Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5, 6 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 1998-06-17dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSNACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 5, 6 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S
1998 m. birželio 4 d. Nr. VIII-770
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 2-16)
1 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionalinio saugumo pagrindais, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą, nustato jų rengimo bei vykdymo tvarką, rengia šias programas ir pateikia Seimui, išskyrus valstybės paslaptį sudarančias jų dalis. Dėl pateiktos programos Seimas priima nutarimą.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnyje vietoj žodžių „iki kovo 31 d.“ įrašyti žodžius „iki gegužės 1 d.“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Vyriausybės ataskaitos apie nacionalinio saugumo sistemos plėtrą
Vyriausybė kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. pateikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą. Seimas svarsto Vyriausybės ataskaitą ir dėl jos priima rezoliuciją.“
3 straipsnis. Priedėlio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 8 skyriaus 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui, o jeigu yra išimtinių aplinkybių, – tiesiai lauko pajėgų vadui, reguliariųjų pajėgų rūšių vadams ar Savanorių pajėgų vadui.“
2. 11 skyriaus 1 dalyje vietoj žodžių „nacionalinį saugumą stiprinančios“ įrašyti žodžius „nacionalinio saugumo stiprinimo“, pakeisti 2 dalį ir šį skyrių išdėstyti taip:
„11 skyrius
ILGALAIKĖS VALSTYBINĖS SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMOS
Svarbiausios ilgalaikės nacionalinio saugumo stiprinimo valstybinės programos:
– krašto apsaugos sistemos ir gynybai reikalingos infrastruktūros plėtotės;
– kariuomenės ir jos aktyvaus rezervo parengimo bei apginklavimo;
– valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės;
– oro erdvės kontrolės sistemos plėtotės ir jos integravimo į vieningą Europos kontrolės sistemą;
– karinių specialistų rengimo, karinio švietimo ir karo mokslo plėtojimo;
– piliečių mokymo ir rengimo pasipriešinimui bei civilinei saugai;
– ekonominių grėsmių mažinimo ir ekonominio saugumo stiprinimo, krašto ūkio funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis;
– valstybės valdžios institucijų funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis;
– valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo;
– vientisos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės;
– ekologinio saugumo užtikrinimo;
– Ignalinos AE saugios eksploatacijos užtikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos ir po to;
– energetikos sistemos stabilumo ir integravimosi į Europos energetikos sistemas;
– geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transporto sistemą;
– svarbiausių nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos;
– natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo;
– kovos su nusikalstamumu;
– kovos su korupcija.
Prireikus parengiamos ir kitos programos. Saugumo stiprinimo valstybines programas, išskyrus valstybės paslaptį sudarančias jų dalis, Vyriausybė pateikia Seimui. Dėl pateiktų programų Seimas priima nutarimą. Programos finansuojamos iš valstybės biudžeto ar kitų įstatymuose numatytų šaltinių.“