Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2015 M. LIEPOS 14 D. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI

2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 1148 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalies 2–8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2015 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

Finansų ministras Rimantas Šadžius

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1148

DĖL Lietuvos Respublikos 2016 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2015 M. LIEPOS 14 D. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI

1. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2015 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (toliau – Išvada) įvertinama Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – 2016 metų biudžeto įstatymo projektas) atitiktis 2015 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai Nr. 2015/C 272/18 dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos (OL 2015 C272, p. 70) (toliau – Tarybos rekomendacija).

2. Tarybos rekomendacijoje siūloma imtis šių veiksmų:

2.1. 2015 metais vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 metų nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma; išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą;

2.2. spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus; sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui;

2.3. patvirtinti visapusišką pensijų sistemos reformą, pagal kurią būtų sprendžiama ir pensijų adekvatumo pasiekimo problema; pagerinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo šias priemones Išvados 2 punkte nurodytoms Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti:

Rekomendacija

Priemonės

Poveikis siekiamam tikslui

1. 2015 metais vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 metų nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma; išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą

1.1. Tobulinti valdžios sektoriaus finansų stebėsenos sistemą – įtraukti į ją vietos valdžios subsektoriaus teikiamą informaciją apie numatomus einamųjų metų savivaldybių biudžetų vykdymo rodiklius. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija). Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Savivaldybių teikiamos jų pačių parengtos einamųjų metų numatomų finansinių rezultatų projekcijos leidžia gauti tikslesnius duomenis, reikalingus valdžios sektoriaus finansų stebėsenai atlikti

1.2. Tobulinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus ir kitus teisės aktus dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo teisinio reguliavimo, siekiant kaupti finansinius išteklius (atsargas) sunkmečiui, juos efektyviai valdyti ir nustatyti šių atsargų naudojimo aplinkybes. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Sukaupti valstybės finansiniai ištekliai (atsargos) prisideda prie valdžios sektoriaus finansinio stabilumo sunkmečiu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų pakeitimo projekte numatomi papildomi fondo lėšų šaltiniai

1.3. Parengti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Įstatymo lygiu numatoma užtikrinti, kad visų valdžios sektorių sudarančių subjektų, subjektų grupių ir viso valdžios sektoriaus lygiais būtų vykdoma finansinių rodiklių stebėsena, laiku nustatomos finansų valdymo problemos ir taikomos tinkamos priemonės. Numatoma atsakomybė už netinkamą stebėseną. Tai leis operatyviau nustatyti kylančias valdžios sektoriaus finansų tvarumo problemas

1.4. Parengti 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektus. Už priemonės įgyvendinimą atsakingos Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Parengti biudžetų projektai užtikrina valdžios sektoriaus finansų drausmę reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir ne didesnį už leistiną nuokrypį nuo vidutinio laikotarpio tikslo

1.5. Pasinaudoti 2015 metų birželį Tarptautinio valiutos fondo atliktos Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumo analizės išvadomis rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir socialinių fondų sektoriui priskirtų fondų biudžetus. Už priemonės įgyvendinimą atsakingos Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse sutaupoma biudžeto lėšų, kurios galėtų būti skirtos struktūrinėms reformoms finansuoti ar valdžios sektoriaus balansui gerinti

1.6. Parengti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų, reglamentuojančių finansų rinkos dalyvių informacijos (apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, apyvartas, likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas), juridinių asmenų informacijos (apie fizinių asmenų piniginius įnašus, atsiskaitytinas sumas, iš užsienio juridinių asmenų gautas Lietuvoje paslaugas ir užsienyje išsinuomotus darbuotojus) ir gyventojų informacijos (apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius ir jų pagrįstumą) teikimą mokesčių administratoriui, įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1897) įsigalioja 2016 m. sausio 1 dieną. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Optimizuojamas informacijos mokesčių administratoriui teikimas, kad būtų gaunama kuo daugiau duomenų, pagal kuriuos galima operatyviai nustatyti mokesčių nemokėjimo rizikas, kontroliuoti turto ir pajamų šaltinių pagrįstumą, apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tarp jų ir įgytas iš neteisėtos veiklos

1.7. Suteikti mokesčių administratoriui teisę suformuoti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir ją išieškoti, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos. Praplėsti mokesčių administratoriaus teisę nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, kai yra rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali nevykdyti savo mokestinės prievolės. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1897) įsigalioja 2016 m. sausio 1 dieną. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Operatyviau išieškomi nesumokėti ir nedeklaruoti mokesčiai, ribojamos galimybės nemokėti mokesčių atsiskaitant grynaisiais pinigais

1.8. Riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Mažinamas neapskaitytos ekonomikos mastas

1.9. Diegti naujausiais technologiniais sprendiniais pagrįstą informacinę mokesčių administravimo sistemą (Išmanioji mokesčių administravimo sistema (toliau – i.MAS):

Gerinamas mokesčių surinkimas, didinamas jų administravimo efektyvumas ir mažinama našta mokesčių mokėtojams. Įdiegus šią sistemą, mokesčių mokėtojai bus įpareigoti teikti mokesčių administratoriui sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis, mokesčių administratoriui bus sudarytos sąlygos geriau atlikti nuolatinės mokesčių mokėtojų kontrolės procedūras, užtikrinti mokestinių pažeidimų prevenciją, o mokesčių mokėtojai galės gauti preliminarių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų suformavimo, elektroninių važtaraščių naudojimo, apskaitos ir kitas elektronines paslaugas

1.9.1. Iki 2016 m. spalio 1 d. parengti i.MAS įdiegti reikalingus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, taip pat su šiuo įstatymu susijusių Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pataisų projektus. Už priemonės įgyvendinimą atsakingos Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

1.9.2. Iki 2016 m. spalio 1 d. įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų, elektroninių važtaraščių, analizės ir rizikos valdymo posistemius. Už priemonės įgyvendinimą atsakingos Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

1.10. Vykdyti PVM sąskaitų faktūrų kontrolės projektą, įpareigojantį didesnės rizikos mokesčių mokėtojus periodiškai teikti PVM sąskaitų registrų duomenis. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį (planuojama pratęsti)

Remiantis gaunamais duomenimis, atliekamas kryžminis PVM sąskaitų faktūrų sutikrinimas, nustatomi rizikingi sandoriai su mokesčių mokėtojais, įtariamais sukčiavimu, taip pat mokėtojais, nemokančiais mokesčių, ir panašiai

1.11. Įdiegti standartinę apskaitos duomenų rinkmeną, kuri suformuojama ir pateikiama mokestiniam patikrinimui atlikti. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį (planuojama pratęsti)

Efektyviau administruojami mokesčiai, sutrumpėja kontrolės veiksmų procedūros, įdiegiamas duomenų teikimo viešojo administravimo institucijoms standartas

1.12. Vykdyti tikslinius mokesčių mokėjimo kontrolės projektus „Ratai“, „Skaidri gamyba“, „Šou be šešėlių“, „Atsakinga statyba“, „Nuostolinga įmonė“, „Sportas“, „Mediena“. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų III ketvirtį

Tinkamai ir laiku vykdomos mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės ir užtikrinamas mokesčių surinkimas

2. Spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus; sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui

2.1. Pradėti vykdyti naują pameistrystės stiprinimo projektą (meistrų mokymas, jų darbo užmokesčio kompensavimas, įmonių pameistrių mokymo medžiagos naudojimo išlaidų kompensavimas). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį (planuojama vykdyti iki 2020 metų)

Plačiau taikomas mokymas darbo vietose, darbdaviai aktyviau prisideda prie profesinio mokymo

2.2. Dalyvauti vykdant Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, skirtą praktiniam profesiniam mokymui gerinti (angl. Work based learning (WBL-BALT). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Keičiamasi profesinio mokymo sistemos reformų patirtimi tarp Baltijos šalių, ypač praktinio mokymo darbo vietoje ir pameistrystės diegimo klausimais

2.3. Atnaujinti profesinio mokymo programas pagal ūkio ir regiono reikmes: parengti 20 modulinių profesinio mokymo programų ir 5 profesinius standartus. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Išplėtota moderni profesinio mokymo sistema

2.4. Didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, suteikti profesinio veiklinimo paslaugas, įgyvendinant Europos socialinio fondo projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Geresnis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumas ir kokybė

2.5. Atidaryti 13 sektorinių praktinio mokymo centrų. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Užtikrintas kokybiškų praktinių darbo įgūdžių įgijimas švietimo ir mokymo sistemoje

2.6. Pradėti vykdyti projektą pagal Europos ekonominės erdvės stipendijų programą „Norvegijos patirties suaugusiųjų švietimo srityje diegimas Lietuvoje“, kuris skirtas suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugoms plėtoti. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Išplėtotos suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugos

2.7. Parengti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“ (projektas grąžintas taisyti); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo“ (projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimo, veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, dalyvių pažangos ir pasiekimų įsivertinimo, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, kokybės užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (projektas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Sukurta suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, padėsianti suaugusiesiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Išaugęs 25–64 metų asmenų mokymosi visą gyvenimą lygis

2.8. Plėsti suaugusiųjų neformaliajam mokymuisi nuotoliniu būdu sukurtą platformą – Suaugusiųjų mokymosi informacinę sistemą (SMIS). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Skatinamas bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų teikimas įvairioms tikslinėms grupėms

2.9. Koordinuoti ir skatinti institucijų partneryste grindžiamo mokymosi visą gyvenimą profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose iniciatyvas. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Vykdomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos

2.10. Pradėti vykdyti projektą „Suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės 2015–2017 m. įgyvendinimas“. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2017 metų IV ketvirtį

Koordinuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje

2.11. Dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tyrimuose. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Kryptingiau orientuojamos neformaliojo švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo programos

2.12. Sukurti ir plėtoti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą, nuolat atnaujinti Lietuvos ūkio prognozę, priėmimą į aukštąsias mokyklas planuoti remiantis sistemos duomenimis: įdiegti sąsajas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos duomenų bazėmis, Gyventojų registru (tai sudarys sąlygas pereiti prie nuolatinės absolventų karjeros stebėsenos) ir parengti specialistų kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis analizę. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio rezultatai naudojami formaliojo ir neformaliojo švietimo, kvalifikacijų sistemos, mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sričių valstybės politikai įgyvendinti (įskaitant priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planavimą, tikslinį studijų finansavimą, išorės mokslo ir studijų institucijų, studijų programų vertinimą ir akreditavimą, mokslo ir studijų institucijų steigimą, pertvarkymą, leidimų vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimą ir priežiūrą, visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimą apie absolventų karjerą, švietimo pasiūlą ir kitus aktualius klausimus), taip pat kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti

2.13. Susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Sudarytos sąlygos nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją

2.14. Įgyvendinti Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programą, kurioje numatyta užtikrinti esmines geros kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, – investuoti į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir šiuolaikinių technologijų diegimą, gerinti pagrindinių neinfekcinių ligų prevenciją, siekiant sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų II ketvirtį

Sudarytos sąlygos mažinti gyventojų sergamumą ir mirštamumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų, kuo ilgiau išsaugoti jų darbingumą, ilginti sveiko gyvenimo trukmę. Kuo anksčiau diagnozuotos ligos, trumpesnis tikslios diagnozės nustatymo laikas, skubi kvalifikuota būtina pagalba ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos teigiamai veiks darbo jėgos produktyvumą šalyje

2.15. Parengti ir įgyvendinti ketvirtojo sveikatos priežiūros sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą (planas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų II ketvirtį

Efektyviai veikianti nacionalinė sveikatos priežiūros sistema

2.16. Sukurti efektyvesnį ir tikslesnį rodiklių, pagal kuriuos vertinami sveikatos netolygumai, stebėsenos modelį. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų III ketvirtį

Operatyviau išmatuojamas ir vienodai interpretuojamas sveikatos rodiklių netolygumų mastas, tikslingiau pasirenkamos sveikatos netolygumų mažinimo priemonės, skiriant investicijas prioritetinėms probleminėms teritorijoms

2.17. Sukurti sveikatos būklės vertinimo modelį. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Sudarytos sąlygos objektyviai vertinti sveikatos priežiūros sistemos veiklą, remiantis galutiniais sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatais

2.18. Parengti neoficialių mokėjimų sveikatos priežiūros sektoriuje mažinimo ir šalinimo priemones. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Įdiegta bendra korupcijos apraiškų sveikatos priežiūros sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistema. Numatoma, kad 2016 metais korupciją toleruos 50 procentų, 2017 metais – 45 procentai, 2018 metais – 40 procentų, 2019 metais – 35 procentai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Lietuvos gyventojų, pastaruosius 12 mėnesių davusių kyšius, susijusius su viešosiomis paslaugomis, 2016 metais bus 24 procentai, 2017 metais – 23 procentai, 2018 metais – 22 procentai, 2019 metais – 21 procentas

2.19. Įgyvendinti Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos įstaigose antikorupcinę Švarių rankų iniciatyvą. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų I ketvirtį (planuojama atlikti kasmet)

Reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos antikorupciniu požiūriu vertinimas ir korupcijos indekso nustatymas

2.20. Rengiant 2016 metų biudžeto įstatymo projektą, parengti ir pateikti siūlymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo ir pajamų mokesčio lengvatų pajamoms iš kapitalo siaurinimo. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį, 2016 metų IV ketvirtį

Padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis leistų sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, susiaurintos pajamų mokesčio lengvatos kapitalui leistų tolygiau paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų

2.21. Apmokestinti sąvartynų operatorius – įvesti sąvartyno mokestį. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija). Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Išplečiama aplinkosauginių mokesčių bazė

2.22. Padidinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifus. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Didinami tie mokesčiai, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui

2.23. Parengti teisės aktų, reglamentuojančių mokestį už aplinkos taršą iš transporto priemonių, projektus, atsižvelgiant į atlikto tyrimo dėl transporto priemonių mokesčio dydžio nustatymo kriterijų, pagrindžiant juos kitų šalių patirtimi ir statistiniais duomenimis, ir pasiūlymų dėl transporto priemonių apmokestinimo Lietuvoje, pagrindžiant siūlomų tarifų dydžius ir planuojamus pasiekti rezultatus, išvadas. Už priemonės įgyvendinimą atsakingos Finansų ministerija ir Aplinkos ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Įvedus aplinkos taršos (iš transporto priemonių) mokestį, sudaromos sąlygos sumažinti mokesčius tų sričių, kurių apmokestinimas stabdo ekonomikos augimą

3. Patvirtinti visapusišką pensijų sistemos reformą, pagal kurią būtų sprendžiama ir pensijų adekvatumo pasiekimo problemą; pagerinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims

3.1. Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia valstybinėms socialinio draudimo pensijoms pertvarkyti – įmokų ir išmokų ryšiui labiau sustiprinti, bazinės pensijos dalį atskirti nuo socialinio draudimo dalies ir ją finansuoti iš bendrųjų mokesčių. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Ilguoju laikotarpiu didės pensijų sistemos finansinis tvarumas ir išmokų pakankamumas

3.2. Didinti senatvės pensijos amžių. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

2015 metais senatvės pensijos amžius moterims – 61 metai 4 mėnesiai, vyrams – 63 metai 2 mėnesiai. Ilgalaikis tikslas – iki 2026 metų pasiekti, kad senatvės pensijos amžius būtų 65 metai, o po 2026 metų senatvės pensijos amžių didinti atsižvelgiant į ilgėjančią būsimo gyvenimo trukmę

3.3. Nustatyti aiškius valstybinių socialinio draudimo pensijų indeksavimo kriterijus, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Numatyta automatiškai indeksuoti valstybines socialinio draudimo pensijas kasmet pagal darbo užmokesčio fondo augimo slankųjį vidurkį

3.4. Keisti netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarką. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Netekto darbingumo pensijų dydžiai susieti su asmeniui nustatytu darbingumo lygiu

3.5. Tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą – išplėsti sąrašą aplinkybių, kai piniginės socialinės paramos proporcingo mažinimo schema netaikoma. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2016 metų IV ketvirtį

Užtikrintas piniginės socialinės paramos adekvatumas, tai yra nepasiturintiems asmenims garantuojama valstybės parama tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių asmenys negali įsidarbinti

3.6. Suteikti asmenims, netekusiems darbo, didesnę socialinę apsaugą – didinti nedarbo draudimo išmoką, ilgiau ją mokėti ir plėsti šios išmokos gavėjų aprėptį. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Adekvatesnė nedarbo socialinio draudimo išmoka ir platesnė jos gavėjų aprėptis

3.7. Lanksčiau reguliuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbo santykius. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Sudarytos sąlygos didėti užimtumui

3.8. Sudaryti sąlygas socialinės paramos gavėjus efektyviau įdarbinti pagal savivaldybių organizuojamas užimtumo didinimo programas, taip pat naudojantis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis ir taikant išankstinio apmokėjimo paslaugų sąskaitas. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Daugiau socialinės pašalpos gavėjų dalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse

3.9. Taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones tam tikroms bedarbių grupėms, atsižvelgiant į bedarbių amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Vyresnio amžiaus, nekvalifikuoti ir ilgalaikiai bedarbiai greičiau integruojami į darbo rinką

3.10. Pradėti taikyti naują darbuotojų įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonę, kai asmens praktinis mokymas organizuojamas darbo vietoje, o teorinis – profesinio mokymo įstaigoje. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Didesnė darbuotojų įtrauktis taikant mokymosi priemones padeda išlaikyti ir tobulinti jų kvalifikaciją

3.11. Organizuoti bedarbiams iki 6 mėnesių trukmės stažuotes kaip neatlygintinos darbo praktikos laikotarpį darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai tobulinti ar atnaujinti, skirti jiems stipendiją. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Didesnė bedarbių motyvacija stažuojantis įgyti darbo įgūdžių ir pagalba tokiems asmenims išvengti ilgalaikio nedarbo

3.12. Nustatyti padidėjusių asmens kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo tvarką, kai bedarbis įsidarbina laisvoje darbo vietoje, pagal pameistrystės ar darbinio mokymo darbo sutartį, įgyvendinamą remiamo įdarbinimo priemonę (ši priemonė susijusi su Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 40 straipsniu). Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonę numatoma įgyvendinti 2015 metų IV ketvirtį

Didesnė bedarbių motyvacija įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietos esančiose darbo vietose

3.13. Parengti vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo programą. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonė įgyvendinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A1-597 „Dėl Vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“

Vyresnio amžiaus asmenys (54 metų ir daugiau) ilgiau išlieka darbo rinkoje, o pasitraukę iš darbo rinkos lengviau į ją grįžta

4. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai apskaičiuoti pagal teikiamą 2016 metų biudžeto įstatymo projektą, jo lydimuosius dokumentus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektus, kitus projektinius valdžios sektoriaus duomenis.

Numatomas 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis – 1,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis deficitas. Nuo 2014 metų įsigaliojus valdžios sektoriaus finansų statistikos metodikos pakeitimams (pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (ESA 2010), valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ priskirta valdžios sektoriui, todėl šios valstybės įmonės finansinis veiklos rezultatas daro įtaką valdžios sektoriaus balansui. Vertinant biudžeto politikos poveikį visuminei paklausai, matyti, kad neįskaičius valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ balanso valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais būtų 0,2 procentinio punkto mažesnis nei 2015 metais. Valdžios sektoriaus balanso rodikliai planuojami ir projektuojami tokie, kad atitiktų Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas.

5. 2016 metais prognozuojamas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Numatoma struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti artimą vidutinio laikotarpio tikslui (1 procento BVP) ir nuo jo nenukrypti. Planuojamas 1 procento BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, o atsižvelgiant į tai, kad Eurostatas pripažino 2016 metų Lietuvos pensijų reformos etapą kaip sisteminę pensijų reformos dalį ir kad 2016 metų reformos etapo kaštai sudarys 0,1 procento BVP, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas iš viso sieks iki 1,1 procento BVP. Vertinant, ar suplanuotas 2016 metų valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, atsižvelgta į minėto pensijų reformos etapo finansavimo išlaidas.

Valdžios sektoriui priskiriamų suplanuotų biudžetų visuma formuoja tokius valdžios sektoriaus finansinius rodiklius, kurie užtikrina, kad būtų laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės (angl. expenditure benchmark).

6. Pagrindinė rizika dėl makroekonominių projekcijų susijusi su išorės aplinka, kuriai pablogėjus gali lėtėti Lietuvos ekonomikos augimas ir mažėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos. Finansų ministerija nuolat įdėmiai stebi makroekonominę būklę. Pasitvirtinus prognozėms dėl neigiamų veiksnių, ekonominės raidos scenarijus būtų paržiūrimas.

7. Valstybės garantuojamos paskolos – taip pat vienas iš fiskalinės rizikos šaltinių (valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2016 metais gali sudaryti 1,1 procento BVP).

8. Europos Komisijos skaičiavimais, paskelbtais 2015 m. gegužės 27 d. Europos Komisijos tarnybų dokumente „Lietuvos 2015 m. stabilumo programos vertinimas“, pasiekus Lietuvos stabilumo 2015 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl Lietuvos stabilumo 2015 metų programos“, nustatytus tikslus, vidutiniu laikotarpiu Lietuvos fiskaliniam tvarumui kyla maža rizika. Vidutinio laikotarpio tvarumo rodiklis, kuris rodo, kokių koregavimo pastangų reikia norint skolos santykį 2030 metais sumažinti iki 60 procentų BVP, yra 2 procentai BVP. Mažesnė nei nulis šio rodiklio reikšmė rodo, kad Lietuva vidutinio laikotarpio tvarumo požiūriu yra mažos rizikos šalis. Tai reiškia, kad suplanuotos vidutinio laikotarpio Lietuvos valdžios sektoriaus balanso rodiklio mažinimo užduotys leis išvengti mokesčių didinimo rizikos, kuri kiltų, jeigu dėl netinkamos politikos valdžios sektoriaus skola iki 2030 metų viršytų 60 procentų BVP. Europos Komisijos skaičiuojamas valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo rodiklis, kuris rodo tvarumo perspektyvas begalinėje perspektyvoje, palyginti su 2014 metais, nuo 3 procentų BVP (2014 m. birželio 2 d. Europos Komisijos tarnybų dokumentas „Lietuvos 2014 m. nacionalinės reformų programos ir konvergencijos programos vertinimas“ Nr. SWD(2014)416) sumažėjo iki 1,9 procento BVP. Mažesnė nei 2 procentų BVP šio rodiklio reikšmė rodo, kad Lietuva priskiriama prie mažos rizikos šalių.

9. Metodinės pajamų (išlaidų) korekcijos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto balansą perklasifikuojant pagal pinigų srautus į rodiklius vadovaujantis ESA 2010 metodologija:

Mln. eurų

BVP procentais

Asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondui (pensijų kompensacijoms)

+ 108,2

+ 0,28

Palūkanų priderinimas prie įsipareigojimų (prieš išvestines finansines priemones)

+ 44,9

+ 0,12

Koregavimas dėl išvestinių finansinių priemonių

– 61,7

– 0,16

Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų pinigų srautų priderinimas prie įsipareigojimų principo

+ 57,4

+ 0,15

Finansinio turto įsigijimo išlaidos (įskaitant įmoką į Europos stabilumo mechanizmą)

+ 67,0

+ 0,17

Į Rezervinį (stabilizavimo) fondą lėšoms kaupti pervestos sumos

+ 54,0

+ 0,14

Pastaba. Ženklas „–“ reiškia deficitą pagal įsipareigojimus (ESA 2010) didinantį perklasifikavimą, o ženklas „+“ – deficitą mažinantį perklasifikavimą.

10. 2016 metų biudžeto įstatymo projektas parengtas remiantis 2015 metų rugsėjį atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi.

11. Geopolitinė įtampa vis dar neatslūgusi, iki 2016 metų pratęstos abipusės Rusijos ir Europos Sąjungos sankcijos, jos gali būti nepanaikintos ir ilgiau. Rizika dėl Graikijos ekonominių problemų sprendimo šiuo metu sumažėjusi, tačiau neišnykusi. Neigiama rizika kyla ir dėl galimo ilgesnio ekonomikos nuosmukio Rusijoje ir šios šalies ekonominių problemų įtakos kitoms Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėms, su kuriomis Lietuvos verslo įmonės palaiko prekybinius ryšius.

12. Atsižvelgiant į išorės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, 2015 metais numatomas 1,9 procento BVP augimas. Susilpnėjus Lietuvos ekonomikos priklausomybei nuo Rusijos rinkos, 2016 metais numatomas 3,2 procento, 2017 metais – 3,5 procento, 2018 metais – 3,9 procento BVP augimas. Pagrindinės išorės ekonominės aplinkos prielaidos (pagrindinių Lietuvos užsienio partnerių BVP pokyčiai, naftos kainos, euro ir dolerio kursas) atitinka Europos Komisijos 2015 metų pavasario prognozes.

13. Rengiant 2016 metų biudžeto įstatymo projektą turimais duomenimis, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2017 metais gali tapti teigiamas ir nuo tada tam, kad būtų suvaldytas stiprėsiantis paklausos spaudimas kainoms, kuris skatintų jas didėti, turėtų būti vykdoma biudžeto politika, užtikrinanti teigiamus valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmius. Tokia politika didintų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos tvarumu ir prisidėtų prie palūkanų priedų už riziką mažinimo, padėtų sukaupti finansinių išteklių atsargas sunkmečiui.