Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo

Nutarimas netenka galios 2024-06-15:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1295

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Patvirtinti Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295

1. Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato civilinės saugos pratybų (toliau – pratybos) tipus, lygius, planavimą, organizavimą ir vertinimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojamas sąvokas.

3. Aprašas taikomas ministerijoms ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir (arba) kuriuose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos).

4. Pratybų tipai yra:

4.1. stalo pratybos – detalus pratybų aprašyme pateikto įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos (toliau – pratybų situacija) valdymo aptarimas, kuriame dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektų atstovai tarpusavyje tikslina, tobulina ir derina reagavimo ir padarinių šalinimo veiksmus;

4.2. funkcinės pratybos – civilinės saugos sistemos subjektų pratybos, skirtos atskiroms funkcijoms ar procedūroms, numatytoms šiems subjektams civilinės saugos srityje, įvertinti, tobulinti ir mokytis jas vykdyti;

4.3. kompleksinės pratybos – civilinės saugos sistemos subjektų pratybos, skirtos patikrinti ir tobulinti jų gebėjimams valdyti tam tikrą ekstremaliąją situaciją.

5. Pratybos pagal jose dalyvaujančius subjektus ir modeliuojamos ekstremaliosios situacijos mastą skirstomos į:

5.1. tarptautinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą reaguoti į tarptautinio masto ekstremaliąsias situacijas;

5.2. valstybinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;

5.3. institucinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos Aprašo 3 punkte nustatytose ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose siekiant patikrinti ir tobulinti civilinės saugos parengtį ministerijoje ir kitoje valstybės institucijoje ir įstaigoje įvykus ekstremaliajam įvykiui;

5.4. savivaldybės lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;

5.5. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų – pratybos, kurios organizuojamos Aprašo 3 punkte nustatytuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose siekiant patikrinti ir tobulinti civilinės saugos parengtį ūkio subjekte, kitoje įstaigoje įvykus ekstremaliajam įvykiui.

6. Pratybos organizuojamos vadovaujantis:

6.1. tarptautinio lygio pratybos – Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Jungtinių Tautų organizacijos arba kitų tarptautinių organizacijų pratybų planais arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu;

6.2. valstybinio lygio pratybos – vidaus reikalų ministro kas treji metai tvirtinamu valstybinio lygio civilinės saugos pratybų planu, kurį rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) pagal pateiktus ministerijų ir kitų institucijų pasiūlymus;

6.3. institucinio lygio pratybos – Aprašo 3 punkte nustatytos ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ar kitais planais;

6.4. savivaldybės lygio pratybos – savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planais;

6.5. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybos – Aprašo 3 punkte nustatyto ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planais.

7. Pratybas organizuoja:

7.1. tarptautinio lygio pratybas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kartu su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis;

7.2. valstybinio lygio pratybas – Aprašo 3 punkte nurodytos ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

7.3. institucinio lygio pratybas – Aprašo 3 punkte nustatytos ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

7.4. savivaldybės lygio pratybas – savivaldybės administracijos direktorius;

7.5. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybas – Aprašo 3 punkte nustatyto ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

8. Pratybos organizuojamos vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis.

9. Pratybos organizuojamos šiuo periodiškumu:

9.1. valstybinio lygio:

9.1.1. kompleksinės pratybos – ne rečiau kaip kas treji metai;

9.1.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;

9.1.3. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės arba funkcinės pratybos;

9.2. institucinio lygio:

9.2.1. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga organizuoja arba dalyvauja organizuojamose valstybinio lygio stalo, funkcinėse ar kompleksinėse pratybose;

9.2.2. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga organizuoja arba dalyvauja organizuojamose valstybinio lygio stalo, funkcinėse ar kompleksinėse pratybose arba ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga rengia institucinio lygio funkcines pratybas;

9.3. savivaldybės lygio:

9.3.1. kompleksinės pratybos – ne rečiau kaip kas treji metai;

9.3.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;

9.3.3. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės arba funkcinės pratybos;

9.4. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybos:

9.4.1. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai;

9.4.2. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos.

10. Pratybas organizuojančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai pratybas organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktorius nustato pratybų tipą, pavadinimą, tikslus, dalyvius, paskiria pratybų vadovą, pratybų rengimo grupę ir numato pratybų vertintojus.

11. Pratybų dalyviai yra civilinės saugos sistemos subjektai, turintys reaguoti į numatytą pratybų situaciją.

12. Pratybų vadovas vadovauja pasirengimui pratyboms, pratybų eigai, vertinimui ir ataskaitos rengimui.

13. Pratybų rengimo grupė, vadovaudamasi pratybas organizuojančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai pratybas organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu, rengia pratyboms organizuoti, vykdyti ir vertinti reikalingus dokumentus ir priemones. Pratybų metu ji koordinuoja pratybų eigą, teikia reikiamą informaciją pratybų vadovui ir dalyviams, o pasibaigus pratyboms parengia pratybų ataskaitą. Pratybų rengimo grupės nariais gali būti pratybas organizuojančios institucijos specialistai ir (arba) pratybose dalyvaujančių institucijų atstovai.

14. Pratybų vadovas ir pratybų vertintojai vertina pratybų dalyvių pasirengimą reaguoti ir valdyti pratybų situaciją, galimybes ir gebėjimus pasiekti numatytus pratybų tikslus. Pratybų vertintojais gali būti įvairių ekstremaliųjų situacijų valdymo sričių specialistai iš institucijos, organizuojančios pratybas, ir (arba) iš kitų civilinės saugos sistemos subjektų. Pratybų vertintojų ir pratybų vadovo išvados, pasiūlymai ir rekomendacijos įtraukiami į pratybų ataskaitą.

15. Pratybų ataskaitoje aprašoma pratybų eiga, įvertinami pratybų rezultatai, pratybų dalyvių parengtis ir gebėjimai veikti ekstremaliosios situacijos metu, pateikiamas pratybų vertinimas, rekomendacijos ir pasiūlymai dėl pratybų dalyvių parengties ekstremaliosioms situacijoms tobulinimo. Pratybų vadovas per 10 darbo dienų po pratybų pateikia pratybų ataskaitą pratybas organizavusios institucijos vadovui, o šis tvirtina pratybų ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ataskaitos patvirtinimo pateikia ją pratybų dalyviams ir:

15.1. tarptautinio lygio pratybų ataskaitą – pratybas inicijavusioms organizacijoms, Vidaus reikalų ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai;

15.2. valstybinio lygio pratybų ataskaitą – Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;

15.3. institucinio lygio pratybų ataskaitą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;

15.4. savivaldybės lygio pratybų ataskaitą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.

15.5. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybų ataskaitą – ūkio subjekto, kitos įstaigos steigėjui ir savivaldybės administracijos direktoriui jo paties prašymu.

16. Pratybų dalyviai ir Aprašo 15.1–15.4 papunkčiuose nurodytų institucijų vadovai, gavę pratybų ataskaitą, pagal kompetenciją priima sprendimus pratybų ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms ir pasiūlymams įgyvendinti.