus vandens, neapsaugotų šachtinių šulinių vandens ir besiganančių užterštoje teritorijoje smulkiųjų gyvulių pieno taršos lygio atrankinis tikrinimas, atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6, bet ne mažiau nei 10 kartų didesniu atstumu nuo taršos židinio iki vietovės, kurioje nustatytas viršytas OAVTL3 lygis Jodo profilaktika (tik keletą dienų), jei pagrindinių vietinių maisto produktų ir pieno neįmanoma iš karto pakeisti jodo radionuklidais neužterštu maistu Dozės įvertinimas ir atrankinis asmenų, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį, neapsaugotų šachtinių šulinių vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas, sveikatos patikrinimas

Odos radioaktyvusis užterštumas

4.

Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1 mSv/h 10 cm atstumu nuo odos paviršiaus 1000 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant žmonių radioaktyvųjį užterštumą 50 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant žmonių radioaktyvųjį užterštumą

Evakuojamų gyventojų dezaktyvavimas (jeigu skubiai evakuotis nėra galimybės, rekomenduojama vėliau evakuotiems gyventojams pasikeisti viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Sveikatos patikrinimas

Maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pasirinktiniai taršos radionuklidais tyrimai

5.

Beta (beta) bendrasis aktyvumas: 100 Bq/kg Alfa (alfa) bendrasis aktyvumas: 5 Bq/kg

Viršijus OAVTL5, būtina įvertinti savitąjį ar tūrinį radionuklidų aktyvumą maisto produktuose, piene ir geriamajame vandenyje pagal OAVTL6 reikalavimus Neviršijus OAVTL5, maisto produktus, pieną ir geriamąjį vandenį vartoti saugu

6.

Didžiausias leidžiamas savitasis ar tūrinis radionuklidų aktyvumas pagal šios higienos normos 2 priede pateiktas radionuklidų aktyvumo vertes (netaikoma džiovintiems bei koncentruotiems maisto produktams)

Ne pagrindinių maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens vartojimo uždraudimas viršijus OAVTL6 Skubus aprūpinimo neužterštais pagrindiniais maisto produktais, pienu ir geriamuoju vandeniu organizavimas; laikinas gyventojų perkėlimas, jei toks aprūpinimas neįmanomas Jodo profilaktikos taikymas, jeigu maisto produktai užteršti jodo radionuklidais Dozės įvertinimas ir atrankinis asmenų, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas, sveikatos patikrinimas

Pastabos:

1. Rekomendacijas dėl 6 lentelėje nurodytų maisto produktų konkrečių rūšių vartojimo apribojimo ar uždraudimo teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

2. Minimalūs reikalavimai radioaktyviojo užterštumo matavimo prietaisams, skirtiems nustatyti OAVTL1, OAVTL2 ir OAVTL4 vertes, pateikti šios higienos normos 2 priede.

19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į konkrečius avarijos metu aplinkoje pasklidusius radionuklidus bei atvejais, kai pakeičiami bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL), nurodyti 5 lentelėje, gali nustatyti kitokias operatyviųjų apsaugomosios veiklos taikymo lygių (OAVTL) vertes. Keičiant OAVTL6 vertes, turi būti atsižvelgta į tai, jog didžiausi leidžiami radionuklidų aktyvumai maisto produktuose, piene ir geriamajame vandenyje buvo nustatyti taip, kad žmogus negautų didesnės kaip 10 mSv metinės efektinės dozės ir remiantis prielaidomis, kad visi maisto produktai, pienas ir geriamasis vanduo yra užteršti nuo radiologinės arba branduolinės avarijos pradžios bei vartojami gyventojų visus metus, bei kad produktus vartoja jautriausia amžiaus grupė, t. y. kūdikiai.

20. OAVTL6 lygis viršijamas, jeigu tenkinama sąlyga: SUMA(i)(Cf,i/OAVTLi) > 1, čia Cf.i yra i radionuklido aktyvumas maisto produkte, piene ar vandenyje, Bq/kg ir OAVTL6i yra radionuklido i aktyvumas iš sąrašo, pateikto šios higienos normos 3 priede, Bq/kg.

21. Apsaugomųjų veiksmų radiologinės ar branduolinės avarijos atveju, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama didelė teritorija, taikymo schema pateikta šios higienos normos 4 priede. Apsaugomųjų veiksmų, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama vidutinio dydžio teritorija, taikymo eiga pateikta šios higienos normos 5 priede.

22. Nuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamas siekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą. Žmogaus gyvenimu priimta laikyti 70 metų.

23. Gyventojai apie avariją informuojami teisės aktų nustatyta tvarka [3.2; 3.3]. Apšvitą patyrę gyventojai turi būti informuoti apie galimą apšvitos ankstyvąjį ir ilgalaikį poveikį jų sveikatai bei jiems turi būti paaiškinta, jog taikant apsaugomuosius veiksmus, žala sveikatai bus sumažinta ar net visiškai jos išvengta.

24. Slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos, skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, radioaktyviojo debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių bei radioaktyviųjų medžiagų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių. Slepiantis turi būti laikomasi šių reikalavimų:

24.1. slepiantis turi būti užsandarinti slėptuvės langai, durys, ventiliacijos angos, dūmtraukiai;

24.2. apytiksliai pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai pateikti 7 lentelėje. Ekranavimo koeficientai apskaičiuoti matuojant 1 m atstumu nuo durų ir langų 7 lentelė. Pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai Statinio konstrukcija ar buvimo vieta Ekranavimo koeficientas (dozės, kurią žmogus gauna būdamas patalpoje, ir dozės, kurią gautų būdamas lauke, santykis) Vieno ir dviejų aukštų medinis namas be rūsio 0,4 Vieno ir dviejų aukštų plytinis namas be rūsio 0,2 Namas, kurio viena ar dvi sienos švitinamos, su rūsiu: a) vienaaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,1 b) dviaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,05 Trijų arba keturių aukštų statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra nuo 500 m2 iki 1000 m2: a) pirmas ir antras aukštai 0,05 b) rūsys 0,01 Daugiaaukščiai statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra didesnis negu 1000 m2: a) viršutiniai aukštai 0,01 b) rūsys 0,005

24.3. slėptis slėptuvėse gyventojams rekomenduojama atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje.

25. Jodo profilaktika:

25.1. jodo profilaktikos tikslas – išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitinio tiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos dozę, siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių – skydliaukės vėžio ir gėrybinių navikų;

25.2. jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta jodo radionuklidų;

25.3. jodo profilaktika turi būti taikoma atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje;

25.4. stabiliojo jodo preparatai skiriami kelios valandos (ne anksčiau kaip 6 val.) prieš avariją, jeigu prognozuojama, kad ji neišvengiamai įvyks, arba skubiai po jos (ne vėliau kaip per 3–4 val.). Optimalus variantas – suvartoti stabilaus jodo preparatą likus valandai iki radioaktyviojo jodo apšvitos;

25.5. skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio yra skiriamos kalio jodido (KI) 65 mg tabletės;

25.6. kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms nurodyta 8 lentelėje 8 lentelė. Kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms Amžius Kalio jodidas, KI, mg Jodo ekvivalentinė masė, mg Naujagimiai iki 1 mėn. 15 12,5 Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų 30–35 25 Vaikai nuo 3 iki 12 metų 65 50 Vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji 130 100

25.7. vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims skiriama vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Jodo profilaktikos trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu. Bendras suvartoto jodo kiekis neturi viršyti 1 g;

25.8. veiksmingiausia kalio jodido (KI) tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga;

25.9. kalio jodido (KI) tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas nurodomas ant pakuotės;

25.10. neturint kalio jodido (KI) tablečių, galima vartoti 5 procentų jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų (1–2) lašai 5 procentų jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Jodo tinktūros lašai ištirpinami 100 ml pieno ar kitokiame skystame maiste. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami (3–5) lašai 5 procentų jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

26. Gyventojų evakavimo reikalavimai:

26.1. gyventojai evakuojami atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje;

26.2. gyventojų evakavimas organizuojamas teisės akto nustatyta tvarka [3.4];

26.3. rekomenduojami gyventojų evakavimo radiologinės avarijos atveju perimetrai nurodyti 9 lentelėje. Pirminis perimetras nustatomas atsižvelgiant į informaciją apie radiologinę avariją, vėliau jis gali būti pakeistas atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, atitinkamai pagal OAVTL1 ir OAVTL2 vertes, nurodytas 6 lentelėje. 9 lentelė. Rekomenduojami gyventojų evakavimo perimetrai radiologinės avarijos atveju Situacija Gyventojų evakavimo perimetras Pirminis perimetras atvirame lauke Pažeistas potencialiai pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis 30 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį Pavojingo atvirojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio išsiliejimas 100 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį Gaisras, sprogimas ar uždūminimas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio vietoje 300 m spinduliu „Purvinosios bombos“ įtarimas ar sprogimas 400 m ir didesniu spinduliu Sprogimas (nebranduolinis) ar gaisras, susijęs su branduoliniu ginklu (be branduolinio ginklo pažeidimo) 1000 m spinduliu Pirminis perimetras pastato viduje Pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio sugadinimas, apsaugos pažeidimas ar išsiliejimas paveiktos ir gretimos patalpos, įskaitant aukštu aukščiau ir aukštu žemiau Gaisras ar kitas įvykis, susijęs su pavojingu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kurio metu gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos pastate (pvz., per ventiliacijos sistemas) visas pastatas ir 300 m spinduliu aplink pastatą išorėje Perimetro išplėtimas atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus OAVTL1 ir OAVTL2 (6 lentelė) Ten, kur šie lygiai yra išmatuoti

27. Kvėpavimo takų apsaugos reikalavimai:

27.1. gyventojams, kurie avarijos metu gali įkvėpti radioaktyviųjų medžiagų (radioaktyviojo debesies praslinkimo metu), rekomenduojama kvėpavimo takų apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodo radionuklidų sąlygota vidinė apšvita;

27.2. kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai, apsaugantys nuo kietųjų ir skystųjų dalelių įkvėpimo. Jų neturint, gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės. Apytiksliai tokių apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai pateikti 10 lentelėje. Kvėpavimo takų apsauga taikoma atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus 4 ir 5 lentelėse, ir OAVTL, nurodytus 6 lentelėje. 10 lentelė. Apytiksliai kvėpavimo takų apsaugai naudojamų apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai Apsaugos priemonė Sluoksnių skaičius Apsaugos efektyvumo koeficientas (rodo, kiek kartų sumažėja vidinė apšvita įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, kai naudojamos paprastos kvėpavimo takų apsaugos priemonės) Vyriška medvilninė nosinė 8 9 –“– 1 (suglamžyta) 8,5 –“– 1 (sudrėkinta) 2,7 –“– 1 (sausa) 1,4 Medvilninis rankšluostis 1–2 4,0 Medvilniniai marškiniai 1 (sudrėkinti) 2,9 –“– 2 (sausi) 2,9 –“– 1 (sausi) 1,5 Popierinė nosinė 1 (sausa) 1,9 –“– 1 (sudrėkinta) 2,3 Moteriška medvilninė nosinė 4 (sudrėkinta) 2,7 –“– 4 (sausa) 2,2

28. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti dėl radionuklidų, patekusių ant atvirų kūno vietų, drabužių iš praslenkančio radioaktyviojo debesies ir nuo radioaktyviosiomis iškritomis užteršto žemės paviršiaus ir aplinkos objektų, dezaktyvavimas atliekamas dezaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpinių gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti mobilūs dezaktyvavimo punktai. Dezaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta šios higienos normos 6 priede. Laiku evakuoti, radionuklidais neužteršti gyventojai dezaktyvavimo punkte nesulaikomi.

29. Dezaktyvavimo punkto uždaviniai:

29.1. priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus;

29.2. nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyviąją taršą;

29.3. dezaktyvuoti žmones ir kontroliuoti dezaktyvavimo efektyvumą;

29.4. įvertinti viso kūno (remiantis šios higienos normos 7 priede pateiktais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos ankstyvaisiais klinikiniais simptomais) ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmą patekusius radionuklidus;

29.5. surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas, valymo įmones ar tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas. Vietoje surinktų užterštų drabužių, evakuotiems asmenims išduoti švarių radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštų apatinių bei viršutinių rūbų ir avalynės pakaitinį komplektą iš dezaktyvavimo punkto atsargų;

29.6. prireikus organizuoti nukentėjusių asmenų sveikatos stebėseną ir (ar) jų gydymą;

29.7. kiekvienam asmeniui išduoti dezaktyvuojamo asmens anketą (vienas anketos egzempliorius lieka dezaktyvavimo punkte), taip pat pažymą apie konfiskuotus užterštus dokumentus, pinigus, asmeninius daiktus. Dezaktyvuojamo asmens anketos forma pateikta šios higienos normos 8 priede. Jeigu dezaktyvavimo punktas neaprūpintas dezaktyvuojamo asmens anketomis, turi būti pildomas evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalas, kurio forma pateikta šios higienos normos 9 priede;

29.8. aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai ir apsaugos priemones bei būdus.

30. Reikalavimai objektui (pirčiai, baseinui, bendrabučiui ir pan.), kuriame numatoma įrengti dezaktyvavimo punktą:

30.1. objektas yra saugiu atstumu nutolęs nuo avarijos vietos;

30.2. geri privažiavimo keliai;

30.3. yra aikštelė transportui;

30.4. yra laikino žmonių buvimo patalpos;

30.5. yra sanitariniai mazgai ir dušai.

31. Dezaktyvavimo punkto įrengimo reikalavimai:

31.1. dezaktyvavimo punkto patalpos ir jų išplanavimas turi būti tinkamos šios higienos normos 29 punkte išvardytiems uždaviniams spręsti;

31.2. dezaktyvavimo punkto patalpos skirstomos į radionuklidais užterštą, žmonių dezaktyvavimo ir radionuklidais neužterštą zonas. Žmonių judėjimas turi būti vienos krypties, t. y. iš radionuklidais užterštos zonos į dezaktyvavimo patalpą, iš jos į radionuklidais neužterštas patalpas ir link išėjimo, kaip parodyta šios higienos normos 6 priede.

32. Dezaktyvavimo punkte turi būti:

32.1. vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, apšildymo sistema, elektra;

32.2. pakankamai dezaktyvavimo priemonių: muilo, šampūno, kempinių, žirklių, plaukų skutimo mašinėlių, medvilnių ir popierinių nosinių, rankšluosčių ir paklodžių, apatinių ir viršutinių rūbų bei avalynės atsargų;

32.3. kalio jodido tablečių atsargų;

32.4. pakankamo galingumo dulkių siurblių su pakeičiamais filtrais pirminiam rūbų ir daiktų dezaktyvavimui;

32.5. specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų užterštiems daiktams ir rūbams sudėti ir ženklinti;

32.6. transporto priemonių žmonėms pervežti ir užterštiems daiktams į dezaktyvavimo arba radioaktyviųjų atliekų tvarkymo vietą išvežti;

32.7. radionuklidais užterštos zonos ir žmonių dezaktyvavimo zonos patalpų grindys, baldai, kita įranga turi būti iš lengvai dezaktyvuojamų, drėgmės nesugeriančių medžiagų (keraminių plytelių, linoleumo, plastiko) arba užtiesiami pakeičiama polietileno plėvele. Sienų danga taip pat turi būti atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezaktyvuojama.

33. Reikalavimai dezaktyvavimo punkto darbuotojų grupės sudėčiai ir aprūpinimui:

33.1. dezaktyvavimo punkte turi dirbti ne mažiau kaip 3 žmonės. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali dirbti kelios darbuotojų grupės. Dozimetrinę gyventojų kontrolę atlieka šiam darbui paruošti specialistai. Sveikatos priežiūros specialistas rūpinasi nukentėjusiųjų sveikatos būklės stebėsenos ir (ar) jų gydymo organizavimu. Dezaktyvavimo punkte taip pat gali dirbti pagalbiniai darbuotojai: pirtininkai, kirpėjai, valytojai, santechnikai, vairuotojai;

33.2. darbuotojų grupė turi būti aprūpinta ne mažiau kaip dviem didelio jautrio dozės galios ir (ar) radioaktyviosios taršos tankio matuokliais, vienu radioaktyviosios taršos matuokliu su NaI detektoriumi bei jų veikimo kokybės patikrai reikalingais etaloniniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;

33.3. dezaktyvavimo punkto darbuotojai turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis ir kita reikalinga įranga: individualiu dozimetru, skaitmeniniu dozimetru, trimis apsauginių rūbų, batų (antbačių), pirštinių komplektais, respiratoriais, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėle, kraujospūdžio matavimo aparatu, atpažinimo ženklais, kišeniniais elektriniais žibintais, atsarginėmis baterijomis (prietaisams ir žibintams), jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, kanceliarinėmis priemonėmis, plastikiniais maišeliais prietaisams nuo radioaktyviosios taršos apsaugoti, žurnalu, dėžėmis prietaisams pervežti, elektros energijos šaltiniu bei transporto priemone;

33.4. turi būti vykdoma nuolatinė dezaktyvavimo punkto darbuotojų ir įrangos radioaktyviojo užterštumo stebėsena, taip pat darbuotojams darbo metu draudžiama valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką;

33.5. dezaktyvavimo punkto darbuotojams taikomos gyventojų apšvitos dozių ribos, kurios ypatingais atvejais yra [3.5]:

33.5.1. metinė efektinė dozė 5 mSv;

33.5.2. akies lęšiukui – 15 mSv metinės lygiavertės dozės;

33.5.3. odai – 50 mSv metinės lygiavertės dozės.

34. Dozimetrinė kontrolė vykdoma taip:

34.1. potencialiai užteršti asmenys priimami atskiroje dezaktyvavimo punkto patalpoje. Dezaktyvuojamo asmens anketoje arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnale surašomi duomenys apie asmenį ir dozimetrinės kontrolės rezultatai;

34.2. dozimetrinės kontrolės patalpoje nustatomas viso kūno, plaukų, rūbų ir daiktų paviršaus radioaktyvioji tarša, dozės galia 10 cm atstumu nuo žmogaus kūno, skydliaukės dozė;

34.3. drabužių ir odos paviršiaus radioaktyvioji tarša matuojama paviršinio užterštumo matuokliais. Matavimo vienetas – imp/s. Prietaiso detektorius laikomas (0,5–1) cm nuo žmogaus kūno paviršiaus ir vedamas nuo viršugalvio link kaklo, apykaklės, peties, rankos, riešo, plaštakos, vidinės rankos pusės, pažasties, liemens, kojos, batų, vidinės kojos pusės. Taip matuojami abu kūno šonai, priekis ir nugara. Dėmesys kreipiamas į pėdų, sėdmenų, alkūnių, plaštakų ir veido paviršiaus taršą. Detektoriaus vedimo tiriamu paviršiumi greitis priklauso nuo matuoklio integravimo laiko konstantos ir yra apytikriai lygus 5 cm/s;

34.4. odos pamatuotas plotas turi sudaryti daugiau kaip 100 cm2;

34.5. dozės galia matuojama 10 cm atstumu nuo tiriamo žmogaus įvairiame aukštyje. Didžiausia išmatuota dozės galia įrašoma į dezaktyvuojamo asmens anketą arba į evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą;

34.6. užteršti drabužiai ir daiktai surenkami į plastikinius maišus, paženklintus jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, ant kurių nurodomas radioaktyviosios taršos lygis bei asmens, kuriam šie daiktai priklauso, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Dulkių siurbliu išsiurbtų drabužių ir daiktų radioaktyvioji tarša sumažinama arba visai panaikinama. Neužteršti drabužiai ir daiktai atiduodami savininkui;

34.7. skydliaukės dozės įvertinimas tais atvejais, kai radiologinės ar branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda radioaktyvieji jodo izotopai ir tinkamiausia tai atlikti matuokliu su NaI (Tl) detektoriumi. Dozės galia prie skydliaukės matuojama priglaudus detektorių kaklo priekinėje dalyje tarp „adomo“ obuolio ir žiedinės kremzlių, apsaugant detektorių nuo užteršimo plastikiniu maišeliu. Jeigu skydliaukės dozės galios matavimo vienetai yra µSv/h, gauta skydliaukės lygiavertė dozė (mSv) perskaičiuojama taip: Dozės galia prie skydliaukės, µSv/h Skydliaukės lygiavertė dozė, mSv 1,0 15 (suaugusiesiems) 1,0 120 (vaikams iki 12 metų)

34.8. jeigu nustatoma, kad dozės galia prie skydliaukės viršija aplinkos dozės galios lygį, asmenims, kurie galėjo įkvėpti radioaktyvaus jodo per 6 val. iki skydliaukės tyrimo, turi būti duodama stabilaus jodo tablečių (jeigu anksčiau nebuvo vartotos) ir jie nukreipiami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sveikatai patikrinti. Skydliaukės apšvitos matavimo rezultatai įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą;

34.9. į radionuklidais neužterštą zoną patenka tie asmenys, kuriems po dezaktyvavimo pašalinta nefiksuota odos ir plaukų radioaktyvioji tarša. Radioaktyviomis medžiagomis neužterštoje zonoje turi būti patalpa, kurioje dezaktyvuoti žmonės gauna rankšluosčius ir savo rūbus, jeigu jie nebuvo užteršti, arba rūbus ir avalynę iš atsargų fondo, bei dozimetrinės kontrolės patalpa, kur nustatomas radionuklidų kiekis visame kūne arba atskiruose organuose, o prireikus, įvertinamos tų organų apšvitos dozės. Matavimų rezultatai ir kiti duomenys įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. Nustačius į organizmą patekusių radionuklidų kiekį, viršijantį leidžiamą, dezaktyvuotam žmogui išduodama pažyma, kurioje nurodomas į organizmą patekusių radionuklidų kiekis arba jų nulemta apšvitos dozė. Prireikus (jeigu nustatyta padidinta apšvitos dozė, yra sveikatos sutrikimų ar pan.) sprendžiama dėl sveikatos priežiūros.

35. Žmonių dezaktyvavimo metodai:

35.1. su muilu nuplaunamos rankos, kojos ir veidas. Užteršta kūno oda plaunama tekančiu kambario temperatūros vandeniu ir muilu ar kita kūno prausimui skirta priemone. Gali būti naudojamos minkštos kempinės, skudurėliai, bet oda saugoma nuo stipraus trynimo, kad radioaktyviosios medžiagos neprasiskverbtų į gilesnius odos sluoksnius. Svarbu gerai nuplauti odos raukšles ir sulenkimus. Jeigu teršalų lieka, oda plaunama dar kartą. Dezaktyvuota oda patepama lanolinu arba rankų kremu;

35.2. akys plaunamos dideliu vandens kiekiu;

35.3. plaukai 2 minutes 3 kartus trenkami šampūnu ir skalaujami dideliu vandens kiekiu. Reikia stengtis neužteršti akių, burnos, nosies ir ausų. Jeigu teršalų lieka, plaukai trenkami dar kartą arba nukerpami;

35.4. nosies ir ausų landos dezaktyvuojamos kruopščiai valant jas sudrėkinta medvilnine nosine. Jei reikia, nosies landos plaunamos vandeniu naudojant kateterį. Pacientas turi pasilenkti į priekį, kad nuoplovomis neužterštų odos ar jų nenurytų. Nuoplovos surenkamos į atskirą indą;

35.5. burna keletą kartų skalaujama vandeniu arba izotoniniu tirpalu. Žmonės turi būti perspėti, kad vandens ar tirpalo nuryti negalima;

35.6. užteršti nagai trumpai nukerpami ir nagų šepetėliu ir muilu plaunami po tekančiu vandeniu;

35.7. jeigu du kartus dezaktyvavus visą kūną ar atskiras kūno dalis radioaktyvioji tarša lieka, ji laikoma „fiksuota“. Tokie asmenys tolesnio tyrimo nukreipiami į sveikatos priežiūros įstaigas;

35.8. jeigu dezaktyvavimui naudotas radionuklidais užterštas vanduo pagal tūrinį aktyvumą atitinka kriterijus, taikomus radioaktyviosioms atliekoms, jis surenkamas ir tvarkomas vadovaujantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“

1 priedas

PAVOJINGAS RADIONUKLIDŲ KIEKIS D1, D2 (TBq)

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis ar radioaktyviosios medžiagos kiekis apgyvendintoje teritorijoje, kuris, jeigu nebūtų taikomi apsaugomieji veiksmai, nulemtų gyventojų apšvitą bei nuolatinį sveikatos sutrikimą

Radionuklidas

Pavojingas kiekis D1, TBq

Pavojingas kiekis D2, TBq

3H

netaikomas

2 * 103 (apšvitą lygiomis dalimis nulemia patekimas įkvėpus bei per odą)

14C

2 * 105

50

32P

10

20

35S

4 * 104

60

36Cl

3 * 102

20 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo)

51Cr

2

5 * 103

55Fe

netaikomas

8 * 102

57Co

0,7

4 * 102

60Co

0,03

30

63Ni

netaikomas

60

65Zn

0,1

3 * 102

68Ge

0,07

20

75Se

0,2

2 * 102

85Kr

30

2 * 103

89Sr

20

20

90Sr (90Y)*

4

1

90Y

5

10

91Y

8

20

95Zr (95mNb/95Nb)*

0,04

10

95Nb

0,09

60

99Mo (99mTc)*

0,3

20

99mTc

0,7

7 * 102

103Ru (103mRh)*

0,1

30

106Ru (106Rh)*

0,3

10

103Pd (103mRh)*

90

1 * 102

109Cd

20

30

132Te (132I)*

0,03

0,8 (trumpalaikis poveikis dėl trumpesnės kaip 1 mėn. pusėjimo trukmės)

125I

10

0,2

129I

netaikomas

netaikomas

131I

0,2

0,2 (trumpalaikis poveikis dėl trumpesnės kaip 1 mėn. pusėjimo trukmės)

134Cs

0,04

30

137Cs (137mBa)*

0,1

20

133Ba

0,2

70

141Ce

1

20

144Ce (144mPr/144Pr)*

0,9

9

147Pm

8 * 103

40

152Eu

0,06

30

154Eu

0,06

20

153Gd

1

80

170Tm

20

20

169Yb

0,3

30

188Re

1

30

192Ir

0,08

20

198Au

0,2

30

203Hg

0,3

2

204Tl

70

20

210Po

8 * 103

0,06

226Ra (skilimo produktai)*

0,04

0,07

230Th

9 * 102

0,07 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo)

232Th

netaikomas

netaikomas

232U

0,07

0,06 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo)

235U (231Th)*

8 * 10-5

8 * 10-5

238U

netaikomas

netaikomas

U (natūralus)

netaikomas

netaikomas

U (nuskurdintas)

netaikomas

netaikomas

U (įsodrintas >20%)

8 * 10-5 (dėl kritiškumo susidarymo)

8 * 10-5 (dėl kritiškumo susidarymo)

U (įsodrintas >10%)

8 * 10-4 (dėl kritiškumo susidarymo)

8 * 10-4 (dėl kritiškumo susidarymo)

237Np (233Pa)*

0,3

0,07

238Pu

3 * 102 (dėl kritiškumo susidarymo)

0,06

239Pu

1 (dėl kritiškumo susidarymo)

0,06

239Pu/Be (neutronų šaltinis)

1 (dėl kritiškumo susidarymo)

0,06

240Pu

4 (dėl kritiškumo susidarymo)

0,06

241Pu (241Am)*

2 * 103 (dėl kritiškumo susidarymo)

3

242Pu

0,07 (dėl kritiškumo susidarymo)

0,07 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo)

241Am

8

0,06

241Am/Be (neutronų šaltinis)

1

0,06

242Cm

2 * 103

0,04

244Cm

1 * 104

0,05

252Cf

0,02

0,1

Pastaba. * reiškia, kad D vertės apskaičiuotos kartu su skilimo produktais, nurodytais skliausteliuose, laikant, kad radionuklidai būna kartu iki 10 metų, o tarp skilimo produktų, kurių pusėjimo trukmė trumpesnė nei 1 metai, ir nurodyto radionuklido yra pusiausvyra.

Lietuvos higienos normos HN 99:2011

„Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar

branduolinei avarijai“

2 priedas

1. Radioaktyviajam užterštumui matuoti skirtas matavimo prietaisas yra tinkamas, jei jo minimali išmatuojama skaitinė vertė yra tokia pati arba mažesnė už nustatytą OAVTL. Matavimo prietaisų tinkamumas vertinamas siekiant nustatyti, ar prietaisas gali būti naudojamas priėmus sprendimą taikyti OAVTL1, OAVTL2 ir OAVTL4, nurodytus šios higienos normos 6 lentelėje. Vertinant matavimo prietaiso tinkamumą, svarbu:

1.1. įsitikinti, kad jo matavimo vienetai yra impulsai/s arba impulsai/min., o skalės diapazonas yra didesnis nei nustatytos OAVTL vertės;

1.2. naudojant beta spinduoliuotės matavimo prietaisą įsitikinti, kad jis gali registruoti ir didelės (pvz.: 32P) ir mažos (pvz.: 14C) energijos beta spinduliuotę. Nebūtina, kad matavimo prietaisas registruotų labai mažos energijos beta spinduliuotę (pvz.: 63Ni);

1.3. apskaičiuoti matavimo prietaiso koeficientus (MPK) naudojant išmatuotus (išvestus iš kalibravimo koeficientų) arba žinomus (pateiktus gamintojo) 4pi naudingumo koeficientus, tinkančius didelės ir mažos energijos beta spinduliuotės radionuklidams ir alfa spinduliuotės radionuklidams, taikant formulę: MPK = W * theta, čia: MPK – matavimo prietaiso koeficientas (impulsai/s * cm2)/Bq); W – detektoriaus „lango“ (paviršiaus) efektyvusis plotas (cm2); theta – nuo energijos priklausantis naudingumo koeficientas pritaikytas 4pi geometrijai arti paviršiaus, esant idealioms sąlygoms (impulsai/s * Bq-1).

2. Jeigu gautos MPK vertės yra didesnės arba lygios tokioms vertėms: - vidutinės ir didelės energijos beta spinduliuotės radionuklidų (pvz.: 36Cl) – 1, - mažos energijos beta spinduliuotės radionuklidų (pvz.: 14C) – 0,2, - alfa spinduliuotės radionuklidų – 0,5, matavimo prietaisas tinkamas naudoti.

3. Beta spinduliuotės matavimo prietaisas turėtų atitikti mažos ir didelės energijos beta spinduliuotės MPK vertes.

4. Šiuos minimalius reikalavimus atitinka dauguma dažniausiai naudojamų radioaktyviojo užterštumo matavimo prietaisų. Matavimo prietaisų, atitinkančių aukščiau nurodytus minimalius reikalavimus, matavimo galimybės, dėl skirtingo detektorių efektyviojo ploto, gali skirtis daugiau kaip 20 kartų, todėl šios higienos normos 6 lentelėje pateiktos OAVTL vertės prireikus turi būti perskaičiuojamos ir atitikti naudojamų matavimų prietaisų charakteristikas. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“

3 priedas

DIDŽIAUSIAS LEIDŽIAMAS RADIONUKLIDŲ TŪRINIS AR SAVITASIS AKTYVUMAS MAISTO PRODUKTUOSE, PIENE IR GERIAMAJAME VANDENYJE, Bq/kg (OPERATYVUSIS APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIS OAVTL6)

Radionuklidas

*

Radionuklidas

*

3H

2 * 105

44Sc

1 * 107

7Be

7 * 105

46Sc

8 * 103

10Be

3 * 103

47Sc

4 * 105

11C

2 * 109

48Sc

3 * 105

14C

1 * 104

44Ti

+

6 * 102

18F

2 * 108

48V

3 * 104

22Na

2 * 103

49V

2 * 105

24Na

4 * 106

51Cr

8 * 105

28Mg

+

4 * 105

52Mn

1 * 105

26Al

1 * 103

53Mn

9 * 104

31Si

5 * 107

54Mn

9 * 103

32Si

+

9 * 102

56Mn

3 * 107

32P

2 * 104

52Fe

+

2 * 106

33P

1 * 105

55Fe

1 * 104

35S

1 * 104

59Fe

9 * 103

36Cl

3 * 103

60Fe

7 * 101

38Cl

3 * 108

55Co

1 * 106

40K

netaikomas

56Co

4 * 103

42K

3 * 106

57Co

2 * 104

43K

4 * 106

58Co

2 * 104

41Ca

4 * 104

58mCo

9 * 107

45Ca

8 * 103

60Co

8 * 102

47Ca

+

5 * 104

59Ni

6 * 104

63Ni

2 * 104

89Sr

6 * 103

65Ni

4 * 107

90Sr

+

2 * 102

64Cu

1 * 107

91Sr

3 * 106

67Cu

8 * 105

92Sr

2 * 107

65Zn

2 * 103

87Y

+

4 * 105

69Zn

6 * 108

88Y

9 * 103

69mZn

+

3 * 106

90Y

9 * 104

67Ga

1 * 106

91Y

5 * 103

68Ga

2 * 108

91mY

2 * 109

72Ga

1 * 106

92Y

1 * 107

68Ge

+

3 * 103

93Y

1 * 106

71Ge

5 * 106

88Zr

3 * 104

77Ge

6 * 106

93Zr

2 * 104

72As

4 * 105

95Zr

+

6 * 103

73As

3 * 104

97Zr

+

5 * 105

74As

3 * 104

93mNb

2 * 104

76As

4 * 105

94Nb

2 * 103

77As

1 * 106

95Nb

5 * 104

75Se

4 * 103

97Nb

2 * 108

79Se

7 * 102

93Mo

3 * 103

76Br

3 * 106

99Mo

+

5 * 105

77Br

5 * 106

95mTc

+

3 * 104

82Br

1 * 106

96Tc

2 * 105

81Rb

8 * 107

96mTc

2 * 109

83Rb

7 * 103

97Tc

4 * 104

84Rb

1 * 104

97mTc

2 * 104

86Rb

1 * 104

98Tc

2 * 103

87Rb

2 * 103

99Tc

4 * 103

82Sr

+

5 * 103

99mTc

2 * 108

85Sr

3 * 104

97Ru

2 * 106

85mSr

3 * 109

103Ru

+

3 * 104

87mSr

3 * 108

105Ru

2 * 107

106Ru

+

6 * 102

126Sb

3 * 104

99Rh

1 * 105

121Te

1 * 105

101Rh

8 * 103

121mTe

+

3 * 103

102Rh

2 * 103

123mTe

5 * 103

102mRh

5 * 103

125mTe

1 * 104

103mRh

5 * 109

127Te

1 * 107

105Rh

1 * 106

127mTe

+

3 * 103

103Pd

+

2 * 105

129Te

2 * 108

107Pd

7 * 104

129mTe

+

6 * 103

109Pd

+

2 * 106

131Te

4 * 108

105Ag

5 * 104

131mTe

3 * 105

108mAg

+

2 * 103

132Te

+

5 * 104

110mAg

+

2 * 103

123I

5 * 106

111Ag

7 * 104

124I

1 * 104

109Cd

+

3 * 103

125I

1 * 103

113mCd

4 * 102

126I

2 * 103

115Cd

+

2 * 105

129I

netaikomas

115mCd

6 * 103

131I

3 * 103

111In

1 * 106

132I

2 * 107

113mIn

4 * 108

133I

1 * 105

114mIn

+

3 * 103

134I

2 * 108

115mIn

5 * 107

135I

2 * 106

113Sn

+

1 * 104

129Cs

1 * 107

117mSn

7 * 104

131Cs

2 * 106

119mSn

1 * 104

132Cs

4 * 105

121mSn

+

5 * 103

134Cs

1 * 103

123Sn

3 * 103

134mCs

3 * 108

150nEu

4 * 103

181Hf

2 * 104

125Sn

2 * 104

135Cs

9 * 103

126Sn

+

5 * 102

136Cs

4 * 104

122Sb

2 * 105

137Cs

+

2 * 103

124Sb

5 * 103

131Ba

+

1 * 105

125Sb

+

3 * 103

133Ba

3 * 103

133mBa

9 * 105

156Eu

2 * 104

140Ba

+

1 * 104

146Gd

+

8 * 103

137La

4 * 104

148Gd

1 * 102

140La

2 * 105

153Gd

2 * 104

139Ce

3 * 104

159Gd

2 * 106

141Ce

3 * 104

157Tb

9 * 104

143Ce

5 * 105

158Tb

3 * 103

144Ce

+

8 * 102

160Tb

7 * 103

142Pr

6 * 105

159Dy

7 * 104

143Pr

4 * 104

165Dy

7 * 107

147Nd

6 * 104

166Dy

+

6 * 104

149Nd

8 * 107

166Ho

5 * 105

143Pm

3 * 104

166mHo

2 * 103

144Pm

6 * 103

169Er

2 * 105

145Pm

3 * 104

171Er

6 * 106

147Pm

1 * 104

167Tm

1 * 105

148mPm

+

1 * 104

170Tm

5 * 103

149Pm

3 * 105

171Tm

3 * 104

151Pm

8 * 105

169Yb

3 * 104

145Sm

2 * 104

175Yb

4 * 105

147Sm

1 * 102

172Lu

1 * 105

151Sm

3 * 104

173Lu

2 * 104

153Sm

5 * 105

174Lu

1 * 104

147Eu

8 * 104

174mLu

1 * 104

148Eu

2 * 104

177Lu

2 * 105

149Eu

9 * 104

172Hf

+

2 * 103

150bEu

3 * 106

175Hf

3 * 104

125Sn

2 * 104

135Cs

9 * 103

126Sn

+

5 * 102

136Cs

4 * 104

122Sb

2 * 105

137Cs

+

2 * 103

124Sb

5 * 103

131Ba

+

1 * 105

125Sb

+

3 * 103

133Ba

3 * 103

133mBa

9 * 105

156Eu

2 * 104

140Ba

+

1 * 104

146Gd

+

8 * 103

137La

4 * 104

148Gd

1 * 102

140La

2 * 105

153Gd

2 * 104

139Ce

3 * 104

159Gd

2 * 106

141Ce

3 * 104

157Tb

9 * 104

143Ce

5 * 105

158Tb

3 * 103

144Ce

+

8 * 102

160Tb

7 * 103

142Pr

6 * 105

159Dy

7 * 104

143Pr

4 * 104

165Dy

7 * 107

147Nd

6 * 104

166Dy

+

6 * 104

149Nd

8 * 107

166Ho

5 * 105

143Pm

3 * 104

166mHo

2 * 103

144Pm

6 * 103

169Er

2 * 105

145Pm

3 * 104

171Er

6 * 106

147Pm

1 * 104

167Tm

1 * 105

148mPm

+

1 * 104

170Tm

5 * 103

149Pm

3 * 105

171Tm

3 * 104

151Pm

8 * 105

169Yb

3 * 104

145Sm

2 * 104

175Yb

4 * 105

147Sm

1 * 102

172Lu

1 * 105

151Sm

3 * 104

173Lu

2 * 104

153Sm

5 * 105

174Lu

1 * 104

147Eu

8 * 104

174mLu

1 * 104

148Eu

2 * 104

177Lu

2 * 105

149Eu

9 * 104

172Hf

+

2 * 103

150bEu

3 * 106

175Hf

3 * 104

152Eu

3 * 103

182Hf

+

1 * 103

152mEu

4 * 106

178aTa

1 * 108

154Eu

2 * 103

179Ta

6 * 104

155Eu

1 * 104

182Ta

5 * 103

178W

+

2 * 105

194Hg

+

2 * 102

181W

1 * 105

195Hg

2 * 107

185W

2* 104

195m Hg

8 * 105

187W

1 * 106

197Hg

1 * 106

188W

+

3 * 103

197mHg

2 * 106

184Re

2 * 104

203Hg

1 * 104

184mRe

+

3 * 103

200Tl

5 * 106

186Re

1 * 105

201Tl

3 * 106

187Re

5 * 105

202Tl

2 * 105

188Re

7 * 105

204Tl

3 * 103

189Re

8 * 105

201Pb

2 * 107

185Os

2 * 104

202Pb

+

1 * 103

191Os

8 * 104

203Pb

2 * 106

191mOs

1 * 107

205Pb

2 * 104

193Os

7 * 105

210Pb

+

2.0

194Os

+

8 * 102

212Pb

+

2 * 105

189Ir

2 * 105

205Bi

7 * 104

190Ir

6 * 104

206Bi

8 * 104

192Ir

8 * 103

207Bi

3 * 103

194Ir

6 * 105

210Bi

1 * 105

188Pt

+

6 * 104

210mBi

2 * 102

191Pt

9 * 105

212Bi

+

7 * 107

193Pt

8 * 104

210Po

5.0

193mPt

3 * 105

211At

+

2 * 105

195mPt

3 * 105

223Ra

+

4 * 102

197Pt

2 * 106

224Ra

+

2 * 103

197mPt

1 * 108

225Ra

+

2 * 102

193Au

8 * 106

226Ra

+

2 * 101

194Au

1 * 106

228Ra

3.0

195Au

2 * 104

225Ac

3 * 103

198Au

3 * 105

227Ac

+

5.0

199Au

5 * 105

228Ac

7 * 106

227Th

+

9 * 101

242Pu

5 * 101

228Th

+

2 * 101

244Pu

+

5 * 101

229Th

+

8.0

241Am

5 * 101

230Th

5 * 101

242mAm

+

5 * 101

231Th

2 * 106

243Am

+

5 * 101

232Th

4.0

244Am

4 * 106

234Th

+

8 * 103

241Am/9Be

5 * 101

230Pa

5 * 104

240Cm

4 * 103

231Pa

2 * 101

241Cm

3 * 104

233Pa

3 * 104

242Cm

5 * 102

230U

+

8 * 102

243Cm

6 * 101

232U

2 * 101

244Cm

7 * 101

233U

1 * 102

245Cm

5 * 101

234U

2 * 102

246Cm

5 * 101

235U

+

2 * 102

247Cm

6 * 101

236U

2 * 102

248Cm

1 * 101

238U

+

1 * 102

247Bk

2 * 101

235Np

7 * 104

249Bk

1 * 104

236lNp

+

8 * 102

248Cf

2 * 102

236sNp

4 * 106

249Cf

2 * 101

237Np

+

9 * 101

250Cf

4 * 101

239Np

4 * 105

251Cf

2 * 101

236Pu

1 * 102

252Cf

4 * 101

237Pu

2 * 105

253Cf

3 * 104

238Pu

5 * 101

254Cf

3 * 101

239Pu

5 * 101

253Es

5 * 103

240Pu

5 * 101

239Pu/9Be

5 * 101

241Pu

4 * 103

Pastaba. * ženklas + reiškia radionuklido aktyvumą kartu su dukteriniais radionuklidais.

Lietuvos higienos normos HN 99:2011

„Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar

branduolinei avarijai“

4 priedas

Lietuvos higienos normos HN 99:2011

„Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar

branduolinei avarijai“

5 priedas

Lietuvos higienos normos HN 99:2011

„Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar

branduolinei avarijai“

6 priedas

1. Evakuotų gyventojų priėmimas ir registracija.

2. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė.

3. Pirminis daiktų ir rūbų dezaktyvavimas.

4. Daiktų ir rūbų, siunčiamų toliau dezaktyvuoti, surinkimo patalpa.

5. Nusirengimo patalpa.

6. Prausykla.

7. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė.

8. Švarių apatinių ir viršutinių drabužių išdavimas.

9. Dozimetrinė kontrolė. ––––––> – žmonių judėjimo kryptis, ------> – drabužių ir daiktų judėjimo kryptis. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“

7 priedas

Apšvitos dozė

(0,1–0,3) Gy

(0,3 – 1) Gy

(1 – 3) Gy

(3 – 6) Gy

(6 – 10) Gy

daugiau kaip 10 Gy

Ūmus radiacinis sindromas

Nebūna

Retai, lengvas

Nuo lengvo iki vidutinio

Nuo vidutinio iki sunkaus

Labai sunkus

Pavojus gyvybei

Ankstyvieji simptomai

Susijaudinimo būsena

Nėra

Retai, lengva

Vidutinė

Stipri

Labai stipri

Greita ir stipri

Vėmimas (po x valandų nuo apšvitos)

Nėra

Retai, po (2–6) val.

Iki kelių kartų, po (2–6) val.

Keletą kartų, gausiai po 1,5–2) val.

Dažnai, gausiai po 10 min.

Labai gausiai, nuolat (po 5 min.)

Galvos skausmas

Nėra

Nėra

Retkarčiais

Nuolat

Nuolat

Nepakeliamas

Sąmonė

Aiški

Aiški

Aiški

Aiški

Pritemusi

Sąmonės netekimas

Kūno temperatūra

Normali

Normali

Normali

Normali, subfebrili

Subfebrili

Subfebrili, aukšta

Ankstyva eritema (po x val. nuo apšvitos)

Nėra

Nėra

Lengva po (12–24) val.

Po (6–12) val.

Po (1–6) val.

Po (1–6) val.

Akių odenos paraudimas

Nėra

Nėra

Lengvas, po 48 val.

Po (3–6) val.

Po (1–6) val.

Po (1–6) val.

Prognozė

Be gydymo

Labai gera

Labai gera

Gera

Neaiški

Nepalanki

Nepalanki

Taikant simptominį gydymą

Labai gera

Labai gera

Labai gera

Gera

Neaiški

Nepalanki

Pastaba. Gali būti embriono arba vaisiaus pakenkimų. Tai priklauso nuo nėštumo laiko. Apšvita, mažesnė nei 100 mGy, nulemtųjų reiškinių nesukelia net embrionui ar vaisiui, todėl neaptariama.

Lietuvos higienos normos HN 99:2011

„Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar

branduolinei avarijai“

8 priedas

(Dezaktyvuojamo asmens anketos forma)

(juridinio asmens, kitos organizacijos, jų filialo pavadinimas/ fizinio asmens vardas, pavardė)

DEZAKTYVUOJAMO ASMENS ANKETA Nr. ........

Dezaktyvavimo punkto pavadinimas .............. data ....................................................................

1. Asmens duomenys: Lytis: £[] vyras; £[] moteris Vardas, pavardė ............ Gimimo data ................. £[] gyventojas Adresas: .................. £[] darbuotojas ............................ £[] evakuotasis Telefonas. .................

2. Buvimo vieta avarijos metu ir po avarijos: Buvimo vieta (adresas) Data ir laikas (nuo – iki) Atvirame ore (val.) Uždarose patalpose (val.)

2.1. Jodo profilaktika: £[] taikyta £[] netaikyta

3. Radioaktyviojo užterštumo įvertinimas:

3.1. Prietaiso tipas: ......., gamyklos Nr.: ...., detektorius: £[] alfa, £[] beta, £[] gama

3.2. Matavimo vienetai ................................................................................................................. 3.3. Punkto patalpų dozės galia: ............................................................................... µSv/h

3.4. Drabužių ir odos paviršiaus taršos lygiai (imp/s): viršutiniai drabužiai ........., apatiniai drabužiai ......., batai........................, liemuo ..........................., plaukai .........................., rankos ...................., kojos ..................

3.5. Didžiausia dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus ............................................. Sv/h

3.6. Dozės galia (atmetus gama foną) ties skydliauke .............................................. µSv/h

3.7. Viso kūno gautos dozės įvertinimas: ................................................................ mSv/parą

3.8. Skydliaukės dozės įvertinimas: ........................................................................ mSv/parą

4. Dezaktyvavimo rezultatai: radioaktyvusis užterštumas pašalintas £[], nepašalintas £[]. Nurodyti paviršiaus taršos ir dozės galios lygius atskirose kūno vietose po dezaktyvavimo: ......................................................................................................................................................

5. Sveikatos priežiūros specialisto apžiūros rezultatai: Ūmios apšvitos sindromo £[] nėra, £[] yra, išvardyti požymius: ......................................................................................................................................................

6. Sveikatos priežiūros specialisto sprendimas: £[] tolesnio stebėjimo nereikia; £[] reikia ambulatorinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; £[] reikia ambulatorinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; £[] reikia stacionarinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; £[] reikia stacionarinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; £[] reikia ištirti skydliaukę. Sveikatos priežiūros specialisto vardas, pavardė ....................................................... parašas.

7. Tolimesnė buvimo vieta: £[] savarankiška kelionė į (adresas) ............................................................................................... £[] paskirta laikina gyvenamoji vieta (adresas) ............................................................................. £[] nukreiptas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (nurodyti kokią) ........................................... Pastaba. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktų šioje anketoje, reikia įrašyti tokius, kokius išmatuoja konkretus prietaisas. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“

9 priedas

(Evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalo forma)

(juridinio asmens, kitos organizacijos, jų filialo pavadinimas/ fizinio asmens vardas, pavardė)

(data)

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Gimimo metai

Iš kur atvyko

Paviršinis užterštumas (alfa ar beta), imp/s

1

2

3

4

5

Dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus kūno, µSv/h

Dozės galia ties skydliauke, µSv/h

Dezaktyvavimo rezultatai

Pastabos

Radioaktyvusis užterštumas pašalintas (taip/ne)

Radioaktyvusis užterštumas nepašalintas (įrašyti lygius)

6

7

8

9

10

Pastaba. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktųjų šiame žurnale, įrašyti tokius, kokius išmatuoja naudojamas prietaisas.

Duomenis surašė