Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

2. Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Šis Įstatymas netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos.

Straipsnio

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka

draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

2 ir 3 dalių redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams, per paskutinius 3 metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.

3. Darbingumo netekimas – profesinio

darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas

procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo

netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau –

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

1 dalies redakcija iki 2005 m. liepos 1

d.:

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamosiose organizacijose, kandidatai

į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, išskyrus valstybės tarnautojus,

kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų

atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių profesinę veiklą

reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos

sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos;

2) valstybės politikai, Konstitucinio

Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos

nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal

specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų

studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei

asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti

viešųjų darbų, jų persikvalifikavimo ar viešųjų darbų laiku;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose

– jų darbo laiku;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

1 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1

d.:

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamosiose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti, – jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje laikui;4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – šių asmenų darbo laikui;

5) nuteistieji

laisvės atėmimu – šių asmenų darbo laikui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys draudžiami, jeigu jiems už

darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis.

Straipsnio

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

5 straipsnis. Draudėjai

Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų draudėjai yra: 1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai; 2) valstybės ar savivaldybės institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies draudimu šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis; 3) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai ir studentai atlieka praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys); 4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos; 5) bausmių vykdymo institucijos ir įstaigos.

6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

1. Draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

2. Draudiminiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraus­tajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku; 2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą); 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

3. Draudiminiais įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji, įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys.

4. Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais: 1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo; 4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

5. Namudininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

6. Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

1.

Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,

kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami

nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos

ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio

Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš

šių aplinkybių:

1) apdraustasis

buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų

ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis

nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas

nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su

administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos

norminių teisės aktų pažeidimus;

3) apdraustasis

sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis

sirgo liga, nesusijusia su darbu;

5) apdraustasis

savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

2 dalies 6 punkto redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

6) prieš

apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai

nesusiję su darbu.

2 dalies 6 punkto redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

6) prieš

apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję

su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į

darbą ar iš darbo.

Straipsnio

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

1. Draudėjai privalo: 1) užtikrinti, kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų; 2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytoms institucijoms bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra draudėjas; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą bei dalyvauti tiriant profesines ligas; 5) laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

2. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįs­tamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

3. Už šio Įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisėsPakeista šioje redakcijoje

1. Teisę į šio Įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6 straipsnį.

2. Apdraustieji turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiams įvykiams apdraustieji ir jų šeimos nariai turi teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių apie šio Įstatymo nustatytų garantijų taikymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos

1. Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau – ligos pašalpa); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

2. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

3. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

4. Laisvės atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.

12 straipsnis. Ligos pašalpa

1. Ligos pašalpa skiriama šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

2. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.

13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos pašalpoms apskaičiuoti

1. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

2. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.

3. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

14 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

1 dalies redakcija iki 2005 m. liepos 1

d.:

1. Ligos pašalpa

mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbin­gumo

pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo

arba kol bus nustatytas invalidumas, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos

priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.

1 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1

d.:

1. Ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

2. Apdraustajam

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų

metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas

nedarbingumo pažymėjimu.

3. Apdraustajam

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu

arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią

darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo

nuo darbo laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

15 straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam tapus laikinai nedarbingu dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

16 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos pašalpos, susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.

17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti

Išmokų sumos, kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

1. Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

2. Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

3. Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

4. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.

5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną, ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių sumos.

6. Jeigu apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.

20 straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija

1. Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 xdxkxD.

21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo nedarbingumui

1 ir 2 dalių redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

1. Jeigu VMSEK

iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo

vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė

netekto darbingumo kompensacija mokama šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta

tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

2. Jeigu VMSEK

iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo

periodinę kompensaciją (šio Įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30

procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

(šio Įstatymo 19 straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos

mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

1 ir 2 dalių redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

1. Jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.2. Jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 19 straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

3. Jeigu

nukentėjusiojo, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas

darbingumas pakartotinai sumažėja iki šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų

dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą

atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimą profesine liga

mokama šio Įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto darbingumo

periodinę ir vienkartinę kompensacijas (ar vienkartinės kompensacijos

skirtumą), netektas darbingumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į

vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir

daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos

sumos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų

nuostatų nustatyta tvarka išskaičiuojama išmokėtos netekto darbingumo

vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių

laikotarpį.

5 dalies redakcija iki 2005 m. liepos 1

d.:

5. Nukentėjusiajam dėl kelių draudiminių įvykių VMSEK

nustato bendrą darbingumo netekimo procentą ir nurodo dėl kiekvieno įvykio

atskirai netekto darbingumo dalį.

5 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1

d.:

5.

Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių NDNT nustato darbingumo netekimo procentą dėl

kiekvieno įvykio.

6.

Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių, kurių vienas yra nedraudiminis, VMSEK nustato

darbingumo netekimą ir nurodo netekto darbingumo dalį atskirai dėl draudiminių

ir dėl nedraudiminių įvykių.

6 dalis netenka galios nuo 2005 m.

liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

22 straipsnio redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė

Netekto

darbingumo periodinė kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo

netekimo termino pabaigos.

22 straipsnio redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmėNetekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

23 straipsnio redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis

skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK

iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei

draudiminis įvykis ir darbingumo netekimo laipsnis buvo nustatytas teismo

sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti

atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.

23 straipsnio redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

23 straipsnis.

Draudimo išmokos dydžio sumažinimasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

24 straipsnio redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina

išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK

iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.

24 straipsnio redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina

išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT

iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

25 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai

1. Ligos pašalpa

skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi

ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

2 ir 3 dalių redakcija iki 2005 m.

liepos 1 d.:

2. Netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3

metus nuo tos dienos, kai VMSEK nustato darbingumo netekimą.

3. Netekto

darbingumo periodinė kompensacija skiriama nuo VMSEK darbingumo netekimo

nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką

atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos

kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių,

skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

2 ir 3 dalių redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

2. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai NDNT nustato darbingumo netekimą.3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama nuo NDNT darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

4. Periodinė

draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką

atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią

išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos

apdraustajam mirus kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama

už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo

paskirta nė vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis

teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios

išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją

gauti, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems

gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis

prašymas, pirmos dienos.

5. Vienkartinė

draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių

kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį

terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka

skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką,

jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

1. Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į

periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo

išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat

mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo

mirties. Išmoka mokama:

1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi

nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo

lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant

amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus

(įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris – kol šiems sukaks 8 metai;

3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos;

1 dalies 4 ir 5 punktų redakcija iki

2005 m. liepos 1 d.:

4) mirusiojo sutuoktiniui, kuriam nustatytas invalidumas ir mirusiojo

vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18

metų – jų invalidumo laikotarpiu;

5) kitiems nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo

išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo

ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas

nustatomas VMSEK arba teismo sprendimu.

1 dalies 4 ir 5 punktų redakcija nuo

2005 m. liepos 1 d.:

4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);5) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį

mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio

Įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje

nustatytų asmenų skaičiaus.

3. Šiame

straipsnyje nurodyta išmoka mokama neatsižvelgiant į jos gavėjų kitas gaunamas

pajamas.

Straipsnio

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

1. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo

šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba

ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam

mirusiojo šeimos nariui.

2 dalies redakcija iki 2005 m. liepos 1

d.:

2. Mirusiojo

šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol

jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų

aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose

skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip

18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo

mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

2 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1

d.:

2. Mirusiojo

šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol

jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų

aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose

skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip

18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. –

invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis)

ir motina (įmotė).

Straipsnio

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211 (2005-05-19)

(2005-06-07)

28 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytą šiai valstybinio socialinio draudimo rūšiai įmokų tarifą.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų mokamos šiai draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato Seimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifą.

4. Lėšų, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. *29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičius ir grupių tarifai tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupei, atsižvelgdama į traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. *Pastaba. 29straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2561,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1. Šiame Įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

2. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose, mokamos už tuos laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

31 straipsnis. Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenųPakeista šioje redakcijoje

Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

Ankstesnė redakcija

32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo vykdymasPakeista šioje redakcijoje

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Ankstesnė redakcija

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.