Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Valdžios sektorius – sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Valstybės skola – konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

3. Vidaus skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų vidaus kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

4. Užsienio skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų užsienio kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

5. Vidaus kreditoriai – Lietuvos komerciniai bankai, finansų įstaigos ir kiti rezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

6. Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio komerciniai bankai ir kiti nerezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

7. Vidaus paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš vidaus kreditorių pagal paskolos sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

8. Užsienio paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

9. Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.

10. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus bankams, jeigu garantijų institucija neįvykdo arba įvykdo ne visus garantijose numatytus įsipareigojimus.