Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

(toliau - tarybų) nariai renkami dvejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Visų tarybų narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki rinkimų dienos.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat iki rinkimų paskyrimo dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip trys mėnesiai. Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vieną balsą rinkimų apygardoje ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui. Visi piliečiai taryboje atstovaujami lygiais pagrindais pagal atstovavimo normą.

4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

6 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Rinkimų komisijos rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie visus rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki renginio pradžios. Rinkimų komisijos praneša piliečiams apie savo darbą, rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į tarybos narius sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus. Masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomi dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, taip pat gauti informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

7 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų narių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė. II.

8 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje. Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka: daugiau kaip 500000 gyventojų - 51 tarybos narį; nuo 300000 iki 500000 gyventojų - 41 tarybos narį; nuo 100000 iki 300000 gyventojų - 31 tarybos narį; nuo 50000 iki 100000 gyventojų - 27 tarybos narius; nuo 20000 iki 50000 gyventojų - 25 tarybos narius; iki 20000 gyventojų - 21 tarybos narį. Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Rinkimų apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos rinkimų apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes, rinkimų apylinkių skaičių ir dydį nustato apygardos rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 70 dienų iki rinkimų. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų. Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų apylinkių sąrašo patvirtinimo praneša rinkėjams, kokios yra kiekvienos apylinkės ribos, nurodo, kur yra jos buveinė ir balsavimo patalpos.

10 straipsnis.

Rinkimų komisijos

Rinkimus į

savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) apygardų

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

Rinkimų

komisijų nariai, politinių partijų, politinių

organizacijų

atstovai prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali

būti kandidatais į

tarybų narius.

Į rinkimų

komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos

pilietis, jeigu jis

turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos

nariu ir nebuvo

anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už

rinkimų įstatymo

pažeidimus.

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

11 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos

įgaliojimai

Vyriausioji

rinkimų komisija yra aukščiausioji rinkimų

organizavimo

institucija.

Vyriausioji

rinkimų komisija:

1) prižiūri,

kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą

jo taikymą,

remdamasi šiuo įstatymu, leidžia instrukcijas ir

paaiškinimus dėl

rinkimų organizavimo;

2) sudaro

apygardų rinkimų komisijas ir skiria jų

pirmininkus;

3) pagal

organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą

registruoja jų

atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir

išduoda jiems

pažymėjimus;

4) nustato

balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos

nario pažymėjimų,

vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų

rinkimuose

naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų,

antspaudų,

balsadėžių pavyzdžius bei formas, jų pildymo

pavyzdžius,

biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) renka

informaciją apie rinkimų apylinkių, rinkimų

komisijų sudarymą,

paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas

apygardų rinkimų

komisijoms, svarsto materialinio techninio

rinkimų aprūpinimo

klausimus;

6) tvirtina

visų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

narių rinkimų

rezultatus ir skelbia spaudoje pranešimus apie

rinkimų rezultatų

patvirtinimą;

7) nagrinėja

skundus ir priima dėl jų sprendimus šio

įstatymo numatytais

atvejais;

8) panaikina

rinkimų komisijų sprendimus, jeigu jie

prieštarauja šiam

įstatymui;

9) pripažįsta

rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo

suklastoti

rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti

veiksmai, turėję

esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Jeigu tą pačią

dieną kartu vyksta arba Seimo, arba

savivaldybės

tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių

rinkimų ar

referendumo komisijos sudaromos tos pačios.

Vyriausioji

rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo

teritorijoje

sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų

arba referendumo

- komisiją ir nustato jos funkcijas

organizuojant ir

vykdant kitus rinkimus arba referendumą.

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

12 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos sudarymas

Apygardų rinkimų komisijas iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 80 dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos savivaldybių tarybų rinkimų laikui iš: dviejų tos apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras pasiūlo teisingumo ministras; dviejų tos apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija. Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Politinės partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardos rinkimų komisiją po du savo atstovus. Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai patvirtinti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos. Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

13 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos rinkimų komisija: 1) prižiūri, kaip apygardos teritorijoje vykdomas šis įstatymas; 2) suskirsto apygardos teritoriją į rinkimų apylinkes, nustato jų ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas, sudaro apylinkių rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus; 3) koordinuoja apylinkių rinkimų komisijų veiklą; 4) paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, svarsto materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus; 5)išklauso apylinkių rinkimų komisijų pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą; 6) tvirtina rinkimų biuletenio duomenis ir perduoda juos Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka ir laiku, organizuoja biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms; 7) pagal organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą registruoja jų atstovus prie apygardos rinkimų komisijos ir rinkimų stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus; 8) nustato rinkimų rezultatus apygardoje, surašo balsų skaičiavimo apygardoje protokolą; 9) nustato tarybos narių rinkimų rezultatus, išrinktus tarybos narius, perduoda rinkimų medžiagą Vyriausiajai rinkimų komisijai galutiniams rinkimų rezultatams tvirtinti, po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo skelbia spaudoje išrinktų savivaldybės tarybos narių sąrašą; 10) svarsto pareiškimus ir skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų veiksmų ir priima sprendimus; 11) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Apylinkių rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip 60 dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria apygardos rinkimų komisija. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias pasiūlo politinės partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės partijos bei politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į apylinkės rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, apygardos rinkimų komisija gali proporcingai padidinti politinių partijų, politinių organizacijų atstovavimo normą. Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

15 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija: 1) iš savivaldybės vykdomojo organo gauna rinkėjų sąrašus, juos patikslina ir tvirtina; 2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų; 3) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų pateikia apylinkės rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisijai; 4) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo pažymėjimus; 5) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės; 6) rinkimų dieną organizuoja apylinkėje balsavimą; 7) suskaičiuoja balsus apylinkėje, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą; 8) svarsto apylinkės rinkėjų, politinių partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų sprendimus; 9) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

16 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo. Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo. Rinkimų komisijų posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojai, visų masinės informacijos priemonių atstovai. Nuo rinkimų komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš rinkimų komisijos.

17 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

priimtų iki balsavimo pabaigos

Politinių

partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių

organizacijų

atstovai prie rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai

ir rinkėjai

rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo

pabaigos, gali

apskųsti aukštesniajai rinkimų komisijai šia

tvarka:

1) apylinkių

rinkimų komisijos sprendimus - apygardos

rinkimų komisijai;

2) apygardos

rinkimų komisijos sprendimus - Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus

apygardos teismui;

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas

nuo skundo

padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Vilniaus apygardos

teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

18 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovai ir pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, vadovai ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti motyvuotą atsakymą. Pagalbiniams darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą skaičių personalo. Savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijoje gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

20 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas

Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį. Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkimams vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai. Juos sudaro atitinkamų savivaldybių vykdomieji organai ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų komisijoms likus ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų dienos. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.

22 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus bendroji tvarka

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo metu gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje. Po sąrašų sudarymo rinkėjui pakeitus savo nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės rinkėjų sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jei likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis padavė pareiškimą dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš tos apylinkės, kur buvo jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, rinkėjų sąrašo.

23 straipsnis. Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų sąrašus

Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie gyveno iki pašaukimo atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, rinkėjų sąrašą. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

24 straipsnis. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų įrašymas į rinkėjų sąrašus

Asmenys, esantys laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie gyveno iki laisvės atėmimo, rinkėjų sąrašą.

25 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų sąrašą. Tai tikrina apygardos rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas yra įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis per 10 dienų praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų būti įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas neapsisprendžia, apygardos rinkimų komisija jį įrašo į tos rinkimų apylinkės, kurioje, jos nuomone, rinkėjui patogiau balsuoti, rinkėjų sąrašą ir apie tai per 3 dienas praneša rinkėjui. Toks apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti apskųstas.

26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas

Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas, politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės organizacijos atstovas prie rinkimų komisijos gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti apskųstas apygardos rinkimų komisijai per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per 48 valandas nuo skundo gavimo privalo priimti sprendimą. Apygardos rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.

28 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo rinkimų teisės, rinkėjas, politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės organizacijos atstovas prie rinkimų komisijos ar rinkimų stebėtojas pateikia apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24 valanadas, o jo sprendimas yra galutinis. Apie gautus skundus ir rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 24 valandas. Pastabos ir skundai, pareikšti likus mažiau kaip 24 valandoms iki rinkimų pradžios, nenagrinėjami.

29 straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas

Apygardos rinkėjų sąrašą sudaro apygardos rinkimų komisija pagal apylinkių rinkimų komisijų pateiktus apylinkės rinkėjų sąrašus likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. V.

30 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

rinkimų apygardoje

Kandidatus į

tarybos narius turi teisę kelti politinės

partijos,

politinės organizacijos (toliau - kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje

pagal Politinių

partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne

vėliau kaip prieš 35

dienas iki rinkimų.

Kandidatų sąrašus

kelianti organizacija savo kandidatus į

tarybų narius

rinkimų apygardoje kelia pateikdama kandidatų

sąrašą. Sąraše

negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne

daugiau kaip

nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.

Kandidatai

turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus.

Kiekvienas

kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas

tik į vieną

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir

tik vienoje rinkimų

apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau

kaip į vieną

sąrašą, rinkimų komisija pareikalauja pasirinkti,

kuriame kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30

dienų iki

rinkimų kandidatas nėra pasirinkęs sąrašo, jis

išbraukiamas iš visų

kandidatų sąrašų.

Nr.1-578;

1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234

31 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pareiškiniai dokumentai

Kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti

Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) įstatus bei

registracijos dokumentus;

2) pareiškimą

apie dalyvavimą rinkimuose;

3)

apygardų, kuriose kandidatų sąrašus keliančios

organizacijos numato

kelti kandidatus, sąrašą;

4) dokumentus,

patvirtinančius, kad yra sumokėtas rinkimų

sąrašo užstatas,

lygus vienam vidutiniam mėnesiniam darbo

užmokesčiui (VMDU),

padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami

kandidatai,

skaičiaus;

5) kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų

komisijų sąrašus.

Kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti

apygardos rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie

apygardos rinkimų

komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai

surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems

šioje rinkimų

apygardoje;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

šios savivaldybės

tarybos rinkimuose.

Keliamų

kandidatų sąraše turi būti kandidato vardas,

pavardė, gimimo

data, gyvenamoji vieta ir turi būti pateiktas

dokumentas,

patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškinių

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms

ir baigiamas likus

35 dienoms iki rinkimų.

Gavusi

sąrašus keliančios organizacijos pareiškinius

dokumentus,

Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į

Teisingumo

ministeriją, kad ši patvirtintų faktą, jog kandidatų

sąrašus

kelianti organizacija registruota, jos veikla

nesustabdyta ar

nenutraukta ir pateikti įstatai galioja.

Teisingumo

ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Gavusi pranešimą

apie kokius nors registracijos ar kitus

trūkumus,

Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama

pranešti kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per

7 dienas po

pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos atstovui išduoda pažymą apie kandidatų

sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

savivaldybės tarybos

rinkimuose.

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

32 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios kandidatų sąrašus keliančios organizacijos gali sujungti savo iškeltų kandidatų sąrašus. Tam jos privalo pateikti apygardos rinkimų komisijai pareiškimus dėl kandidatų sąrašų sujungimo, pasirašytus sudarančių koaliciją kandidatų sąrašus keliančių organizacijų atstovų prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Viena kandidatų sąrašus kelianti organizacija apygardoje gali dalyvauti tik viename jungtiniame kandidatų sąraše.

33 straipsnis. Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovas prie rinkimų komisijos

Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, pateikdamos pareiškinius dokumentus, turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų komisijų vardus, pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie rinkimų komisijos gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka, kuria jis buvo paskirtas.

34 straipsnis. Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius dokumentus

Kandidatų sąrašus kelianti organizacija per savo atstovą prie rinkimų komisijos, taip pat asmuo, įrašytas iškeltų kandidatų sąraše, bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17 dienų iki rinkimų gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl to reikia kreiptis į apygardos rinkimų komisiją, o asmeniui, iškeltam kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, dar ir pranešti jos atstovui. Jei pareiškinius dokumentus atsiima kandidatų sąrašus kelianti organizacija,įeinanti į koaliciją, tai kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu pranešti koalicijos partnerių atstovams. Jeigu atsiėmus pareiškinius dokumentus jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos organizacijos kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios kandidatų sąrašus keliančios organizacijos kandidatai.

35 straipsnis. Kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 32 dienoms iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija burtais nustato ir paskelbia visose rinkimų apygardose kandidatų sąrašus keliančių organizacijų rinkimų numerius. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų komisijos skelbia kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų komisija perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai galutinius kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus. VI.

36 straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis

Kandidatai į tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai, turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per vietos masinės informacijos priemones ir skelbti jį iškėlusios organizacijos programą. Savivaldybės vadovai privalo padėti kandidatams į savivaldybės tarybos narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti informaciją, išskyrus neskelbtiną, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus.

37 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip skleidę melagingus duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

38 straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į tarybos narius rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali būti be apygardos rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų kampanijos metu.

39 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Rinkimų stebėtojai turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.

40 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

Rinkimų agitacijos pradžią skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų. Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar jų koalicijos nuo šios dienos gali pradėti rinkimų agitaciją, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Krašto apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadai, laisvės atėmimo vietų vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių organizacijų atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai jie pateikia pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo vietose rinkimų klausimais.

41 straipsnis.

Naudojimosi masinės informacijos

priemonėmis sąlygos ir tvarka

Kandidatų

sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama

teisė nemokamai

naudotis valstybinėmis ir savivaldybių masinės

informacijos

priemonėmis. Konkrečią respublikinio radijo ir

televizijos laidų

apimtį ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija,

suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,

ir paskirsto taip,

kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų ir

kandidatų sąrašų lygybės principai. Kiekvienai

kandidatų sąrašus

keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau

kaip po 30 minučių

radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko

proporcingai iškeltų

kandidatų sąrašų skaičiui.

Kiekvienai

kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai

savivaldybės

radijo ir televizijos laidose skiriama vienodai

laiko.

Agitaciją

per komercines masinės informacijos priemones

riboja tik rinkimų sąskaitų

dydis.

Jeigu masinės

informacijos priemonė paskelbia

kompromituojančius

duomenis apie kandidatą į tarybos narius

(tokius duomenis

galima skelbti vėliausiai likus 10 dienų iki

rinkimų), tai ji

ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų

privalo pati

paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę. Ginčus dėl

rinkimų agitacijos

rinkimų komisijos sprendžia, vadovaudamosi

kandidatų

sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų

lygiateisiškumo

principu.

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.

42 straipsnis. Draudimas valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai

Rinkimų kampanijos metu valstybės ir savivaldybės pareigūnams, taip pat valstybinių bei savivaldybių masinės informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi ir bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į tarybos narius, per masinės informacijos priemones jie gali pasisakyti tik nepažeisdami šio straipsnio pirmosios dalies nuostatų. Jeigu jų pareigos reikalauja pranešti masinės informacijos priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.

43 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat kandidatų sąrašus keliančių organizacijų gautų lėšų, kurios kaupiamos specialiose rinkimų sąskaitose. Maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis kiekvienam rinkimų sąrašui yra 20 VMDU ir 200 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą sąskaitą lėšų dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į valstybės biudžetą. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš šių sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų agitaciją buvo apmokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos, sumokėtoji suma ne ginčo tvarka išieškoma iš jos gavėjo ir pervedama į valstybės biudžetą. Iš valstybės lėšų apmokama už pagal šį įstatymą skirtą respublikinio bei savivaldybės radijo ir televizijos laiką, už rinkimų programos kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą. Kaip naudojamos rinkimų agitacijai skirtos lėšos, kontroliuoja finansų institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija ir apygardų rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 30 dienų po rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam sąrašui, kandidatų sąrašus iškėlusiai organizacijai gautų lėšų suma ir jų likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 25 dienas po rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

44 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas

Rinkimų agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną. Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti balsavimo pastate ir 50 metrų atstumu aplink jį. VIII.

45 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

Rinkimams į

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas

rinkimų

biuletenis, kuriame nurodomos kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos ar koalicijos rinkimų eilės numeris,

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos

pavadinimas,

pirmųjų penkių kandidatų sąraše vardai ir

pavardės.

Kandidatų

sąrašus keliančių organizacijų pavadinimai

surašomi pagal joms

suteiktus eilės numerius didėjančia tvarka.

Koalicijos įrašomos

pagal į koaliciją įeinančių organizacijų

atstovų bendru

sutarimu pasirinktą vieną iš šią koaliciją

sudarančių

organizacijų rinkimų numerį, o jeigu iki rinkimų

likus 30 dienų

koaliciją sudarančios organizacijos tokio

susitarimo

apygardos rinkimų komisijai nepateikia, koalicijos

įrašomos pagal

mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos rinkimų numerį.

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405

46 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

Rinkimų

biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto

skyriams pristatomi

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.

Laivuose

rinkimų biuletenių tekstai turi būti laisvai

prieinami rinkėjams

likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

Vyriausioji

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir

vokų balsavimui

paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant

nurodytų terminų.

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

47 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas

Balsavimo pažymėjimai įteikiami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų dienos. Jei dėl rinkimų komisijos kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti išduodamas tuoj pat rinkėjui pareikalavus. Rinkėjui, kuriam buvo išduotas balsavimo pažymėjimas su netikslumais arba dėl klaidos rinkėjų sąraše nebuvo visai išduotas, teisingas balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat po klaidos ištaisymo. Rinkėjo raštišku prašymu jam gali būti išduotas balsavimo pažymėjimo dublikatas. Balsavimo pažymėjime nurodoma: 1) apygardos pavadinimas; 2) apylinkės rinkimų komisijos numeris; 3) rinkėjo numeris apylinkės rinkėjų sąraše; 4) rinkėjo vardas ir pavardė; 5) rinkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; 6) balsavimo patalpos adresas.

48 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apygardoje, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.

49 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas

Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų matyti joje esančio rinkėjo. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti kandidatų sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų sąrašai. Balsavimo pastate ir 50 metrų nuo jo negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimus ir balsavimą.

50 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma, tik kai joje susirenka ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, su komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

51 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Jeigu rinkėjas balsavimo pažymėjimo nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę. Po to, kai rinkėjas pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis. Balsuojant paštu, balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui. Rinkėjui išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nutarimu gali būti nušalintas nuo rinkimų biuletenių išdavimo arba pašalintas iš komisijos narių.

52 straipsnis. Balsavimo tvarka

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti joje tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju. Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį jis balsuoja. Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę. Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo pasirašė. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį), kuris vietoj jo atliktų šiuos veiksmus.

53 straipsnis. Balsavimas paštu

Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 7 - ąja diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų, kada rinkėjas balsuoja savo rinkimų apygardos teritorijoje, bei baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, kada rinkėjas balsuoja centriniame arba specialiame pašte, esančiame kitos rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė. Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu laikui skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai). Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas. Rinkėjas užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu. Balsavimo paštu vokas adresuojamas apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai. Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius paštininkas gali atnešti į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki rinkimų sudaro apylinkių rinkimų komisijos pagal duomenis, kuriuos raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos įstaigos. Rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą, balsuoti paštu namuose neleidžiama. Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali: 1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui; 2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus; 3) įmesti į pašto dėžutę.

54 straipsnis. Balsavimas laive

Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje ar paštu. Laivų, kuriuose vyksta balsavimas, sąrašą ir balsavimo kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas ar jo padėjėjas.

55 straipsnis. Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir laivuose tvarka

Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka. Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina apylinkių rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jam gali padėti asmuo, kuriuo rinkėjas pasitiki. Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas specialiems pašto skyriams yra privalomas. Draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

57 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

58 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose

Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

59 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas tam specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

60 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėje

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše bei balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja, nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

61 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių rinkėjų apskaita

Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip buvo įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus. Balsai skaičiuojami taip, kad per šią procedūrą rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Balsavusiųjų rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių. Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą. Suskaičiavus balsadėžėje rastus biuletenius, skaičiuojami paštu gauti biuleteniai: 1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą; 2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami; 3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantys rinkimų biuleteniai negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio balsavimo voko; 4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma "balsavo paštu"; 5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą pagal nustatytus reikalavimus; 6)taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai pagal šio straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas balsavimo biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Jei rinkimų apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas apygardos rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

62 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma: 1) rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius; 2) iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius; 3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius; 4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius; 5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius; 6) balsadėžės atidarymo laikas; 7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius; 8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius; 9) atskirai už kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius; 10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius; 11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius; 12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius; 13) paštu gautų už kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius; 14) iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius; 15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius; 16) iš viso už kiekvieną kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius. Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

63 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais biuleteniais laikomi: 1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai; 2) neantspauduoti arba ne tos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduoti biuleteniai; 3) ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai; 4) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą ar nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.

64 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, tarp jų negaliojančius ir nepanaudotus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašą ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir jį antspauduoja. Paketas apygardos rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas pasibaigus balsavimui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

65 straipsnis. Balsų skaičiavimo duomenų sumavimas apygardos rinkimų komisijoje

Apygardos rinkimų komisija balsų skaičiavimo duomenis pradeda sumuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš rinkimų apylinkių.

66 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolai

Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato: 1) rinkimuose dalyvavusių apygardos rinkėjų skaičių, kuris lygus apygardos rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui; 2) apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus apygardos rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui; 3) apygardoje galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus apygardos rinkimų apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui; 4) atskirai už kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašąpaduotų balsų skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse už kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičiui.

67 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas rinkimų apygardoje

Kandidatų sąrašus kelianti organizacija ar koalicija gali gauti tarybos narių mandatų tik tuomet, jei už jos iškeltų kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašus keliančioms organizacijoms ar koalicijoms paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų skaičių gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausia apskaičiuojama kvota, t.y. kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus, dalyvaujančius paskirstant mandatus, skaičiui, padalintam iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant gaunamas dalmuo su liekana, liekana atmetama, o prie dalmens pridedamas 1. Tada už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos yra surašomos iš eilės - pagal joms tekusių dalinimo liekanų dydį pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar koalicijų liekanos yra lygios, pirmąja įrašoma ta, kuri gavo daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta po lygiai, pirmąja įrašoma ta kandidatų sąrašus kelianti organizacija ar koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis. Jei kuriai nors kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai ar koalicijai tektų didesnis mandatų skaičius, negu yra jos sąraše kandidatų, tai atliekantis mandatų skaičius padalijamas kitiems sąrašams taikant liekanų metodą. Viename sąraše esantys kandidatai mandatus gauna ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

68 straipsnis. Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai Apygardos rinkimų komisija pateikia tarybos narių rinkimų rezultatus Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka ir laiku.

70 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas. Nagrinėjant skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o nustačius protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašomas papildomas apylinkės balsų skaičiavimo protokolas ir pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų. Apygardos rinkimų komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apygardų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo apygardoje, gali perskaičiuoti rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir negaliojančius biuletenius, surašo papildomus apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos prie apygardos balsų skaičiavimo protokolų. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.

71 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Rinkimai

pripažįstami negaliojančiais, jei jų metu buvo

šiurkščiai

pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymas,

suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti

neteisėti veiksmai,

turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.

Skundus dėl

rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba

neteisingo

rinkimų rezultatų nustatymo Vilniaus apygardos

teismuigali

pateikti rinkimuose dalyvavusi kandidatų sąrašus

iškėlusi

organizacija per 5 dienas nuo rinkimų rezultatų

paskelbimo.

Vilniaus

apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo

negaliojančiais

arba neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo

išnagrinėja per 5

dienas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas

įsiteisėja nuo

paskelbimo.

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

72 straipsnis. Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus tvirtina ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo prie rinkimų komisijos skundo dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per dvi dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia rinkimų apygardos rinkimų rezultatus. Jei Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų sąrašų užstatus, išskyrus skaičių apygardų, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

73 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas

Po rinkimų rezultatų paskelbimo rinkimų komisijos išrinktiems kandidatams įteikia savivaldybės tarybos nario pažymėjimus. Ginčus dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3 darbo dienas po skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio sprendimas yra galutinis.

74 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą pripažinti negaliojančiais. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais. Konkrečią pakartotinių rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų komisija, kuri priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Apygardos rinkimų komisija apylinkių rinkimų komisijas sudaro iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

75 straipsnis. Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas

Jei nutrūkus tarybos nario įgaliojimams savivaldybės taryboje lieka laisva vieta, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu ne vėliau kaip per 10 dienų po nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa tos kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos ar koalicijos sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys, pirmas neišrinktasis kandidatas. Jeigu rinkimų sąraše neišrinktų kandidatų nėra, atliekamų mandatų skaičius paskirstomas kitiems sąrašams taikant liekanų metodą.

76 straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas

Kiekvienas kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti apie savo sąmoningą bendradarbiavimą ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, o kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos plakatuose turi būti pažymėta, jeigu jos iškeltų kandidatų sąraše yra asmuo, ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavęs su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Jei kandidatas to nepadaro ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.