Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis

socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių

sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo

numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir

paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo

ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų

išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir

draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

[1 straipsnio redakcija nuo

2003 m. liepos 1 d.:

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

1. Valstybinis socialinis draudimas – valstybės

nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems

Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų

šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl

įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl

įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant

valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

2. Šio įstatymo sąvokos:

1) valstybinio socialinio draudimo įmoka –

šiame įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

2) valstybinio socialinio draudimo

išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose numatytos draudimo išmokos,

skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui;

3) asmenys, kurie valstybiniu socialiniu draudimu

draudžiasi savanoriškai, – asmenys, kurie sutarčių pagrindu moka

valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurie turi teisę atsitikus

draudiminiam įvykiui gauti

valstybinio socialinio draudimo išmokas.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reglamentavimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.: Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.] Šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys Lietuvos

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1705, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1299 (00.06.02), neteko galios nuo 2001.01.01

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

4 straipsnis. Asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu

Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami

šie asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys

pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose,

kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai

(išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į

teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir

nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai.

Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tuo

atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės

sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus

tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai;

4) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos

kariai;

5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

6) individualių (personalinių) įmonių savininkai,

individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai,

notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji

nariai;

7) ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai;

8) patentus įsigiję asmenys;

9) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai - tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

11) motina (tėvas), turinti (turintis) vaiko nuo

vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas;

12) motina (tėvas), nedirbanti (nedirbantis) ir

neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet auginanti (auginantis)

vaiką iki trejų metų;

13) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

14) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba

asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba

rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

Asmenys,

nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, privalomai

draudžiami visų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų rūšių valstybiniu

socialiniu draudimu.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose

nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

(6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir papildomai

pensijos daliai 34 straipsnyje nustatyta tvarka, 7 ir 8 punktuose nurodyti

asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai). Asmenys, nurodyti 10–14

punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami

valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu,

įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato Sveikatos draudimo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-361,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS 1. Ligos pašalpa

17 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

3. Pašalpa vaiko priežiūrai

19 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

4. Laidojimo pašalpa

27 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokosPakeista šioje redakcijoje

1. Drausdamas asmenis, išvardytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga. [2 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.: 2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą, įskaitant ir kitas išmokas bei kompensacijas, taip pat nuo priskaičiuotų sumų, kurios skiriamos darbuotojui (tarnautojui) premijuoti ir skatinti. Darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.]

3. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys: 1) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Šie asmenys moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą (toliau – apmokestinamųjų pajamų suma) ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą. Jeigu suma, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė už metinę apmokestinamųjų pajamų sumą, šiame punkte išvardyti asmenys papildomai sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų sumos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos sumos skirtumo, bet ne daugiau negu nuo Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumos iš viso. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiasi tik tuo atveju, jei apmokestinamųjų pajamų metinė suma yra didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3 dydžių sumą; 2) patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai; 3) ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.

4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą, o įsigiję patentus asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius dar ir tuo atveju, jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

5. Įmokų dydis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

6. Įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. [6 dalis netenka galios nuo 2003 m. liepos 1 d.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1024,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. VIII-987,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3242 (98.12.31)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1355, 99.10.14, Žin., 1999,

Nr.88-2583 (99.10.20)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. VIII-1788, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.56-1652 (00.07.12)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas

(draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžetą.

Draudėjai – visi viešieji ir

privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti

į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų

mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys,

kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba turi teisę perimti akcinės ar uždarosios

akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtas

įmokas, turto dalį, proporcingą bendrovės įsiskolinimui Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetui, ar įsigyti jos akcijų. Bendrovės turto perėmimo,

akcijų įsigijimo, jų įvertinimo, apskaitos bei realizavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali

atidėti privalomųjų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

sumokėjimą iki 1 metų.

Įmokų mokėjimo ir jų mokėjimo atidėjimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

[36 straipsnio redakcija nuo

2003 m. liepos 1 d.:

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1. Draudėjas pats apskaičiuoja ir sumoka į teritorinių

valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas valstybinio socialinio

draudimo įmokas.

2. Draudėjai apskaičiuoja, išskaito ir moka darbdavio

bei apdraustųjų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose valstybinio socialinio draudimo įmokas į teritorinių

valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3. Darbdavio ir apdraustojo asmens privalomąsias

valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos

dienos, kurią darbuotojas pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo

įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.

4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo įmonės

įregistravimo juridinių asmenų registre dienos arba įrašymo į atitinkamus

sąrašus dienos. Ūkininkai už save ir už dirbančius ūkyje jų ūkių narius valstybinio

socialinio draudimo įmokas moka nuo ūkio įregistravimo ūkininkų ūkių registre

dienos. Patentus įsigyjantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas

sumoka nuo patento įsigijimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

5. Apskaičiuotas valstybinio socialinio

draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos,

išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai

išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų,

apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą

dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio

mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15

dienos.

6.

Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus

darbuotojus įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą gali

sumokėti iš anksto draudėjo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos

pasirašytose sutartyse aptartu laiku. Kalendoriniais metais gali būti

pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

7. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokas už save

moka kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio

mėnesio 15 dienos.

8. Ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje

jų ūkių narius įmokas gali mokėti jiems patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki

kiekvienų einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Įregistravus ūkininko ūkį po

lapkričio 15 dienos, ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokas už einamuosius

metus sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų paskutinę darbo dieną.

9. Asmenys, kurie draudžiasi savanoriškai, socialinio

draudimo įmokas moka draudimo sutartyje nurodyto dydžio ir nustatytu laiku į teritorinių

valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

10. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose išvardytų asmenų socialiniam

draudimui skirtas lėšas perveda tiesiogiai į Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžetą.

11. Valstybės biudžeto asignavimai, skirti ekonomiškai

silpnų ūkių ūkininkų ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 11-14 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui, tiesiogiai

pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

12. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įgytus

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio

socialinio draudimo įmokas už visą patento galiojimo laikotarpį iki patento

įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, dirbantys pagal patentus,

įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo

įmokas moka šio straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais.

13. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Valstybinio socialinio draudimo

įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Teritorinės valstybinės

mokesčių inspekcijos surinktas valstybinio socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, baudas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įmokų ir su jomis

susijusių sumų gavimo perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

pagal atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis.

15. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų

ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos teikia Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams informaciją,

reikalingą valstybiniam socialiniam draudimui vykdyti. Valstybinio socialinio

draudimo įmokų kontrolės, administravimo ir informacijos teikimo tvarką nustato

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

37(1) straipsnis. 37(1) straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

Lietuvos bankų įstaigos Valstybinio socialinio

draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai. Atidarydamos ūkio

subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti pažymą apie ūkio

subjekto įregistravimą Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoje,

o uždarydamos sąskaitas, – pažymą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų reikalavimus išieškoti Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus banko įstaigos vykdo

pagal Civilinio kodekso 6.923 straipsnyje nustatytą lėšų nurašymo eilę.

Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio

nuostatas ir padariusios žalos Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo

ją atlyginti.

[37(1) straipsnio

redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

37(1) straipsnis. 37(1) straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų santykiai su Lietuvos

Respublikos kredito įstaigomis

Lietuvos

Respublikos kredito įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-384,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1665 (97.07.16)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą

Už pavėluotai pervestas į Valstybinio socialinio

draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro

nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo

būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo

(pervedimo) dieną įskaitytinai. Delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio

socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip

pat dvigubos šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad

apskaičiavo per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo

patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios) klaidas

savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė valstybinio

socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei informaciją apie

draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo

atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti

sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir

vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudėjams gali atidėti delspinigių,

apskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti

juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei šie dėl nuo jų pačių veiklos

nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris

padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

Įstaigos

ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių

biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos

nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas

ataskaitas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali

atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per

mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė

ir negalėjo numatyti. Kad kaltės nėra, draudėjas turi įrodyti pats. Ši lengvata

netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą

piktybinį įstatymų pažeidimą.

Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma, jei:

1) nustatytais terminais neatvykstama į valstybinio

socialinio draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs

draudėjo adresas;

2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko

buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus

ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės,

finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

3) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai

pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai

neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas

bei įmokas;

4) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai

laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir

socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai valstybinio

socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą

ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;

5) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo

santykių, nepasirašius darbo sutarčių;

6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatymą;

7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus

neįtraukia darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;

8) draudėjas neleidžia valstybinio socialinio draudimo

įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;

9) draudėjas, gavęs valstybinio socialinio draudimo

įstaigos nurodymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į ją nurodytu laiku;

10) draudėjas klastoja arba pateikia valstybinio

socialinio draudimo įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus dokumentus;

11) draudėjas vengia mokėti socialinio draudimo įmokas

arba trukdo jas nustatyti ar surinkti;

12) draudėjas pažeidinėja apskaitos taisykles.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatydami

baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas mokėjimo

grafikas.

Apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo

fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir

baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Pirmiausia

sumokamos privalomosios įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip penkerių praėjusių

kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias įmokas.

[38 straipsnio redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

38 straipsnis. Atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimą

1. Atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų

neteisingą apskaičiavimą, nemokėjimą, mokėjimą ne laiku, taip pat jų

išieškojimo, atidėjimo, įskaitymo, grąžinimo tvarką nustato Mokesčių

administravimo įstatymas.

2. Už sumokėtų ar išieškotų valstybinio socialinio

draudimo įmokų nepervedimą laiku į Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta

tvarka. Laiku nepervedusi surinktų valstybinio socialinio draudimo įmokų į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija

moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą

už pavėluotą mokesčio mokėjimą.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. I-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

39 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistema Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius, organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos patikrinimus; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai; 4) draudėjai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba

Valstybinio socialinio draudimo fondo, kaip savarankiškos finansų sistemos grandies, veiklą Lietuvos Respublikoje prižiūri 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus (viceministrus) skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

42 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba yra Valstybinio socialinio draudimo fondą

administruojanti centrinė institucija, kurios pagrindinis uždavinys -

operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir

apskaita, užtikrinant įmokų surinkimą bei išmokų paskyrimą ir pristatymą

gavėjams.

[1 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba yra Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė

institucija, kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita,

užtikrinant teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą bei išmokų paskyrimą

ir pristatymą gavėjams.]

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas

bankuose bei antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

Valdyba

yra išlaikoma iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia pagal šį

įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų nuostatus.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos funkcijos:

1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais

asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus įmokų rinkimą;

3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų

aprūpinimą;

4) priima sprendimus dėl kreditinių reikalavimų,

atsiradusių dėl įmokų, baudų ir delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminų

atidėjimo arba atsiskaitymo už kreditinius reikalavimus Vyriausybės nustatyta

tvarka turtu, akcijomis ir vertybiniais popieriais, kai bankrutuojanti įmonė

sanuojama ar sudaroma taikos sutartis;

5) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką

valstybinį socialinį draudimą;

6) kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio

draudimo įstaigų nuostatuose.

[4 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

funkcijos:

1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais

asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo;

3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų

aprūpinimą;

4) tvarko, kaupia ir naudoja išmokų apskaičiavimui

duomenis apie apdraustųjų privalomojo ir savanoriškojo valstybinio socialinio

draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio

draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

organizuoja savanoriškąjį valstybinį socialinį draudimą;

6) kita veikla, susijusi su valstybiniu socialiniu

draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka.]

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos

teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise naudoja, valdo Valstybinio

socialinio draudimo fondo turtą bei juo disponuoja.

Valdyba turi teisę:

1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje

turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai;

2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;

3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos

Respublikos ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes,

atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;

4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai,

susijusiai su socialiniu draudimu;

[6 dalies 4 punkto redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

4)

įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones, įstaigas veiklai, susijusiai su

valstybiniu socialiniu draudimu;]

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.

Valdybai vadovauja direktorius, kurį socialinės

apsaugos ir darbo ministro teikimu, įvertinusi Valstybinio socialinio draudimo

fondo tarybos rekomendacijas, skiria Vyriausybė. Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės

apsaugos ir darbo ministrui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-869 (2002-05-07)

Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigosPakeista šioje redakcijoje

Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą; 2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku; 3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.: Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) išmokų mokėjimą teisingai ir laiku; 2) kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą.] Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio

socialinio draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8

punktuose nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.

Draudėjai

yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo

įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą.

Draudėjai

išmoka apdraustiesiems valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio

socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka.

[44 straipsnio redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d. 44

straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.:

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio

socialinio draudimo įmokas už save ir už draudžiamus asmenis, išvardytus šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, privalo

registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku

atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir sumokėjimą į

teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3. Draudėjai išmoka apdraustiems asmenims valstybinio

socialinio draudimo pašalpas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Draudėjai teikia valstybinio

socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas ir informaciją apie apdraustųjų

valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas ir

valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisė į kontrolę

Akredituota

vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaiga turi teisę patikrinti dokumentus,

kuriais grindžiamos jos žinioje esančios įmokos ir išmokos.

Vykdami

valstybinio socialinio draudimo kontrolę, valstybinio socialinio draudimo

įstaigų pareigūnai turi teisę:

1)

gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant bankus ir

kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingas žinias bei

dokumentų nuorašus apie tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar neturinčio

juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;

2)

norėdami nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles valstybinio socialinio

draudimo fondui, be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į

draudėjo patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir

nuomojamas), tikrinti darbo sąlygas, darbuotojų skaičių ir panašiai. Pareigūnas

turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai bei pajamoms gauti naudojamos

gyvenamosios patalpos ir kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai

bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise, traukiami

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo

patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo

metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3)

paimti laikinai - iki 30 dienų - iš draudėjo dokumentus, fiksuojančius darbo

pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip

pat išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus dokumentų

paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir

materialinių vertybių saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus,

žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

4)

duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus valstybinio socialinio draudimo

klausimais;

5)

surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal

įstatymą priskirtos valstybinio socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;

6)

pareikalauti iš draudėjo, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

7) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl valstybinio

socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo bei paaiškinimus iš draudėjo

teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, tarp jų ir draudėjo buvimo, kai

yra pagrindo manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

8)

surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų,

baudų ir delspinigių apskaičiavimo, žalos, padarytos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip

pat kitų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo

reikalavimų vykdymo.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių

skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi teisę:

1)

išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų komerciniuose bankuose laiku

nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei netesybas;

2)

duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių

sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku nepateikė valstybinio socialinio draudimo

įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip

3 mėnesius, neleidžia patikrinti socialinio draudimo įmokų bei išmokų arba kai

tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų apskaičiavimo faktai;

3)

įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės

baudos išieškomos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;

4)

kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl

aplinkybių ir sąlygų, trukdančių valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų

pareigūnams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai

privalo išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų

nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti

valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai apie priimtas priemones.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:

1)

siūlyti rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą, jeigu ši be

pateisinamų priežasčių nevykdo socialinio draudimo įstaigų pareigūnų

reikalavimų dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių

ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;

2) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu

nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms įmokos,

baudos ir delspinigiai.

Draudėjų

ir apdraustųjų pretenzijas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų

pareigūnų, vykdančių kontrolę, veiksmų sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas

arba jo pavaduotojas, o dėl pastarųjų pareigūnų veiksmų - Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valdybos

sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą.

[45 straipsnio redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teisė į kontrolę

1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir

teritoriniai jos skyriai turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos

jos administruojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų

pareigūnai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų

asmenų, įskaitant Lietuvos Respublikos kredito bei finansų įstaigas, savo

pareigoms atlikti reikalingus duomenis bei dokumentus;

2) norėdami nustatyti, kaip mokamos išmokos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, be išankstinio įspėjimo,

pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją,

susijusias su jo veikla (įskaitant ir nuomojamas). Įmonių, įstaigų,

organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti

šia teise, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į

draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo

darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3) paimti laikinai - iki 30 kalendorinių

dienų - iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos sumos,

nuo kurių skaičiuojamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju, jeigu draudėjas

prašo, jam turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);

4) užantspauduoti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - dokumentų,

vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei

įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus,

žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus

valstybinio socialinio draudimo klausimais;

6) surašyti administracinių teisės pažeidimų

protokolus bylose, kurios pagal įstatymus priskirtos Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų pareigūnų kompetencijai;

7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę

apskaitą, kiek ji susijusi su valstybinio socialinio draudimo išmokomis;

8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl valstybinio socialinio

draudimo išmokų apskaičiavimo;

9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio

socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo

gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-455,

94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1545,

96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1383, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2844 (99.11.24)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisių santykių, sprendimas

Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio socialinio

draudimo įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba,

Valstybinis arbitražas arba teismas.

Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir valstybinio

socialinio draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio aprūpinimo yra

sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat

Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose numatyta tvarka.

Ginčus dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų

stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.

[46 straipsnio redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, sprendimas

1. Draudėjai ir apdrausti asmenys turi teisę apskųsti

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų, atliekančių šio

įstatymo jiems pavestą kontrolę, veiksmus.

2. Skundus nagrinėja atitinkamo Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o

skundus dėl šių pareigūnų veiksmų - Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba. Skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos veiksmų nagrinėja teismas.

3. Skundai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo

įstaigų pareigūnų veiksmų nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 30 kalendorinių

dienų nuo tos dienos, kurią draudėjas ar apdraustas asmuo sužinojo arba turėjo

sužinoti apie pažeistą teisę. Skundą dėl nepriimto sprendimo draudėjai ir

apdrausti asmenys turi teisę pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos,

kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

4. Šiame straipsnyje nustatytais terminais pateiktą

skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus

vedėjas, jo pavaduotojas arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

pagal savo kompetenciją išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30

kalendorinių dienų.

5. Apdraustų asmenų ginčai su draudėjais ir

valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitų

išmokų yra sprendžiami šiame įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei kituose teisės

aktuose nustatyta tvarka.

6. Draudėjų skundai dėl papildomai priskaičiuotų

valstybinio socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų, priskaičiuotų

delspinigių bei dėl kitų mokesčio administratoriaus pareigūnų veiksmų

nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)