Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1, 3, 4, 7, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

1 straipsnis. 1 straipsnio 5 dalies pakeitimas

1 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Miškų ūkio ministerija“ įrašyti žodžius „Aplinkos ministerija“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybės miškų politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, o ją įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Aplinkos ministerija.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

3 straipsnio 10 dalį pripažinti netekusia galios, pakeisti 13 dalį, buvusias 11, 12, 13 dalis laikyti 10, 11, 12 dalimis, papildyti nauja 13 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties.

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas.

Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Miško valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas.

Miško savininkai – valstybė ir Lietuvos Respublikos piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus.

Valstybinio miško valdytojai – miškų urėdijos, rezervatai, valstybiniai parkai, įmonės bei organizacijos, kurioms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė.

Miško naudotojai – miško valdytojai ir privataus miško savininkai bei miško nuomininkai, naudojantys miško išteklius, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įgijo miško išteklių naudojimo teisę.

Miškų urėdija – valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo institucija, nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius. Miškų urėdijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Miško ištekliai – mediena, techninė žaliava, vaistažolės, grybai, uogos, riešutai, miško augalai, numesti ragai, miško gyvūnai.

Miškų grupė – miško plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkio tikslai, ūkininkavimo režimas ir miškų funkcinė paskirtis.

Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai – miškų ūkio valdymo, valstybinės miškų kontrolės institucijų ir valstybinių parkų darbuotojai, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras.

Kompleksinis miškų ūkio tvarkymas – miškų urėdijos veikla: visų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų miškų administravimas ir ūkinių veiksmų valstybiniuose miškuose visuma, užtikrinanti miškų atkūrimą, ugdymą, miško ir jo produkcijos apsaugą, racionalų miškų naudojimą bei prekybą miško produkcija.“