I-1418 2, 31, 33, 34-1, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34-1, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2018-01-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. gruodžio 14 d. Nr. XIII-893
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“
2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“.
3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačius, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo sprendimo galiojimą. Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“