Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2013-01-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIOPAKEITIMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S
2012 m. birželio 14 d. Nr. XI-2071
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260)
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Seimo patvirtintais Komisijos nuostatais.
3. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, kurios vadovas yra Komisijos pirmininkas, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Komisijos būstinė yra Vilniuje. Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos pirmininkas. Jo teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.
4. Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos narius skiriančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.