Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2, 8, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2010-07-01dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO 2, 8, 11 IR20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTROĮSTATYMO 2, 8, 11 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2010 m. birželio 22 d. Nr. XI-924

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530; 2007, Nr. 4-159; 2008, Nr. 4-120)

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.

2. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

3. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

4. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

5. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys.

6. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

7. Nekilnojamojo daikto perdalijimas (amalgamacija) – nekilnojamojo daikto pertvarkymas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

8. Nekilnojamojo turto kadastras – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima naudotis elektroniniu ar kitu būdu.

9. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.

10. Patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

11. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.