1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 11 D. NUTARIMO NR. 1950 „DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. spalio 3 d. Nr. 1086 Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 353) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. vasario 27 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/37/ES (OL 2014 L 59, p. 32), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.

1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Kelių eismo taisyklių 76 punktas pripažįstamas netekusiu galios 2020 m. sausio 1 dieną;

2.2. Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodyti kelio ženklai Nr. 630–634 pripažįstami netekusiais galios 2020 m. sausio 1 d.

Ūkio ministras, pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Evaldas Gustas

Aplinkos ministras, pavaduojantis

susisiekimo ministrą Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)

1. Kelių eismo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Instrukcijos, Taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Taisyklėms.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

3.2. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

3.3. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

3.4. Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio. 3.5. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. 3.6. Gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

3.8. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

3.9. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

3.10. Mokyklinis autobusas – geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.

3.11. Neįgaliojo vežimėlis – priemonė su ratais neįgaliajam, varoma rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.

3.12. Organizuota dviratininkų grupė – dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose, išvykoje, treniruotėje ir panašiai) ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.

3.13. Organizuota pėsčiųjų grupė – suplanuotu maršrutu keliu einančių žmonių grupė, lydima atsakingų asmenų.

3.14. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

3.15. Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. 3.16. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

4. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

11. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

15. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.

16. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.

17. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

18. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

19. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį ir sunkųjį keturratį (toliau – visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).

20. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

21. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.

22. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

23. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. 24. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.

25. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.

26. Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį (išskyrus sunkųjį), ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“, privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal Taisyklių 4 priedo reikalavimus.

27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

28. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

29. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

31. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

33. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.

34. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.

35. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

36. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

37. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

38. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.

39. Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.

40. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiuoju paros metu, kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilėmis prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (kai tai saugu) ir lydimą ne mažiau kaip 2 suaugusiųjų (ne jaunesnių kaip 21 metų). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Rekomenduojama ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais vilkėti visiems kelkraščiu einantiems organizuotos grupės vaikams.

41. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

42. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.

44. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

45. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

46. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.

47. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

48. Pėstiesiems draudžiama:

48.1. eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);

48.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;

48.3. eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;

48.4. išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;

48.5. eiti dviračių takais;

48.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;

48.7. važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi.

49. Maršrutinių transporto priemonių (toliau – maršrutinis transportas) leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.

50. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustoja. 51. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.

52. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

53. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. 54. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

56. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

60. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

61. Dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.

62. Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

63. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.

64. Dviračių vairuotojams draudžiama:

64.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus;

64.2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;

64.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

64.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

64.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

64.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;

64.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

64.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;

64.9. važiuoti pėsčiųjų perėjomis.

65. Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.

66. Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

67. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

69. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.

70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

71. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą.

72. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:

72.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

72.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

72.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

72.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;

72.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;

72.6. automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti;

72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

73. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:

73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;

73.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis; tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti);

73.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;

73.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;

73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais;

73.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimi (kryptimis);

73.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams;

73.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;

73.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;

73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;

73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

73.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;

73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių eismą;

73.14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta eismo juosta, virš kurios jie įrengti; jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta eismo juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą eismo juostą rodyklės nurodyta kryptimi; kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija, draudžiama.

74. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais.

75. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

76. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

77. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:

77.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:

77.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;

77.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;

77.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:

77.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;

77.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;

77.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;

77.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;

77.3. ranka pakelta aukštyn:

77.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;

77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.

78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

79. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.

80. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.

81. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

82. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka:

82.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;

82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

83. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka. 84. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka. 85. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

86. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.

87. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. 88. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. 89. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą. 90. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). 91. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:

91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;

91.2. įvykus eismo įvykiui;

91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;

91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;

91.5. kai ji velkama;

91.6. kai vairuotojas akinamas;

91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;

91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.

92. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

93. Vairuotojas mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) mokyklinį (-io) autobusą (-o) metu privalo įjungti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas.

94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:

95.1. tinkamai apšviestuose keliuose;

95.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m;

95.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi).

96. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.

97. Šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.

98. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.

99. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.

100. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

102. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

103. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.

106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

107. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

108. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.

109. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. 110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. 111. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.

112. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

113. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.

114. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

115. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

116. Apsisukti draudžiama:

116.1. pėsčiųjų perėjose;

116.2. geležinkelių pervažose;

116.3. tuneliuose;

116.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;

116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;

116.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.

117. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

118. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.

119. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

120. Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

121. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

122. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

123. Mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

124. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

125. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

129. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. 130. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. 131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.2. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.4. krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemonių junginiais), kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.6. krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu);

131.7. mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.8. keturračiais, galingaisiais keturračiais keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.9. traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

132. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, leidžiamas važiavimo greitis nurodomas išduotame leidime. Šioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

133. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.

134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

135. Vairuotojui draudžiama:

135.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;

135.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;

135.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;

135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

136. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;

136.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;

136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;

136.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei;

136.5. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

137. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

138. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

139. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.

140. Lenkti draudžiama:

140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose;

140.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;

140.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;

140.4. pėsčiųjų perėjose;

140.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

141. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

142. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

143. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. 144. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. 145. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.

146. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas.

147. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.

148. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

149. Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

150. Sustoti ir stovėti draudžiama:

150.1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

150.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;

150.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;

150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;

150.5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;

150.6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;

150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;

150.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;

150.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje;

150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

150.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;

150.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;

150.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;

150.14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.

151. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.

152. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.

153. Jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.

154. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

155. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

156. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.

157. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

158. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

160. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.

161. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

162. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.

163. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.

164. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis eismo juosta, iš kurios sukama, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia eismo juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.

165. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

166. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

167. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.

168. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).

169. Geležinkelio pervažoje eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.

170. Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu.

172. Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.

173. Eismo dalyviui draudžiama:

173.1. judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose;

173.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;

173.3. įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti);

173.4. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;

173.5. gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai;

173.6. važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.

174. Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama:

174.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;

174.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;

174.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam;

174.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;

174.5. vilkti lanksčia vilktimi;

174.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.

175. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

176. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:

176.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;

176.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai);

176.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;

176.4. mokyti vairuoti.

177. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.

178. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.

179. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.

180. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

181. Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:

181.1. dviračius ir mopedus;

181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“;

181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+;

181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu.

182. Jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

183. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.

184. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:

184.1. nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų;

184.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis.

185. Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas). Neįgaliesiems važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, neįgaliųjų vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje neįgaliųjų vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

186. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

187. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

188. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

189. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą keleiviams vežti.

190. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius vyresnius nei 16 metų keleivius.

191. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrenginių (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrenginiai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.

192. Vežti keleivių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

193. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.

194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:

194.1. užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės);

194.2. pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse;

194.3. palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus;

194.4. būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

195. Draudžiama:

195.1. vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;

195.2. vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą;

195.3. vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų;

195.4. vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio kėbule; jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko platformos, – ir velkančios transporto priemonės kėbule;

195.5. vežti keleivius priekabose;

195.6. mokant vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;

195.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų;

195.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius;

195.9. laipinti autobuso keleivius į (iš) važiuojamosios dalies pusę (-ės).

196. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

197. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. 198. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

199. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:

199.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;

199.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;

199.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

199.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

199.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.

201. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.

202. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis. 203. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

204. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.

206. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.

207. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę. Draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas.

208. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

208.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

208.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

208.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

208.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

208.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

209. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka Taisyklių 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.

210. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta Taisyklių 4 priede.

211. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia žemės ūkio mašinai, kurios matmenys su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo, taip pat tamsiuoju paros metu važiuojant žemės ūkio mašina, kai jos kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais ir ją iš priekio lydi policijos transporto priemonė su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais arba automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais.

212. Vežant pavojinguosius krovinius, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo, šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A, B techninių priedų reikalavimų.

213. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.

214. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso.

215. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.

216. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

217. Vilkti draudžiama:

217.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;

217.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;

217.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;

217.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

217.5. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

217.6. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną;

217.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;

217.8. mopedais ir mopedus;

217.9. lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“;

217.10. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio.

218. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų.

219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;

219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

219.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;

219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;

219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

220. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

221. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

222. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

223. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.

224. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

225. Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

226. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

227. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

228. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės arba kurių vikšrai yra guminiai ir nepažeidžia asfalto arba betono dangos.

229. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.

230. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

231. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

232. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

233. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus. 234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu:

234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

234.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

234.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

235. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.

236. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ––––––––––––––––––––

Kelių eismo taisyklių 1 priedas

1. Įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

101

Pervaža su užtvaru

Geležinkelio pervaža su pakeliamuoju užtvaru

102

Pervaža be užtvaro

Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro

103

Pakeliamasis tiltas

Įspėja apie artėjimą prie pakeliamojo tilto

104

Krantinė

Įvažiavimas į krantinę arba krantą

105

Vaikai

Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų

106

Darbai kelyje

Kelio ruožas, kuriame dirbama

107

Sankryža

Lygiareikšmių kelių sankirta

108

Sankryža su šalutiniu keliu

Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias

109

Šalutinis kelias iš dešinės

Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias

110

Šalutinis kelias iš kairės

Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias

111

Žiedinė sankryža

Sankryža, kurioje privaloma važiuoti ratu

112

Šviesoforas

Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais

113

Vingis į dešinę

Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į dešinę pusę

114

Vingis į kairę

Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę

115

Vingiai

Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę

116

Vingiai

Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į kairę

117

Stati nuokalnė

118

Stati įkalnė

119

Slidus kelias

Kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi

120

Nelygus kelias

Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita)

121

Žvyras

Patobulintos dangos kelio ruožas, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai

122

Pavojingas kelkraštis

Kelio ruožas su netvirtu, duobėtu kelkraščiu

123

Susiaurėjimas

Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš abiejų pusių

124

Susiaurėjimas iš dešinės

Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš dešinės pusės

125

Susiaurėjimas iš kairės

Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš kairės pusės

126

Dvipusis eismas

Važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžia

127

Pėsčiųjų perėja

Nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1–1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja

128

Pėstieji

Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji

129

Dviratininkai

Įspėja apie kelio ruožą, į kurį dažnai įvažiuoja ar jį kerta dviratininkai

130

Gyvulių pergina

131

Laukiniai gyvūnai

Įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai

132

Krintantys akmenys

Kelio ruožas, kuriame galimos griūtys, nuošliaužos, krintantys akmenys

133

Šoninis vėjas

134

Lėktuvai

Kelio ruožas, virš kurio kyla arba leidžiasi lėktuvai

135

Transporto grūstis

Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku važiuoti

136

Daug eismo įvykių

Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių

137

Kiti pavojai

Kelio ruožas, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų

138

Vienkelis geležinkelis

Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį

139

Daugiakelis geležinkelis

Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau kelių geležinkelį

140

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo geležinkelio pervažos, dešinėje kelio pusėje

141

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas dešinėje kelio pusėje

142

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai geležinkelio pervažos, dešinėje kelio pusėje

143

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo geležinkelio pervažos, kairėje kelio pusėje

144

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas kairėje kelio pusėje

145

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai geležinkelio pervažos, kairėje kelio pusėje

146

Posūkio kryptis į dešinę

Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

147

Posūkio kryptis į kairę

Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

148

Eismo krypčių išsiskyrimas

Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

149

Nukreipiamoji gairė

Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją

150

Provėžos

Kelio ruožas, kuriame yra išilginių nelygumų

151

Greičio mažinimo priemonė

Įspėja apie kelyje įrengtą greičio mažinimo priemonę (kalnelį ir kitą)

2. Jeigu įspėjamieji kelio ženklai statomi kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 150–300 m (ne gyvenvietėse) arba už 50–100 m (gyvenvietėse) nuo įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vietos.

3. Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 201 Pagrindinis kelias Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas 202 Pagrindinio kelio pabaiga Kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ pažymėto kelio pabaiga 203 Duoti kelią Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu 204 Stop Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu 205 Priešpriešinio eismo pirmenybė Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms 206 Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą

4. Draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

301

Įvažiuoti draudžiama

Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą

302

Eismas draudžiamas

Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones

303

Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas

Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones

304

Krovininių automobilių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

305

Motociklų eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Kelio ženklo reikalavimai taikomi triračiams, keturračiams, galingiems keturračiams

306

Traktorių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

307

Važiuoti su priekabomis draudžiama

Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones

308

Vežimų eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti vežimais (rogėmis), joti, varyti gyvulius

309

Dviračių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti dviračiais

310

Pėsčiųjų eismas draudžiamas

Draudžiama pėstiesiems judėti ta kelio puse, kurioje pastatytas kelio ženklas

311

Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių, kurioms numatytas specialusis ženklinimas, eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kurioms numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis

312

Nurodyto transporto eismas draudžiamas

Kelio ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius kelio ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami kelio ženklai

313

Nurodyto transporto eismas draudžiamas

Kelio ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius kelio ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami kelio ženklai

314

Ribota masė

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą kelio ženkle

315

Ribota ašies apkrova

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienos ašies apkrova didesnė už nurodytą kelio ženkle

316

Ribotas aukštis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytą kelio ženkle

317

Ribotas plotis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurios (su kroviniu ar be jo) platesnės, negu nurodyta kelio ženkle

318

Ribotas ilgis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurie (su kroviniu ar be jo) ilgesni, negu nurodyta kelio ženkle

319

Ribotas atstumas

Draudžiama važiuoti paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta kelio ženkle

320

Muitinė

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus

321

Kontrolė

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Toliau važiuoti – tik tikrinančiajam pareigūnui leidus

322

Sukti į dešinę draudžiama

Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui

323

Sukti į kairę draudžiama

Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia apsisukti

324

Apsisukti draudžiama

Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia sukti į kairę

325

Lenkti draudžiama

Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu

326

Lenkimo draudimo pabaiga

327

Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama

Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Kelio ženklo reikalavimai taikomi traktoriams ir savaeigėms mašinoms

328

Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo pabaiga

329

Ribotas greitis

Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle

330

Greičio ribojimo pabaiga

331

Naudoti garso signalą draudžiama

Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti eismo įvykio

332

Sustoti draudžiama

Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos

333

Stovėti draudžiama

Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos

334

Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis

Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos

335

Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis

Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos

336

Apribojimų pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galiojimo zona

337

Mopedų eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Kelio ženklo reikalavimai taikomi lengviesiems keturračiams

338

Transporto priemonių, vežančių sprogstamųjų ar lengvai užsiliepsnojančių medžiagų daugiau, negu nustatyta, eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kuriomis vežama sprogstamųjų medžiagų ir gaminių arba liepsniųjų medžiagų daugiau, negu nustatyta, ir kurioms dėl to numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis

339

Transporto priemonių, vežančių medžiagų, galinčių užteršti vandenį, daugiau, negu nustatyta, eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kuriomis vežama aplinkai (vandens aplinkai) pavojingų medžiagų daugiau, negu nustatyta, ir kurioms dėl to numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis ir (ar) aplinkai pavojingos medžiagos ženklu

5. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų.

6. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, draudžiamasis kelio ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio nurodomojo kelio ženklo, tačiau draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą draudžiamąjį kelio ženklą „Ribotas greitis“ su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.

7. Nukreipiamieji kelio ženklai yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 401 Važiuoti tiesiai Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Kelio ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 402 Važiuoti į dešinę Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 403 Važiuoti į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 404 Važiuoti tiesiai arba į dešinę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 405 Važiuoti tiesiai arba į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 406 Važiuoti į dešinę arba į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 407 Apvažiuoti iš dešinės Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės 408 Apvažiuoti iš kairės Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės 409 Apvažiuoti iš dešinės arba kairės Kliūtį apvažiuoti leidžiama iš dešinės arba kairės pusės 410 Eismas ratu Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi 411 Dviračių takas Leidžiama važiuoti tik dviračiais 412 Pėsčiųjų takas Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo 413 Pėsčiųjų ir dviračių takas Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle) 414 Ribotas minimalus greitis Leidžiama važiuoti tik nurodytu arba didesniu greičiu (km/h) 415 Minimalaus greičio apribojimo pabaiga 416 Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių važiavimo kryptis Pavojinguosius krovinius vežančioms transporto priemonėms, kurioms numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis, leidžiama važiuoti tik nurodyta kryptimi

8. Nurodomieji kelio ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

501

Automagistralė

Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pradžia

502

Automagistralės pabaiga

Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaiga

503

Vienpusis eismas

Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi

504

Vienpusio eismo pabaiga

505

Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią

Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį

506

Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią

Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį

507

Eismo kryptys sankryžoje

Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti

508

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai

Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta

509

Eismo kryptis sankryžoje į dešinę

Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta

510

Eismo kryptis sankryžoje į kairę

Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti

511

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į dešinę

Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta

512

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į kairę

Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti

513

Eismo juostos pradžia iš dešinės

Papildoma eismo juosta arba lėtėjimo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į lėtėjimo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą eismo juostą

514

Eismo juostos pradžia iš kairės

Papildomos eismo juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir eismo juostų važiuoti ta kryptimi skaičius

515

Dešinės eismo juostos pabaiga

Papildomos eismo juostos arba greitėjimo juostos pabaiga

516

Kairės eismo juostos pabaiga

Eismo juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga

517

Eismo kryptys eismo juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose

518

Eismo kryptys eismo juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose

519

Eismo kryptys eismo juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose ir važiavimo trajektoriją

520

Eismo kryptys ir apribojimai

Kelio ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo kelio ženklo reikalavimai galioja ta eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos

521

Eismo juostos pradžia ir apribojimai

Transporto priemonės, kurioms galioja kelio ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią eismo juostą

522

Eismas juostose

Nurodo, kad kraštinė eismo juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos

523

Eismo juosta maršrutiniam transportui

Nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas. Kai kelio ženklas naudojamas su galiojimo laiką nurodančiomis papildomomis lentelėmis, nurodo, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galioja nurodytu laiku

524

Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui

Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta eismo juosta prieš transporto priemonių srautą. Kai kelio ženklas naudojamas su galiojimo laiką nurodančiomis papildomomis lentelėmis, nurodo, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galioja nurodytu laiku

525

Įvažiavimas į kelią su eismo juosta maršrutiniam transportui

Nurodo, kad įvažiuojama į kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ pažymėtą kelią

526

Įvažiavimas į kelią su eismo juosta maršrutiniam transportui

Nurodo, kad įvažiuojama į kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ pažymėtą kelią

527

Apsisukimo vieta

Apsisukimo ne sankryžoje vieta

528

Stovėjimo vieta

Transporto priemonių stovėjimo vieta

529

Stovėjimo ribotą laiką vieta

Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones

530

Stovėjimo nurodytu laiku vieta

Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones

531

Rezervuota stovėjimo vieta

Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo)

532

Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas

Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu

533

Pėsčiųjų perėja

Perėjimo per kelią vieta

534

Pėsčiųjų perėja

Perėjimo per kelią vieta

535

Požeminė pėsčiųjų perėja

536

Požeminė pėsčiųjų perėja

537

Pėsčiųjų perėja virš kelio

538

Pėsčiųjų perėja virš kelio

539

Rekomenduojamas greitis

Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai kelio ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju kelio ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože

540

Zona, kurioje draudžiama stovėti

Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu

541

Stovėjimo zona

Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku

542

Riboto greičio zona

Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta šiame ženkle. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku

543

Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai

544

Stovėjimo zonos pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai

545

Riboto greičio zonos pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Riboto greičio zona“ reikalavimai

546

Tunelis

Tunelyje draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį

547

Tunelio pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Tunelis“ reikalavimai

548

Stotelė

Maršrutinio transporto sustojimo vieta

549

Taksi stotelė

Lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vieta

550

Gyvenvietės pradžia

Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai, pradžia

551

Gyvenvietės pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Taisyklių reikalavimai

552

Gyvenamoji zona

Už kelio ženklo esančioje teritorijoje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose

553

Gyvenamosios zonos pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys Taisyklių reikalavimai

554

„Stop“ linija

Nurodo vietą, kur turi sustoti transporto priemonės esant draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui

555

Automobilių kelias

Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pradžia

556

Automobilių kelio pabaiga

Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pabaiga

557

Iškili saugumo salelė

Kelyje įrengta iškili saugumo salelė

558

Priverstinio (avarinio) sustojimo vieta

Transporto priemonės priverstinio (avarinio) sustojimo vieta

9. Informaciniai kelio ženklai yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

601

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje

602

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje

603

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes ar jų dalis. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje

604

Išankstinė krypčių rodyklė

Nurodo eismo kryptis į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes

605

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes ir atstumas iki jų

606

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes ir atstumas iki jų

607

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes ar jų dalis ir atstumas iki jų

608

Krypčių rodyklė

Nurodo keletą krypčių ir atstumų

609

Važiavimo schema

Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis – sudėtingoje sankryžoje

610

Važiavimo kryptis

Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų važiavimo kryptis, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama

611

Aklakelis

Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo

612

Gyvenvietės pradžia

Gyvenvietės, kurioje negalioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas

613

Gyvenvietės pabaiga

Gyvenvietės, pažymėtos kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, pabaiga, kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos

614

Vandens telkinio pavadinimas

Upės, ežero ar kokio nors kito vandens telkinio pavadinimas

615

Objekto pavadinimas

Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba

616

Gatvės pavadinimas

Kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą

617

Gatvės pavadinimas

Nurodo gatvės pavadinimą

618

Atstumų rodyklė

Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių (miestų)

619

Greičio ribojimo ir kitos informacijos rodyklė

Informuoja apie greičio apribojimus ir kitus reikalavimus

620

Kilometrų ženklas

Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos

621

Kilometrų ženklas

Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos

622

Kelio arba dviračių trasos numeris

Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Žalios spalvos kelio ženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos – rajoninio kelio numerį. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį. Raudonos spalvos kelio ženklas, kuris naudojamas kartu su dviračių trasą žyminčiu kelio ženklu, nurodo nacionalinės, o kelio ženklas su Europos Sąjungos vėliavos simboliu – tarptautinės dviračių trasos numerį

623

Kelio arba dviračių trasos numeris ir kryptis

Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį

624

Apylankos schema

Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą

625

Apylankos kryptis

Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute reikia vadovautis kelio ženklu Nr. 626

626

Apylankos kryptis

Nurodo pagal kelio ženklą Nr. 625 uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro kelio ženklą Nr. 625, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą

627

Persirikiavimo rodyklė

Nurodo važiavimo kryptį keliuose, kur vykdomi kelio darbai

628

Krypties rodyklė į lankytiną vietą

Nurodo eismo kryptį į lankytiną vietą ir atstumą

629

Lankytinos vietos pavadinimas

Lankytinos vietos pavadinimas

630

Krypties rodyklė į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius

Kelio ženklas naudojamas rodyti krypčiai į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius

631

Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pradžia

632

Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pabaiga

633

Krypties rodyklė į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus, muziejus

Kelio ženklas naudojamas rodyti krypčiai į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus

634

Istorinio nacionalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultūrinio rezervato, muziejaus pavadinimas

635

Lietuvos Respublika

Kelio ženklas žymi valstybės sienos perėjimo punktą

636

Automatinė eismo kontrolė

Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai

10. Paslaugų kelio ženklai yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

701

Medicinos pagalba

Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos pagalba

702

Ligoninė

703

Degalinė

704

Dirbtuvės

Transporto priemonių remonto dirbtuvės

705

Plovykla

706

Telefonas

707

Valgykla

Valgykla arba restoranas

708

Kavinė

Kavinė arba bufetas

709

Viešbutis

710

Stovyklavietė

711

Gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo vieta

712

Stovyklavietė su gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo vieta

713

Poilsio vieta

714

Policija

715

Tualetas

716

Maudymosi vieta

717

Radijo stotis

Nuolat teikiančios informaciją apie eismą radijo stoties bangų dažnis

718

Geriamasis vanduo

719

Muitinė

Ne pasienyje esanti muitinės įstaiga

720

Oro uostas

721

Internetas

Viešieji interneto centrai, teikiantys interneto paslaugas

722

Informacijos centras

Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras

723

Nakvynės namai

724

Kaimo turizmo sodyba

725

Lankytina vieta

Viešam lankymui parengtas kultūros paveldo ar gamtos objektas

726

Žvejybos vieta

727

Golfo aikštelė

728

Žirgų sportas

729

Slidininkų keltuvas

730

Autobusų stotis

Vieta, skirta keleiviams, vykstantiems reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, aptarnauti

731

Geležinkelio stotis

Vieta, skirta traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti

732

Transporto priemonių keltas, uostas arba prieplauka

Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonėms per jūrą, ežerą, upę ar kitą vandens telkinį kelti. Kelio ženklu gali būti pažymėtas uostas arba prieplauka

733

Transporto priemonių ir vairuotojų registras

Motorinių transporto priemonių registravimo, vairuotojų egzaminavimo ar vairuotojo pažymėjimų išdavimo vieta

734

Privalomosios techninės apžiūros stotis

Vieta, skirta privalomajai techninei apžiūrai atlikti

735

Elektromobilių įkrovimo vieta

Vieta, skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti

736

Pramoninė zona

Vieta, kur įsikūrusios gamyklos ar kiti pramoniniai objektai

11. Papildomos lentelės (toliau – lentelės) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

801

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai

802

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį į dešinę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios

803

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį į kairę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios

804

Atstumas iki sankryžos

Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Stop“

805

Galiojimo zona į priekį

Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo

806

Galiojimo zona į priekį

Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo

807

Galiojimo zona į priekį ir atgal

Nurodo kelio ženklų galiojimo zoną

808

Galiojimo zonos pabaiga

Nurodo kelio ženklų galiojimo zonos pabaigą

809

Galiojimo zona į dešinę

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532 galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį

810

Galiojimo zona į kairę

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį

811

Galiojimo zona į abi puses

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532 galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį

812

Galiojimo kryptis į dešinę

Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

813

Galiojimo kryptis į kairę

Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

814

Galiojimo kryptis į abi puses

Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

815

Krovininiai automobiliai

Kelio ženklas su lentele „Krovininiai automobiliai“ galioja krovininiams automobiliams ir jų junginiams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos

816

Transporto priemonės su priekaba

Kelio ženklas su lentele „Transporto priemonės su priekaba“ galioja automobiliams ir traktoriams su priekaba

817

Lengvieji automobiliai

Kelio ženklas su lentele „Lengvieji automobiliai“ galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos

818

Autobusai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas

819

Traktoriai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Kelio ženklas su lentele „Traktoriai“ galioja traktoriams ir savaeigėms mašinoms

820

Motociklai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas

821

Dviračiai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas

822

Ne darbo dienos

Nurodo, kad kelio ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis

823

Darbo dienos

Nurodo, kad kelio ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas švenčių dienas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas

824

Savaitės dienos

Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas

825

Savaitės diena

Nurodo savaitės dieną, kurią galioja kelio ženklas

826

Galiojimo laikas

Nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis

827

Galiojimo laikas ne darbo dienomis

Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas

828

Galiojimo laikas darbo dienomis

Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas

829

Galiojimo laikas savaitės dienomis

Nurodo dienas ir laiką, kada galioja kelio ženklas

830

Stovėjimo būdas

Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio

831

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams

832

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

833

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams.

834

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams

835

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

836

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams

837

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams

838

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

839

Stovėti išjungus variklį

Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį

840

Mokamos paslaugos

Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku

841

Pavojingas kelkraštis

Įspėja, kad užvažiuoti ant kelkraščio pavojinga

842

Pagrindinio kelio kryptis

Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su kelio ženklais „Pagrindinis kelias“

843

Pagrindinio kelio kryptis

Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su kelio ženklais „Duoti kelią“ arba „Stop“

844

Neregiai

Nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai

845

Drėgna danga

Nurodo, kad kelio ženklas, su kuriuo naudojama lentelė, galioja tada, kai važiuojamosios dalies danga drėgna (šlapia)

846

Neįgalieji

Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms

847

Išskyrus neįgaliuosius

Nurodo, kad kelio ženklai Nr. 322–324, 401–406 negalioja Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms

848

Apledėjęs kelias

Taip pažymėtas ruožas dažnai būna slidus dėl ledo arba sniego

849

Suslėgtosios gamtinės dujos

Naudojama su kelio ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis

850

Suskystintosios naftos dujos

Naudojama su kelio ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suskystintosiomis naftos dujomis

851

Degalų rūšys

Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo degalinėje esančių degalų rūšis

852

Mopedai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas

853

Išskyrus dviratininkus

Nurodo, kad kelio ženklai negalioja dviratininkams

854

Elektromobiliai

Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti

855

Išskyrus elektromobilius

Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams

12. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo pritvirtinta.

13. Draudžiama prie kelio ženklo, jo stovo ar kurio nors kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to kelio ženklo ar įtaiso paskirtimi. Kelio ženkle draudžiama nurodyti informaciją, susijusią su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis (pavyzdžiui, įmonės pavadinimą, prekės ženklą, teikiamų paslaugų rūšį, adresą, telefono numerį ir kita).

14. Įrengiamo kelio ženklo atvaizdas gali skirtis nuo pavaizduoto šiame priede, tačiau padaryti kelio ženklo atvaizdų pakeitimai turi atitikti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro įsakymu, nustatytus reikalavimus. ––––––––––––––––––––

Kelių eismo taisyklių 2 priedas

Kintamos informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir atitinka Taisyklių 1 priede pateiktus kelio ženklų paaiškinimus.

Kelių eismo taisyklių 3 priedas

1. Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:

1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja.

1.3. Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.

1.5. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.8. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.

1.10. Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.

1.11. Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui.

1.12. Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

1.13. Pėsčiųjų perėjos:

1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. 1.13.2. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį. 1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.15. Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį. Ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.

1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus.

1.18. Trikampis praneša, kad artėjama prie sankryžos su pagrindiniu keliu. 1.19. Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“. 1.20. Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą).

1.21. Raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 184 ir 185 punktuose nustatytus atvejus.

1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos).

1.23. Dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką.

1.24. Neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.

1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje.

1.26. Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas, – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės.

1.27. Geltona linija pažymėtas zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. 1.28. Užrašu „TAKSI“ pažymėta maršrutiniam transportui skirta važiuojamosios dalies eismo juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.

1.29. 4+ simboliu pažymėta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta leidžiama važiuoti automobiliais, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių.

1.30. Elektromobilių simboliu pažymėta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams. Elektromobilių simboliu gali būti žymimos stovėjimo vietos, skirtos tik elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti.

1.31. Pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų taką ar pėsčiųjų eismui skirtą tako dalį.

1.32. Geltonomis linijomis pažymėtas plotas važiuojamųjų dalių sankirtoje žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, išskyrus tuos atvejus, kai sankryžoje reikia pasukti į kairę.

2. Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus, padeda orientuotis ir žymimas taip:

2.1. Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir taip toliau) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą. 2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse. 2.4. Įstriža plati juoda juosta žymi signalinius stulpelius, užtvarus, aptvėrimų (atitvarų) atramas ir panašiai.

2.5. Horizontalios plačios brūkšninės linijos žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose.

2.6. Horizontali ištisinė juoda linija žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius kituose kelių ruožuose. 2.7. Horizontalios brūkšninės baltos ir juodos linijos žymi gatvės bortelius pavojinguose ruožuose ir iškilias saugumo saleles. ––––––––––––––––––––

Kelių taisyklių 4 priedas

1. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą.

2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji – ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės – ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.

3. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

4. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.

5. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

6. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 400 mm, apvado plotis – 40 mm. Autobuso priekyje gali būti naudojamas mažesnis skiriamasis ženklas, kurio kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm.

7. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis – ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.

8. Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

9. Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.

10. Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

11. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą Taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

12. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo.

13. Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.

14. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250–2 100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Bendras šių skiriamųjų ženklų ilgis turi būti nuo 1 130 mm iki 2 300 mm, skiriamojo ženklo plotis – nuo 195 mm iki 230 mm.

15. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus ir troleibusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Ir raudonų, ir geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių skiriamųjų ženklų skaičius, išsidėstymas ir bendras ilgis turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus.

16. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas – lygiakraštis trikampis, kurio 450–500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.

17. Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Ženklas yra juodos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo – 60 mm, o balto apvado plotis – 3 mm.

18. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. ––––––––––––––––––––