Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 1998-12-11dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOSSVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S

1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-940

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1997, Nr. 62-1462)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOSSVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲĮ S T A T Y M A S

I dalisBendrosios nuostatos

I skyriusĮSTAtymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos

1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos);

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

3. LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos.

4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.

5. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

6. Licencijavimas – nustatymas, kad įstaigos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įstaigos teisės teikti paslaugas pripažinimas ir licencijos išdavimas.

7. Valstybinis medicininis auditas – oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

8. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

9. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

10. Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

II skyriusĮstaigų rūšys, jų LICENCIJAVIMO, akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

3 straipsnis. Įstaigų klasifikavimas

1. LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios: 1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios (toliau - LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui; 2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; 3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei; 4) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.