Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo

2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr. V-586

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 24 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4407) 1.3 punktą:

1. Tvirtinu Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad sanitarinės apsaugos zonos įrengiamos ūkinės komercinės veiklos rūšims, įrašytoms į:

2.1. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092)1 priedėlyje;

2.2. Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) 2 priedėlyje;

2.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50 (Žin., 2003, Nr. 18-794).

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152).

4. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui pagal kuruojamą sritį.

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586

1. Sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus.

2. Šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.

3. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai

4.1. Biologinė tarša – aplinkos teršimas mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.

4.2. Cheminė tarša – aplinkos teršimas cheminių medžiagų garais, dujomis, aerozoliais, dūmais ir dulkėmis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.

4.3. Didžiausia leidžiama koncentracija (toliau – DLK) – ribinė medžiagos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje vertė, kuri, veikdama žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, nesukelia kenksmingo poveikio jo sveikatai, įskaitant pasekmes palikuonims; radionuklidų tūrinio ir savitojo aktyvumo leidžiama vertė.

4.4. Fizikinė tarša – aplinkos teršimas triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.

4.5. foninė oro teršalų koncentracija – oro kokybė, tiesiogiai nesusijusi su tiriamųjų taršos šaltinių poveikiu jai.

4.6. gyvenamoji aplinka – nuolatinis bei laikinasis būstas, gyvenamosios bei rekreacinės teritorijos.

4.7. mobilus taršos šaltinis – motorinė transporto priemonė, judantis mechanizmas, naudojantis degalus.

4.8. nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams.

4.9. rekreacinė teritorija – teritorija, turinti gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

4.10. ribinė taršos vertė – per tam tikrą laiką iš taršos objekto (objektų grupės), šaltinio (šaltinių visumos) išmetamų teršalų kiekis, kuris, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, neviršija DLK vertės.

4.11. SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

4.12. SAZ naudotojas – SAZ teritorijos savininkas, taip pat asmuo, vykdantis veiklą SAZ.

4.13. SAZ riba – riba, skirianti SAZ nuo gretimų teritorijų.

4.14. SAZ ribų nustatymo dokumentas – planavimo organizatoriaus patvirtintas planavimo dokumentas, kuriame nurodytos SAZ ribos, naudotojas ar naudotojai, tvarkymo režimas.

4.15. SAZ tvarkymo režimas – planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyto teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo ir apribojimų visuma.

4.17. SAZ ribų tikslinimas – pagrįstas SAZ ribų pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į teritorijų planavimo organizatorių, valstybinės priežiūros institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tarp jų SAZ naudotojų, motyvuotus pasiūlymus.

4.18. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, kurio buvimo vieta nekinta.

4.19. tarša – medžiagos ar energija, kurios dėl žmonių veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į aplinką ir sukelia pavojų žmonių sveikatai ir gamtinėms ekosistemoms, daro žalą materialiam turtui.

4.20. taršos objektas – aplinką teršianti įmonė, įskaitant stacionarius ir mobilius taršos šaltinius.

4.21. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinką.

II. SAZ RIBŲ nustatymo TIKSLAI IR BŪDAI

5. SAZ ribų nustatymo tikslai

5.1. Apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos.

5.2. Suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką.

5.3. Suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus.

6. SAZ ribų nustatymo būdai

6.1. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.

6.2. Pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (šių taisyklių priedas).

7. Įmonių, naudojančių radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, SAZ ribos nustatomos pagal apšvitos dozių, kurias gautų kritinių grupių nariai, įvertinimo rezultatus. Normaliai dirbant objektui, kritinių grupių nariai SAZ ribose per metus gali gauti ne didesnes kaip 0,2 mSv efektines dozes.

8. SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius (toliau – planavimo organizatorius), kai įmonės ūkinė komercinė veikla patenka į ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sąrašus.

9. SAZ ribų nustatymo dokumentai rengiami pagal Lietuvoje nustatyta tvarka patvirtintas taršos sklaidos skaičiavimo programas bei metodikas.

10. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimą finansuoja planavimo organizatorius.

11.-12. SAZ ribų nustatymo sąlygas išduoda šios institucijos:

12.1. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) – detaliesiems ar specialiesiems planams, kai jie rengiami teritorijoms, apimančioms daugiau kaip vieną apskritį;

12.2. visuomenės sveikatos centrai apskrityse – atitinkamos apskrities ir savivaldybių detaliesiems ar specialiesiems planams;

12.3. Radiacinės saugos centras – branduolinės energetikos objektams ir objektams, naudojantiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir radioaktyviąsias medžiagas. Kai šiuose objektuose yra biologinės, cheminės ir fizikinės taršos šaltinių, SAZ ribų nustatymo sąlygos išduodamos, suderinus su Tarnyba ar visuomenės sveikatos centru apskrityje;

12.4. Ekstremalių sveikatai situacijų centras – Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigų statiniams.

13. SAZ ribų nustatymo planavimo organizatorius parengia ir patvirtina SAZ ribų nustatymo užduotį, parenka SAZ ribų nustatymo dokumento rengėją.

14. SAZ ribų nustatymo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, norėdamas gauti sąlygas SAZ ribų nustatymo dokumentui parengti, atitinkamai institucijai pateikia: paraišką, duomenis apie planuojamos ūkinės komercinės veiklos rūšis, taršos objektą ir taršos šaltinį, juos apibūdinant bei pateikiant duomenis apie teršalų galimą poveikį gyvenamajai aplinkai, riziką visuomenės sveikatai.

15. Sąlygos SAZ ribų nustatymo dokumentui parengti išduodamos per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.

16. SAZ ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo.

17. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius patvirtina SAZ ribų nustatymo užduotį, darbų atlikimo programą ir pateikia SAZ ribų nustatymo dokumento rengėjui:

17.1. sprendimą rengti SAZ ribų nustatymo dokumentą;

17.2. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotį ir sąlygas;

17.3. išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus;

17.4. planuojamos teritorijos bendrojo plano pagrindinį ir inžinerinių tinklų brėžinius, topografinį ir inžinerinių tinklų planus.

18. Planavimo organizatorius pradėtą rengti SAZ ribų nustatymo dokumentas registruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre.

19. SAZ ribų nustatymo dokumento rengėjas įvertina:

19.1. planuojamos teritorijos foninę taršą, jos šaltinius, turimus duomenis apie poveikį visuomenės sveikatai;

19.2. duomenis apie planuojamos ūkinės komercinės veiklos rūšis, taršos objektus, stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus;

19.3. cheminės ir biologinės taršos rizikos žmonių sveikatai savybes, palankias ir nepalankias jų sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų koncentracijų vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje;

19.4. fizikinę taršą, jos sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje;

19.5. iš taršos šaltinių sklindančius pašalinius kvapus ar kitus teršalus, bloginančius gyvenamosios aplinkos ir rekreacinės teritorijos oro juslines savybes;

19.6. ūkinės veiklos daromą ar planuojamą daryti neigiamą psichogeninę įtaką aplinkui esantiems žmonėms, sukelti neigiamas emocijas ir kitas nepalankias psichines reakcijas;

19.7. cheminės ir biologinės taršos ūmius technologinius ir kitokius išmetalus, jų galimą riziką žmonių saugai, visuomenės sveikatai ir aplinkai;

19.8. taršos šaltinių išmetamų (planuojamų išmesti) teršalų įtaką dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui;

19.9. pateiktus specialiuosius reikalavimus, motyvuotus visuomenės pasiūlymus;

19.10. motyvuotus duomenis apie taršos objekto nepriimtiną poveikį ar riziką visuomenės sveikatai;

19.11. perspektyvinį SAZ poreikį, atsižvelgus į įmonės ūkinės veiklos plėtros prognozę taršos kitimo aspektu;

19.12. SAZ ribų nustatymo sprendinių įgyvendinimo pasekmes.

20. Esamų kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2003, Nr. 11-407; 2004, Nr. 21-642), II ir III skyriaus reikalavimus. Kai kelių apsaugos zonų ribos neužtikrina ribinių taršos verčių gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje, nustatytų pagal teisės aktų reikalavimus, turi būti įgyvendintos veiksmingos kompensacinės priemonės. Numatomų tiesti kelių ir geležinkelių SAZ ribos nustatomos pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaitos bei šių taisyklių reikalavimus.

21. Komunalinių objektų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), 64 ir 67 punktų reikalavimus.

22. Minimalūs atstumai nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų automobilių stovėjimo aikštelių ir techninės priežiūros stočių nustatomi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), 68 punkto reikalavimus.

23. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 43-1057), 73 punkto reikalavimus.

24. Požeminių vandens telkinių apsauginių juostų ribos nustatomos pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-201 (Žin., 2003, Nr. 42-1957), reikalavimus.

25. Oro uostų apsaugos ir SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2002, Nr. 70-2887), V skyriaus reikalavimus.

26. SAZ ribų nustatymo dokumentą sudaro sprendiniai, SAZ ribų nustatymo procedūrų dokumentai ir jų priedai.

27. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai

27.1. Aiškinamasis raštas.

27.2. Vietovės topografinė nuotrauka, kurioje turi būti pažymėtos taršos šaltinio(-ių) ir/ar taršos objekto(-ų) sanitarinės(-ių) apsaugos zonos(-ų) ribos, patikslintos pagal vyraujančių vėjų kryptis, gyvenamieji namai ir jiems prilyginami būsto pastatai (bendrabučiai, viešbučiai, poilsio namai), sveikatos apsaugos priežiūros, vaikų ugdymo, socialinės globos įstaigų pastatai, sporto įrenginiai, maisto gamybos, prekybos, viešojo maitinimo įmonės, maisto produktų sandėliai, farmacijos medicinos įrangos įmonės (toliau – aplinkos taršai jautrūs statiniai).

27.3. Cheminių teršalų koncentracijų, fizikinės taršos rodiklių verčių matavimo, sklaidos modeliavimo ir/ar skaičiavimo duomenys.

27.4. Topografinė nuotrauka su pažymėtomis teršalų sklaidos vertėmis.

27.5. Dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą.

27.6. Brėžinys, kuriame pažymėtos siūlomos SAZ ribos, patikslintos pagal vyraujančių vėjų kryptis.

27.7. Savivaldybės teritorijos ar jos dalies planas su nustatytomis SAZ ribomis.

27.8. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo išvados.

28. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, jeigu jos nėra, – naujausių topografinių žemėlapių pagrindu M 1:10000, M 1:5000 ar kitokiu masteliu.

29. SAZ ribų nustatymo procedūrų dokumentai

29.1. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygos.

29.2. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo ir sąlygų.

29.3. Suinteresuotų institucijų SAZ ribų nustatymo dokumento derinimo išvados.

29.4. SAZ ribų nustatymo dokumento viešojo svarstymo ataskaita.

29.5. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo patikrinimo aktas.

29.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.

29.7. Priedai: pradiniai duomenys, reikalingi SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniams parengti.

30. SAZ ribų nustatymo dokumento derinimo procedūrą atlieka SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo kartu su SAZ ribų nustatymo dokumento rengėju.

31. SAZ ribų nustatymo dokumentas negali prieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre.

32. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai derinami su įstaiga, išdavusia SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygas, ir su SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotyje nurodytomis institucijomis. Derinančios institucijos per 10 darbo dienų turi pateikti derinimo išvadą, nurodydamos, ar SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai atitinka valstybinės priežiūros institucijų išduotas sąlygas, ar neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre.

33. SAZ ribų nustatymo dokumentas turi būti viešai apsvarstytas. Viešą svarstymą organizuoja SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius pagal teritorijų planavimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimo aplinkai ir visuomenės sveikatai dokumentų viešo svarstymo teisės aktų reikalavimus.

34. Nustatyta tvarka suderintą, viešai apsvarstytą ir patikrintą SAZ ribų nustatymo dokumentą SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui.

35. Nustatytos ir patvirtintos SAZ ribos gali būti tikslinamos. Atsižvelgiant į motyvuotus SAZ ribų nustatymo proceso dalyvių ir visuomenės siūlymus, SAZ ribos gali būti didinamos arba mažinamos.

36. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ar Radiacinės saugos centras, gavęs motyvuotus duomenis apie taršos objekto nepalankų poveikį ar riziką visuomenės sveikatai, padidėjusią biologinę, cheminę ar fizikinę taršą, pašalinių kvapų šaltinius, daromą neigiamą psichogeninę įtaką aplinkui esantiems žmonėms ar kitus pagrįstus duomenis, priima privalomą sprendimą dėl SAZ ribų didinimo.

37. SAZ ribos turi būti didinamos, kai tarša gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje yra ar gali būti didesnė nei ribinė, esant nepalankiai vėjų krypčiai, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms.

38. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje arba kita kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į naudojamų technologijų tobulumą arba geriausio gamybos būdo įgyvendinimą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės aplinkos komponentų taršos stebėsenos duomenis, vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, taršos sudėtį, pobūdį ir kiekį, jos suminį poveikį, sklaidos sąlygas, aplinkos užteršimo dėl avarinių situacijų galimybę, motyvuotus planavimo organizatorių, planavimo dokumentų rengėjų, statytojų (užsakovų), statinio projektuotojų ir visuomenės siūlymus, priima privalomą sprendimą dėl SAZ mažinimo.

39. SAZ ribos gali būti mažinamos, kai:

39.1. įgyvendinus žmonių sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos priemones, atlikus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus ūkio subjekto monitoringo (stebėsenos) duomenis, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje tarša ne didesnė kaip nustatyta teisės norminiuose aktuose;

39.2. ekvivalentiniai akustinio triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku, taip pat vibracijos, ultragarso, nejonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje ne didesni kaip nustatyti teisės norminiuose aktuose ar kritinių grupių narių SAZ ribose per metus gaunama efektinė dozė mažesnė kaip 0,2 mSv;

39.3. įgyvendinta mažiausiai aplinką veikianti technologija arba mažiausiai aplinką veikiantis gamybos būdas.

40. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje arba kita kompetentinga įstaiga, priėmusi sprendimą dėl SAZ ribų didinimo ar mažinimo, per 10 darbo dienų motyvuotą sprendimą dėl SAZ ribų tikslinimo pateikia SAZ naudotojui ir savivaldybei, patvirtinusiai SAZ ribų nustatymo dokumentą.

41. SAZ ribos tikslinamos parengiant ir patvirtinant SAZ ribų nustatymo dokumentą pagal šių taisyklių reikalavimus.

VII. SAZ ribų nustatymo dokumento REGISTRAVIMAS IR GALIOJIMAS

42. Patvirtintas SAZ ribų nustatymo dokumentas registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre teisės aktų nustatyta tvarka. SAZ ribų nustatymo dokumento duomenys pateikiami savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojui nustatyta tvarka. Dokumentai pateikiami Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo.

43. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniuose numatyti reikalavimai privalomi naujai projektuojamoms, rekonstruojamoms, renovuojamoms įmonėms ir SAZ naudotojams.

43. SAZ turi būti naudojama atsižvelgiant į teršalų, kuriuos atitinkamas objektas išmeta į orą, dirvožemį, vandenį, kiekį bei kenksmingumą ir SAZ galimą bei faktišką užteršimą.

44. SAZ žemės panaudojimo ir ūkinės veiklos specialiosios sąlygos nustatomos SAZ ribų nustatymo dokumentų sprendiniuose, atsižvelgiant į jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės lygį, dirvožemio (gruntinių vandenų) biologinę ir cheminę taršą, taip pat ir į užteršimą sunkiaisiais metalais bei radionuklidais.

46. SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai.

47. SAZ teritorija negali būti naudojama aplinką teršiančių objektų (taršos šaltinių) plėtrai, jei dėl tokios plėtros cheminės, fizikinės, biologinės taršos ribinė vertė viršys nustatytas DLK.

48. SAZ naudotojai privalo ją tvarkyti laikydamiesi nustatytų ūkinės komercinės veiklos apribojimų, taip pat privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti.

Sanitarinių apsaugos zonų

nustatymo ir režimo taisyklių

priedas

Objekto pavadinimas

Taršos rūšis

SAZ dydžiai (m)

1. Žemės ūkio objektai

1.1. Kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus)

Cheminė, fizikinė, biologinė

1000

1.2. Kiaulių auginimo įmonės (iki 12000 kiaulių per metus)

Cheminė, fizikinė, biologinė

500

1.3. Galvijų kompleksai

Cheminė, fizikinė, biologinė

1.3.1. daugiau kaip 6000 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė

500

1.3.2. 1200-6000 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė

300

1.3.3. mažiau kaip 1200 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė

100

1.4. Paukštynai ir paukštidės

Cheminė, fizikinė, biologinė

1.4.1. 85000 ir daugiau broilerių

Cheminė, fizikinė, biologinė

1000

1.4.2. 60000 ir daugiau vištų

Cheminė, fizikinė, biologinė

1000

1.4.3. 10000-85000 broilerių

Cheminė, fizikinė, biologinė

750

1.4.4. 10000-60000 kitų paukščių

Cheminė, fizikinė, biologinė

750

1.4.5. mažiau kaip 10000 paukščių

Cheminė, fizikinė, biologinė

500

1.4.6. daugiau kaip 1000 broilerių

Cheminė, fizikinė, biologinė

70

1.4.7. iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

1.5. Naminių gyvulių (raguočių, arklių, avių, ožkų, triušių ir kitų) auginimas

Cheminė, fizikinė, biologinė

50-100

1.6. Švelniavilnių žvėrelių auginimas

Cheminė, fizikinė, biologinė

300

1.7. Kiaulidės ūkininko sodyboje

Cheminė, fizikinė, biologinė

1.7.1. daugiau kaip 400 penimų kiaulių arba mažiau kaip 80 paršavedžių

Cheminė, fizikinė, biologinė

100

1.7.2. iki 400 penimų kiaulių arba iki 80 paršavedžių

Cheminė, fizikinė, biologinė

70

1.7.3. iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

1.8. Avidės

Cheminė, fizikinė, biologinė

1.8.1. daugiau kaip 50 ėriavedžių

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

1.8.2. iki 50 ėriavedžių

Cheminė, fizikinė, biologinė

30

1.9. Arklidė

Cheminė, fizikinė, biologinė

20

1.10. Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti daugiabučių namų kvartale

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

1.11. Sandėliai

Cheminė, fizikinė

1.11.1. mineralinių trąšų iki 20 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

100

1.11.2. mineralinių trąšų iki 5 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

50

1.11.3. mineralinių trąšų daugiau kaip 5 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

50

1.11.4. mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų

Cheminė, fizikinė

1.11.4.1. 300 ir daugiau tonų talpos

Cheminė, fizikinė

500

1.11.4.2. nuo 100 iki 300 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

400

1.11.4.3. nuo 50 iki 100 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

300

1.11.4.4. nuo 20 iki 50 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

200

1.11.4.5. nuo 10 iki 20 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

100

1.11.4.6. iki 10 tonų talpos

Cheminė, fizikinė

50

1.11.5. naftos produktų sandėliai, bazės, terminalai

Cheminė, fizikinė

150

1.11.6. akmens anglių sandėlių

Cheminė, fizikinė

50

2. Kasybos pramonė ir karjerų eksploatavimas

2.1. Durpių kasimas ir aglomeracija

Cheminė, fizikinė

500

2.2. Statybinių akmenų skaldymas

Cheminė, fizikinė

500

2.3. Klinčių, gipso ir kreidos gavyba

Cheminė, fizikinė

300

2.4. Smėlio ir molio gavyba

Cheminė, fizikinė

300

2.5. Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas

Cheminė, fizikinė

300

2.6. Molio ir baltmolio gavyba

Cheminė, fizikinė

300

2.7. Mineralinių žaliavų gavyba chemijos pramonei ir trąšoms gaminti

Cheminė, fizikinė

300

2.8. Kita, niekur kitur nepriskirta, kasyba ir kitų karjerų eksploatavimas

Cheminė, fizikinė

300

3. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba

3.1. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba

Cheminė, fizikinė

1000

4. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba

4.1. Mėsos ir mėsos produktų gamyba, perdirbimas ir konservavimas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

4.2. Naminių paukščių mėsos gamyba ir konservavimas (kombinatai)

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

4.3. Žuvų ir žuvų produktų perdirbimas, konservavimas ir rūkymas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

4.4. Rūkyklos, veikiančios visą parą

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

4.4.1. kūrenamos mediena

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.4.2. kūrenamos dujomis

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.5. Skerdyklos

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

300

4.6. Sanitarinės skerdyklos

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

4.7. Gyvulių supirkimo punktai, bazės

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

300

4.8. Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.9. Maltų grūdų produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.10. Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.11. Gatavų pašarų ūkių ir naminiams gyvuliams gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.12. Cukraus gamyba iš cukrinių runkelių

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

300

4.13. Elevatoriai, malūnai

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

4.14. Vaisių, uogų ir daržovių perdirbimas ir konservavimas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.15. Bulvių perdirbimas ir konservavimas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.16. Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.17. Aliejaus, majonezo ir gyvulinių riebalų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.18. Pieno produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.19. Pieninių veikla ir sūrių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.20. Valgomųjų ledų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21. Kitų maisto produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.1. duonos gamyba, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.2. džiūvėsių ir sausainių, gerai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.3. kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.4. makaronų, lakštinių ir panašių miltinių produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.5. arbatžolių ir kavos pupelių perdirbimas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.6 prieskonių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.21.7. homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22. Gėrimų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

4.22.1. distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.2. etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.3. vyno gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.4. sidro ir kitokių vaisių vynų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.5. kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.6. alaus gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.7. salyklinio alaus gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.22.8. mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.23. Acto gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.24. Tabako produktų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

4.25 Šaldytuvai iki 600 t talpos

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

5. Tekstilės gaminių gamyba

5.1. Linų pirminio apdirbimo įmonės

Cheminė, fizikinė

300

5.2. Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas

Cheminė, fizikinė

100

5.3. Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas

Cheminė, fizikinė

100

5.4. Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas

Cheminė, fizikinė

100

5.5. Linų pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas

Cheminė, fizikinė

100

5.6. Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas, šilko su sintetiniais ar dirbtiniais pluoštais paruošimas

Cheminė, fizikinė

100

5.7. Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba

Cheminė, fizikinė

100

5.8. Siuvimo siūlų gamyba

Cheminė, fizikinė

50

5.9. Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas

Cheminė, fizikinė

50

5.10. Medvilninių, vilnonių, šukuotinės vilnos, šilkinių, kitų audinių audimas ir apdaila

Cheminė, fizikinė

50

5.11. Gatavų austinių dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba

Cheminė, fizikinė

50

5.12. Kilimų ir kiliminių takų gamyba

Cheminė, fizikinė

50

5.13. Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba

Cheminė, fizikinė

50

5.14. trikotažinių (megztų) ir nertų audinių ir nertų megztinių, nertinių ir panašių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

50

5.15. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių gamyba

Cheminė, fizikinė

50

6. Drabužių siuvimas (gamyba). Kailių išdirbimas ir dažymas

6.1. Odinių drabužių siuvimas

Cheminė, fizikinė

25

6.2. Darbo drabužių siuvimas

Cheminė, fizikinė

25

6.3. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba

Cheminė, fizikinė

25

6.4. Kailių išdirbimas ir dažymas; kailinių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė

100

7. Odų rauginimas ir išdirbimas. Lagaminų, rankinių, balnų, pakinktų ir avalynės gamyba

7.1. Odų rauginimas ir išdirbimas

Cheminė, fizikinė, biologinė

300

7.2. Lagaminų, rankinių ir panašių dirbinių, balnų ir pakinktų, šepečių, šerių ir plaukų gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

7.3. Avalynės gamyba

Cheminė, fizikinė, biologinė

50

8. Medienos bei medienos ir kamščio dirbinių, išskyrus baldus, gamyba. Šiaudelių ir pintų dirbinių gamyba

8.1. Medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos impregnavimas

Cheminė, fizikinė

500

8.2. Vienasluoksnės neklijuotos faneros gamyba; klijuotos faneros, plonų lentų, medžio drožlių plokščių, medienos plaušų plokščių, kitų plokščių gamyba

Cheminė, fizikinė

300

8.3. Statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

8.4. Medinių talpyklų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

8.5. Kitų medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

9. Celiuliozės, popieriaus ir popierinių dirbinių gamyba

9.1. Celiuliozės, popieriaus ir storo kartono gamyba

Cheminė, fizikinė

500

9.2. Gofruoto popieriaus ir storo kartono bei popierinių ir kartoninių talpyklų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

9.3. Namų apyvokos, higienos bei tualeto reikmenų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

9.4. Rašomojo popieriaus gamyba

Cheminė, fizikinė

100

9.5. Sienų apmušalų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

9.6. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, popierinių ir storo kartono dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

10. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų informacijos laikmenų dauginimas

10.1. Knygų, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.2. Garso įrašų leidyba

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.3. Spausdinimas ir su tuo susijusi veikla

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.4. Knygų įrišimas ir apdaila

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.5. Rinkimas ir spausdinimo formų gamyba

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.6. Kita su spausdinimu susijusi veikla

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

10.7. Įrašytų informacijos laikmenų, garso, vaizdo įrašų, kompiuterinių priemonių dauginimas

Cheminė, fizikinė

Iki įmonės sklypo ribos

11. Kokso, valytos naftos produktų gamyba

11.1. Naftos perdirbimo produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

11.2. Medžio anglių gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12. Cheminių medžiagų, produktų ir cheminių pluoštų gamyba

12.1. Pramoninių dujų gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

12.2. Dažų ir pigmentų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.3. Pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.4. Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.5. Trąšų ir azoto junginių gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.6. Plastikinių žaliavų gamyba, augalinių produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.7. Sintetinio kaučiuko žaliavų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.8. Pesticidų ir kitų agrochemijos produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.9. Pokosto ir panašių dangų, spaustuvės dažų ir mastikų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.10. Farmacinių preparatų, medicininių cheminių ir augalinių produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.11. Muilo, dezinfekcinių valymo priemonių, poliravimo, parfumerijos ir tualetinių preparatų gamyba

Cheminė, fizikinė

300

12.12. Kitų cheminių produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

12.13. Sprogstamųjų medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

12.14. Klijų ir želatinos gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

12.15. Eterinių aliejų gamyba

Cheminė, fizikinė

300

12.16. Fotocheminių medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

300

12.17. Parengtų naudoti, bet neįrašytų laikmenų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

12.18. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

300

12.19. Dirbtinių pluoštų gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

13. Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba

13.1. Guminių padangų ir kamerų gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.2. Guminių padangų atnaujinimas

Cheminė, fizikinė

300

13.3. Kitų guminių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.4. Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profilių gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.5. Plastikinių dirbinių prekėms įpakuoti gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.6. Statybos plastikinių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.7. Porolono gamyba

Cheminė, fizikinė

300

13.8. Kitų plastikinių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

300

14. Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba

14.1. Cemento, kalkių ir gipso gamyba

Cheminė, fizikinė

1000

14.2. Asfaltbetonio gamyba

Cheminė, fizikinė

300

14.3. Betoninių, cementinių ir gipsinių statybos produktų gamyba

Cheminė, fizikinė

500

14.4. Lakštinio, pūstinio ir kitokio stiklo, įskaitant techninius stiklo dirbinius, formavimas, perdirbimas ir gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.5. Ugniai neatsparių ir ugniai atsparių keraminių prekių, išskyrus statybos tikslams, gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.6. Buitinių ir dekoratyvinių keraminių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.7. Keraminių sanitarinių vidaus įrengimų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.8. Keraminių izoliatorių ir izoliacinės armatūros gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.9. Kitų techninių keraminių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.10. Ugniai atsparių keraminių plytelių ir plokščių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

14.11. Degto molio plytų, plytelių ir statybinių medžiagų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

15. Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba

15.1. Įstaigos įrangos gamyba

Cheminė, fizikinė

50

15.2. Kompiuterių ir kitų informacijos apdorojimo įrenginių gamyba

Cheminė, fizikinė

50

16. Kitur nepriskirtų elektros mašinų ir prietaisų gamyba

16.1. Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

16.2. Elektros srovės paskirstymo ir valdymo įrangos gamyba

Cheminė, fizikinė

50

16.3. Izoliuotųjų laidų ir kabelių gamyba

Cheminė, fizikinė

50

16.4. Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba

Cheminė, fizikinė

50

16.5. Apšvietimo įrangos ir elektros lempų gamyba

Cheminė, fizikinė

50

17. Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba

17.1. Elektroninių lempų ir vamzdelių bei kitų elektroninių prietaisų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

17.2. televizijos ir radijo siųstuvų bei telefono ir telegrafo linijų aparatūros gamyba

Cheminė, fizikinė

100

17.3. televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo aparatūros gamyba

Cheminė, fizikinė

100

18. Medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų, įvairių laikrodžių gamyba

18.1. Medicinos ir chirurgijos įrengimų ir ortopedijos prietaisų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

18.2. Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitų, išskyrus pramoninių procesų valdymo įrenginius, įrankių ir prietaisų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

18.3. Pramoninių procesų valdymo įrenginių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

18.4. Optinių įtaisų ir fotografavimo įrenginių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

18.5. Rankinių ir kitų laikrodžių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

19. Automobilių, priekabų ir puspriekabių gamyba

19.1. Automobilių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

19.2. Automobilių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

19.3. Automobilių ir jų variklių dalių ir reikmenų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

20. Kitų transporto priemonių gamyba

20.1. Laivų statyba ir remontas

Cheminė, fizikinė

100

20.2. Pagalbinio uosto laivyno gamyba ir remontas

Cheminė, fizikinė

100

20.3. Pramogoms skirtų ir sportinių valčių statyba bei remontas

Cheminė, fizikinė

100

20.4. Geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų remontas

Cheminė, fizikinė

100

20.5. Skraidymo aparatų ir kosminių skraidymo aparatų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

20.6. Motociklų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

20.7. Dviračių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

20.8. Invalidų vežimėlių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

20.9. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, transporto įrenginių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21. Baldų gamyba. Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

21.1. Baldų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.2. Čiužinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.3. Juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.4. Niekur kitur nepriskirtų juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.5. Monetų ir medalių kalimas

Cheminė, fizikinė

100

21.6. Muzikos instrumentų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.7. Sporto prekių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.8. žaidimų ir žaislų gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.9. Šluotų ir šepečių gamyba

Cheminė, fizikinė

100

21.10. Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

Cheminė, fizikinė

100

22. Antrinis perdirbimas

22.1. Antrinis metalo atliekų ir laužo perdirbimas

Cheminė, fizikinė

100

22.2. Ne metalo laužo ir atliekų perdirbimas

Cheminė, fizikinė

500

23. Elektros, dujų ir vandens tiekimas

23.1. Elektros gamyba ir paskirstymas 23.1.1. atominė elektrinė 23.1.2. šiluminė elektrinė

Cheminė, fizikinė

Pagal galiojančius normatyvus

23.2. Dujų kuro paskirstymas magistralėms (dujų paskirstymo stotis)

Cheminė, fizikinė

500

24. Vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas

24.1. Gėlo geriamojo ir mineralinio vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas

Cheminė, biologinė

SAZ nustatoma pagal HN 44*

25. Automobilių ir motociklų parkavimas, techninė priežiūra ir remontas.

Automobilių degalų mažmeninė prekyba

25.1. Automobilių, motociklų priežiūra ir remontas

Cheminė, fizikinė

50

25.2. Automobilių degalų, dujų mažmeninė prekyba

Cheminė, fizikinė

50

25.3. Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas

Cheminė, fizikinė

50

25.4. Lengvųjų automobilių skardų ištiesinimas, kėbulų remontas, gruntavimas, dažymas, purškimas, vulkanizavimas, degimo reguliavimas

Cheminė, fizikinė

100

25.5. Sunkiųjų automobilių, autobusų priežiūra ir remontas, tarp jų žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninės priežiūros bei remonto parkai, kuriuose yra daugiau kaip 200 mašinų ar mechanizmų

Cheminė, fizikinė

100

26. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

26.1. Geležinkelių transportas – SAZ iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų 100 metrų nuo kraštinio bėgio.

26.2. Jūros uostas – SAZ 300 m.

26.3. Oro transportas – SAZ nustatomos pagal galiojančius teisės aktus.

27. Nešvaraus nutekamojo vandens apdorojimas

Įrenginio pavadinimas

SAZ dydis (metrais), kai įrenginių našumas per parą: (tūkst. kub. metrų)

iki 0,05

nuo 0,05 iki 0,2

nuo 0,2 iki 5

nuo 5 iki 50

daugiau kaip 50

27.1. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiromis dumblo aikštelėmis

100

150

200

400

500

27.2. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą

50

100

150

300

500

27.3. Uždarieji biologinio valymo įrenginiai

10

25

50

100

-

27.4. Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą)

40

50

50

-

-

27.5. Antžeminiai filtravimo laukai

100

200

300

500

-

27.6. Biologiniai tvenkiniai

-

200

200

300

300

27.7. Požeminiai filtravimo laukai

15

-

-

-

-

27.8. Smėlio bei žvyro filtrai

25

-

-

-

-

27.9. Septikai

5

-

-

-

-

27.10. Filtravimo šuliniai

8

-

-

-

-

27.11. Siurblinės

10

15

20

20

30

27.12. Užterštų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai

Cheminė, fizikinė, biologinė tarša

100

27.13. Neužterštų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai

Cheminė, fizikinė, biologinė tarša

100

27.14. Gyvenamųjų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

25

27.15. Siurblinės

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

25

27.16. Gyvulininkystės įmonių mėšlo ir srutų utilizavimo ir kaupimo įrenginiai

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

27.16.1. kiaulių auginimo įmonių (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus)

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

1500

27.16.2. daugiau kaip 6000 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

1000

27.16.3. nuo 1200 iki 6000 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

27.16.4. mažiau kaip 1200 karvių

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

300

27.16.5. paukštynų

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

1000

27.17. gyvulininkystės įmonių nuotekų lietinimo laukai

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

27.17.1. ūkio ir buities nuotekų

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

27.17.2. naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

200

27.17.3. išlaistant nuotekas mobiliomis priemonėmis

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

27.17.4. naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

27.17.5. įterpiant nuotekas į dirvą

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

27.18. Pieno pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginiai

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

30

28. Atliekų tvarkymo objektai

28.1. Respublikinė pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

1000

28.2. Regioninė atliekų deginimo įmonė (prie pavojingų atliekų aikštelių)

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

28.3. Vietinė atliekų deginimo įmonė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

28.4. Buitinių atliekų sąvartynas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

28.5. Statybinių atliekų sąvartynas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

300

28.6. Regioninė pavojingų atliekų aikštelė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

28.7. Pesticidų užkasimo aikštelė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

28.9. Antrinių žaliavų surinkimo bazė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

100

28.10. Antrinių žaliavų surinkimo punktas

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

28.11. Stambiagabaritinių atliekų aikštelė

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

50

28.12. Konteinerių aikštelės prie gyvenamųjų namų

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

Ne arčiau kaip 20 m, ne toliau kaip 50 m

28.13. Gyvulių užkasimo vieta

Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai

500

29. Pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veikla

29.1. Radijo ir televizijos programų transliavimas

SAZ nustatoma pagal HN 80*

29.2. Šokių ir pramogų salių ir kitų kultūros objektų, prekybos centrų, restoranų veikla

SAZ nustatoma pagal HN 33*

29.3. Zoologijos sodų veikla

500-1000

29.4. Sporto arenų ir lenktynių trasų

500-1000

29.5. Šunų vedžiojimo aikštelės

Ne mažiau kaip 20

30. Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla

30.1. Kapinės

30.1.1. tradicinio laidojimo

Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka

300

30.1.2. laidojimo po kremacijos

Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka

100

30.1.3. uždarytų (po paskutinio laidojimo – 25 m.)

Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka

100

30.2. Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpos (pagal projektą)

Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka

100

31. Kita aptarnavimo veikla

31.1. Tekstilės ir kailių skalbyklos-fabrikai

Cheminė, fizikinė

50

31.2. Tekstilės ir kailių valyklos-fabrikai

Cheminė, fizikinė

50

31.3. Drabužių cheminis valymas

Cheminė, fizikinė

50

Pastaba. Mažoms cheminėms valykloms, kuriose yra valymo įrenginys, SAZ nereglamentuojamos.

32. Garažai, parkavimo aikštelės, techninės priežiūros stotys

32.1. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų automobilių parkavimo aikštelių ir techninės priežiūros stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, lopšelių-darželių ir sveikatos priežiūros įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:

Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas

Garažų ir atvirų automobilių parkavimo aikštelių atstumas (metrais), kai automobilių skaičius

Iki 10

11-50

51-100

101-300

daugiau kaip 300

Gyvenamieji namai

10

15

25

35

50

Visuomeniniai pastatai

10

10

15

25

25

Vaikų įstaigos

15

25

25

50

x

Sveikatos priežiūros įstaigų stacionarai

25

50

x

x

x

*HN – Lietuvos higienos norma