Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2012-11-24dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S
2012 m. lapkričio 8 d. Nr. XI-2385
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 69-1291; 2003, Nr. 38-1697; 2008, Nr. 75-2920)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOSSUSIRINKIMŲĮSTATYMAS
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį.
2. Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja:
1) valstybės ir savivaldybių institucijos;
2) Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai susitikimams su rinkėjais;
3) seniūnai ar seniūnaičiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;
4) valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos religinėms apeigoms atlikti kulto pastatuose, kapinėse ir kitose įstatymų nustatytose vietose;
5) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir kviestinių asmenų susirinkimus pagal savo įstatus savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose patalpose;
6) įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose;
7) fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendrojo naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus.
3. Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja susirinkimų, jeigu renginys yra sporto varžybos, koncertas, pramoginis ar kitas viešasis renginys.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Prevencinės priemonės – susirinkimo organizatorių ir dalyvių bei jų turimų daiktų apžiūra ir patikrinimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
2. Susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti.
3. Susirinkimo dalyvis – asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę.
4. Susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai.
5. Susirinkimo subjektai – susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys, susirinkimo dalyviai, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, policijos pareigūnai.
6. Susirinkimo vieta – vieta, kurioje susirinkimo organizatoriai ir dalyviai įgyvendina susirinkimo tikslus.
3 straipsnis. Susirinkimo organizatoriai
Šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali organizuoti: 1) sukakę 18 metų veiksnūs Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai; 2) užsieniečiai, turintys įstatymų nustatyta tvarka gautą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys (toliau – juridiniai asmenys).