Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo

2004 m. kovo 26 d. Nr. 345

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Patvirtinti Savivaldybių skolinimosi taisykles (pridedama).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 345

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 304 redakcija)

1. Savivaldybių skolinimosi taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:

1.1. savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitų laikymąsi;

1.2. paskolų iš valstybės biudžeto teikimo savivaldybėms tvarką.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

3. Savivaldybė skolinasi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Taisyklėmis.

4. Savivaldybė skolindamasi įvertina, ar prisiimdama skolinius įsipareigojimus neviršys Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų:

4.1. savivaldybės skolos limito, į kurį įskaitomi visi savivaldybės prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai grąžinti kreditoriams lėšas pagal:

4.1.1. paskolų sutartis;

4.1.2. finansinės nuomos (lizingo) sutartis (tarp jų valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, jeigu jos teisės aktų, reglamentuojančių viešojo ir privataus sektorių partnerystę, nustatyta tvarka laikomos finansinės nuomos (lizingo) sutartimis, ir veiklos nuomos sutartis, kurios pagal finansų ministro patvirtintus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus laikomos finansinės nuomos (lizingo) sutartimis);

4.1.3. kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus: 4.1.3.1. komercinius popierius; 4.1.3.2. paprastuosius ir įsakomuosius vekselius; 4.1.3.3. faktoringo (be regreso teisės) sutartis; 4.1.3.4. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis; 4.1.3.5. prekybos kreditų restruktūrizavimo sutartis, – kai sudarant naują dvišalį susitarimą keičiamos prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo suteikto prekybos kredito pagrindinės sąlygos (sudaromas naujas panaudoto kredito mokėjimų grafikas ir (ar) nustatomos palūkanos); 4.1.3.6. kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, pagal kuriuos savivaldybės mokėjimai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui perleidžiami finansų įstaigai ir (ar) kitam subjektui ir (arba) finansų įstaiga ir (ar) kitas subjektas neturi tiesioginės ar netiesioginės regreso teisės į prekių tiekėją ar paslaugų teikėją, jeigu savivaldybė nevykdo mokėjimo įsipareigojimų finansų įstaigai ir (ar) kitam subjektui;

4.2. savivaldybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito (kai toks limitas nustatytas), į kurį įskaitomas einamaisiais biudžetiniais metais savivaldybės skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų (pagal Taisyklių 4.1.1–4.1.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus) sumų skirtumas biudžetinių metų pabaigoje;

4.3. savivaldybės garantijų limito, į kurį įskaitomi savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal Taisyklių 4.1.1–4.1.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus.

5. Savivaldybė, norėdama iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų gauti paskolą laikinam pajamų trūkumui padengti, kai šiam tikslui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų, Finansų ministerijai pateikia:

5.1. savivaldybės vykdomosios institucijos prašymą, kuriame nurodoma:

5.1.1. priežastys, kodėl savivaldybėje susidarė pajamų trūkumas;

5.1.2. prašomos paskolos dydis ir paskirtis pagal finansų ministro nustatytą savivaldybės biudžeto išlaidų ekonominę klasifikaciją;

5.1.3. pinigų srautų prognozės, pagrindžiančios paskolos grąžinimo Finansų ministerijai galimybes;

5.1.4. kontaktinis asmuo (-ys) (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai), kuriam galima pranešti apie priimtą sprendimą dėl paskolos;

5.2. savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą dėl skolinimosi finansinio pagrįstumo;

5.3. savivaldybės tarybos sprendimą dėl skolinimosi, kuriame nurodoma:

5.3.1. paskolos suma ir paskirtis;

5.3.2. paskolos reikalingumo (tikslingumo) priežastys;

5.3.3. įgaliojimas pasirašyti paskolos sutartį.

6. Savivaldybė, norėdama iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų gauti paskolą, kai savivaldybei trūksta apyvartos lėšų dėl to, kad ji negali disponuoti savo lėšomis dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo, Finansų ministerijai pateikia:

6.1. savivaldybės vykdomosios institucijos prašymą, kuriame nurodoma:

6.1.1. išsami informacija apie lėšų, esančių kredito įstaigų, kurių veikla apribota ir (arba) atšaukta jų licencija, sąskaitose, sumas, kuriomis savivaldybė negali disponuoti, taip pat nurodoma tų lėšų paskirtis ir šaltinis;

6.1.2. informacija apie kredito įstaigų, kurių veikla apribota ir (arba) atšaukta jų licencija, sąskaitose laikomų lėšų investavimo būdus ir sumas;

6.1.3. prašomos paskolos dydis ir paskirtis pagal finansų ministro nustatytą savivaldybės biudžeto išlaidų ekonominę klasifikaciją;

6.1.4. pinigų srautų prognozės, pagrindžiančios paskolos grąžinimo Finansų ministerijai galimybes;

6.1.5. kontaktinis asmuo (-ys) (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai), kuriam galima pranešti apie priimtą sprendimą dėl paskolos;

6.2. savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą dėl skolinimosi finansinio pagrįstumo;

6.3. savivaldybės tarybos sprendimą dėl skolinimosi, kuriame nurodoma:

6.3.1. paskolos suma ir paskirtis;

6.3.2. paskolos reikalingumo (tikslingumo) priežastys;

6.3.3. įgaliojimas pasirašyti paskolos sutartį.

7. Sprendimą dėl paskolos iš valstybės biudžeto savivaldybėms teikimo / neteikimo priima Finansų ministerija. Sprendimui priimti finansų ministras gali sudaryti komisiją.

71. Paskola savivaldybei neteikiama, jeigu savivaldybės biudžetas nepatvirtintas arba, Finansų ministerijos sprendimo priėmimo metu turimais duomenimis, savivaldybė nevykdo įsipareigojimų pagal anksčiau pasirašytas ir sprendimo priėmimo metu galiojančias Finansų ministerijos suteiktų paskolų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba valstybės vardu pasiskolintų lėšų sutartis.

8. Finansų ministerija ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo juos išnagrinėja ir priima vieną iš šių sprendimų:

8.1. teikti savivaldybės prašomo dydžio paskolą;

8.2. teikti dalį savivaldybės prašomo dydžio paskolos;

8.3. neteikti paskolos.

9. Finansų ministerija, priimdama vieną iš Taisyklių 8.1–8.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų, atsižvelgia į savivaldybės finansinę padėtį ir Valstybės iždo finansines galimybes. Paskola ar jos dalis prioriteto tvarka teikiama:

9.1. darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui;

9.2. socialinėms išmokoms (pašalpoms);

9.3. prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms;

9.4. materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms;

9.5. kitoms Taisyklių 9.1–9.4 papunkčiuose nenurodytoms išlaidoms.

10. Finansų ministerija, priėmusi sprendimą, per 5 darbo dienas praneša apie tai savivaldybei ir pateikia:

10.1. paskolos sutarties projektą savivaldybės nurodytam kontaktiniam asmeniui, kai priimtas sprendimas teikti paskolą;

10.2. raštą savivaldybei, pasirašytą finansų ministro arba jo pavedimu kito asmens, kai priimtas sprendimas neteikti paskolos.

11. Suderintą paskolos sutartį pasirašo savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo ir finansų ministras arba jo pavedimu kitas asmuo.

12. Paskolos sutartyje, be kita ko, turi būti numatyta, kad:

12.1. savivaldybė moka metines palūkanas už suteiktas:

12.1.1. trumpalaikes paskolas laikinam pajamų trūkumui padengti, kai šiam tikslui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų, – ne mažesnes už valstybės skolinimosi kainą metines palūkanas, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka;

12.1.2. trumpalaikes arba ilgalaikes paskolas, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybė negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų, – 1 procento metines palūkanas;

12.2. Finansų ministerija turi teisę per paskolos sutartyje nustatytą terminą negrąžintos paskolos sumą ir nesumokėtas už naudojimosi paskolos suma laiką apskaičiuotas palūkanas (toliau – palūkanos) įskaityti kaip savivaldybės biudžeto gautas pajamų įmokas pagal Taisyklių 13 punktą, jeigu:

12.2.1. savivaldybė negrąžina paskolos ir palūkanų iki paskolos sutartyje nustatyto termino;

12.2.2. savivaldybė iki paskolos sutartyje nustatyto termino nepateikia Finansų ministerijai informacijos apie kiekvienos paskolos sumos panaudojimą pagal paskolos sutartyje nurodytą tikslinę paskirtį;

12.2.3. paskola ar jos dalis panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.

13. Finansų ministerija įskaito savivaldybės biudžeto gautas pajamų įmokas visa apimtimi arba dalimis, atsižvelgdama į savivaldybės biudžeto finansines galimybes grąžinti paskolą, iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos:

13.1. iš dotacijų, priklausančių pervesti savivaldybių biudžetams;

13.2. iš savivaldybės biudžetui priskirtų pajamų, kurias perveda Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

14. Savivaldybė finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais teikia Finansų ministerijai statistinę informaciją apie savivaldybės skolinimąsi.