Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
2013-07-16 – 2014-06-2617 redakcijų
Pakeisti straipsniai
18, 20

Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 63-1582

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOSRESPUBLIKOSŽ E M Ė S G E L

M I Ų

ĮSTATYMAS

1995 m. liepos 5

d. Nr. I-1034

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. IX-243, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1164 (2001 04 25)

PIRMASIS

SKIRSNISBENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindines Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų bei šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, teises ir pareigas tiriant, naudojant ir saugant Lietuvos Respublikos sausumos, vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmes.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas Įstatymo priede.

Straipsnio

Nr.

IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

2 straipsnis. Žemės gelmių nuosavybė

Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Duomenys

apie žemės gelmes (geologiniai duomenys) – tiriant ir (arba) naudojant

žemės gelmes gauti visi duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą ir fizines

savybes, tarp jų – gręžinių kernas, geofizinių tyrimų medžiaga, fosilijų,

uolienų, mineralų rinkiniai, jų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir

kitų savybių tyrimai, taip pat jų apibendrinimo rezultatai.

2.

Hidraulinis uolienų ardymas – gelmių išteklių (dažniausiai tradicinių

angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių ir žemės gelmių šiluminės

energijos) tyrimo ir naudojimo būdas, kai, gręžinyje sukėlus didelį slėgį,

uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio ar

dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti

uolienų storymės laidumą ir produktyvumą.

3.

Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu

susidariusios atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės

gelmių tyrimo ir naudojimo metu.

4.

Kasybos sklypas – žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti

nustatyta tvarka patvirtintą naudingųjų iškasenų išteklių kiekį ir naudotojui

suteikiamą telkinio (arba jo dalies) plotą.

5. Laidojimas žemės

gelmių ertmėse

– žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo ir kitos pramoninės veiklos metu

susidariusių atliekų (toliau – kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos)

talpinimas arba palikimas žemės gelmių ertmėse, nesudarant galimybės

kontroliuoti jų būklę ir iškelti visą jų kiekį į žemės paviršių jas panaudoti

ar perdirbti.

6.

Laikymas

žemės gelmių ertmėse

– kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų talpinimo žemės gelmių ertmėse

būdas, kad būtų galima kontroliuoti jų būklę, o prireikus visą jų kiekį iškelti

į žemės paviršių jas panaudoti ar perdirbti.

7.

Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos,

kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms:

1)

išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai, esantys mažai laidžiose,

pirminėse nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinius telkinius;

2) tradiciniai

angliavandeniliai – angliavandeniliai, susitelkę gamtinėse kaupavietėse

poringose, plyšiuotose uolienose (tradiciniuose telkiniuose);

3) metalų rūdos;

4) nemetalinės

naudingosios iškasenos;

5)

vertingieji mineralai.

8. Požeminis

vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas šių

rūšių vanduo:

1) geriamasis

gėlas – vanduo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens standartą

arba kuris tinka tokios rūšies vandeniui paruošti;

2) mineralinis –

vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geriamasis gėlas

vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu;

3) pramoninis –

sūrymai ir mineralizuoti vandenys, iš kurių įmanoma ir ekonomiškai naudinga

išgauti cheminius elementus ar jų junginius;

4) gamybinis –

vanduo, nepriskirtas aukščiau išvardytoms rūšims ir tinkamas naudoti pramonėje,

žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ar kitoms reikmėms.

9. Žemės

gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų

paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse,

kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

10. Žemės

gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės

gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio

neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų

savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių

racionalus naudojimas.

11. Žemės

gelmių ertmės – natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose bei

dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba

specialiai tam įrengtos.

12.

Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) –

geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas –

gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia

vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai,

atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių

gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai

ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių

tyrimais. Žemės gelmių tyrimų rūšys:

1)

tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės

gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų

generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti);

2)

nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės

gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis

(geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis

tyrimas ir kiti);

3) netiesioginis

– pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu

nedaroma tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms.

13.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių

sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius

laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi.

14. Žemės

gelmių išteklių ir ertmių naudojimas (toliau – žemės gelmių

naudojimas) – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias

naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją,

įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Žemės

gelmių naudojimo rūšys yra:

1) žemės gelmių

išteklių naudojimas (gavyba);

2) žemės gelmių

ertmių naudojimas.

15. Žemės gelmių išteklių telkinys

– nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės

gelmių šiluminė energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas

vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali būti

ateityje ekonomiškai naudingas.

17.

Žemės gelmių monitoringas – sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo

stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas bei prognozė.

18.

Žemės gelmių šiluminė energija – šiluminė energija, natūraliai

susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse, uolienose, vandenyje ar

dujose.

19.

Žemės gelmių vertingosios savybės – žemės gelmių sudėties, sandaros ir

čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės

ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.

20.

Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Straipsnio redakcija nuo

2014-01-01:

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Duomenys

apie žemės gelmes (geologiniai duomenys) – tiriant ir (arba) naudojant

žemės gelmes gauti visi duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą ir fizines

savybes, tarp jų – gręžinių kernas, geofizinių tyrimų medžiaga, fosilijų,

uolienų, mineralų rinkiniai, jų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir

kitų savybių tyrimai, taip pat jų apibendrinimo rezultatai.

2.

Hidraulinis uolienų ardymas – gelmių išteklių (dažniausiai

tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių ir žemės gelmių

šiluminės energijos) tyrimo ir naudojimo būdas, kai, gręžinyje sukėlus didelį

slėgį, uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio

ar dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti

uolienų storymės laidumą ir produktyvumą.

3.

Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios

atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir

naudojimo metu.

4.

Kasybos sklypas – žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti

nustatyta tvarka patvirtintą naudingųjų iškasenų išteklių kiekį ir naudotojui

suteikiamą telkinio (arba jo dalies) plotą.

5. Laidojimas žemės

gelmių ertmėse

– žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo ir kitos pramoninės veiklos metu

susidariusių atliekų (toliau – kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos)

talpinimas arba palikimas žemės gelmių ertmėse, nesudarant galimybės

kontroliuoti jų būklę ir iškelti visą jų kiekį į žemės paviršių jas panaudoti

ar perdirbti.

6.

Laikymas

žemės gelmių ertmėse

– kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų talpinimo žemės gelmių ertmėse

būdas, kad būtų galima kontroliuoti jų būklę, o prireikus visą jų kiekį iškelti

į žemės paviršių jas panaudoti ar perdirbti.

7.

Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos,

kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms:

1)

išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai, esantys mažai laidžiose,

pirminėse nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinius telkinius;

2) tradiciniai

angliavandeniliai – angliavandeniliai, susitelkę gamtinėse kaupavietėse

poringose, plyšiuotose uolienose (tradiciniuose telkiniuose);

3) metalų rūdos;

4) nemetalinės

naudingosios iškasenos;

5)

vertingieji mineralai.

8. Požeminis

vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas šių

rūšių vanduo:

1) geriamasis

gėlas – vanduo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens standartą

arba kuris tinka tokios rūšies vandeniui paruošti;

2) mineralinis –

vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geriamasis gėlas

vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu;

3) pramoninis –

sūrymai ir mineralizuoti vandenys, iš kurių įmanoma ir ekonomiškai naudinga

išgauti cheminius elementus ar jų junginius;

4) gamybinis –

vanduo, nepriskirtas aukščiau išvardytoms rūšims ir tinkamas naudoti pramonėje,

žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ar kitoms reikmėms.

9. Žemės

gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų

paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse,

kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

10. Žemės

gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės

gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio

neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų

savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių

racionalus naudojimas.

11. Žemės

gelmių ertmės – natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose bei

dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba

specialiai tam įrengtos.

12.

Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) –

geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas –

gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia

vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai,

atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių

gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai

ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių

tyrimais. Žemės gelmių tyrimų rūšys:

1)

tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės

gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų

generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti);

2)

nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės

gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis

(geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis

tyrimas ir kiti);

3) netiesioginis

– pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu

nedaroma tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms.

13.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių

sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius

laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi.

14. Žemės

gelmių išteklių ir ertmių naudojimas (toliau – žemės gelmių

naudojimas) – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias

naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją,

įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Žemės

gelmių naudojimo rūšys yra:

1) žemės gelmių

išteklių naudojimas (gavyba);

2) žemės gelmių

ertmių naudojimas.

15. Žemės gelmių išteklių telkinys

– nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės

gelmių šiluminė energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas

vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali būti

ateityje ekonomiškai naudingas.

16.

Žemės gelmių monitoringas – sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo

stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas bei prognozė.

17.

Žemės gelmių šiluminė energija – šiluminė energija, natūraliai

susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse, uolienose, vandenyje ar

dujose.

18.

Žemės gelmių vertingosios savybės – žemės gelmių sudėties, sandaros ir

čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės

ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

Nr.

XII-410,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16)

ANTRASIS

SKIRSNISŽEMĖS

GELMIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALSTYBINIS VALDYMAS

4 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija

1. Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos, tyrimo ir naudojimo ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato žemės gelmių išteklių tyrimo, naudojimo, apsaugos ir kontrolės tvarką ir ją įgyvendina, nustato žemės gelmių išteklių tyrimo, naudojimo limitus ir sąlygas, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių apskaitą.

2. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) organizuoja ir atlieka valstybinius žemės gelmių tyrimus, nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas, kontroliuoja tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, kuria, saugo ir valdo valstybinę geologinę informacijos sistemą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

5 straipsnis. Kitų viešojo administravimo institucijų kompetencija

1. Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos derina žemės gelmių tyrimą ir naudojimą.

2. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją, nustatytą įstatymų ir kitų teisės aktų, derina dokumentus, reglamentuojančius žemės gelmių tyrimą, naudojimą ir apsaugą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-972,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4526 (2010-07-20)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

TREČIASIS

SKIRSNISŽEMĖS

GELMIŲ TYRIMAS

6 straipsnis. Leidimas tirti žemės gelmes

Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų (konkrečius) atitinkamos rūšies (atitinkamų rūšių) tyrimą (tyrimus) arba sudarę sutartį šiems tyrimams atlikti su leidimą atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turinčiais juridiniais ir fiziniais asmenimis ir šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis. Leidimą atlikti šiuos tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, kai leidime naudoti tradicinius ir (arba) išsklaidytuosius angliavandenilius, kurį išduoda Vyriausybė, yra numatyti ir šių žemės gelmių išteklių tyrimai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

6¹ straipsnis. Teisė užsiimti žemės gelmių tyrimais 1. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys atitinkamą kvalifikaciją užsiimti atskirų rūšių tyrimais. 2. Teisę užsiimti atskirų rūšių tiesioginiais ir nuotoliniais žemės gelmių tyrimais juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikia Lietuvos geologijos tarnyba. 3. Apie teisės užsiimti tiesioginiais ir nuotoliniais žemės gelmių tyrimais suteikimą arba atėmimą skelbiama Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

7 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas

1. Visų rūšių žemės gelmių tyrimai turi būti registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje jos nustatyta tvarka, išskyrus netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis.

2. Registruojamų žemės gelmių tyrimų vieta arba plotas turi būti suderinti su žemės savininkais ir naudotojais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Prieš pradėdamas tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas apie tai turi pranešti vietos savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios teritorijoje numatomi tyrimai.

8 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo sąlygos

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą tirti žemės gelmes, tyrimą atlieka pagal darbų projektą (arba techninę užduotį), laikydamiesi darbų kokybės, aplinkos apsaugos, darbų saugos ir kitų reikalavimų. Žemės gelmių tyrimo metu žemės gelmių ištekliai naudojami tik tais atvejais, kiekiais ir būdais, kurie numatyti darbų projekte.

2. Vyriausybės įgaliota institucija gali nurodyti juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, turintiems leidimą tirti žemės gelmes, atlikti su tyrimu susijusius papildomus darbus, kurių išlaidos bus apmokėtos iš lėšų, skirtų valstybinių žemės gelmių tyrimų programai vykdyti.

3. Valstybės lėšomis išgręžti gręžiniai, baigus žemės gelmių tyrimo darbus, gali būti perduodami juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Naudingųjų iškasenų ir požeminio geriamojo gėlo (išskyrus pavienių gręžtinių šulinių) bei mineralinio vandens ištekliai, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis jie tiriami, klasifikuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą išteklių klasifikaciją. Išžvalgytus išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka.

5. Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, toksiškas ar pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas, asmenys, turintys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, privalo kompetentingai institucijai pateikti išsamų tyrimui naudojamų radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų sąrašą, jų kiekį procentais ir numatomus naudojimo būdus ir kompetentingoms institucijoms sudaryti sąlygas kontroliuoti šių medžiagų naudojimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Asmenys, turintys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą tirti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti kompetentingas institucijas apie kiekvieną radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimo atvejį, jų tikslią sudėtį procentais ir kiekį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

9 straipsnis. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

Leidimo tirti žemės gelmes galiojimą gali sustabdyti arba panaikinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija savo nuožiūra arba žemės gelmių tyrimus kontroliuojančios institucijos rašytiniu reikalavimu, jeigu šie darbai buvo atliekami: 1) nesilaikant darbų projekto arba techninės užduoties; 2) pažeidžiant aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 3) pažeidžiant kitus šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

10 straipsnis.

Valstybiniai žemės gelmių tyrimai Lietuvos geologijos tarnyba pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas programas valstybės lėšomis atlieka geologinį kartografavimą, valstybinį žemės gelmių monitoringą, žemės gelmių išteklių prognozavimą ir kitus žemės gelmių tyrimus, teikiančius duomenis apie žemės gelmes, kurie būtini aplinkos apsaugai, ūkinei veiklai bei kitoms visuomenės reikmėms ar kurie būtini pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

KETVIRTASIS

SKIRSNISŽEMĖS

GELMIŲ IŠTEKLIŲ IR ERTMIŲ NAUDOJIMAS

11 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo tvarka

Rodoma 2013-07-16 – 2014-06-26 redakcija. Straipsnio tekstas pasikeitė nuo 2020-07-01. Dabartinė redakcija →

Straipsnio redakcija galiojo 2013-07-01 – 2020-06-30 · Akto redakcija nuo 2013-07-16

1. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laidoti, taip pat draudžiama tokias medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima laikyti tik dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją (atskyrimą) nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę.

3. Draudžiama naudoti natūralias žemės gelmių ertmes kasybos pramonės atliekoms ir kitoms atliekoms laidoti ir laikyti, išskyrus anglies dioksidą.

4. Kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

12 straipsnis. Teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes

1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

2. Тradicinius ir išsklaidytuosius аngliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

3. Leidimas naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduodamas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

5. Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius. Tyrimo darbus (paieška, žvalgyba) pagal leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes gali atlikti tik asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes.

6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardyti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Leidimas įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti be konkurso gali būti išduotas tik įmonei, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavusiai leidimą eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų saugyklas ir atliekynus. Visi pakartotiniai leidimai naudoti žemės gelmių išteklius tame pačiame kasybos sklype išduodami be konkurso. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimą turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis. Šiuo atveju visų greta esančių plotų leidimų turėtojai gali nustatyta tvarka ir terminais taip pat pateikti paraiškas šiam leidimui gauti.

7. Tame pačiame plote ir tuo pačiu metu pagal kitą leidimą gali būti tiriami bei naudojami ir kitų rūšių žemės gelmių ištekliai bei ertmės, jei tai netrukdo anksčiau gavusių leidimą asmenų veiklai.

8. Žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviosios atliekos, sukauptos žemės paviršiuje, turi būti sutvarkytos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

13 straipsnis. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija išduoda leidimus: 1) naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių, metalų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius; 2) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms laidoti (išskyrus radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas); 3) įrengti ir naudoti dirbtines saugyklas radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti; 4) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes naftai, dujoms ar kitoms medžiagoms laikyti; 5) naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes kasybos pramonės atliekoms ir kitoms atliekoms laidoti ar laikyti. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta veikla gali būti vykdoma neturint šiame punkte numatyto leidimo.

2. Leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka.

3. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4. Sprendimą dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, jei žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimas gali turėti įtakos kitos valstybės žemės gelmių būklei, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje.

6. Apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą ar jo panaikinimą leidimus išduodanti institucija skelbia savo interneto svetainėje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

14 straipsnis. Žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektas

1.

Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir

gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje

numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo

projektą (toliau – naudojimo projektas). Šis projektas turi būti suderintas su

savivaldybės vykdomąja institucija, Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionaline

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos

įgaliotos institucijos.

2.

Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens

šiluminei energijai vartoti įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

3.

Naudojimo projekte turi būti numatyta:

1)

žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo būdas ir priemonės;

2)

žemės rekultivavimo ir būtinos kitų aplinkos elementų atkūrimo priemonės;

3)

išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo ir žemės gelmių išteklių,

likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai

laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas;

4)

išteklių naudojimo plote esančių požeminio vandens telkinių apsaugos nuo galimų

neigiamų naudojimo padarinių priemonės;

5)

išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų,

taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės.

Straipsnio redakcija nuo

2014-01-01:

14 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo planas

1. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus

požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo

12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių

naudojimo planą (toliau – naudojimo planas).

2. Naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir

registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių

naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo

planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai

asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis,

turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti

ar valdyti žemės sklypą.

3. Naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis

teritorijų planavimo dokumentas.

4. Naudojimo plane turi būti numatyta:

1) žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo būdas ir

priemonės;

2) žemės rekultivavimo ir būtinos kitų aplinkos

elementų atkūrimo priemonės;

3) išteklių naudojimo metu pažeistos žemės

rekultivavimo ir žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo

išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas

jų naudojimas;

4) išteklių naudojimo plote esančių požeminio vandens

telkinių apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės;

5) išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos

pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;

6) žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės

naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių

išteklius ir po žemės rekultivavimo.

5. Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam

požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo ir

likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr. XI-972,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4526 (2010-07-20)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

Nr.

XII-410,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16)

15 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygos

1. Žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.

2. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.

3. Žemės gelmių išteklių išgavimo kiekiai, kuriuos gali nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, turi būti numatyti išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje.

4. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.

5. Žemės gelmių naudotojas, aptikęs mokslui ir kultūrai reikšmingus geologinius, archeologinius ir kitus objektus, apie tai turi pranešti leidimą išdavusiai institucijai ir įstatymų nustatyta tvarka kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms bei sustabdyti atliekamus tam tikrame sklype darbus, jeigu jų tęsimas minėtiems objektams gali pakenkti.

6. Jeigu žemės gelmių išteklių naudojimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, toksiškas ar pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas, asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, privalo kompetentingai institucijai pateikti išsamų naudojamų radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų sąrašą, jų sudėtį procentais, kiekį ir numatomus naudojimo būdus ir kompetentingoms institucijoms sudaryti sąlygas kontroliuoti šių medžiagų naudojimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Laidodami kasybos pramonės atliekas ir kitas atliekas žemės gelmėse, asmenys, turintys leidimą šiai veiklai, privalo Vyriausybės įgaliotoms institucijoms pateikti išsamų kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų sąrašą ir jų kiekį. Šių atliekų tvarkymo kontrolė atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

8. Asmenys, turintys leidimą naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti kompetentingas institucijas apie kiekvieną hidraulinio ardymo atvejį ir tikslią jo metu panaudotų medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

16 straipsnis. Žemės sklypo įsigijimas

Žemės

sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti, perkamas,

paimamas visuomenės poreikiams ar išnuomojamas Žemės įstatymo, Žemės nuomos

įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio redakcija nuo

2014-01-01:

16 straipsnis. Žemės sklypo įsigijimas

Žemės

sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti, perkamas,

paimamas visuomenės poreikiams ar išnuomojamas Civilinio kodekso, Žemės

įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

XII-410, 2013-06-27,

Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16)

17 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes galiojimo pabaiga

Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustoja galiojęs, kai: 1) baigiasi numatytas leidimo galiojimo terminas; 2) išsenka ištekliai, kuriuos naudoti buvo gautas leidimas; 3) įmonė yra likviduota arba reorganizuota; 4) leidimo galiojimas panaikinamas 18 straipsnyje numatytais atvejais.

18 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes galiojimo sustabdymas arba panaikinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes panaikinamas, jeigu: 1) išteklių ar ertmių naudojimo sutartį sudarančios šalys nesutaria dėl sutarties sąlygų; 2) naudojimo projekte numatyti žemės gelmių išteklių naudojimo būdas ir priemonės neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; Punkto redakcija nuo 2014-01-01: 2) naudojimo plane numatyti žemės gelmių išteklių naudojimo būdas ir priemonės neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 3) žemės gelmių išteklių naudotojas nesutvarko kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes gali būti sustabdytas arba panaikintas, jei naudotojas: 1) pažeidžia išteklių ar ertmių naudojimo sutarties sąlygas ar naudojimo projekte numatytus reikalavimus arba darbų atlikimo terminus ir kontroliuojančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų; Punkto redakcija nuo 2014-01-01: 1) pažeidžia išteklių ar ertmių naudojimo sutarties sąlygas ar naudojimo plane numatytus reikalavimus arba darbų atlikimo terminus ir kontroliuojančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų; 2) pažeidžia aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimus;3) pažeidžia kitus šio įstatymo reikalavimus;4) pateikia paraišką dėl leidimo galiojimo panaikinimo;5) netenka teisės naudotis žeme; 6) veikia kaip asmenų grupė ir pasibaigia sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

3. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes gali būti panaikintas paimant žemę visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka.

4. Leidimą Vyriausybės nustatyta tvarka sustabdo arba panaikina jį išdavusi institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

Nr.

XII-410,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16)

PENKTASIS

SKIRSNISŽEMĖS

GELMIŲ APSAUGA

19 straipsnis. Žemės gelmių apsaugos priemonės

1. Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą, Aplinkos apsaugos, Vandens, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka žemės gelmių apsaugos priemonės yra įgyvendinamos: 1) atliekant teritorijų planavimą; 2) atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir ekstremaliųjų įvykių padarinių žemės gelmių būklei vertinimą; 3) sistemiškai tiriant ir stebint žemės gelmių būklę; 4) steigiant saugomas teritorijas.

2. Veikla, susijusi su išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimu ir naudojimu, turi būti vykdoma nepažeidžiant požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas ir (arba) naudojimas turi būti vykdomi pagal angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) gręžinių projektą, parengtą vadovaujantis Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklėse nustatyta tvarka. Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

4. Asmenys, atliekantys išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą, privalo užtikrinti, kad medžiagos, naudojamos išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimui ir (arba) naudojimui, nepatektų į požeminio ir (arba) paviršinio vandens telkinius, aplinką ir jų neužterštų. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą atliekantys asmenys privalo užtikrinti, kad kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviosios atliekos, susidariusios išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo metu, būtų sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

20 straipsnis. Teritorijų planavimasPakeista šioje redakcijoje

1. Teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.

2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dalies redakcija nuo 2014-01-01: 2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.

Straipsnio

Nr.

XII-410,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16)

21 straipsnis. Žemės gelmių monitoringas

1. Žemės gelmių būklė turi būti sistemingai stebima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, intensyvių geologinių procesų ir jų keliamų pavojų zonose, didesnės antropogeninės apkrovos plotuose ir atskiruose ūkinės veiklos objektuose.

2. Žemės gelmių monitoringą, kaip bendro valstybinio aplinkos monitoringo dalį, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje koordinuoja, vykdo ir gautus duomenis kaupia Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Draudžiama naikinti ir gadinti gręžinius, geodezinius ženklus ir kitus įrenginius, skirtus žemės gelmėms tirti, ir trukdyti juos naudoti tyrimams, taip pat gadinti telkinių ir jų apsaugos zonų žymėjimo reperius ir markšeiderinius ženklus.

4. Valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

22 straipsnis. Žemės gelmių apsauga ir naudojimas saugomose teritorijose ir vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose

1. Saugomose teritorijose turi būti užtikrinta žemės gelmių ir jų vertingųjų savybių apsauga, o žemės gelmių naudojimo apribojimai nustatomi saugomų teritorijų nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

2. Draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą naudojant hidraulinį ardymą saugomose teritorijose, vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose, įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, taip pat vartotojų apsirūpinimo geriamuoju vandeniu sistemų (gręžinių, šulinių, vandens ėmimo kolonėlių) zonose.

Straipsnio

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

ŠEŠTASIS SKIRSNISDUOMENYS

APIE ŽEMĖS GELMES

23 straipsnis. Privalomas duomenų apie žemės gelmes teikimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo nemokamai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių naudojimo metu, išskyrus ne valstybės lėšomis atliktų netiesioginių tyrimų duomenis.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

24 straipsnis. Valstybinė geologinės informacijos sistema

1. Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Joje sukaupti duomenys apie žemės gelmes yra valstybės nuosavybė ir sudaro bendrą valstybinę geologinės informacijos sistemą, kurios atskiros dalys gali būti ir kitų valstybinių informacijos sistemų sudėtinės dalys.

2. Duomenys apie žemės gelmių išteklius, ertmes, gręžinius ir tyrimus registruojami Žemės gelmių registre. Šis registras steigiamas Vyriausybės nutarimu ir yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis.

25 straipsnis. Duomenų apie žemės gelmes naudojimas

1. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenys apie žemės gelmes (toliau – duomenys) turi būti prieinami Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Valstybinės geologinės informacijos sistemos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, negali pardavinėti duomenų, gautų iš valstybinės geologinės informacijos sistemos.

3. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, laisvai naudojasi už savo lėšas gautais duomenimis, išskyrus apribojimus, numatytus kituose įstatymuose ir šiame skirsnyje.

4. Valstybinei geologinės informacijos sistemai pateiktų duomenų, kurie gauti juridinių ir fizinių asmenų bei šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, lėšomis, naudojimas gali būti apribotas, jeigu raštišku prašymu to pageidauja juos pateikę asmenys. Tuo atveju valstybinę geologinės informacijos sistemą valdanti institucija duomenis gali naudoti tik tarnybinėms reikmėms (jos valstybinio reguliavimo funkcijoms atlikti), negali jų skelbti ar perduoti kitiems asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, turinčias teisę jų reikalauti. Šių duomenų naudojimo apribojimo terminas negali būti ilgesnis negu penkeri metai nuo jų gavimo. Pasibaigus šiam terminui, duomenys naudojami pagal šio straipsnio 1 dalį.

5. Vyriausybė gali riboti duomenų apie žemės gelmių išteklius skelbimą, platinimą, perdavimą trečiosioms šalims ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nesvarbu, kieno lėšomis ir kada jie gauti, jeigu to reikia valstybės interesams.

6. Jeigu leidimas tirti žemės gelmes ar naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes panaikinamas 9 ir 18 straipsniuose numatytais atvejais, duomenys turi būti perduoti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka.

7. Geologinės kolekcijos, muziejų geologiniai eksponatai, gręžinių kernas ar jo mėginiai gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

SEPTINTASIS

SKIRSNISATSAKOMYBĖ

UŽ ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ IRGINČŲSPRENDIMAS

26 straipsnis. Atsakomybė už

Žemės gelmių įstatymo pažeidimą Juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, pažeidusios Žemės gelmių įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

27 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Valstybei padaryta žala, atsiradusi juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, tiriant ir naudojant žemės gelmes, kai dėl to sumažėja jų ištekliai ar pablogėja jų naudojimo sąlygos, pasikeičia jų vertingosios savybės arba kiti aplinkos elementai, ir žala, padaryta aplinkai ar gyventojų sveikatai, turi būti atlyginta.

2. Bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal savo kompetenciją: 1) kai žala padaryta aplinkai ir gamtos ištekliams; 2) kai žala ar nuostoliai padaryti dėl žemės gelmių tyrimo ir duomenų apie žemės gelmes pateikimo ar naudojimo tvarkos pažeidimo ir kitais atvejais.

3. Juridiniams ir fiziniams asmenims ar jų turtui padaryta žala, atsiradusi juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, tiriant ir naudojant žemės gelmes, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2516 (2004-11-02)

Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

Nr.

XII-352,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18)

28 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčus dėl žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sprendžia teismai.

AŠTUNTASIS

SKIRSNISTARPTAUTINIAI

SANTYKIAI

29 straipsnis. Poveikis kitų valstybių aplinkai

1. Žemės gelmių naudojimas Lietuvos Respublikoje turi būti organizuojamas taip, kad nedarytų neigiamo poveikio ar žalos kitų valstybių aplinkai, jų žemės gelmių būklei bei gyventojams.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija atstovauja Lietuvos Respublikai, jeigu naudojant žemės gelmes Lietuvos Respublikoje padaryta žala kitoms valstybėms.

30 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos Respublikos

Vyriausybė siekia, kad žemės gelmių naudojimas ir kita ūkinė veikla kaimyninėse valstybėse neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos aplinkai, žemės gelmių vertingosioms savybėms ir ištekliams, nedarytų žalos gyventojams. To siekiama sudarant tarptautines sutartis dėl ūkinės veiklos ir žemės gelmių naudojimo reguliavimo pasienio teritorijose, keičiantis duomenimis apie žemės gelmių būklę, skatinant bendradarbiavimą tiriant žemės gelmes bei kitais tarptautine teise pagrįstais būdais.

31 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie reikalavimai negu išdėstyti šiame įstatyme, taikomi šių tarptautinių sutarčių reikalavimai.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDASBRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

žemės

gelmių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMASEUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

1994 m. gegužės

30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti,

tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-2516,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17)

1. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11); LIETUVOS; RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO 4, 6, 8, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO; ĮSTATYMAS

2. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; VIII-573, 97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3012 (97.12.24); LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO 4, 5, 14, 15,; 18, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-243,; 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1164 (2001 04 25); ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja įstatymo redakcija

4. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-2516,; 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6097 (2004-11-17); ŽEMĖS; GELMIŲ ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 12, 13, 14, 15, 18, 23, 25, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

5. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. XI-972,; 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4526 (2010-07-20); ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO 5 IR 14; STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XII-352,; 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3176 (2013-06-18); ŽEMĖS; GELMIŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 27; STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1) STRAIPSNIU; ĮSTATYMAS; Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2; dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

7. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; XII-410,; 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3827 (2013-07-16); ŽEMĖS; GELMIŲ ĮSTATYMO 3, 14, 16, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4; dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.; Iki; šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti žemės gelmių išteklių arba; ertmių naudojimo projektai suteikia teisę naudoti žemės gelmių išteklius ir; ertmes pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projekte numatytus; sprendinius.; Iki; šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai naudingųjų iškasenų; teritorijoms, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygoms išduoti, gali būti; baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo; įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą.; ***; Pabaiga ***; Redagavo; Aušrinė Trapinskienė (2013-07-19); ausrine.trapinskiene@lrs.lt

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.13E108ED3981/TAIS_453732